LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS SUTARTIS DĖL BALTIJOS FUNKCINIO ORO ERDVĖS BLOKO SUKŪRIMO
atsižvelgdamos į tai, kad Bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslas – patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, prisidėti prie darnios oro transporto sistemos plėtros ir pagerinti visą oro eismo valdymo veiklą ir oro navigacijos paslaugas, skirtas bendrajam oro eismui Europoje, kad būtų laikomasi visų oro erdvės naudotojų reikalavimų;
atsižvelgdamos į Bendro Europos dangaus teisės aktuose nustatytus valstybių narių įsipareigojimus, taip pat į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentas), papildytą 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009, ypač jo 9 straipsnio a dalies reikalavimus;
atsižvelgdamos į Baltijos funkcinio oro erdvės bloko (toliau vadinama Baltijos FOEB) galimybių studijos rezultatus;
atsižvelgdamos į 2010 m. liepos 29 d. Vilniuje pasirašytą bendradarbiavimo ketinimų protokolą plėtoti Baltijos funkcinio oro erdvės bloko iniciatyvą;
atsižvelgdamos į tai, kad glaudus oro navigacijos paslaugų teikėjų ir oro erdvės gynybos ir taktinio vadovavimo bei valdymo vienetų bendradarbiavimas atitinka civilinių ir karinių oro erdvės naudotojų poreikius Baltijos FOEB regione;
norėdamos, kad Bendro Europos dangaus įgyvendinimas neapsiribotų Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, ir remdamos jo taikymą Šalyse, kurios nėra Europos Sąjungos narės;
kadangi kurdamos Baltijos FOEB nepaisant esamų sienų, Susitariančiosios Šalys siekia didžiausio oro eismo valdymo tinklo pajėgumo, veiksmingumo ir efektyvumo, išlaikant aukštą saugos lygį;
išreikšdamos savo valią bendradarbiauti diegiant Bendrą Europos dangų, kad būtų pasiekti jo tikslai ir oro erdvės naudotojai turėtų naudos iš jo įgyvendinimo;
pripažindamos, kad sudarant Funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo ir jo diegimo sutartį neturi būti pažeistas principas, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi visišką ir išimtinį suverenitetą į oro erdvę virš savo teritorijos ir kad kiekviena valstybė gali taikyti su savo nacionalinės oro erdvės saugumu ir gynyba susijusias prerogatyvas;
gerbdamos su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (TCAO) sudarytų regioninių susitarimų nuostatas ir atsižvelgdamos į Paslaugų teikimo reglamento įsigaliojimo dieną galiojusius regioninius susitarimus;
pripažindamos, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies nacionalinei priežiūros institucijai būtina sudaryti atitinkamus glaudaus bendradarbiavimo susitarimus užtikrinant reikiamą oro navigacijos paslaugų teikėjų priežiūrą;
siekdamos, kad būtų sukurtas teisinis ir institucinis Susitariančiųjų Šalių įsteigto Baltijos FOEB pagrindas;
atsižvelgdamos į tai, kad Baltijos FOEB sukūrimas nepažeidžia TCAO pripažintų skrydžių informacijos regionų (FIR) ir kad Susitariančiosios Šalys ir toliau vykdys TCAO įsipareigojimus pagal geografines FIR, kuriuos joms patikėjo TCAO, ribas,
s u s i t a r ė:
1 SKYRIUS
BENDRIEJI PRINCIPAI
1 straipsnis
Sąvokos ir santrumpos
Jeigu nenustatyta kitaip, šioje Sutartyje vartojamos sąvokos turi tą pačią Susitariančiosiose Šalyse galiojančiuose Bendro Europos dangaus reglamentuose joms priskirtą reikšmę. Šioje Sutartyje vartojamos sąvokos ir santrumpos:
2. atitinkama oro erdvė – oro erdvė virš Susitariančiųjų Šalių teritorijų ir oro erdvė, priklausanti jų atsakomybės sričiai pagal TCAO taisykles, kaip nurodyta šios Sutarties 4 straipsnyje;
8. ASAR/SAR (Aeronautical Search and Rescue/Search and Rescue) – aviacijos paieška ir gelbėjimas / paieška ir gelbėjimas;
9. Baltijos FOEB – funkcinis oro erdvės blokas, Susitariančiųjų Šalių sukurtas remiantis šia sutartimi;
10. Čikagos konvencija – Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, pasirašyta 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, įskaitant bet kurį abiejų Susitariančiųjų Šalių ratifikuotą jos pakeitimą, taikomą pagal šios Konvencijos 94 straipsnio a punktą, ir bet kurį jos priedą ar jo pakeitimą, priimtą pagal šios Konvencijos 90 straipsnį, jei visi tarptautiniai standartai, nurodyti šios Konvencijos 37 straipsnyje ir esantys tuose prieduose ar pakeitimuose, galioja visoms Susitariančiosioms Šalims;
11. CNS (Communication, Navigation and Surveillance Services) – ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugos;
15. operatyvusis oro eismas – skrydžiai, kurie atliekami nesilaikant bendrojo oro eismo nuostatų ir kurių taisykles ir procedūras nustato atitinkamos nacionalinės institucijos. Į operatyvųjį oro eismą gali būti įtraukti bandomieji skrydžiai, kai reikalaujama tam tikru laipsniu nukrypti nuo TCAO taisyklių, kad būtų laikomasi tų skrydžių reikalavimų;
17. taktinio skrydžių valdymo paslauga – karinės paramos teikimas operatyviajam oro eismui užtikrinant paskirtos užduoties vykdymą ir pakankamą atstumą tarp orlaivių bet kuriuo metu;
18. trečioji Šalis – bet koks subjektas ar organizacija, susijusi su oro navigacijos paslaugų teikimu Susitariančiųjų Šalių ar Baltijos FOEB oro erdvėse;
2 straipsnis
Sutarties objektas
3 straipsnis
FOEB sukūrimas
3. Šia Sutartimi nesukuriama tarptautinė organizacija, turinti tarptautinės teisės subjekto statusą.
