LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL VAINUTO MIŠKŲ BIOSFEROS POLIGONO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2013 m. birželio 20 d. Nr. D1-454

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409; 2012 Nr. 33-1561), 27 punktu:

1. T v i r t i n u Vainuto miškų biosferos poligono gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonių Šilutės ir Rietavo miškų urėdijų privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.

 

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. D1-454

 

VAINUTO MIŠKŲ BIOSFEROS POLIGONO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vainuto miškų biosferos poligono gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Vainuto miškų (toliau – Vainuto miškų PAST) didesnė dalis yra Klaipėdos apskrities Šilutės rajono savivaldybėje (10712,16 ha), o mažesnė dalis – Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybėje (3974,63 ha). Vainuto miškų PAST ribos sutampa su Vainuto miškų biosferos poligono ribomis. Vainuto miškų biosferos poligonas įsteigtas aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-724 (Žin., 2005, Nr. 6-169). Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 14686,79 ha. Nedidelę dalį Vainuto miškų PAST užima valstybiniai draustiniai: Meškinės pedologinis (94 ha) ir Stemplių kraštovaizdžio (579 ha).

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Vainuto miškų biosferos poligonui suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, siekiant apsaugoti vapsvaėdžių (Pernis apivorus) ir juodųjų gandrų (Ciconia nigra) vietos populiacijas. Paskutiniaisiais Gamtotvarkos plano rengimo metais vietinė vapsvaėdžių populiacija buvo apie 15 porų ir juodųjų gandrų – 5 poros.

4. Pagal vapsvaėdžių populiacijos gausą Vainuto miškų PAST yra vertingiausia teritorija šios rūšies apsaugai Lietuvoje. Atitinkamai juodojo gandro apsaugai tai penkta svarbiausia teritorija šalyje.

5. Teritorijoje taip pat aptinkamos kitos 8 paukščių rūšys, įtrauktos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) I priedą: mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), jerubės (Bonasa bonasia), juodosios meletos (Dryocopus martius), vidutiniai geniai (Dendrocopos medius), lygutės (Lulula arborea), raibosios devynbalsės (Sylvia nisoria), mažosios musinukės (Ficedula parva) bei paprastosios medšarkės (Lanius collurio).

6. Be vapsvaėdžių ir juodųjų gandrų Vainuto miškų PAST teritorijoje taip pat aptinkama 12 perinčių paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) (toliau – Saugomų rūšių sąrašas). Teritorijoje aptinkami vištvanagis (Accipiter gentilis), pievinė lingė (Circus pygargus), mažasis erelis rėksnys, pelėsakalis (Falco tinunculus), didysis erelis rėksnys (Aquila clanga), tetervinas (Tetrao tetrix), gervė (Grus grus), griežlė (Crex crex), raudonkojis tulikas (Tringa totanus), kukutis (Upupa epops), žalioji meleta (Picus viridis) ir dirvoninis kalviukas (Anthus campestris), kurių gausa neatitinka PAST atrankos kriterijų, tačiau jų ilgalaikis išlikimas Vainuto miškų PAST yra svarbus, siekiant visoje šalyje užtikrinti jų palankų apsaugos statusą.

7. Vainuto miškų masyve rastos augalų rūšys, įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą: dirvinis česnakas (Alium vineale), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), aukštoji gegūnė (D. fuchsii), baltijinė gegūnė (D. longifolia), raudonoji gegūnė (D. incarnata), Rusovo gegūnė (D. russowi), tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens), žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha), paprastoji tuklė (Pinquicula vulgaris), lazdynlapė gervuogė (Rubus wahlenbergi), stačioji vaisgina (Ajuga pyramidalis), pievinė viksva (Carex buxbaumii), retažiedė miglė (Poa remota), pelkinė šindra (Peplis portula), miškinė varnalėša (Arctium nemorosum), aukštoji žemuogė (Fragaria moschata), statusis atgiris (Huperzia selago), pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella), plūduriuojantysis skenduonis (Ricciocarpos natans).

8. Didžiausias grėsmes saugomų rūšių paukščiams gali sukelti antropogeninis trikdymas ir per didelis neigiamas plėšrūnų poveikis. Rekreacinė plėtra teritorijoje taip pat gali būti paukščiams papildoma grėsmė.

9. VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos yra atsakingos už valstybinės reikšmės miško plotų tvarkymą, naudojimą.

10. Privatūs miškai sudaro apie 2442,30 ha arba 16,6 proc. bendro teritorijos ploto. Likusi miškų dalis – valstybiniai miškai. Miškų ūkio veikla papildomai reglamentuojama Vainuto miškų biosferos poligono nuostatais.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

11. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią vapsvaėdžių ir juodųjų gandrų populiacijų apsaugos būklę, išsaugant jų veisimosi ir maitinimosi buveines. Siekiama palaikyti vietines šių paukščių rūšių populiacijas, ne mažesnes kaip: vapsvaėdžio su 15 kasmet perinčių porų ir juodojo gandro su 5 kasmet perinčiomis poromis.

12. Gamtotvarkos tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

12.1. nuolat prižiūrėti ir gerinti jautrių miškų ūkio veiklai saugomų rūšių paukščių buveinių kokybę įgyvendinant pažangią miškų ūkio veiklos praktiką;

12.2. atkurti paukščiams svarbius buveinių elementus;

12.3. sumažinti antropogeninį paukščių trikdymą;

12.4. sumažinti vietinių plėšrūnų populiacijas;

12.5. informuoti vietos gyventojus apie Vainuto miškų biosferos poligono apsaugos tikslus, jų apsaugos poreikius ir vykdomą gamtotvarką.

13. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

14. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą biosferos poligone koordinuoja Pagramančio regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje gyvenančių saugomų paukščių rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą. Pagramančio regioninio parko direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) 1.5, 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 3.1, 4.1, 4.2 priemonių įgyvendinimą.

15. VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, todėl jos yra Priemonių plano 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 5.1 priemonių, kurios įgyvendinamos valstybinės reikšmės miškuose, vykdytojos (VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos atsakingos už priemones tik tvarkymo plotuose priskirtuose valstybinės reikšmės miškams). 2.3, 2.4 ir 5.1 priemones VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos vykdo kartu su Pagramančio regioninio parko direkcija.

16. VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos miškų ūkio veiklą ir Priemonių plano įgyvendinimo metodus ir terminus koordinuoja su Pagramančio regioninio parko direkcija.

 

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

17. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir VĮ miškų urėdijų privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA

 

18. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari rūšių buveinių kokybės ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

19. Saugomų paukščių rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje (toliau – VAMP), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603) Todėl, atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP programos nuostatas dėl Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų stebėsenos. Tikslinių rūšių ir jų buveinių stebėsena turi būti vykdoma prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą jų radavietėse. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija.

20. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, vertinusių rūšių buveinių ir rūšių būklę, kitų suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus. Pagramančio regioninio parko direkcija rengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

21. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o vėliau jo peržiūra vykdoma ne rečiau nei kas trejus metus, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą. Paskutinė peržiūrėjimo ataskaita rengiama kitais metais pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimui.

22. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

22.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

22.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

22.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimo šaltiniai;

22.4. pasiekti tvarkymo rezultatai;

22.5. būtinybė pakeisti vykdomas gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

23. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis. Pakoreguotas gamtotvarkos planas turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais.

24. Paaiškėjus aplinkybėms, trukdančioms įgyvendinti plane numatytus uždavinius, arba jei uždavinių įgyvendinimas tampa netikslingas, mažėjant saugomų rūšių gausai, blogėjant jų buveinių būklei, ar suradus efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę, peržiūra ir tikslinimas gali būti atliekamas anksčiau, nei numatyta šio skyriaus 20 punkte.

