LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 118:2002 „APGYVENDINIMO PASLAUGŲ SAUGOS SVEIKATAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2003 m. sausio 6 d. Nr. V-2

Vilnius

 

Vykdydamas Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimo 2000–2002 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 32-868), 19 priemonę:

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“ (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 1 d.

3. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę.

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-2

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 118:2002 „APGYVENDINIMO PASLAUGŲ SAUGOS SVEIKATAI REIKALAVIMAI“

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma nustato apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimus.

2. Ji taikoma apgyvendinimo paslaugoms, kurias teikia juridiniai ir fiziniai asmenys.

3. Ši higienos norma privaloma visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, patalpų, kuriose teikiamos šios paslaugos, projektuotojams bei šių paslaugų kontrolę atliekančioms institucijoms.

 

II. NUORODOS

 

4. Šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos į teisės aktus:

4.1. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852).

4.2. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324).

4.3. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581).

4.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).

4.5. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327).

4.6. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016).

4.7. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069).

4.8. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).

4.9. Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 (Žin., 2002, Nr. 73-3127).

4.10. Lietuvos higienos norma HN 15:2001 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 684 (Žin., 2002, Nr. 9-324).

4.11. Lietuvos higienos norma HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 684 (Žin., 1998, Nr. 105-2926; 1999, Nr. 69-2198).

4.12. Lietuvos higienos norma HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 692 (Žin., 2002, Nr. 8-301, Nr. 59-2401).

4.13. Lietuvos higienos norma HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 512 (Žin., 2002, Nr. 105-4726).

4.14. Lietuvos higienos norma HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3 (Žin., 1999, Nr. 5-121).

4.15. Lietuvos higienos norma HN 44:2000 „Gėlo ir mineralinio požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonų įrengimo ir priežiūros higienos normos bei taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 115 (Žin., 2000, Nr. 20-515).

4.16. Lietuvos higienos norma HN 55:2001 „Viešieji tualetai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2001, Nr. 103-3688).

4.17. Lietuvos higienos norma HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 307 (Žin., 1999, Nr. 58-1907).

4.18. Lietuvos higienos norma HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 356 (Žin., 2001, Nr. 58-2095).

4.19. Lietuvos higienos norma HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2001, Nr. 64-2376).

4.20. Lietuvos higienos norma HN 113:2001 „Laivai. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 671 (Žin., 2002, Nr. 24-890).

4.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 416 „Dėl privalomojo sveikatos mokymo“ (Žin., 2000, Nr. 66-1996).

4.22. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 (Žin., 2001, Nr. 5-152).

4.23. Ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašas bei Leidimo-higienos paso verstis ūkine komercine veikla išdavimo taisyklės, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 285 (Žin.,1999, Nr. 54-1746; 2000, Nr. 52-1508).

4.24. Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 358 (Žin., 2002, Nr. 79-3361, Nr. 102-4583).

4.25. Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 421 (Žin., 2002, Nr. 87-3760).

4.26. Saugos duomenų lapo reikalavimai ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 687 (Žin., 2002, Nr. 26-946).

4.27. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 394 (Žin., 2002, Nr. 80-3465).

4.28. Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 2002, Nr. 63-2551).

4.29. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14).

4.30. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 4-99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (Žin.,1999, Nr. 112-3263).

4.31. Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 495 (Žin., 2001, Nr. 87-3054).

4.32. Aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 21-97 „Buitinių nuotėkų filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo gamtosauginės taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 148 (Žin., 1997, Nr. 81-2045).

4.33. Miestų nekanalizuotų gyvenamųjų kvartalų nuotėkų tvarkymo rekomendacijos (R 19-00), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 222 (Žin., 2000, Nr. 46-1331, Nr. 98-3125; Informaciniai pranešimai, 2000, Nr. 24-27).

4.34. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446).

