TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS KONVENCIJA Nr. 159 DĖL (INVALIDŲ) PROFESINĖS REABILITACIJOS IR UŽIMTUMO

Tarptautinės darbo organizacijos Generalinė konferencija,

Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1983 m. birželio 1 d. susirinkusi į šešiasdešimt devintąją sesiją,

priimdama tarptautines normas, esančias 1955 metų rekomendacijoje dėl profesinės reabilitacijos (invalidų) ir 1975 metų rekomendacijoje dėl žmogaus išgalių ugdymo,

pažymėdama, kad po to, kai buvo priimtos 1955 metų rekomendacijos dėl profesinės reabilitacijos (invalidų), labai pasikeitė supratimas apie reabilitacijos reikalingumą, apie reabilitacijos tarnybų kiekį ir organizavimą, taip pat apie daugelio Organizacijos narių įstatymus bei jų taikymą minėtų rekomendacijų veikimo srityje,

atsižvelgdama į tai, kad 1981 metai Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos buvo paskelbti tarptautiniais invalidų metais su devizu „Visiškas dalyvavimas ir lygybė“ ir kad į visa apimančią Pasaulinę veiklos programą, į kurią įeina ir invalidų veikla, turi įeiti veiksmingos tarptautinės ir nacionalinės priemonės invalidų „visiškam dalyvavimui“ socialiniame gyvenime ir plėtojime bei „lygybės“ tikslams įgyvendinti,

manydama, kad dėl minimų pasikeitimų šiuo klausimu vertėtų priimti naujas tarptautines normas, kurias priimant būtų ypač atsižvelgiama į būtinumą garantuoti vienodą požiūrį į visų kategorijų invalidus tiek kaime, tiek mieste ir lygias jų galimybes užimtumo ir socialinės integracijos srityse,

nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl profesinės reabilitacijos, o tai yra ketvirtasis sesijos darbotvarkės klausimas,

nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip tarptautinę konvenciją,

tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt trečiųjų metų birželio dvidešimtą dieną priima šią Konvenciją, kurią galima vadinti 1983 m. konvencija dėl invalidų profesinės reabilitacijos ir užimtumo:

I SKYRIUS. APIBRĖŽIMAI IR TAIKYMO SFERA

1 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje terminas „invalidas“ reiškia asmenį, kurio galimybės gauti, išlaikyti tinkamą darbą ir kilti tarnyboje yra gerokai apribotos dėl atitinkamu būdu patvirtinto fizinio ar psichinio šio asmens trūkumo.

2. Šia Konvencija kiekviena Organizacijos narė profesine reabilitacija nori sudaryti invalidui galimybę gauti, išlaikyti tinkamą darbą, kilti tarnyboje ir prisidėti prie jo socialinės integracijos ar reabilitacijos.

3. Šios Konvencijos nuostatas kiekviena Organizacijos narė taiko panaudodama priemones, atitinkančias nacionalines sąlygas ir neprieštaraujančias nacionalinei praktikai.

4. Šios Konvencijos nuostatos taikomos visų kategorijų invalidams.

II SKYRIUS. PROFESINĖS REABILITACIJOS PRINCIPAI IR INVALIDŲ UŽIMTUMO POLITIKA

2 straipsnis

Kiekviena Organizacijos narė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas, praktiką ir galimybes, rengia, vykdo ir nuolat peržiūri nacionalinę politiką dėl invalidų profesinės reabilitacijos ir užimtumo.

3 straipsnis

Šios politikos tikslas – atitinkamas profesinės reabilitacijos priemones taikyti visų kategorijų invalidams, kad jie galėtų dalyvauti laisvoje darbo rinkoje.

4 straipsnis

Minėta politika pagrįsta invalidų ir visų darbuotojų lygybės principu. Ja siekiama garantuoti vienodą požiūrį į visus dirbančius invalidus – ir vyrus, ir moteris – ir suteikti jiems lygias galimybes. Specialios pozityvios priemonės, kuriomis norima garantuoti tikrą požiūrio ir galimybių lygybę invalidams ir kitiems darbuotojams, nelaikomos diskriminuojančiomis kitus darbuotojus.

5 straipsnis

Darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančioms organizacijoms organizuojamos konsultacijos dėl minėtos politikos įgyvendinimo ir dėl taikymo priemonių, kurios skatina valstybinių ir privačių institucijų, užsiimančių profesine reabilitacija, bendradarbiavimą ir koordinavimą. Taip pat rengiamos konsultacijos invalidams ir invalidų reikalams atstovaujančioms organizacijoms.

