LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS KVARTERO STRATIGRAFIJOS SCHEMOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2009 m. birželio 17 d. Nr. 1-86

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 2002, Nr. 81-3494) 8.7.1 bei 13.5 punktais:

1. Tvirtinu Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos aprašą (pridedama).

2. Pripažįstu netekus galios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 1-124 „Dėl Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos patvirtinimo“.

 

 

DIREKTORIUS                                                                               JUOZAS MOCKEVIČIUS

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos geologijos tarnybos prie

Aplinkos ministerijos direktoriaus

2009 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-86

 

LIETUVOS KVARTERO STRATIGRAFIJOS SCHEMOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos aprašas yra skirtas tiriamų kvartero nuogulų unifikavimui bei klasifikavimui. Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytomis Lietuvos kvartero stratigrafijos schemomis privalo naudotis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei kitų institucijų darbuotojai, vykdantys valstybinius geologinius tyrimus, taip pat atlikdami kitus žemės gelmių geologinius tyrimus, kurie Žemės gelmių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961), bei Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386), nustatyta tvarka privalo būti registruoti Žemės gelmių registre.

2. Vadovaujantis Lietuvos stratigrafijos vadovu (Grigelis A., Kondratienė O., Paškevičius J., Jankauskas T., Satkūnas J. Lietuvos stratigrafijos vadovas / sudarė A. Grigelis. – Vilnius. Lietuvos geologijos tarnyba, 2002. – 163 p.) kvartero stratigrafiniam skirstymui taikomas klimatostratigrafinis kriterijus. Šio kriterijaus taikymą lemia nuosėdų pobūdis ir teritorijos geografinė padėtis. Kai nėra galimybės taikyti klimatostratigrafinį kriterijų, stratigrafinių padalinių išskyrimui taikomas litostratigrafinis kriterijus.

 

II. SĄVOKOS

 

3. Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Skaidma – didžiausias klimatostratigrafinis padalinys. Jam priskiriamos nuosėdos, susidariusios per ilgą sudėtingo klimato kaitos laikotarpį. Gali apimti kelis didelius klimato ritmus;

3.2. Skirsnis – klimatostratigrafinis padalinys, pagal rangą mažesnis už skaidmą ir didesnis už pakopą. Jam priskiriamos kelių ritmų (ledynmečių ir tarpledynmečių) nuosėdos, kurios turi būdingą biostratigrafinę ir klimatostratigrafinę charakteristiką;

3.3. Pakopa – pagrindinis klimatostratigrafinis koreliacinis padalinys, pagal rangą mažesnis už skirsnį ir didesnis už stadialą. Pakopai priskiriamos nuosėdos, susidariusios globalinio pašaltėjimo (ledynmečio) arba pašiltėjimo (tarpledynmečio) metu. Lietuvos stratigrafijos vadove nurodoma, kad pakopa turi turėti stratotipą. Stratotipas gali būti arealinis;

3.4. Stadialas – klimatostratigrafinis padalinys, mažesnis už pakopą ir didesnis už fazialą. Jam priskiriamos nuosėdos, susidariusios klimato atšalimo arba atšilimo laikotarpiu, kada vyko mažesnio masto klimato pakitimai, lėmę landšafto, augmenijos, ledyno dinamikos pokyčius. Atsižvelgiant į klimato pobūdį taksonominiam vienetui galima pridėti priešdėlius krio- (šaltesniam) arba termo- (šiltesniam). Stadialas turi turėti stratotipą. stratotipas gali būti arealinis;

3.5. Fazialas – klimatostratigrafinis padalinys, mažesnis už stadialą ir didesnis už osciliaciją. Jam priskiriamos nuosėdos, susidariusios ledynmečio laikotarpiu, kada klimato pakitimai, lėmę vietinius landšafto bei ledyno dinamikos pokyčius, buvo nedideli. Fazialas turi turėti stratotipą;