 

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

 

5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

5.1. apgyvendinimo paslauga – būtinų apgyvendinti sąlygų ir veiklos, kuria tenkinami apgyvendinimo paslaugų vartotojo nakvynės ir higienos poreikiai, rezultatas;

5.2. apgyvendinimo paslaugų vartotojas (vartotojas) – asmuo, kuris naudojasi apgyvendinimo paslaugomis;

5.3. apgyvendinimo paslaugų teikėjas – juridinis ar fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis apgyvendinimo paslaugas;

5.4. apgyvendinimo paslaugų įmonė – juridinis asmuo, teikiantis viešbučio tipo, specialaus apgyvendinimo, stovyklaviečių ir kitas Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme numatytas apgyvendinimo paslaugas;

5.5. privatus apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo, teikiantis nakvynės ir pusryčių, kaimo turizmo paslaugas, stovyklaviečių ir kitas Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme numatytas apgyvendinimo paslaugas;

5.6. kambarys (numeris) – apgyvendinimui skirtame pastate įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma kaip nedaloma visuma;

5.7. stovyklavietė – nakvynei ir higienos poreikiams tenkinti pritaikyta vieta (teritorija);

5.8. saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama pagal numatytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų, jos teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

6. Fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įregistravę savo veiklą [4.1, 4.23].

7. Darbuotojai, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų ir turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus bei laikytis asmens higienos reikalavimų [4.9, 4.21].

8. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo:

8.1. teikti vartotojams saugias paslaugas;

8.2. pateikti paslaugų vartotojams reikalingą informaciją, susijusią su apgyvendinimo paslaugų kokybe ir sauga sveikatai;

8.3. operatyviai informuoti vartotojus apie apgyvendinimo sąlygų, paslaugų teikimo, jų kokybės bei saugos pasikeitimus;

8.4. jeigu paaiškėja, kad paslaugų teikimas gali sukelti pavojų paslaugų vartotojų sveikatai ir šių priežasčių operatyviai pašalinti neįmanoma, nedelsiant nutraukti tokių paslaugų teikimą ir imtis priemonių trūkumams ištaisyti.

9. Fiziniai ar juridiniai asmenys, vartotojui suteikę nesaugią paslaugą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka [4.2, 4.3, 4.7].

 

V. TERITORIJA

 

10. Apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos toje teritorijoje, kuri suprojektuota ir įrengta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [4.1, 4.4, 4.8, 4.22].

11. Teritorija turi būti tvarkinga, apželdinta, nušienauta, sistemingai valoma, saugi, joje turi būti dėžės buitinėms atliekoms.

12. Teritorija, skirta palapinėms ar kitiems laikiniems statiniams statyti, transporto priemonėms laikyti, turi būti saugiai įrengta ir paženklinta, išdrenuota ar turėti gerą vandens nutekėjimą. Mažiausias aikštelės (su vieta lengvajam automobiliui), skirtos palapinei statyti, plotas yra 60 m2, o aikštelės (be vietos lengvajam automobiliui) – 50 m2. Mažiausias atstumas tarp automobilių priekabų (karavanų) yra 3 m.

13. Kai yra atliekų konteineriai, jie turi būti sandarūs, uždaromi, pastatyti ant kieto pagrindo.

14. Rūkymo vietos teritorijoje įrengiamos atokiau nuo gyvenamosios ir poilsio zonų.

15. Tamsiu paros metu visos bendro naudojimo patalpos turi būti specialiai apšviestos ir paženklintos, o jų teritorija apšviesta.

16. Triukšmas bei oro kokybė teritorijoje turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.12, 4.13].

17. Teikiant apgyvendinimo paslaugas sodybose, teritorijoje turi būti:

17.1. atstumas nuo šachtinio šulinio iki kanalizuojamų vandenų rezervuaro, tvarto, mėšlidės, kompostavimo aikštelės ne mažesnis kaip 25 m;

17.2. atstumas nuo gyvenamųjų patalpų ar laikinų statinių iki tvarto, kanalizuojamų vandenų rezervuaro ne mažesnis kaip 15 m, iki septiko – ne mažesnis kaip 5 m, iki filtracijos šulinio – ne mažesnis kaip 8 m, iki mėšlidės, kompostavimo aikštelės – ne mažesnis kaip 20 m.