4. Šioje Sutartyje yra apibrėžtos bendrosios sąlygos ir valdymas, pagal kuriuos Susitariančiosios Šalys turi užtikrinti oro eismo valdymą ir oro navigacijos paslaugų teikimą atitinkamoje oro erdvėje.
5. Šioje Sutartyje yra nustatoma sistema, pagal kurią turi būti sudaromos tam tikros sutartys ir (arba) susitarimai oro navigacijos paslaugų teikėjų, nacionalinių priežiūros institucijų, karinių institucijų, civilinio ir karinio bendradarbiavimo srityse bei kiti reikiami susitarimai, būtini šiai Sutarčiai įgyvendinti ir Baltijos FOEB kurti.
4 straipsnis
Baltijos FOEB ribos
1. Remiantis šia Sutartimi, Baltijos FOEB yra sudarytas iš šių skrydžių informacijos regionų (FIR):
5 straipsnis
Suverenitetas
1. Šia Sutartimi neturi būti pažeistas visiškas ir išimtinis Susitariančiųjų Šalių suverenitetas į virš jų teritorijos esančią oro erdvę. Jeigu FIR arba UIR tęsiasi oro erdvėje virš kitos Susitariančiosios Šalies teritorijos, tai neturi paveikti atitinkamos Susitariančiosios Šalies suvereniteto į tą oro erdvės dalį, esančią virš jos teritorijos.
6 straipsnis
Saugumas ir gynyba
1. Šios Sutarties sąlygomis neturi būti apribojama Susitariančiųjų Šalių kompetencija, susijusi su saugumu ir gynyba, veiksmingu NATO sprendimų įgyvendinimu ir (arba) kitais galimais susitarimais dėl oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos.
7 straipsnis
Valstybės orlaiviai
1. Jeigu nėra kito susitarimo ar nereguliuojama kitaip, valstybės orlaiviams taikomos visos Čikagos konvencijos 3 straipsnio c punkto nuostatos.
2. Susitariančiosios Šalys nustato viena kitos valstybės orlaiviams supaprastintas leidimų atlikti skrydžius į savo teritoriją, iš jos arba per ją ir leidimų vykdyti karines operacijas, dalyvauti mokymuose ir pratybose išdavimo procedūras, nepažeidžiant Susitariančiųjų Šalių nacionalinio saugumo ir gynybos interesų ir jų konstitucinių nuostatų.
8 straipsnis
Baltijos FOEB tikslas
Susitariančiosios Šalys susitaria, kad pagrindinis Baltijos FOEB tikslas yra siekti optimalaus veikimo saugos, skrydžių efektyvumo, pajėgumo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, rentabilumo srityse, ir gerinti karinių užduočių vykdymo efektyvumą, projektuojant atitinkamą oro erdvę ir organizuojant oro eismo valdymą atitinkamoje oro erdvėje neatsižvelgiant į esamas Susitariančiųjų Šalių valstybines sienas.
9 straipsnis
Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimai
1. Baltijos FOEB tikslui pasiekti Susitariančiosios Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir imtis reikiamų priemonių pagal nacionalinius įstatymus ir teisės aktus visų pirma šiose srityse:
3. Baltijos FOEB tikslui pasiekti Susitariančiosios Šalys:
2) veikia gera valia ir deda visas pastangas, kad sukurtų arba pakeistų nacionalinius įstatymus ir teisės aktus, taisykles ir procedūras, atsižvelgdamos į šioje Sutartyje apibrėžtą bendrą sistemą;
3) bendradarbiauja derindamos esmines nacionalines taisykles ir procedūras, susijusias su Baltijos FOEB, ir reguliariai konsultuojasi viena su kita, siekdamos nustatyti atitinkamų įstatymų, teisės aktų, taisyklių ir procedūrų, turinčių įtakos Baltijos FOEB, neatitikimus, kad teisės aktai būtų kuo labiau suderinti.
4. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad bet kokie išlikę ar atsiradę neatitikimai jokiomis aplinkybėmis nepakenktų ar neturėtų neigiamo poveikio skrydžių saugai ar paslaugų teikimo Baltijos FOEB veiksmingumui.
2 SKYRIUS
ORO ERDVĖ
10 straipsnis
Baltijos FOEB oro erdvė
1. Šios Sutarties 8 straipsnyje apibrėžtam Baltijos FOEB tikslui pasiekti, Susitariančiosios Šalys kartu projektuoja oro erdvės struktūras ir užtikrina vientisos oro erdvės valdymą ir suderintą oro eismo srautų ir pajėgumo valdymą, deramai atsižvelgdamos į Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimo procesus tarptautiniu lygiu.