III SKYRIUS. NACIONALINĖS PRIEMONĖS INVALIDŲ PROFESINĖS REABILITACIJOS IR UŽIMTUMO TARNYBOMS PLĖTOTI

6 straipsnis

Kiekviena Organizacijos narė vadovaudamasi įstatymais ar kitais norminiais aktais arba kokiu nors kitu būdu, atitinkančiu nacionalines sąlygas ir praktiką, imasi tokių priemonių, kurios gali būti reikalingos šios Konvencijos 2, 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatoms įgyvendinti.

7 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos imasi priemonių profesinio orientavimo, profesinio mokymo, įdarbinimo, užimtumo tarnyboms ir kitoms su jomis susijusioms tarnyboms organizuoti ir įvertinti, kad invalidai turėtų galimybę gauti, išlaikyti darbą ir kilti tarnyboje; įprastinėmis darbuotojams skirtomis tarnybomis, kur tai yra įmanoma ir tikslinga, yra naudojamasi jas atitinkamai pritaikius.

8 straipsnis

Imamasi priemonių invalidų profesinės reabilitacijos ir užimtumo tarnyboms kaimuose ir tolimose vietovėse steigti ir plėtoti.

9 straipsnis

Kiekviena Organizacijos narė turi tikslą parengti reabilitacijos konsultantus ir kitus atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, atsakančius už invalidų profesinį orientavimą, profesinį mokymą, įdarbinimą ir užimtumą.

IV SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Oficialūs šios Konvencijos ratifikavimo raštai siunčiami Tarptautinio darbo biuro Generaliniam direktoriui užregistruoti.

11 straipsnis

1. Ši Konvencija privaloma tik toms Tarptautinės darbo organizacijos narėms, kurių ratifikavimo raštus yra užregistravęs Generalinis direktorius.

2. Ji įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo tos dienos, kai Generalinis direktorius užregistruoja dviejų Organizacijos narių ratifikavimo raštus.

3. Kiekvienoje valstybėje Organizacijos narėje ši Konvencija pradeda galioti po dvylikos mėnesių nuo jos ratifikavimo rašto užregistravimo dienos.

12 straipsnis

1. Kiekviena Organizacijos narė, ratifikavusi šią Konvenciją, praėjus dešimčiai metų nuo jos įsigaliojimo dienos, gali ją denonsuoti pasiųsdama Tarptautinio darbo biuro Generaliniam direktoriui užregistruoti pareiškimą dėl denonsavimo. Denonsavimas įsigalioja po metų nuo jo užregistravimo dienos.

2. Kiekvienai Organizacijos narei, kuri ratifikavo šią Konvenciją ir pasibaigus 1 punkte nurodytam dešimties metų terminui per metus nepasinaudojo šiame straipsnyje numatyta denonsavimo teise, Konvencija galios dar dešimtį metų, o vėliau galės ją denonsuoti pasibaigus kiekvienam dešimties metų terminui šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

13 straipsnis

1. Tarptautinio darbo biuro Generalinis direktorius informuoja visas Tarptautinės darbo organizacijos nares apie visų ratifikavimo raštų ir pareiškimų dėl denonsavimo, kuriuos jam atsiuntė Organizacijos narės, užregistravimą.

2. Informuodamas Organizacijos nares apie gauto antrojo ratifikavimo rašto užregistravimą, Generalinis direktorius atkreipia jų dėmesį į šios Konvencijos įsigaliojimo datą.

14 straipsnis

Tarptautinio darbo biuro Generalinis direktorius nusiunčia Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui užregistruoti pagal Jungtinių Tautų Įstatų 102 straipsnį išsamius duomenis apie visus ratifikavimo raštus ir pareiškimus dėl denonsavimo, kuriuos jis yra užregistravęs pagal ankstesnių straipsnių nuostatas.

15 straipsnis

Jei Tarptautinio darbo biuro Administracinė taryba mano, jog yra būtina, ji informuoja Generalinę konferenciją apie šios Konvencijos taikymą ir svarsto, ar į Konferencijos darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Konvencijos visiško ar dalinio pakeitimo.

16 straipsnis

1. Jei Konferencija priims naują konvenciją, ištisai ar iš dalies pakeičiančią šią Konvenciją, ir jeigu naujojoje konvencijoje nebus numatyta kitaip, tai:

(a) kuriai nors Organizacijos narei ratifikavus naująją – pakeičiančią konvenciją, nepaisant 12 straipsnio nuostatų, automatiškai tuoj pat denonsuojama ši Konvencija, su sąlyga, kad naujoji – pakeičianti konvencija yra įsigaliojusi;

(b) nuo naujosios – pakeičiančios konvencijos įsigaliojimo dienos Organizacijos narės šios Konvencijos ratifikuoti negali.

2. Ši Konvencija kiekvienu atveju galioja savo forma ir turiniu toms Organizacijos narėms, kurios ją ratifikavo, bet neratifikavo pakeičiančios konvencijos.

17 straipsnis

Šios Konvencijos angliškas ir prancūziškas tekstai turi vienodą galią.

______________