18. Jei apgyvendinimo paslaugos teikiamos šalia vandens telkinių, maudymosi vietos turi būti parenkamos:

18.1. prie upių – pagal vandens tėkmę ne mažesniu kaip 100 m atstumu aukščiau taršos šaltinių lygio;

18.2. prie ežerų – kur nėra nuotėkų nuleidimo.

19. Maudymosi vietos turi būti tvarkingos, saugios, švarios, o juose esantys statiniai – tvarkingi ir saugūs.

20. Maudymosi vietų, įteisintų eksploatuoti miesto, rajono mero potvarkiu arba savivaldybės valdybos sprendimu, įrengimas ir priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.17].

 

VI. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS

 

21. Apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos tuose pastatuose, kurie suprojektuoti, pastatyti ar rekonstruoti, įrengti ir priimti naudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat laivuose ir keltuose [4.1, 4.4].

22. Teikiant apgyvendinimo paslaugas laivuose ir keltuose, jų įrengimas ir priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.20].

23. Gyvenamosiose patalpose oro kokybė, triukšmas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.12, 4.13].

24. Vartotojams teikiant maitinimo paslaugas, maisto tvarkymo vietos ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.10].

25. Jei yra įrengti baseinai, jie turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.19].

26. Jei yra įrengtos pirtys (saunos), jos turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

26.1. turi būti įrengtos šios patalpos: persirengimo (poilsio); garinė ar sauso karščio kamera; tualetas; dušas ar prausimosi vieta;

26.2. garinėse, sauso karščio kamerose turi būti termometrai;

26.3. garinėse, sauso karščio kamerose įrengtos 2–3 aukščių lentynos kaitinimuisi, krosnis. Kaitinimo krosnis turi būti atitverta karščiui atsparia pertvara.

27. Jei yra bendro naudojimo patalpos, naudojamos ne tik vartotojų paslaugoms, papildomai turi būti įrengti bendro naudojimo tualetai, atitinkantys visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.16].

28. Rūkymo patalpos turi būti įrengtos taip, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.

29. Švariems ir nešvariems skalbiniams, inventoriui, valymo ir kitiems reikmenims laikyti turi būti specialiai įrengtos ar funkcionaliai suskirstytos patalpos ar specialūs įrenginiai (spintos).

30. Baldai ir įrenginiai turi būti patogiai išdėstyti, netrukdyti žmonėms vaikščioti, bagažui nešti ir įrenginių priežiūrai.

31. Apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių patalpų ir jų įrengimo reikalavimai

31.1. Priėmimo patalpa

31.1.1. Priėmimo patalpa turi būti pritaikyta atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų registracijai.

31.1.2. Patalpoje turi būti geros būklės baldai, įrenginiai, būtina informacija, taip pat pirmosios medicinos pagalbos priemonės.

31.2. Kambariai (numeriai)

31.2.1. Vienviečio kambario plotas turi būti ne mažesnis kaip 7 m2, dviviečio – ne mažesnis kaip 11 m2, triviečio ar šeimyninio – ne mažesnis kaip 14 m2. Papildoma vieta apgyvendinimui gali būti leidžiama, jeigu kambario plotas yra didesnis ne mažiau kaip 3 m2 už nurodytą minimalų plotą.

31.2.2. Kambarių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m, išskyrus, kai paslaugos teikiamos rekonstruotuose, pritaikytuose pastatuose ar mansardose.

31.2.3. Kambaryje turi būti geros būklės baldai bei įrenginiai, skirti miegui, drabužių ir asmeninių daiktų laikymui, poilsiui ir higienai.