2. Susitariančiosios Šalys privalo bendradarbiauti, visų pirma siekdamos:
1) kurti atitinkamos oro erdvės struktūrą, kad būtų galima panaikinti oro erdvės suskaidymą ir ją dinamiškai padalyti į sektorius sukuriant pasienio operacijų zonas,
11 straipsnis
Lankstus oro erdvės naudojimas
1. Pagal šios Sutarties 9 ir 10 straipsnius ir siekiant įgyvendinti šios Sutarties 8 straipsnyje išdėstytą Baltijos FOEB tikslą, Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja teisiniu, operaciniu ir techniniu lygiu, veiksmingai ir nuosekliai taikydamos lankstų atitinkamos oro erdvės naudojimo principą pagal civilinius ir karinius reikalavimus.
2. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad būtų sudaryti civilinių ir karinių ATS teikėjų susitarimai ir nustatytos procedūros ir kad civilinės ir karinės institucijos koordinuotų veiklą virš savo teritorijos ir pasienio zonų, kiek tai būtina oro erdvės valdymui strateginiu lygiu.
3 SKYRIUS
ORO NAVIGACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMAS
12 straipsnis
Oro navigacijos paslaugos
1. Susitariančiosios Šalys užtikrina šių oro navigacijos paslaugų teikimą:
2. Susitariančiųjų Šalių AIP yra nurodomi Baltijos FOEB oro navigacijos paslaugų teikėjai (ANSP), apibrėžiama jų atsakomybės sričiai priklausanti oro erdvė, kiekvienos iš Susitariančiųjų Šalių atitinkamos kompetentingos institucijos.
3. Jeigu oro navigacijos paslaugų teikėjai (ANSP) pageidauja pasinaudoti kitų sertifikuotų paslaugų teikėjų paslaugomis, apie jų rašytinius susitarimus, įforminančius jų darbo santykius, yra pranešama Baltijos FOEB veikiančiai NSA. Tokie susitarimai dėl paskirtų ATS arba MET galioja tik Susitariančiosioms Šalims juos patvirtinus.
13 straipsnis
Oro eismo paslaugos
1. Susitariančiosios Šalys bendru dokumentu arba remdamosi sutartomis procedūromis užtikrina ATS teikėjo (-ų) paskyrimą atitinkamoje oro erdvėje. Ankstesnio sakinio taisyklės taip pat apima aerodromo skrydžių informacijos paslaugas, ATS aerodromų skrydžių valdymo zonoje ir karinės priežiūros zonoje, teikiamas ATS teikėjo (-ų) atitinkamoje oro erdvėje.
2. Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių turi teisę paskirti vieną ar kelis ATS teikėjus visoms ar daliai šių paslaugų teikti savo atitinkamoje oro erdvėje ir jį (juos) atšaukti ar pakeisti. Apie tokį paskyrimą, atšaukimą ar pakeitimą kitai Susitariančiajai Šaliai pranešama raštu. Bet koks pagal šią dalį paskirtas ATS teikėjas yra laikomas Susitariančiųjų Šalių bendrai paskirtu teikėju nuo tos dienos, kai kita Susitariančioji Šalis gavo pranešimą apie tokį paskyrimą, iki tol, kol jis bus pakeistas ar atšauktas pagal šios dalies nuostatas.
3. Susitariančiosios Šalys, kurių oro erdvė yra susijusi su paskirtų ar nepaskirtų pagal šią Sutartį ATS teikėjų sutartimis dėl ATS teikimo, yra išimtinai atsakingos už tokių sutarčių patvirtinimą. Susitariančiosios Šalys gali sudaryti atitinkamus susitarimus ar sutartis dėl tokio patvirtinimo suteikimo.
4. Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių, ketinanti perduoti atsakomybę už ATS teikimą Baltijos FOEB oro erdvėje trečiajai Šaliai, užtikrina, kad ji ir toliau vykdys šios Sutarties sąlygas.
5. Šios sutarties 13 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant ATS teikimo susitarimų ar sutarčių, galiojusių prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai.
6. Susitariančiosios Šalys:
2) nedelsdamos praneša viena kitai apie bet kokį paskirtų ATS teikėjų sertifikavimo arba teisinio statuso pokytį;
14 straipsnis
Ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugos
Susitariančiosios Šalys siekia diegti bendras technines sistemas ir ekonominiu požiūriu naudingai išdėstyti infrastruktūrą, būtiną Susitariančiųjų Šalių oro navigacijos paslaugų teikėjų CNS teikti, kartu projektuodamos, pirkdamos, parengdamos naudoti, naudodamos ir techniškai prižiūrėdamos CNS infrastruktūrą, sistemas ir įrangą.
15 straipsnis
Oro navigacijos informacijos paslauga
2. Nenumatytais atvejais viena iš Susitariančiųjų Šalių gali teikti AIS kitos Susitariančiosios Šalies vardu.
16 straipsnis
Meteorologinės paslaugos
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali atskirai paskirti MET teikėją, apie tai pranešdama Baltijos FOEB valdybai, arba pagal sutartas procedūras bendrai paskirti Baltijos FOEB MET teikėją (-us).
2. Jeigu Susitariančiosios Šalys paskiria MET teikėją atskirai, kiekviena iš jų užtikrina MET teikėjų bendradarbiavimą.
3. MET teikti kompetentingos institucijos, oro navigacijos paslaugų teikėjai ir MET teikėjai sudaro atitinkamus susitarimus.
17 straipsnis
Paieška ir gelbėjimas
1. Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių organizuoja ir palaiko savo ASAR/SAR sistemą pagal nacionalinius įstatymus ir teisės aktus.
18 straipsnis
Oro navigacijos paslaugų teikėjų santykiai
1. Siekdamos įgyvendinti šios sutarties 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, Susitariančiosios Šalys įgalioja ANSP įforminti Baltijos FOEB tikslams įgyvendinti būtinus santykius.
