LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SKREPLIŲ SIUNTIMO TUBERKULIOZEI MIKROSKOPIJOS BŪDU NUSTATYTI, TYRIMŲ ATLIKIMO IR REZULTATŲ PATEIKIMO SIUNTĖJUI TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. gruodžio 20 d. Nr. 744

Vilnius

 

 

Siekdamas užtikrinti efektyvią plaučių tuberkuliozės diagnostiką bei vadovaudamasis Pasaulinės sveikatos organizacijos, Tarptautinės sąjungos kovai su tuberkulioze ir plaučių ligomis rekomendacijomis,

1. Tvirtinu Skreplių siuntimo tuberkuliozei mikroskopijos būdu nustatyti, tyrimų atlikimo ir rezultatų pateikimo siuntėjui tvarką (pridedama).

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Radavičiui.

3. Įsakymas įsigalioja nuo 2001 m. balandžio 1 dienos.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                      VINSAS JANUŠONIS


PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 744

 

SKREPLIŲ SIUNTIMO TUBERKULIOZEI MIKROSKOPIJOS BŪDU NUSTATYTI,

TYRIMŲ ATLIKIMO IR REZULTATŲ PATEIKIMO SIUNTĖJUI TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos, Tarptautinės sąjungos kovai su tuberkulioze ir plaučių ligomis rekomendacijomis, tiesioginė skreplių tepinėlio, nudažyto Cilio-Nilseno metodu, mikroskopija yra efektyvus, ekonomiškas ir informatyvus būdas plaučių tuberkuliozei išaiškinti bei tuberkuliozės užkrato plitimui kontroliuoti.

 

II. SKREPLIŲ SIUNTIMAS TUBERKULIOZEI MIKROSKOPIJOS BŪDU NUSTATYTI

 

2. Gydytojas (bendrosios praktikos gydytojas, terapeutas, pediatras, pulmonologas, ftiziatras ir kt.) turi nukreipti pacientą tuberkuliozei skreplių mikroskopijos būdu nustatyti:

2.1. esant respiraciniam ir/arba intoksikaciniam sindromui:

2.1.1. naujai atsiradus arba pasikartojus kosuliui su skrepliavimu, trunkančiam ilgiau nei 3 savaites,

2.1.2. skausmui krūtinėje,

2.1.3. užsitęsusiam karščiavimui, prakaitavimui,

2.1.4. svorio mažėjimui;

2.2. kontaktuojant su sergančiaisiais tuberkulioze.

3. Gydytojas (arba gydytojo pavedimu bendrosios praktikos slaugytojas) 2 punkte nurodytam pacientui užpildo Skreplių siuntimą tuberkuliozei mikroskopijos būdu nustatyti (forma Nr. 200-1/a), paaiškina skreplių surinkimo tvarką bei nukreipia pacientą į toje pačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje esančią laboratoriją arba Tuberkuliozės mikroskopijos centrą.

4. Laboratorijos arba Tuberkuliozės mikroskopijos centro klinikos laborantas (bendrosios praktikos slaugytojas) įteikia pacientui 2 indus skrepliams surinkti:

4.1. pirmas skreplių bandinys renkamas ryte. Rekomenduojama pirmą kartą skreplius rinkti prižiūrint medicinos darbuotojui, gerai vėdinamoje specialioje patalpoje arba lauke;

4.2. antrą bandinį pacientas renka kitą rytą, savarankiškai, namuose (lauke) arba stacionare ir pristato jį į 3 punkte nurodytą laboratoriją arba centrą;

4.3. pristačius antrą bandinį, klinikos laborantas (bendrosios praktikos slaugytojas) laboratorijoje arba centre pacientui duoda trečią indą skrepliams surinkti. Skreplius pacientas renka specialioje patalpoje arba lauke. Rekomenduojama 3 skreplių bandinius surinkti per 24 valandas.

5. Bendrosios skreplių surinkimo taisyklės:

5.1. prieš skreplių rinkimą pacientas turi perskalauti burną virintu vandeniu;

5.2. pacientui reikia tiksliai paaiškinti, kaip atkosėti skreplius, bei nurodyti skreplių rinkimo tikslą;

5.3. ant skreplių rinkimo indo sienelės klinikos laborantas (bendrosios praktikos slaugytojas) užrašo paciento vardą, pavardę, gimimo datą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią jis kreipėsi ar kurioje gydosi, pavadinimą;

5.4. klinikos laborantas (bendrosios praktikos slaugytojas) užpildo Skreplių surinkimo žurnalą (formą Nr. 201-1/a) bei lydimąjį sąrašą;

5.5. lydimasis sąrašas turi būti pritvirtinamas ant skreplių transportavimui skirtos dėžės viršaus.