31.2.4. Atstumas nuo šildymo įrenginių iki lovų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

31.2.5. Kiekvienam vartotojui turi būti švarus čiužinys, antčiužinis, švari patalynė, antklodė, pagalvė, lovatiesė ir du rankšluosčiai.

31.3. Vonios (dušo) ir tualeto patalpos

31.3.1. Jeigu vonia (dušas) ir tualetas įrengti vienoje patalpoje, esančioje kambaryje (numeryje), jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m2. Patalpoje turi būti geros būklės vonia ar dušas, praustuvė, unitazas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), stiklinė, muilas, pakabos rankšluosčiams ir drabužiams, tualetinis šepetys, tualetinis popierius, sanitarinis krepšys.

31.3.2. Jei kambaryje (numeryje) vonios (dušo) ir tualeto patalpos įrengiamos atskirai, vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2, o tualeto patalpos plotas – ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m. Šiose patalpose turi būti:

31.3.2.1. vonios (dušo) patalpoje – geros būklės vonia ar dušas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), stiklinė, muilas, pakabos rankšluosčiams ir drabužiams, sanitarinis krepšys;

31.3.2.2. tualeto patalpoje – unitazas, tualetinis šepetys, tualetinis popierius, sanitarinis krepšys.

31.3.3. Jei kambaryje (numeryje) neįrengta vonios (dušo) patalpa, tačiau įrengta atskira tualeto patalpa, jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m, joje turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), stiklinė, muilas, pakabos rankšluosčiams, tualetinis šepetys, tualetinis popierius, sanitarinis krepšys.

31.3.4. Kai kambaryje (numeryje) neįrengtos vonios (dušo) ir tualeto patalpos, kambaryje gali būti įrengta praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), stiklinė, muilas, pakabos rankšluosčiams, sanitarinis krepšys.

31.3.5. Jeigu kambaryje (numeryje) nėra vonios (dušo) ir tualeto patalpų, turi būti įrengtos bendro naudojimo vonios (dušo) ir tualeto patalpos.

31.3.6. Bendro naudojimo vonios (dušo) ir tualeto patalpos

31.3.6.1. Vonia (dušas) ir tualetas gali būti vienoje patalpoje, kurios plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,8 m2, patalpa turi būti įrengta pagal šios higienos normos 31.3.1 punkto reikalavimus.

31.3.6.2. Kai vonios (dušo) ir tualeto patalpos įrengiamos atskirai, 20-čiai apgyvendinimo vietų turi būti mažiausiai: 2 vonios (dušo) patalpos; tualeto patalpos vyrams, kuriose turi būti 2 unitazai (arba 1 unitazas ir 1 pisuaras) ir 2 praustuvės; tualeto patalpos moterims, kuriose turi būti 2 unitazai ir 2 praustuvės.

31.3.6.3. Kempinguose 20-čiai aikštelių (namelių) turi būti mažiausiai: tualeto patalpos vyrams, kuriose turi būti 2 unitazai (arba 1 unitazas ir 1 pisuaras) ir 3 praustuvės; tualeto patalpos moterims, kuriose turi būti 2 unitazai ir 3 praustuvės.

31.3.6.4. Atskiros vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2. Jeigu vonios (dušo) patalpose įrengiamos kelios uždaros arba atviros dušo kabinos, uždara dušo kabina turi būti ne mažesnė kaip 1,8 x 0,9 m, o atvira – ne mažesnė kaip 0,9 x 0,9 m. Nusirengimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2 m2.

31.3.6.5. Atskiroje vonios (dušo) patalpoje turi būti geros būklės vonia arba dušas (arba abu), pakabos drabužiams ir rankšluosčiams, tualeto reikmenų lentynėlė, praustuvė, veidrodis. Nusirengimo patalpoje turi būti kėdė, pakabos drabužiams, lentynėlės.