3.6. Osciliacija – klimatostratigrafinis padalinys, mažesnis už fazialą. Jam priskiriamos nuosėdos, susidariusios ledynmečio laikotarpiu dėl labai nedidelių klimato pokyčių, lėmusių ledyno paplitimo ribos nežymius pakitimus ribotame areale;

3.7. Svita – pagrindinis litostratigrafinis padalinys, kuris jungia litologiškai susijusias nuosėdas. Geochronologiniu požiūriu viena svita gali būti pakopos ekvivalentas arba sudaryti tik jos dalį. Svita apibūdina apibrėžto geologinio laikotarpio sedimentacinius procesus konkrečioje teritorijoje. Ji turi turėti šios teritorijos plote pakankamai aiškius litologinius-facijinius arba paleontologinius požymius. Svita turi turėti stratotipą. Jis gali būti arealinis;

3.8. Posvitė – litostratigrafinis padalinys, mažesnis už svitą. Posvitė jungia litologiškai susijusias nuosėdas; ji sudaro svitos dalį;

3.9. Pluoštas – litostratigrafinis padalinys, jungiantis litologiškai artimas nuosėdas, susidariusias dėl nežymiai pakitusių paleogeografinių sąlygų;

3.10. Sluoksnis – litostratigrafinis padalinys, mažesnis už pluoštą, jungiantis trumpalaikės sedimentacijos nuosėdas, turinčias vienodą litologinę sudėtį, tuos pačius tekstūrinius bei kitus požymius.

 

III. LIETUVOS KVARTERO STRATIGRAFIJOS SCHEMOS TAIKYMAS

 

4. Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyta kvartero sistema yra suskaidyta į tris skaidmas – prepleistoceną, pleistoceną ir holoceną. Pastarasis suskaidymas labiausiai atitinka stambiausiems kvartero paleoklimato ir paleogeografinės aplinkos raidos etapams – priešledynmetiniam (prepleistocenas), ledynmetiniam (pleistocenas) ir poledynmetiniam (holocenas) kvarterui. Pleistocenas atitinkamai yra suskirstytas į tris skirsnius – apatinį (I), vidurinį (II) ir viršutinį (III). Skirsnis sujungia keletą pakopų arba svitų ir yra naudotinas tik išimtiniais atvejais, tiriant nesuskaidomus darinius, kai detalesniam jų indeksavimui nėra pakankamai duomenų ar jie nepatikimi.

5. Vykdant mokslinius tyrimus, geologinį kartografavimą bei kito pobūdžio geologinius tyrimus yra taikomas pilnas Lietuvos kvartero stratigrafinės schemos variantas (1 priedas). Gręžiant įvairios paskirties gręžinius, kai kvartero nuogulos yra charakterizuojamos tik vizualiai, o jų stratigrafinė bei genetinė identifikacija atliekama atsižvelgiant į bendrą kvartero nuogulų storymės geologinę sandarą konkrečiame darbų rajone, yra rekomenduojama taikyti supaprastintą Lietuvos kvartero nuogulų stratigrafinio ir genetinio indeksavimo schemą (2 priedas).

 

_________________

Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos

aprašo

1 priedas

 

LIETUVOS KVARTERO STRATIGRAFIJOS SCHEMA

 

Stratigrafiniai padaliniai

Sistema

Skaidma

Skirsnis

Pakopa

Svita

Stadialas

Posvitė

Fazialas

Pluoštas

Kvarteras – Q

Holocenas – H, IV

Pleistocenas – P

Viršutinis – III

Nemunas – nm pakopa

Viršutinis Nemunas ledynmetis – nm3

svita

Baltija – bl     posvitė

 