6. Medicinos personalo veiksmai ir apsisaugojimo priemonės skreplių surinkimo metu:

6.1. medicinos darbuotojas (klinikos laborantas arba bendrosios praktikos slaugytojas) skreplių surinkimo metu privalo dėvėti kaukę, klijuotės prijuostę ir gumines pirštines. Pirštines po darbo reikia virinti 2% sodos tirpale 15 min.;

6.2. medicinos darbuotojas turi atsistoti už ligonio nugaros ir paprašyti, kad pastarasis spjaudyklę priartintų prie burnos, atsikosėtų ir išspjautų skreplius. Reikia patikrinti surinktų skreplių kiekį (turi būti 3–5 ml) bei skreplių kokybę (skrepliuose turi būti tankių pūlingų dalelių);

6.3. jei skreplių nebuvo atkosėta ar jie buvo netinkami, spjaudyklę reikia dezinfekuoti;

6.4. jei atkosėti skrepliai tinkami, medicinos darbuotojas turi pats sandariai uždaryti spjaudyklės dangtelį ir patalpinti ją į specialią dėžę, skirtą skrepliams gabenti (dėžėje telpa 10–15 spjaudyklių);

6.5. užpildžius skreplių gabenimui skirtą dėžę, ji turi būti sandariai uždaroma. Prie dėžės pritvirtinamas lydimasis sąrašas;

6.6. uždarius 6.5 punkte nurodytą dėžę, rankos mūvint pirštines turi būti plaunamos su muilu;

6.7. 6.1 punkte minėtas medicinos darbuotojas pacientui turi paduoti antrą švarią spjaudyklę ir paprašyti, kad šis tokia pat tvarka surinktų skreplius kitos dienos rytą, sandariai užsuktų spjaudyklės dangtelį ir atneštų į laboratoriją.

7. Mikroskopijos centro vadovas aptarnaujamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams pateikia skreplių pristatymo grafiką.

8. Skrepliai gabenami ir pristatomi į Mikroskopijos centrą pagal Mikroskopijos centro vadovo patvirtintą grafiką (1-2 kartus per savaitę).

9. Visi skreplių bandiniai, surinkti prieš kelias dienas iki vežimo į Mikroskopijos centrą ir sudėti į specialią dėžę, turi būti laikomi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje šaldytuve (+20C–+50C) temperatūroje.

10. Skreplių bandinių registracija Mikroskopijos centre:

10.1. visi gaunami skreplių bandiniai turi būti registruojami Mikroskopinių tyrimų tuberkuliozei nustatyti registravimo žurnale (forma Nr. 200-2/a).

11. Klinikos laborantas (bendrosios praktikos slaugytojas) į lydimąjį sąrašą įrašo tiriamos medžiagos išsiuntimo datą.

 

III. SKREPLIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO TVARKA

 

12. Objektinių stiklelių paruošimas:

12.1. objektiniai stikleliai virinami 1% sodos tirpale, po to perplaunami vandeniu, silpnu druskos rūgšties tirpalu (1–2%) ir vėl vandeniu;

12.2. išplauti stikleliai laikomi sandariai uždarytuose stikliniuose induose 96° spirite;

12.3. prieš naudojimą stikleliai nusausinami.

13. Objektinių stiklelių žymėjimas:

13.1. prieš paimdamas dėžutę su paruoštais stikleliais, laborantas privalo nusiplauti rankas;

13.2. deimantiniu pieštuku ar stiklografu ant stiklelio galo užrašomas skreplių bandinio numeris. Rašant reikia stengtis pirštais nepaliesti laisvo stikliuko ploto;

13.3. sužymėjus visus stikliukus, būtina patikrinti, ar užrašyti numeriai atitinka esančius sąraše. Tada stikleliai iš eilės sudedami į dėžutę.