31.3.6.6. Tualetai turi būti įrengti su prieškambariais, kiekviename prieškambaryje turi būti praustuvė (praustuvės), skysto ar miltelių pavidalo muilo dozatorius, elektriniai arba vienkartiniai rankšluosčiai. Tualeto kabinos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m.

31.3.6.7. Bendro naudojimo vonios (dušo) ir tualeto patalpos turi būti kiekviename aukšte. Priėjimas prie jų neturi kirsti kitų bendro naudojimo patalpų (poilsio, žaidimo kambarių ir pan.).

31.3.7. Tose vietose, kur neįmanoma organizuoti nutekamųjų vandenų nuleidimo, leidžiama įrengti tualetus su tvirtomis ir nelaidžiomis vandeniui išgriebimo duobėmis, kurios turi būti ne didesnės kaip 3 m3. Angos duobių turiniui siurbti turi būti sandarios, su dvigubais dangčiais. Išgriebimo duobės turi būti išvalomos, kai jos būna užpildytos ne daugiau kaip 2/3 savo tūrio.

31.4. Maitinimo patalpa

31.4.1. Maitinimo patalpoje vienai maitinimo vietai, jei vartotoją aptarnauja padavėjas, turi būti ne mažiau kaip 1,4 m2, jei yra savitarna – 1,8 m2 maitinimo patalpos ploto.

31.4.2. Maitinimo patalpa turi būti įrengta prie virtuvės. Maistas į maitinimo patalpą neturi būti tiekiamas per poilsio patalpas ar pagrindinius koridorius.

31.5. Poilsio patalpos gali būti įrengtos kambariuose ir kaip bendro naudojimo patalpos. Poilsio patalpoms gali būti pritaikoma maitinimo patalpa, holas, vestibiulis.

32. Minimalūs privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų patalpų ir jų įrengimo reikalavimai

32.1. Apgyvendinimui gali būti skirti individualūs gyvenamieji namai, butai, ūkininkų sodybų pastatai, pritaikyti apgyvendinimui, vasarnamiai, sodo, žvejų, medžiotojų nameliai arba kambariai šiuose pastatuose.

32.2. Vartotojai negali būti apgyvendinti bendro naudojimo patalpose: maitinimo patalpoje, svetainėje, virtuvėje, taip pat pereinamuosiuose kambariuose (išskyrus tuos atvejus, kai numerį sudaro keli kambariai).

32.3. Kambariai turi atitikti šios higienos normos 31.2.1, 31.2.3, 31.2.4, 31.2.5 punktų reikalavimus.

32.4. Maitinimo patalpa gali būti atskira patalpa arba svetainės-maitinimo patalpos ar maitinimo patalpos-virtuvės derinys. Maitinimo patalpa gali būti naudojama ir kaip poilsio kambarys.

32.5. 10-čiai apgyvendinimo vietų turi būti įrengta mažiausiai 1 tualeto patalpa, 1 praustuvė, 1 vonios (dušo) patalpa. Tualeto, vonios (dušo) patalpą įrengti atitinkamai pagal šios higienos normos 31.3 punkto reikalavimus.

33. Stovyklaviečių įrengimo minimalūs reikalavimai

33.1. Stovyklavietėje turi būti įrengti mažiausiai 2 tualetai (atskirai vyrams ir moterims), buitinių atliekų surinkimo dėžės ar konteineriai. Tualetai turi būti įrengti pagal šios higienos normos 31.3.7 punkto reikalavimus.

33.2. Gali būti geriamojo vandens tiekimo įrenginiai, taip pat įrenginiai ar priemonės maistui ruošti.

 

VII. PATALPŲ VIDAUS APDAILA

 

34. Patalpų vidaus apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį:

34.1. gyvenamųjų patalpų sienų, grindų, baldų paviršiai turi būti lengvai valomi (plaunami);

34.2. sanitarinių-higieninių patalpų (tualetų, dušų, vonių), pirčių (išskyrus garinių ar sauso karščio kamerų), baseinų patalpų sienos, lubos, grindys ir paviršiai turi būti nelaidūs vandeniui, lengvai valomi, atsparūs plovimui bei naudojamoms valymo, plovimo, dezinfekcijos medžiagoms. Voniose, dušuose, pirtyse, baseinuose turi būti patiestos neslidžios grindų dangos.