2. Šios Sutarties 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti ANSP santykiai įforminami sudarant susitarimus ar kitus lygiaverčius teisinius dokumentus dėl funkcijų, užduočių ir paslaugų, kurias reikia atlikti / teikti atitinkamoje oro erdvėje.
19 straipsnis
ANSP ir trečiųjų Šalių santykiai
1. Jeigu Susitariančiųjų Šalių ANSP pageidauja sudaryti susitarimą ar kitą lygiavertį teisinį dokumentą, susijusį su valstybės, kuri nėra Susitariančioji Šalis, paskirto oro navigacijos paslaugų teikėjo ATS teikimu, apie tokį susitarimą ar kitą lygiavertį teisinį dokumentą pranešama Baltijos FOEB valdybai, ir Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad toks susitarimas ar kitas lygiavertis teisinis dokumentas neturėtų įtakos šiai Sutarčiai.
4 SKYRIUS
CIVILINIS IR KARINIS BEI KARINIS BENDRADARBIAVIMAS
20 straipsnis
Karinė veikla
1. Šios Sutarties nuostatomis neturi būti pažeidžiami Susitariančiųjų Šalių nacionaliniai reikalavimai dėl viešosios tvarkos, saugumo ir gynybos interesų, ir kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių turi teisę taikyti bet kokias priemones, siekdamos užtikrinti saugumo ir gynybos interesus.
2. Deramai atsižvelgdamos į lankstaus oro erdvės naudojimo principus ir laikydamosi esamų nacionalinių susitarimų, susijusių su civiliniu ir kariniu bei kariniu bendradarbiavimu, ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos gali sudaryti rašytinius susitarimus, leidžiančius valstybės orlaiviams vykdyti karines operacijas, mokymus ir dalyvauti pratybose atitinkamoje oro erdvėje nepaisant esamos bendros Susitariančiųjų Šalių sienos.
3. Susitariančiosios Šalys leidžia kitos Susitariančiosios Šalies atitinkamam ATS teikėjui teikti pasienio zonos oro eismo paslaugas valstybės orlaiviams, vykdantiems bendrąjį ir operatyvųjį oro eismą, pagal atitinkamus rašytinius susitarimus, apie kuriuos pranešta Baltijos FOEB valdybai.
4. Susitariančiosios Šalys leidžia kitos Susitariančiosios Šalies oro erdvės gynybos vienetams ir taktinio vadovavimo ir valdymo vienetams (įskaitant kitus NATO integruotos oro gynybos sistemos vadovavimo ir valdymo vienetus, atsakingus už taktinį vadovavimą ir valdymą kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje) teikti operatyviojo oro eismo taktinio valdymo paslaugas pagal atitinkamus rašytinius susitarimus, apie kuriuos pranešta Baltijos FOEB valdybai.
5. Paslaugoms tam tikroje pasienio zonos oro erdvėje teikti Susitariančiosios Šalys skatina glaudų atitinkamų ANSP ir susijusių oro erdvės gynybos ir taktinio vadovavimo ir valdymo vienetų bendradarbiavimą.
5 SKYRIUS
RINKLIAVŲ NUSTATYMAS
21 straipsnis
Rinkliavų nustatymas
1. Susitariančiosios Šalys siekia taikyti bendrą vienetinį tarifą už skrydžius atitinkamos oro erdvės maršrutais ir siekia nustatyti bendrą rinkliavų zoną atitinkamoje oro erdvėje.
2. Kad įgyvendintų šios Sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įvardytą tikslą, prieš nustatydama ir imdama taikyti bendrą vienetinį tarifą už skrydžius atitinkamos oro erdvės maršrutais, Baltijos FOEB valdyba:
1) sukuria ir taiko bendrus principus, kuriais reglamentuojama rinkliavų politika atitinkamoje oro erdvėje, atsižvelgdama į nacionalinių išimčių galimybę;
3) sprendžia dėl bendro vienetinio tarifo už skrydžius atitinkamos oro erdvės maršrutais nustatymo, sąlygų ir taikymo, taip pat bendros rinkliavų zonos atitinkamoje oro erdvėje nustatymo;
3. Susitariančiosios Šalys visų pirma:
1) kartu vykdo reikiamus įsipareigojimus, susijusius su bendra skrydžių atitinkamos oro erdvės maršrutais rinkliavų zona;
2) sudaro atitinkamus susitarimus užtikrindamos nuoseklų ir vienodą rinkliavų ir reglamentavimo taikymą;
6 SKYRIUS
PRIEŽIŪRA
22 straipsnis
Priežiūra
1. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad NSA glaudžiai bendradarbiautų, vykdydamos Baltijos FOEB oro navigacijos paslaugų teikėjų priežiūrą, ir suderintų savo veiksmus. NSA sudaro šio bendradarbiavimo susitarimą.
2. NSA, išdavusi sertifikatą ANSP teikti paslaugas tam tikroje pasienio zonos oro erdvėje, yra atsakinga už to ANSP priežiūrą glaudžiai bendradarbiaujant su kitos Susitariančiosios Šalies NSA.
3. Jeigu Susitariančioji Šalis, virš kurios teritorijos yra teikiamos šios Sutarties 22 straipsnio 2 dalyje minimos ANS, reikalauja, kad priežiūrą vykdytų jos NSA, Susitariančiųjų Šalių NSA susitaria dėl priežiūros nuostatų ir sąlygų.