14. Tepinėlių paruošimas:

14.1. objektinis stiklelis turi būti paimamas iš dėžutės už galo, ant kurio užrašytas numeris, ir padedamas ant tepinėlių stovelio taip, kad galas su numeriu būtų atgręžtas į laborantą;

14.2. spjaudyklė su skrepliais, kurios numeris atitinka objektinio stikliuko numerį, atidaroma, o jos kamštelis metamas į infekuotai medžiagai skirtą konteinerį ar kibirą. Spjaudyklė turi būti atidaroma labai atsargiai, vengiant skreplių aerozolio susidarymo;

14.3. bakteriologinė kilpa apdeginama spiritinės lemputės liepsnoje ir atšaldoma. Gali būti naudojama medinė lazdelė;

14.4. kilpa paimamas nedidelis kiekis skreplių su kietomis pūlingomis dalelėmis. Jei skrepliai labai tiršti, pūlingoms dalelėms išrinkti reikia naudoti kitą apdegintą bakteriologinę kilpą;

14.5. iš paimtų skreplių daromas tepinėlis, kurio plotas turi būti 2cm x 1cm;

14.6. prieš pradedant dirbti su kitu bandiniu, bakteriologinė kilpa kaitinama virš spiritinės lemputės liepsnos iki raudonumo;

14.7. stambesnes skreplių daleles nuo kilpos galima pašalinti kelis kartus ją pamerkus į flakoną su smėliu ir spiritu 760 arba lizoliu (virš smėlio turi būti ne mažesnis kaip 3 cm spirito ar lizolio sluoksnis). Jeigu šis mišinys yra 300–500 ml talpos stikliniame užsukamame inde, tai jį galima vartoti ilgą laiką, pakeičiant spiritą ar lizolį;

14.8. siekiant išvengti infekuotos medžiagos aerozolio susidarymo apdeginant kilpą, rekomenduojama kilpą pradėti deginti nuo galo, įtaisyto į laikiklį, kol pasirodys dūmai. Po to kilpą laikant vertikaliai galima iki raudonumo įkaitinti;

14.9. jei tepinėliui paruošti naudojamos medinės lazdelės:

14.9.1. lazdelę reikia paimti abiejų rankų nykščiais ir smiliais maždaug 3 cm nuo lazdelės centro ir perlaužti,

14.9.2. išrinkti geltonas, neperšviečiamas pūlingas skreplių daleles ir uždėti jas ant objektinio stiklelio,

14.9.3. ant objektinio stiklelio esančius skreplius išmaišyti vienu lazdelės galu (tankesnes daleles reikia sumaigyti) ir išskirstyti 2cm x 1cm stikliuko plote,

14.9.4. medines lazdeles nukenksminti inde su dezinfekuojamuoju tirpalu;

14.10. jei skrepliai yra tamsaus stiklo spjaudyklėje, juos reikia atsargiai perpilti į Petri lėkštelę, padėtą ant juodo popieriaus lakšto, medinėmis lazdelėmis išimti pūlingas daleles ir pernešti jas ant objektinio stiklelio. Jei skrepliai tiršti, pincetu reikia paimti nedidelę dalelę ir atsargiai žirklėmis atkirpti, po to uždėti ant objektinio stiklelio vidurio. Pincetą ir žirkles apdeginti spiritinės lemputės liepsnoje;

14.11. paruoštą tepinėlį padėti ant stovelio, skirto džiovinimui ir dažymui.

15. Tepinėlių džiovinimas.

Paruoštus tepinėlius reikia džiovinti 15–30 min. Kaitinti nerekomenduojama, nes suyra mikroorganizmų ląstelės.

16. Fiksacija:

16.1. išdžiovintą tepinėlį reikia užfiksuoti, t. y. pritvirtinti prie stiklo, kad dažant jis nenusiplautų. Tuo tikslu darbo vietoje pastatoma spiritinė lemputė ir stovelis su paruoštais ir išdžiovintais tepinėliais. Pincetu objektinis stiklelis už galo paimamas taip, kad tepinėlis būtų viršuje ir 3 kartus pernešamas per viršutinę šviesią ar vidutinę ryškiausią liepsnos dalį (3–5 sek.);

16.2. tepinėlis padedamas ant stovelio, skirto dažymui;

16.3. užfiksavus visus tepinėlius, stovelis, ant kurio prieš tai buvo sudėti objektiniai stikleliai, bei visas darbinis paviršius apdeginami liepsna.