35. Patalpų vidaus apdailos, baldų medžiagos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus [4.18].

36. Garinėse, sauso karščio kamerose apšiltinimui turi būti naudojamos šilumai nelaidžios ir neskleidžiančios kvapų medžiagos, apdailai rekomenduojama naudoti lapuočių medžių medieną.

37. Rūkymo patalpų apdailai reikia naudoti neabsorbuojančias kenksmingų dujų medžiagas.

 

VIII. PATALPŲ APŠVIETIMAS

 

38. Naujai statomuose apgyvendinimo paslaugų pastatuose ne mažiau kaip 50 % kambarių nuo kovo 22 d. iki rugsėjo 22 d. turi būti nepertraukiamai insoliuoti ne trumpiau kaip 2,5 val. per dieną:

38.1. statant apgyvendinimo paslaugų pastatus daugiaaukščių pastatų teritorijoje (9 ir daugiau aukštų), insoliacijos trukmė gali būti pertraukiama, tačiau tuo atveju suminė insoliacijos trukmė turi būti ilgesnė 0,5 val., t. y. 3 val. per dieną;

38.2. rekonstruojant senus ar statant naujus apgyvendinimo paslaugų pastatus sudėtingomis sąlygomis (istoriškai vertingoje miesto dalyje, miesto ar miestelio centre, brangus teritorijos paruošimas ar kt.), insoliacijos trukmė gali būti trumpesnė 0,5 val., t. y. 2 val. per dieną.

39. Šios higienos normos 38 punkto reikalavimai gali būti netaikomi privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų pastatams, taip pat pastatams, pritaikytiems apgyvendinimo paslaugoms teikti.

40. Natūralus apšvietimas turi būti gyvenamosiose patalpose, virtuvėse, nekanalizuotuose tualetuose.

41. Mažiausia gyvenamųjų ir bendrų poilsio patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 100 lx, valgomųjų – 150 lx, koridorių, sanitarinių patalpų – 50 lx.

42. Gyvenamosiose patalpose, taip pat virtuvėje turi būti įrengtas mažiausiai vienas langas, lango stiklo ploto santykis su grindų plotu turi būti ne mažesnis kaip 1:10.

 

IX. ŠILDYMAS, VĖDINIMAS

 

43. Apgyvendinimo paslaugų patalpos gali būti šildomos ir nešildomos. Nešildomos patalpos galimos tik tuo atveju, jei apgyvendinimo paslaugos teikiamos tik šiltuoju metų periodu.

44. Šildomų apgyvendinimo paslaugų patalpų šildymas gali būti centralizuotas ar vietinis.

45. Gyvenamosiose patalpose turi būti įrengta vėdinimo sistema ir (arba) natūralaus vėdinimo anga (orlaidė ar atidaromas langas).

46. Šildymo ir vėdinimo sistemos turi atitikti teisės aktų reikalavimus [4.34].

47. Patalpų mikroklimatas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.14].

48. Pastatuose sanitarinių-higieninių patalpų vėdinimo sistemos negali būti sujungtos su kitų patalpų vėdinimo sistemomis.

49. Gyvenamųjų patalpų kondicionavimo sistemos turi būti eksploatuojamos pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.

 

X. VANDENS TIEKIMAS IR KANALIZACIJA

 

50. Apgyvendinimo paslaugų teikimo vietos turi būti aprūpintos geriamuoju vandeniu. Stovyklavietėse gali nebūti geriamojo vandens tiekimo įrenginių.