7 SKYRIUS
VEIKLOS REZULTATAI
23 straipsnis
Veiklos rezultatai
1. Susitariančiosios Šalys įgyvendina Baltijos FOEB veiklos rezultatų planą ir taiko Baltijos FOEB veiklos planą, atitinkantį Europos Sąjungos veiklos tikslus, atsižvelgdamos į karinius poreikius. Dėl Baltijos FOEB veiklos plano turi būti konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis Šalimis.
2. Susitariančiųjų Šalių NSA kartu sudaro Baltijos FOEB veiklos planą, kurį patvirtina Baltijos FOEB valdyba. Šiame plane:
1) nurodomi šių pagrindinių Baltijos FOEB veiklos sričių: saugos, aplinkos, pajėgumo, sąnaudų veiksmingumo ir skrydžių efektyvumo tikslai;
2) apibrėžiami aiškūs ir išmatuojami pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai nustatomi pagrindinėms veiklos sritims nustatytam ataskaitiniam laikotarpiui;
3. Baltijos FOEB valdyba:
1) nustato Baltijos FOEB veiklos tikslus ir koordinuoja nacionalinių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą;
4. Baltijos FOEB valdyba Susitariančiųjų Šalių vardu atlieka Baltijos FOEB veiklos tikslų įgyvendinimo nuolatinę peržiūrą, Baltijos FOEB veiklos rezultatų plano projekto ir veikimo periodinį vertinimą ir prireikus perduoda Susitariančiųjų Šalių NSA išvadas, susijusias su priemonėmis trūkumams šalinti.
8 SKYRIUS
VALDYMAS
24 straipsnis
Baltijos FOEB taryba
1. Baltijos FOEB tarybą sudaro šie Susitariančiųjų Šalių paskirti atstovai:
1) už civilinę aviaciją atsakingas ministras arba už civilinę aviaciją atsakingo ministro tinkamai įgaliotas asmuo, veikiantis ministro vardu,
2) už krašto apsaugą atsakingas ministras, arba už krašto apsaugą atsakingo ministro tinkamai įgaliotas asmuo, veikiantis ministro vardu,
3. Baltijos FOEB tarybai pakaitomis pirmininkauja viena iš Susitariančiųjų Šalių. Pirmininkavimo kadencija trunka 12 mėnesių, pirmoji kadencija prasideda šios Sutarties įsigaliojimo dieną. Pirmasis pirmininkauja Lietuvos atstovas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 dalyje.
4. Baltijos FOEB tarybos sprendimai yra priimami vienbalsiai. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi vieną balsą.
5. Baltijos FOEB tarybos patvirtintame Darbo reglamente nustatoma tvarka, susijusi su posėdžių šaukimu, finansiniais klausimais, išankstiniu darbotvarkės ir kitų susijusių dokumentų siuntimu, jei tikslinga, balsavimo ir posėdžių rengimo tvarka, įskaitant galimybę priimti sprendimus paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
6. Baltijos FOEB taryba posėdžiauja pirmininko kvietimu prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus. Kiekvienas Susitariančiosios Šalies valstybės paskirtas Baltijos FOEB tarybos narys turi teisę prašyti sušaukti posėdį.
7. Baltijos FOEB taryba priima sprendimus siekdama:
4) pritarti Susitariančiųjų Šalių pozicijoms dėl tarptautinių sutarčių, ypač susijusių su TCAO, Eurokontrolės, Europos Komisijos, Europos aviacijos saugos agentūros, bendrų įmonių darbu oro eismo valdymo ir ANS srityje, taikymo;
5) teikti siūlymus Susitariančiųjų Šalių atitinkamoms institucijoms dėl valstybės prisijungimo prie šios Sutarties ir atlikti reikiamus veiksmus;
9. Baltijos FOEB VB remia Baltijos FOEB valdybą ir su FOEB susijusią veiklą. Baltijos FOEB VB veikla yra finansuojama iš ANS rinkliavų, tarptautinių organizacijų tikslinių įmokų, finansinių institucijų, taip pat kitų juridinių asmenų. Baltijos FOEB VB darbo tvarką nustato Baltijos FOEB valdyba. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad Baltijos FOEB VB turėtų pakankamai išteklių paskirtoms užduotims atlikti ir prireikus Baltijos FOEB valdybai paremti.
25 straipsnis
Baltijos FOEB valdyba
1. Baltijos FOEB valdybą sudaro šie Susitariančiųjų Šalių paskirti atstovai:
3. Baltijos FOEB valdybai pakaitomis pirmininkauja viena iš Susitariančiųjų Šalių. Pirmininkavimo kadencija trunka 12 mėnesių, pirmoji kadencija prasideda šios Sutarties įsigaliojimo dieną. Pirmasis pirmininkauja Lenkijos atstovas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 dalį.
4. Baltijos FOEB valdybos sprendimai yra priimami vienbalsiai. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi vieną balsą. Visi Baltijos FOEB valdybos posėdžiai protokoluojami.
5. Baltijos FOEB valdybos patvirtintame Darbo reglamente nustatoma tvarka, susijusi su posėdžių šaukimu, finansiniais klausimais, išankstiniu darbotvarkės ir kitų susijusių dokumentų siuntimu, jei tikslinga, balsavimo ir posėdžių rengimo tvarka, įskaitant galimybę priimti sprendimus paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
6. Baltijos FOEB valdyba jos pirmininko kvietimu posėdžiauja prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus. Kiekvienas Susitariančiosios Šalies paskirtas valdybos narys turi teisę prašyti sušaukti posėdį.
