VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS
REZOLIUCIJA
DĖL VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO NUOSTATŲ LAIKYMOSI KONTROLĖS VYKDYMO
2009 m. kovo 26 d. Nr. KS-25
Vilnius
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę privalo vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai.
Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys (toliau – tarnautojai).
Valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos (toliau – įstaigos).
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,
vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 15 ir 16 punktais;
primindama tai, kad siekiant užkirsti kelią viešųjų ir privačių interesų konfliktams valstybinėje tarnyboje kilti reikia veikti viena kitą papildančiose srityse: prevencijos, švietimo ir pažeidimų tyrimo;
atsižvelgdama į tai, kad privačių interesų deklaracijų duomenys dažniausiai yra žinomi tik specialistams, atsakingiems už privačių interesų deklaracijų priėmimą ir saugojimą, o ne vadovams, skirstantiems užduotis ir duodantiems pavedimus pavaldiems tarnautojams;
atkreipdama dėmesį, kad kiekvienas vadovo pareigas einantis asmuo privalo žinoti pavaldžių tarnautojų privačių interesų deklaracijų duomenis, kad galėtų jiems tinkamai paskirstyti užduotis ar nušalinti nuo tam tikrų užduočių atlikimo;
konstatuodama būtinybę užtikrinti vadovo pareigas einančių tarnautojų įtraukimą į veiksmingos interesų konfliktų prevencijos sistemą, paremtą privačių interesų deklaravimu ir privačių interesų deklaracijų duomenų analize;
I. įstaigų vadovams:
1) siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų prevencijos sistemos funkcionavimą, įstaigos vidaus administravimo teisės aktuose reglamentuoti toliau nurodytas įstaigos struktūrinių padalinių vadovų pareigas;
2) užtikrinti informacijos apie įstaigoje atliktus tyrimus ir priimtus sprendimus dėl tarnybinės etikos (elgesio) normų laikymosi pateikimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai;
II. įstaigos struktūrinių padalinių (tarnybų, departamentų, valdybų, skyrių, poskyrių, grupių ir pan.) vadovams:
1) susipažinti su pavaldžių tarnautojų privačių interesų deklaracijose pateiktais duomenimis ir vizuoti privačių interesų deklaracijas;
2) neskirti tarnautojams užduočių, susijusių su įmonėmis, kuriose jie turi privačių interesų (akcijos, artimų asmenų darbas, narystė ir pan.) ar kitų užduočių, galinčių sukelti interesų konfliktą;
3) remiantis privačių interesų deklaracijų duomenimis teikti pavaldiems tarnautojams rašytines rekomendacijas, nuo kokių klausimų sprendimo procedūrų jie turėtų nusišalinti;
4) priimti tik raštu pateikiamus pavaldžių tarnautojų nusišalinimus nuo jiems interesų konfliktą sukeliančių klausimų sprendimo;
5) užtikrinti, kad nusišalinęs tarnautojas nedalyvautų rengiant, svarstant ar priimant tam tikrus sprendimus (išeitų iš posėdžių salės ir pan.);
6) užtikrinti, kad nusišalinimo faktas, esant kolegialiam svarstymui, būtų tinkamai užfiksuotas atitinkamame dokumente (pavyzdžiui, posėdžio protokole būtų nurodoma, kas ir dėl kokios priežasties nusišalino, kada išėjo ir kada sugrįžo į posėdžių salę);
7) jei pateiktų rekomendacijų tarnautojas nepaiso, nušalinti jį nuo tam tikrų klausimų sprendimo procedūrų ir, esant pagrindui, inicijuoti jo tarnybinės veiklos patikrinimą;
8) vienus metus nuo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo paaiškėjimo dienos nesiūlyti skatinti ar skirti į aukštesnes pareigas pažeidimus padariusių tarnautojų;
9) paaiškėjus, kad pavaldus tarnautojas ieško kito darbo ne valstybinėje tarnyboje, išaiškinti jam visus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo apribojimus pasibaigus tarnybai (apribojimus sudaryti darbo sutartį, sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis lengvatomis, atstovavimo apribojimus ir kt.);