51. Minimalus vandens tiekimas per parą turi būti 30 litrų žmogui.

52. Viešai tiekiamas geriamasis vanduo ir jo programinė priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.11].

53. Už geriamojo vandens kokybę ir programinės priežiūros organizavimą atsakingi geriamojo vandens tiekėjai [4.5].

54. Pastatuose, kuriuose numatoma teikti apgyvendinimo paslaugas, turi būti pastatų vidaus vandentiekis ir kanalizacija. Teikiant kaimo turizmo paslaugas pastatų vidaus vandentiekio ir kanalizacijos gali nebūti.

55. Maisto tvarkymo vietos turi būti aprūpintos šaltu ir karštu geriamuoju vandeniu, sanitarinės-higieninės patalpos turi būti aprūpintos šaltu geriamuoju vandeniu.

56. Nauji gręžiniai, šachtiniai šuliniai turi būti įrengti pagal teisės aktų reikalavimus [4.15, 4.29, 4.30].

57. Kanalizacija gali būti centrinė ir vietinė.

58. Nutekamieji vandenys turi būti nuleidžiami į miesto, gyvenvietės kanalizacijos tinklus, jų nesant, nutekamuosius vandenis būtina valyti vietiniuose valymo įrenginiuose ir tik po to išleisti į paviršinį vandens telkinį, jo nesant – į požemines filtracijos aikšteles ar išvalyto vandens kaupimo rezervuarus.

59. Apgyvendinimo paslaugų pastatuose vietinė kanalizacija turi būti įrengta pagal teisės aktų reikalavimus [4.31, 4.32, 4.33].

60. Išleidžiamų į kanalizacijos tinklus arba paviršinius vandens telkinius nuotėkų kokybė turi atitikti teisės aktų reikalavimus [4.31].

 

XI. PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA

 

61. Vartotojas turi būti apgyvendintas švariose, tvarkingose patalpose. Išvykus vartotojui, kambario (numerio) patalpos turi būti kruopščiai išvalomos ir išvėdinamos.

62. Gyvenamosios patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną (jeigu nėra kitokio susitarimo tarp apgyvendinimo paslaugų teikėjo ir vartotojo), bendro naudojimo patalpos ir įrenginiai prižiūrimi nuolat ir valomi pagal poreikį. Teikiant viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas, apgyvendinti kambariai (numeriai) turi būti tvarkomi ir valomi kiekvieną dieną.

63. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal epidemiologines reikmes [4.7, 4.27].

64. Apgyvendinimo paslaugų patalpose turi būti atliekama kenkėjų kontrolė ir prireikus privalomas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas [4.28].

65. Naudojami valikliai, dezinfektantai, kiti biocidai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka leisti naudoti Lietuvoje [4.24, 4.25].

66. Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų saugos sveikatai reikalavimų [4.26].

67. Valymo inventorius turi būti paženklintas. Sanitarinių-higieninių patalpų valymo inventorius turi būti laikomas atskirai nuo kito valymo inventoriaus.

68. Valikliai, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos medžiagos, kiti biocidai turi būti saugiai laikomi specialioje pritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose.

69. Atliekos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka [4.6].

70. Gyvenamosiose patalpose įsikūrusiems vartotojams turi būti duodami tik išskalbti, švarūs ir išlyginti lovos skalbiniai (patalynė, rankšluosčiai). Patalynė tam pačiam asmeniui turi būti keičiama pagal poreikį ar apgyvendinimo paslaugų teikėjo nustatytą tvarką, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas.

71. Švarūs skalbiniai turi būti laikomi atskiroje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiuose įrenginiuose (spintose).

72. Panaudoti skalbiniai turi būti laikomi specialioje patalpoje ar įrenginiuose (spintose) ir specialiose talpyklose.

73. Skalbiniai turi būti skalbiami specialiai įrengtose skalbyklose ar tam skirtoje patalpoje, kurioje sumontuota skalbimo ir džiovinimo įranga. Draudžiama skalbinius skalbti kambariuose ar bendro naudojimo vonios (dušo) patalpose.

______________