7. Baltijos FOEB valdybai pavedama priimti šioje Sutartyje išdėstytus sprendimus, siekiant įgyvendinti šiuos tikslus:
6) priimti rinkliavų politiką, taikomą atitinkamoje oro erdvėje, ir siekti nustatyti bendrą vienetinį tarifą skrydžiams atitinkamos oro erdvės maršrutais po veiklos rezultatų plano pirmojo ataskaitinio laikotarpio;
12) sudaryti komitetus, išskyrus tuos, kurie sukurti pagal šią Sutartį, ir darbo grupes pagalbai tam tikrais klausimais teikti, taip pat tvirtinti komitetų ir darbo grupių siūlymus;
13) užtikrinti Baltijos FOEB koordinavimą su gretimais funkciniais oro erdvės blokais ir valstybėmis;
14) koordinuoti Susitariančiųjų Šalių pozicijas dėl tarptautinių sutarčių, ypač susijusių su TCAO, Eurokontrolės, Europos Komisijos, Europos aviacijos saugos agentūros, bendrų įmonių darbu oro eismo valdymo ir ANS srityje, taikymo;
8. Baltijos FOEB valdybos sprendimai įsigalioja po dviejų mėnesių nuo jų priėmimo dienos, nebent per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo dienos Susitariančioji Šalis praneštų Baltijos FOEB valdybai, kad ji gali įgyvendinti tą sprendimą tik gavusi valdžios institucijų sutikimą, patvirtinimą ar kitą nutarimą, remiantis nacionaliniais įstatymais ir teisės aktais. Tuo atveju sprendimas įsigalioja kitą darbo dieną po to, kai kitai Susitariančiajai Šaliai pranešama, kad buvo gautas minėtas sutikimas, patvirtinimas ar nutarimas, jeigu sprendime nenurodyta kitaip.
26 straipsnis
Komitetai ir darbo grupės
1. Siekdama įgyvendinti Baltijos FOEB tikslus ir padėti Baltijos FOEB valdybos veiklai, Baltijos FOEB valdyba gali sudaryti komitetus ir darbo grupes iš Susitariančiųjų Šalių paskirtų civilinių ir karinių ekspertų.
2. Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje minimus ekspertus, kiti asmenys gali dalyvauti komitetų ir darbo grupių posėdžiuose kaip stebėtojai, gavę:
3. Komitetų ir darbo grupių darbo tvarka išdėstoma Baltijos FOEB valdybos priimtame komitetų ir darbo grupių darbo reglamente.
4.1. Baltijos FOEB valdyba privalo įsteigti:
1) Oro erdvės komitetą, kurio įsteigimo tikslas – padėti Baltijos FOEB valdybai įgyvendinti Baltijos FOEB ir vykdyti Baltijos FOEB valdybos jam patikėtas užduotis;
2) Strateginį, ekonomikos ir veiklos rezultatų komitetą – padėti Baltijos FOEB valdybai įgyvendinti šios Sutarties 21 ir 23 straipsnių nuostatas ir vykdyti kitas Baltijos FOEB valdybos jam pavestas užduotis;
3) Saugos komitetą – padėti Baltijos FOEB valdybai įgyvendinti Baltijos FOEB ir vykdyti kitas Baltijos FOEB valdybos jam pavestas užduotis;
9 SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
27 straipsnis
Atsakomybė
1. Susitariančioji Šalis atlygina šio straipsnio 3 dalyje nustatytą žalą, kilusią dėl įvykio atitinkamoje oro erdvėje, kuris:
1) įvyko oro erdvėje virš jos teritorijos arba jos atsakomybės sričiai priklausančioje oro erdvėje pagal TCAO taisykles ir
2) kilo dėl ATS teikėjo, paskirto pagal šios Sutarties 12 straipsnį, kaltės arba dėl jo vardu veikiančių agentų ar kitų asmenų kaltės, išskyrus teikėją (-us), kurio (-ių) pagrindinė veiklos vieta yra šios Susitariančiosios Šalies teritorijoje (toliau vadinama įgaliotu ATS teikėju). Nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies, ieškinys negali būti tiesiogiai iškeltas įgaliotam ATS teikėjui arba jo agentams ar kitam asmeniui, veikiančiam jo vardu.
2. Teisė į atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą žalą yra prarandama, jeigu ieškinys neiškeltas per dvejus metus nuo galutinių sprendimų, numatytų šio straipsnio 3 dalyje, priėmimo dienos.
3. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, atlyginimo galima reikalauti tik už žalą, kuri nebuvo atlyginta, remiantis galutiniais teismo sprendimais, priimtais pagal tam tikrus nacionalinės ar tarptautinės teisės aktus.
4. Pretenzijos dėl šio straipsnio 1 dalyje numatyto žalos atlyginimo yra teikiamos atitinkamai Susitariančiajai Šaliai. Kompetentinga institucija svarsto pretenziją ir priima sprendimą pagal atitinkamos Susitariančiosios Šalies atitinkamus nacionalinius įstatymus ir teisės aktus. Nepasiekus bendro sutarimo dėl pretenzijos, ginčą sprendžia atitinkamos Susitariančiosios Šalies kompetentingas teismas pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus ir teisės aktus.