17. Infekuotos medžiagos nukenksminimas:

17.1. paruošus tepinėlius, likusią infekuotą medžiagą ir spjaudykles reikia sudėti į infekuotos medžiagos nukenksminimui skirtą konteinerį ar kibirą;

17.2. kibirą ar konteinerį, kuriame sudėta infekuota medžiaga ir spjaudyklės, reikia iki pusės pripildyti dezinfekuojamojo skysčio, uždengti dangčiu ir virinti 15 min. arba autoklavuoti 1210C temperatūroje 30 min.;

17.3. po virinimo spjaudykles išplauti ir toliau naudoti;

17.4. pincetus, džiovinimo bei dažymo stovelius apdoroti liepsna arba užpilti TB dezinfekuojamuoju tirpalu, naikinančiu tuberkuliozės mikobakterijas, ar 5% chloramino tirpalu. TB dezinfekuojamasis tirpalas – 5% fenolas ar vienas iš fenolo muilinų mišinių (ekspozicijos laikas priklauso nuo gamintojo rekomendacijos).

18. Pasiruošimas dažymui:

18.1. dažymui naudojami įrankiai: stovelis tepinėliams, filtrinis popierius, piltuvėlis su filtriniu popieriumi, pincetas, flakonas su karbolio fuksinu, laikrodis, indas su spiritu, vatos tampono laikiklis, konteineris atliekoms, indas su 25% sieros rūgštimi, indas su 0,3% metileno mėliu, atsarginis stovelis tepinėliams, indas su karbolio fuksinu;

18.2. fiksuoti tepinėliai dažomi partijomis po 12 vienetų;

18.3. reagentai:

18.3.1. dažyti Cilio-Nilseno būdu: Karbolio Cilio fuksinas, blankinimo reagentai (25% sieros rūgštis arba rūgštus alkoholis – t. y. 97 ml 95% etanolio 3 ml koncentruotos druskos rūgšties), metileno mėlis,

18.3.2. dažyti Kinjono būdu: Kinjono karbolio fuksinas, blankinimo reagentas (rūgštus alkoholis), metileno mėlis,

18.3.3. dažyti fluorescentiniu būdu: Fenolio auraminas, blankinimo reagentas (rūgštus alkoholis), kalio permanganatas;

18.4. visi dažymui skirti reagentai turi būti laikomi tamsiuose buteliuose šaldytuve (+20C–+50C) temperatūroje;

18.5. pastebėjus nuosėdų dažymo tirpale, būtina tirpalą filtruoti;

18.6. negalima vienu metu kelis tepinėlius dažyti viename inde su dažais, nes bakterijos nuo teigiamo tepinėlio gali patekti ant neigiamo.

19. Dažymas:

19.1. stikleliai sudedami ant stovelio tepinėliais į viršų taip, kad tarp jų liktų tarpas, o numeriai būtų nukreipti į laborantą. Tepinėlius galima uždengti filtrinio popieriaus gabalėliu;

19.2. dažymas Cilio-Nilseno būdu:

19.2.1. ant tepinėlių paviršiaus užpilama karbolio fuksino. Jei tepinėliai nebuvo uždengti filtriniu popieriumi, karbolio fuksiną ant tepinėlių reikia pilti per piltuvėlį su išlankstytu filtriniu popieriumi,

19.2.2. stikleliai lėtai kaitinami dujinio degiklio ar spiritinės lemputės liepsnoje, kol pasirodo garai. Dažai ant tepinėlio neturi užvirti ar išdžiūti. Po to tepinėlis padedamas 5 min. atvėsti,

19.2.3. pincetu nuimamas filtrinis popierius ir dedamas į konteinerį, skirtą atliekoms,

19.2.4. kiekvienas objektinis stiklelis nuplaunamas po silpna vandens srove iš čiaupo,

19.2.5. negalima vienu metu plauti kelių stiklelių,

19.2.6. stikleliai sustatomi ant stovelio, užpilami 25% H2SO4 tirpalu 3 min. ir nuplaunami,

19.2.7. nublankinti ir nuplauti stikleliai tepinėliais į viršų sudedami ant stovelio ir kiekvienas jų užpilamas 0,3% metileno mėlio 60 sek., po to nuplaunami ir paliekami džiūti;

19.3. dažymas Kinjono būdu:

19.3.1. ant tepinėlių paviršiaus užpilama karbolio fuksino ir paliekama 5 minutėms,

19.3.2. tepinėliai nuplaunami, kaip parašyta 19.2.4 punkte,

19.3.3. nuplauti stikleliai vėl sudedami ant stovelio ir blankinami 3 min. užpylus rūgštaus alkoholio,

19.3.4. tepinėliai nuplaunami, kaip parašyta 19.2.4 punkte,

19.3.5. nublankinti ir nuplauti stikleliai tepinėliais į viršų sudedami ant stovelio ir kiekvienas jų užpilamas metileno mėliu 1 minutei,

19.3.6. nuplaunami ir paliekami džiūti;

19.4. dažymas fluorescentiniu būdu:

19.4.1. tepinėliai užpilami fenoliniu auramino tirpalu ir paliekami 15 min.,

19.4.2. tepinėliai nuplaunami, kaip aprašyta 19.2.4 punkte,

19.4.3. ant tepinėlių užpilama rūgštaus alkoholio ir paliekama 2 min.,

19.4.4. nuplaunami, kaip aprašyta 19.2.4 punkte,

19.4.5. tepinėliai užpilami kalio permanganato tirpalu 2 min.,

19.4.6. nuplaunami, kaip aprašyta 19.2.4 punkte, ir paliekama džiūti,

19.4.7. tepinėliai turi būti mikroskopuojami fluorescentiniu mikroskopu tamsiame kambaryje. Tuberkuliozės mikobakterijos – geltonos lazdelės juodame fone.

20. Mikroskopavimas:

20.1. nudažyti tepinėliai dėl tuberkuliozės tiriami binokuliariniu mikroskopu su imersiniu objektyvu (x90 arba x100) ir okuliaru (x6 arba x8);

20.2. mikroskopavimui reikia naudoti šiuos įrankius (priemones): indą su imersiniu aliejumi, toluolą ir švarią vatą, nudažytus tepinėlius, skreplių bandinių sąrašą, dėžutę peržiūrėtiems tepinėliams;

20.3. prieš mikroskopuojant tepinėlius reikia patikrinti ir sureguliuoti mikroskopą, kondensorių su atidaryta diafragma pakelti į viršų, nuvalyti okuliarų linzes ir imersinį objektyvą;

20.4. ant kairio tepinėlio krašto, šalia numerio užlašinamas lašas imersinio aliejaus. Norint išvengti imersinio aliejaus užteršimo, negalima pipete liesti tepinėlio, aliejaus lašas turi laisvai ant jo nukristi. Tepinėlis padedamas ant mikroskopo stalelio;

20.5. stebint iš šono, makrometriniu sraigtu reikia nuleisti imersinę linzę, kol ši palies aliejaus lašą. Žiūrint per okuliarą, lėtai kelti imersinę linzę sraigtu, kol pasirodys tepinėlio vaizdas. Vaizdas reguliuojamas mikrometriniu sraigtu;

20.6. apžiūrimas visas tepinėlis. Mikobakterijos – mažos raudonos lazdelės, šiek tiek išlenktos, daugiau ar mažiau grūdėtos, pavienės arba susitelkusios į grupes, gerai matosi mėlyname tepinėlio fone;

20.7. 100 mikroskopinių laukų peržiūrima per 5 min. (visas tepinėlio ilgis atitinka 100 mikroskopinių laukų);

20.8. jei 100 regėjimo laukų mikobakterijų neaptinkama, objektinis stiklelis šiek tiek pajudinamas ir tiriamas kitas 100 regėjimo laukų. Reikia suskaičiuoti matomų mikobakterijų kiekį ir šį skaičių įrašyti į Mikroskopinių tyrimų tuberkuliozei nustatyti registravimo žurnalą (forma Nr. 200-2/a);

20.9. pabaigus mikroskopuoti, tepinėlis nuimamas nuo objektinio stalelio, patikrinamas jo numeris;

20.10. tepinėlis pamerkiamas į indą su toluolu (ar ksilolu) – taip nuplaunamas imersinis aliejus, ir padedamas į dėžutę su ištirtais tepinėliais;

20.11. prieš tiriant kitą tepinėlį, imersinė linzė nuvaloma švaria vata, o vata išmetama į atliekoms skirtą konteinerį.

21. Mikroskopavimo rezultatų įvertinimas:

21.1. rezultatai priklausomai nuo bakterijų kiekio gali būti tokie:

 

Rūgščiai atsparių bakterijų

(RAB) skaičius

Regėjimo plotas

Rezultatas

nėra RAB

100 regėjimo laukų

neigiamas

1–9

100 regėjimo laukų

nurodyti tikslų skaičių

ir kartoti tyrimą

10–99

100 regėjimo laukų

teigiamas 1(+)

1–10

1 regėjimo lauke

(peržiūrėti 50 regėjimo laukų)

teigiamas 2(+)

> 10

1 regėjimo lauke

(peržiūrėti 20 regėjimo laukų)

teigiamas 3(+)

22. Apsisaugojimo priemonės dirbant su užkrėsta medžiaga:

22.1. darbuotojas privalo dėvėti: medicininį chalatą, užsegamą nugaroje, klijuotės arba guminę prijuostę, gumines pirštines, kepuraitę;

22.2. nevalgyti ir nerūkyti darbo vietoje;

22.3. tiksliai laikytis visų nurodytų saugumo priemonių išpakuojant užkrėstą medžiagą, ruošiant tepinėlius, nudeginant kilpas, fiksuojant tepinėlius, po darbo apdorojant stalus ir užkrėstus darbo įrankius bei pačią medžiagą;

22.4. užkrėsti įrankiai turi būti tuoj pat dezinfekuojami arba sunaikinami;

22.5. aptaškius ar apliejus užkrėsta medžiaga darbo stalą ar grindis, juos reikia tuoj pat užpilti dezinfekuojamuoju skysčiu ir palikti ne mažiau kaip 1 val.;

22.6. prie užkrėstos medžiagos prisilietus rankomis, reikia jas tuoj pat dezinfekuoti. Rankas būtina plauti ir išeinant iš laboratorijos;

22.7. išeinant iš laboratorijos, reikia nusivilkti chalatą. Darbo chalatai ir viršutiniai drabužiai turi būti kabinami skirtingose vietose. Draudžiama darbo rūbus nešti į namus;

22.8. chalatai prieš plovimą turi būti mirkomi dezinfekuojamajame tirpale arba autoklavuojami;

22.9. chalatai turi būti keičiami vieną kartą per savaitę;

22.10. siekiant maksimaliai apsaugoti laborantus nuo infekcijos pavojaus, pageidautina turėti stalinį biologiškai saugų boksą tepinėliams ruošti, fiksuoti bei skreplių pasėliams.

23. Ištirtų tepinėlių naikinimas:

23.1. teigiami tepinėliai (RAB+) sudedami į specialią dėžutę ir laikomi 6 mėn. Antrą kartą tepinėlių stiklai nenaudojami, jie autoklavuojami 1210C temperatūroje 30 min. (HN 47-1995), sudaužomi ir užkasami;

23.2. neigiami RAB tepinėliai laboratorijoje laikomi ne mažiau kaip savaitę. Po to juos galima sunaikinti (pvz., sudaužyti).

 

IV. REZULTATŲ REGISTRAVIMO IR JŲ PATEIKIMO SIUNTĖJUI TVARKA

 

24. Rezultatų registravimas laboratorijoje:

24.1. tyrimo rezultatas pažymimas Mikroskopinių tyrimų tuberkuliozei nustatyti registravimo žurnale (forma Nr. 200-2/a) bei Skreplių siuntime tuberkuliozei mikroskopijos būdu nustatyti (forma Nr. 200-1/a, punktas Mikroskopijos rezultatai).

25. Tyrimo rezultatų išsiuntimas:

25.1. baigus mikroskopuoti tepinėlius, į Skreplių lydimąjį sąrašą įrašoma tyrimo data bei rezultatai. Šis sąrašas ne vėliau kaip per 24 val. perduodamas siuntėjui.

26. Kiekvieną metų ketvirtį Mikroskopijos centras turi pildyti Skreplių mikroskopinių tyrimų Cilio-Nilseno metodu ketvirčio ataskaitą (naujai išaiškintos tuberkuliozės ir tuberkuliozės recidyvo). Ši ataskaita turi būti pateikiama mikroskopijos centrų koordinatoriui iki balandžio, liepos, spalio, sausio 7 d.

______________