Grūda – gr     posvitė

Pajūrio – bl4 pluoštas

Šiaurės Lietuvos – bl3 pluoštas

Vidurio Lietuvos – bl2 pluoštas

Pietų Lietuvos – bl1 pluoštas

Maksimai. Paplitimo – bl0 pluoštas

Vidurinis Nemunas – nm2

svita

Mickūnai 4 (termostadialas) – mc4

Nemunas 2e (kriostadialas) – nm2e

Mickūnai 3 (termostadialas) – mc3

Nemunas 2d (kriostadialas) – nm2d

Mickūnai 2 (termostadialas) – mc2

Nemunas 2c (kriostadialas) – nm2c

Mickūnai 1 (termostadialas) – mc1

Nemunas 2b (kriostadialas) – nm2b

Jonionys 3 (termostadialas) – jn3

Nemunas 2a (kriostadialas) – nm2a

Apatinis Nemunas – nm1

svita

Jonionys 2 (termostadialas) – jn2

Nemunas 1b (kriostadialas) – nm1b

Jonionys 1 (termostadialas) – jn1

Nemunas 1a (kriostadialas) – nm1a

Merkinė (tarpledynmetis) – mr pakopa

Vidurinis – II

Žeimena (ledynmetis) – žn pakopa

Medininkų vėlyvasis ledynmetis – Pamarys – pm (termostadialas)

Medininkai (kriostadialas) – md

Vilkiškės (termostadialas) – vl

Žemaitija (kriostadialas) – žm

Butėnai (tarpledynmetis) – bt pakopa

Dainava (ledynmetis) – dn pakopa

Viršutinė – dn2 posvitė

Apatinė – dn1 posvitė

Turgeliai (tarpledynmetis) – tr pakopa

Dzūkija (ledynmetis) – dz pakopa

Viršutinė – dz2 posvitė

Apatinis – dz1 posvitė

Apatinis – I

Vindžiūnai (tarpledynmetis) – vn pakopa

Kalviai (ledynmetis) – kl pakopa

Prepleistocenas – Pp

 

Daumantai (priešledynmetis) – dm pakopa

 

_________________

Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos

aprašo

2 priedas

 

LIETUVOS KVARTERO NUOGULŲ STRATIGRAFINIS IR GENETINIS INDEKSAVIMAS (SUPAPRASTINTAS VARIANTAS)

 

Stratigrafiniai padaliniai

Sistema

Skaidma

Skirsnis

Pakopa

Svita

Stadialas

Posvitė

Kvarteras – Q

Holocenas – t, d, b, l, v, a, m IV

 

Pleistocenas – P

Viršutinis – III

Viršutinis Nemunas –

lg, lgt, f, ft, g, gd, gt III nm3

Baltija – lg, lgt, f, ft, g, gd, gt III bl

agl (lg, f) III gr-bl

Grūda – g, gd III gr

agl (lg, f) II-III md-nm3 (md-gr)

Vidurinis – II

Medininkai – lg, f, ft, g, gt, gd II md

 

agl (lg, f) II žm-md

 

Žemaitija – g, gd II žm

 

agl (lg, f) II dn-žm

 

Dainava – g, gd II dn

 

agl (lg, f) II dz-dn

 

Dzūkija – g, gd II dz

agl (lg, f) II dz

 

Kvartero nuogulų genetiniai indeksai

 

t – technogeniniai dariniai

d – deliuvinės nuogulos

b – pelkių (balų) nuogulos

l – limninės nuosėdos

a – aliuvinės nuogulos; as, a1, a2 ... – aliuvinės salpinės, pirmos, antros ir t. t. ... viršsalpinių terasų nuogulos

v – eolinės sąnašos

m – jūrinės nuosėdos

agl – akvoglacialinės nuogulos

lg – limnoglacialinės nuosėdos

lgt – limnoglacialinės vidinio ledo nuosėdos

f – fliuvioglacialinės nuogulos

ft – kraštiniai fliuvioglacialiniai dariniai

g – glacialinės pagrindinės morenos nuogulos (monolitinė morena)

gd – glacialinės pagrindinės morenos nuogulos (dislokacinė, skeldiška morena)

gt – kraštinė morena

 

_________________