5. Įgaliotas ATS teikėjas atlygina šio straipsnio 1 dalyje minimai Susitariančiajai Šaliai sumokėtą kompensaciją ar išlaidas, patirtas dėl žalos, atsiradusios dėl jo kaltės arba dėl jo agentų ar kitų asmenų, veikiančių jo vardu, kaltės. Įgalioto ATS teikėjo Susitariančioji Šalis užtikrina šio įsipareigojimo vykdymą ir, jeigu įgaliotas ATS teikėjas nevykdo įsipareigojimo, ta Susitariančioji Šalis jį vykdo, kai tik atitinkama Susitariančioji Šalis pareikalauja atlyginimo.
6. Ši Sutartis neturi trukdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai Susitariančiajai Šaliai ir įgalioto ATS teikėjo Susitariančiajai Šaliai susitarti dalytis išlaidas, atsiradusias dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos.
7. Šia Sutartimi neribojamos Susitariančiosios Šalies arba įgalioto ATS teikėjo atgręžtinio reikalavimo kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui teisės.
8. Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai, kai tik gauna informaciją apie pretenziją, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir kai tik pretenzija galutinai patenkinama.
9. Paskirtų ATS teikėjų pagal šią Sutartį prisiimta atsakomybė turi būti tinkamai apdrausta, kad būtų galima, vadovaujantis šio straipsnio 5 punktu, vykdyti įsipareigojimą atlyginti žalą šio straipsnio 1 punkte minimai Susitariančiajai Šaliai.
10 SKYRIUS
AVARIJOS IR PAVOJINGI INCIDENTAI
28 straipsnis
Avarijų ir pavojingų incidentų tyrimas
1. Jeigu avarija arba pavojingas incidentas pagal Čikagos konvencijos apibrėžtis Baltijos FOEB oro erdvėje įvyksta virš Susitariančiosios Šalies teritorijos arba jos atsakomybės sričiai priklausančioje oro erdvėje pagal TCAO taisykles (toliau vadinama įvykio Susitariančiąja Šalimi), valdomoje ANSP, išskyrus teikėją (-us), kurio (-ių) pagrindinė veiklos vieta yra įvykio Susitariančiosios Šalies teritorijoje (toliau vadinama įgaliotu ANSP), įgalioto ANSP Susitariančioji Šalis nedelsdama apie tai praneša įvykio Susitariančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms. Pranešimo turinys turi atitikti Čikagos konvencijos 13 priede nurodyto pranešimo turinį.
2. Įvykio Susitariančiajai Šaliai arba Susitariančiajai Šaliai, atliekančiai tyrimą pagal Čikagos konvencijos 13 priedą, Susitariančiųjų Šalių atitinkami ANSP ir kompetentingos institucijos suteikia galimybę naudotis visa reikalinga medžiaga avarijos arba pavojingo incidento tyrimui atlikti.
3. Įgalioto ANSP Susitariančioji Šalis savo nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka suteikia Susitariančiajai Šaliai, atliekančiai tyrimą, galimybę patekti į įgaliotų ANSP ir kompetentingų institucijų patalpas, prieiti prie įrangos ir susipažinti su medžiaga. Gauta informacija gali būti naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir privalo būti neskelbiama viešai be tą informaciją suteikusios Susitariančiosios Šalies sutikimo.
4. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad institucijos, minimos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, būtų susipažinusios su atitinkamais ryšių kanalais.
6. Susitariančioji Šalis, kuri atliekančios tyrimą Susitariančios Šalies prašymu suteikė informaciją arba suteikė galimybę pasinaudoti kompetentingų institucijų ar ANSP teikiama informacija, turi teisę paskirti įgaliotą atstovą dalyvauti tyrime.
7. Jeigu tyrimą atliekanti Šalis reikalauja, kad tyrime dalyvautų įgalioto ANSP Susitariančioji Šalis, ši paskiria įgaliotą atstovą.
8. Susitariančios Šalies, atliekančios tyrimą, kompetentingos institucijos pateikia įgalioto ANSP Susitariančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms galutinę tyrimo ataskaitą, remdamosi nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Susitariančiųjų Šalių prašymu, galutinė tyrimo ataskaita ir saugos rekomendacijos, parengtos atliekant tyrimą, yra perduodamos toms Susitariančiosioms Šalims.
10. Jeigu tyrimą atliekanti Susitariančioji Šalis nustato veiklos trūkumų, susijusių su Baltijos FOEB veikla, ji nedelsdama apie tai praneša Baltijos FOEB valdybai.
12. Siekdamos gerinti saugą ir skatinti geriausios patirties taikymą, Susitariančiosios Šalys gali paskirti arba sudaryti Baltijos FOEB tyrimų komitetą, sudarytą iš civilinių ir karinių ekspertų, kartu tirti orlaivių avarijas ir incidentus, įskaitant oro eismo valdymo (ATM) įvykius.
13. Įvykus avarijoms, pavojingiems incidentams ir ATM įvykiams, kurie:
4) įvyksta paslaugų teikimo perdavimo laikotarpiu, Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad atliekant tyrimą, kurį Susitariančiosios Šalys pageidauja atlikti kartu, būtų taikoma įvykių klasifikacija, nurodyta atitinkamuose TCAO standartuose ir rekomenduojamoje praktikoje (SARP), Eurokontrolės saugos priežiūros reikalavimuose (ESSAR) ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose.
11 SKYRIUS
INSTITUCINĖS NUOSTATOS
29 straipsnis
Ginčų sprendimas
1. Visus ginčus, kylančius tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo ir jos reikalavimų vykdymo, įskaitant jos sudarymą, galiojimą ir nutraukimą, Susitariančiosios Šalys sprendžia tiesioginėmis derybomis.