 

_________________

 

Vainuto miškų biosferos poligono gamtotvarkos plano

priedas

 

GAMTOTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

1. Nuolat prižiūrėti ir gerinti jautrių miškų ūkio veiklai saugomų rūšių paukščių buveinių kokybę įgyvendinant pažangią miškų ūkio veiklos praktiką

1.1. vykdant miškotvarkos projekte suprojektuotus kirtimus, užmirkusių ir pelkinių dirvožemių medynus formuoti ne tankesnius kaip 0,7 skalsumo, jeigu tai leidžia miškų ūkio veiklą reglamentuojantys teisės aktai (retųjų rūšių veisimosi vietose)

VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos

2013–2022

I

1.2. vykdant miškotvarkos projekte suprojektuotus kirtimus, prie įdubų, natūralių upelių medynus formuoti ne tankesnius kaip 0,6 skalsumo medynus, jeigu tai leidžia miškų ūkio veiklą reglamentuojantys teisės aktai (visoje teritorijoje)

VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos

2013–2022

I

1.3. insekticidus naudoti tik būtinais atvejais. Esant galimybei, pasirinkti ne chemines kovos priemones visoje Vainuto miškų PAST teritorijoje

VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos

2013–2022

I

1.4. vykdant pagrindinius miško kirtimus gamtotvarkos plano teritorijoje, esant galimybei, pirmenybę teikti neplyniems kirtimams ir taip formuoti įvairiaamžius mišrius su ąžuolu ir egle medynus

VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos

2013–2022

I

1.5. organizuoti vapsvaėdžių lizdaviečių inventorizaciją (visoje teritorijoje) ir gautus duomenis perduoti į Saugomų rūšių informacinę sistemą ir Miškų kadastrą

Pagramančio regioninio parko direkcija

2013-2015

I

2. Atkurti paukščiams svarbius buveinių elementus

2.1. parinkti vapsvaėdžių ir juodųjų gandrų veisimuisi potencialiai tinkamus medžius ir juose iškelti dirbtines lizdavietes (kiekvienoje oficialiai išskirtoje vapsvaėdžių bei juodųjų gandrų veisimosi vietoje iškelti po vieną dirbtinį lizdą, iš viso 45 vnt.)

Pagramančio regioninio parko direkcija

2013–2014

I

2.2. atlikti vertinimą, nustatant, kokiuose miškų plotuose ekonominiu ir teisiniu požiūriu būtų galimas natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas, pateikiant ataskaitą ir su miškų urėdijomis suderintus pasiūlymus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai dėl hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimo

Pagramančio regioninio parko direkcija

2013-2014

I

2.3. identifikuoti perspektyvias bebravietes

Pagramančio regioninio parko direkcija,

VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos

2013-2014

I

2.4. išsaugoti perspektyvias bebravietes, informuoti apie jų išsaugojimo būtinybę medžioklės plotų naudotojus

Pagramančio regioninio parko direkcija,

VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos

2014-2015

I

3. Sumažinti antropogeninį paukščių trikdymą

3.1. informuoti teritorijos lankytojus apie neigiamą lankymosi poveikį retųjų paukščių veisimosi sezono metu įrengiant informacines lentas, kurios bus pastatytos prie kelių, kuriuos parinks Pagramančio regioninio parko direkcijos specialistai, 10 vnt.

Pagramančio regioninio parko direkcija

2012–2021

I

4. Sumažinti vietinių plėšrūnų populiacijas

4.1. organizuoti susitikimus su Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybių medžioklės plotų naudotojais siekiant bendradarbiauti vykdant plėšrūnų gausos reguliavimą visoje Vainuto miškų PAST teritorijoje

Pagramančio regioninio parko direkcija

2013

I

4.2. organizuoti kiaunėms, audinėms, mangutams, lapėms, katėms ir šunims skirtų gyvagaudžių spąstų įsigijimą (50 vnt.) ir plėšrūnų gausos reguliavimą

Pagramančio regioninio parko direkcija

2014

I

5. Informuoti vietos gyventojus apie Vainuto miškų biosferos poligone saugomas gamtos vertybes, jų apsaugos poreikius ir vykdomą gamtotvarką

5.1. įrengti informacinį stendą apie teritorijoje saugomas gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir vykdomą gamtotvarką Pagrindžiamojoje informacijoje nurodytoje vietoje, 2 vnt.

VĮ Šilutės ir VĮ Rietavo miškų urėdijos,

Pagramančio regioninio parko direkcija

2014

II

 

1Priemonių svarba: I – svarbios; II – mažiau svarbios.

 

_________________