2. Jeigu Susitariančiosios Šalys negali išspręsti ginčo per tris mėnesius tiesioginėmis derybomis, ginčas pavedamas spręsti Baltijos FOEB tarybai, kuri skiria vieną ar daugiau asmenų tarpininkauti ir vesti tiesiogines derybas tarp Susitariančiųjų Šalių arba taikyti kitas ginčo sprendimo priemones.
3. Jeigu Baltijos FOEB taryba negali išspręsti ginčo per tris mėnesius nuo jo pateikimo Baltijos FOEB tarybai, bet kuri iš atitinkamų Susitariančiųjų Šalių turi teisę perduoti ginčą arbitražui pagal neprivalomas Nuolatinio arbitražo teismo taisykles ginčams tarp dviejų valstybių spręsti. Arbitražo teismo išlaidas, įskaitant mokesčius ir kitas sąnaudas, po lygiai dalijasi Susitariančiosios Šalys, kurios yra arbitražo proceso dalyvės.
30 straipsnis
Prisijungimas prie šios Sutarties
1. Prie šios Sutarties galima prisijungti. Bet kuri valstybė, siekianti tapti šios Sutarties Šalimi, pateikia prašymą Baltijos FOEB tarybai, kuri Susitariančiųjų Šalių vardu pateikia valstybei pareiškėjai prisijungimo sąlygas, o Susitariančiosioms Šalims – visus būtinus šios Sutarties pakeitimus. Susitariančiosioms Šalims pritarus visiems būtiniems šios Sutarties pakeitimams, jie tampa Susitariančiųjų Šalių ir valstybės pareiškėjos susitarimo dėl prisijungimo objektu.
2. Prisijungimas prie Sutarties įsigalioja Susitariančiosioms Šalims ir valstybei pareiškėjai raštu viena kitai pranešus, kad jos įvykdė atitinkamus nacionalinių įstatymų reikalavimus.
31 straipsnis
Susitariančiosios valstybės išstojimas iš Baltijos FOEB
1. Nusprendusi išstoti iš Baltijos FOEB Susitariančioji Šalis praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims ir Baltijos FOEB tarybai apie savo sprendimą.
4. Iš Baltijos FOEB išstojanti Susitariančioji Šalis padengia visas su išstojimu susijusias išlaidas. Tokioms išlaidoms nustatyti Susitariančiosios Šalys sudaro specialų susitarimą.
5. Jeigu yra tik dvi šios Sutarties Susitariančiosios Šalys, vienos iš jų išstojimas yra traktuojamas kaip šios Sutarties nutraukimas. Nutraukimas įsigalioja per šešis mėnesius nuo pranešimo Baltijos FOEB tarybai. Tokiomis aplinkybėmis taikomos taisyklės, nurodytos šios Sutarties 33 straipsnio 1 dalyje.
32 straipsnis
Sutarties keitimas
1. Jeigu Susitariančioji Šalis pageidauja keisti šią Sutartį, pavyzdžiui, dėl Baltijos FOEB pertvarkymo, ji pateikia tokį siūlymą svarstyti Baltijos FOEB tarybai. Apie visus pakeitimus ir pertvarkymus pranešama atitinkamoms institucijoms ir organizacijoms.
33 straipsnis
Nutraukimas ir sustabdymas
1. Susitariančiosios Šalys gali vienbalsiai nuspręsti bet kuriuo metu nutraukti šią Sutartį. Tokiomis aplinkybėmis Sutartis nutraukiama tam tikrą Susitariančiųjų Šalių paskirtą dieną ir iki tos dienos Susitariančiosios Šalys kartu nustato su nutraukimu susijusias išlaidas ir finansinių atsiskaitymų tarp Susitariančiųjų Šalių būdą.
2. Šią Sutartį gali nutraukti kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių bet kuriuo metu, raštu pranešdama apie tai kitai Susitariančiajai (-sioms) Šaliai (-ims). Nutraukimas įsigalioja po šešių mėnesių nuo dienos, kurią kita (-os) Susitariančioji (-sios) Šalis (-ys) gauna tokį pranešimą. Susitariančiosios Šalys kartu nustato tokio nutraukimo išlaidas ir finansinių atsiskaitymų tarp Susitariančiųjų Šalių būdą.
3. Karo, nepaprastosios padėties atveju ar dėl viešojo saugumo interesų kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę nedelsdama nutraukti šią Sutartį ir atitinkamai apie tai praneša kitai Susitariančiajai (-sioms) Šaliai (-ims). Sutarties nutraukimas pirmiau minėtomis aplinkybėmis įsigalioja nuo tos dienos, kurią kita Susitariančioji Šalis gavo pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Susitariančiosios Šalys kartu nustato išlaidas, susijusias su nutraukimu, ir finansinių atsiskaitymų tarp Susitariančiųjų Šalių būdą.
4. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę nedelsdama sustabdyti šios Sutarties ar jos dalių taikymą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos interesų. Ji nedelsdama apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.
34 straipsnis
TCAO registravimas
35 straipsnis
Kiti susitarimai
36 straipsnis
Įsigaliojimas
2. Ši Sutartis įsigalioja ją patvirtinus pagal Susitariančiųjų Šalių nacionalinės teisės procedūras, pasikeičiant diplomatinėmis notomis.
3. Ši Sutartis įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo to, kai gaunama paskutinė nota.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys savo vyriausybių vardu pasirašė šią Sutartį ir uždėjo antspaudus.
Pasirašyta 2012 m. liepos 17 d. Vilniuje dviem originaliais egzemplioriais lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus ginčų dėl aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba.