LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL GYDYTOJŲ RENGIMO

 

2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2002, Nr. 3-75; 2003, Nr. 47-2058) 41 straipsnio 8 dalimi, 61 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įgyvendindama 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/16/EEB dėl gydytojų laisvės renkantis darbą ir jų diplomų, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo, 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/ EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/ EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti šiuos gydytojų rengimo etapus:

1.1. Medicinos studijos – ne trumpesnės kaip 6 metų arba ne mažiau kaip 240 kreditų vientisosios universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo kvalifikaciją, ir internatūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Medicinos internatūra – ne ilgesnė kaip vienerių metų (40 kreditų) medicinos studijų dalis, kurią asmuo studijuoja ir atlieka bendrąją medicinos praktiką interno vadovo prižiūrimas ir įgyja bendrosios medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties. Jeigu būtinasis minimalus praktinis pasirengimas įgyjamas atskirai per organizuojamą medicinos internatūrą, aukštojo mokslo diplomas išduodamas prieš šias studijas.

1.2. Medicinos rezidentūra – trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją. Baigusiesiems šias studijas išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties.

1.3. Medicinos praktikos specializacija – papildomų medicinos praktikos žinių, įgūdžių ir atitinkamos siauros medicinos praktikos profesinės kvalifikacijos įgijimas. Baigusiesiems medicinos praktikos specializaciją išduodamas medicinos specializacijos pažymėjimas.

2. Nustatyti, kad:

2.1. Asmeniui, baigusiam 6 metų vientisąsias universitetines medicinos krypties studijas pagal studijų programą, įregistruotą iki šio nutarimo įsigaliojimo, ir siekiančiam įgyti medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją, atskirai organizuojamos vienerių metų (40 kreditų) medicinos internatūros studijos, skirtos pakankamai bendrosios medicinos klinikinei patirčiai įgyti. Šios studijos organizuojamos ir finansuojamos laikantis šiuo nutarimu patvirtintų Medicinos rezidentūros nuostatų. Jas baigusiesiems išduodamas internatūros pažymėjimas.

2.2. Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, nurodantis suteiktą medicinos gydytojo kvalifikaciją, prilyginamas internatūros pažymėjimui.

2.3. Bendrosios praktikos gydytojo profesinė kvalifikacija prilyginama šeimos gydytojo profesinei kvalifikacijai.

2.4. Asmuo, baigęs medicinos studijų krypties rezidentūrą, turi teisę studijuoti medicinos mokslo krypties doktorantūroje teisės aktų nustatytą laiką, nemokėdamas už studijas.

2.5. Asmuo, baigęs medicinos mokslo krypties doktorantūrą, turi teisę studijuoti medicinos studijų krypties rezidentūroje teisės aktų nustatytą laiką, nemokėdamas už studijas.

2.6. Asmeniui, pradėjusiam medicinos rezidentūros studijas iki šio nutarimo įsigaliojimo, jo prašymu turi būti sudarytos sąlygos šias rezidentūros studijas tęsti laikantis rezidentūros reglamento, patvirtinto iki šio nutarimo įsigaliojimo.

3. Patvirtinti pridedamus:

3.1. Medicinos rezidentūros nuostatus;

3.2. gydytojo rengimo rezidentūroje trukmę pagal specialybę.

4. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija iki 2004 m. balandžio 1 d. patvirtinti medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimus ir rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatus.

5. Pasiūlyti Kauno medicinos universitetui ir Vilniaus universitetui iki 2004 m. gegužės 1 d. suderinti medicinos studijų krypties programas su Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2003, Nr. 47-2058) 2 straipsnio 26 dalimi ir 41 straipsnio 3 dalimi, taip pat šiuo nutarimu.

6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 389 „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje“ (Žin., 1991, Nr. 2-49).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359

 

MEDICINOS REZIDENTŪROS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Medicinos rezidentūra (toliau vadinama – rezidentūra) yra skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas (toliau vadinama – rezidentas) studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties.

2. Rezidentūros studijų forma – dieninės studijos. Per šias studijas skaitomas teorinis kursas, atliekami praktikumai (profesinės veiklos praktika), vadovaujami gydytojų. Šios studijos organizuojamos universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto įvertintoje ir parinktoje įstaigoje.

3. Bendra rezidentūros trukmė 3-6 metai. Vienerių metų rezidentūros studijų teorinė ir praktinė dalys susideda vidutiniškai iš 40 kreditų.

4. Rezidentūros studijų turinys nustatomas rezidentūros programoje, skirtoje atitinkamai gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti.

5. Rezidentūros formos yra šios:

5.1. nepertraukiama rezidentūra – studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją;

5.2. pertraukiama rezidentūra – studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, kai studijuojama tarpsniais.

6. Pertraukiama rezidentūra turi atitikti visus nepertraukiamos rezidentūros reikalavimus, išskyrus praktikumų trukmę – jie gali būti perpus trumpesni. Pertraukiamą rezidentūrą organizuojantys universitetai gali sutrumpinti pertraukiamos rezidentūros praktikumus universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija.

7. Į rezidentūrą priimami asmenys, įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintys Lietuvos Respublikoje ar užsienyje išduotus Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą. Turėti internatūros pažymėjimą nereikalaujama iš gydytojo, įgijusio Lietuvoje gydytojo pediatro kvalifikaciją ir stojančio į vaikų ligų, vaikų chirurgijos arba vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą, taip pat gydytojo Europos Sąjungos valstybės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečio, medicinos išsimokslinimą įgijusio ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Šveicarijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, jeigu toje valstybėje dokumentas, patvirtinantis, kad atlikta bendroji medicinos praktika, neišduodamas.

8. Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar universiteto įvertinta ir parinkta atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai atlikti įstaiga, turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

9. Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomos rezidentūros studijos ir jiems sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti rezidentai. Rezidentai neturi teisės teikti sveikatos priežiūros paslaugų tiems pacientams, kurie raštu jų atsisako, išskyrus tuos atvejus, kai šių paslaugų nesuteikus gali kilti pavojus paciento gyvybei. Jeigu pacientas nepilnametis, atsisakyti raštu rezidento teikiamų paslaugų gali vienas iš tėvų arba kitas atstovas pagal įstatymą.

10. Rezidentui rezidentūros laikas įskaitomas į gydytojo specialųjį darbo stažą.

11. Rezidento vadovui rezidentūros programos laikotarpiai, kuriuos jis vadovauja rezidentui, įskaičiuojami į gydytojo specialųjį darbo stažą.

 

II. REZIDENTŪROS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

 

12. Teisę organizuoti rezidentūrą turi Kauno medicinos universitetas ir Vilniaus universitetas (toliau vadinama – universitetas, universitetai).

13. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į valstybės reikmes, numato, kiek gydytojų reikėtų priimti į rezidentūrą pagal atitinkamas programas (ne mažiau, nei tais metais baigiančiųjų medicinos krypties studijas), ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai.

14. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki priėmimo į rezidentūrą pradžios universitetai viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ir savo interneto svetainėse viešai skelbia rezidentūros vietų skaičių ir rezidentūros bazių, kuriose numatoma vykdyti atitinkamas rezidentūros studijas, sąrašą.

15. Į rezidentūrą priimama konkurso būdu universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija.

16. Universitetas, atsižvelgdamas į konkurso rezultatus, su rezidentūros baze ir rezidentu sudaro praktinio mokymo sutartį, pagal kurią atliekama rezidentūros praktinė dalis. Praktinio mokymo sutarties turinį, formą ir registravimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

17. Rezidentūros teorinį kursą skaito universiteto dėstytojai.

18. Rezidentas praktinių įgūdžių ir klinikinės patirties įgyja per rezidentūros programų ciklus (toliau vadinama – ciklas) rezidentūros bazėje, vadovaujamas rezidento vadovo.

19. Rezidentas, baigęs ciklą, vertinamas universiteto nustatyta tvarka.

20. Rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir kituose Lietuvos universitetuose ar jų klinikinėse bazėse universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija, arba užsienio valstybių universitetuose ar jų klinikinėse bazėse pagal universiteto sudarytas sutartis.

21. Rezidentūra gali būti nutraukta dėl karo tarnybos, nėštumo ir gimdymo atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 3 metai, ligos, tačiau rezidentūros trukmė dėl to negali būti sutrumpinta.

22. Rezidentui, nutraukusiam rezidentūrą dėl šių nuostatų 21 punkte nurodytų priežasčių, paliekama teisė studijuoti valstybės lėšomis, jeigu jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po rezidentūros nutraukimo priežasties išnykimo pateikia universitetui prašymą leisti studijuoti toliau. Studijos iki rezidentūros nutraukimo, jeigu rezidentūra nutraukiama ne ilgiau kaip 3,5 metų, įskaitomos į bendrą studijų laiką. Jeigu studijos nutraukiamos ilgiau kaip 3,5 metų, įskaitomą laiką nustato universitetas.

23. Rezidentūra gali būti nutraukta ir dėl kitų priežasčių. Tokiais atvejais rezidentui neužtikrinama teisė studijuoti valstybės lėšomis. Rezidentūros trukmė negali būti dėl to sutrumpinta.

24. Nutraukta rezidentūra tęsiama universiteto nustatyta tvarka.

25. Rezidentūros programos baigimo vertinimo kriterijus nustato universitetas.

26. Baigiamojo rezidentūros egzamino procedūrą universitetas nustato rezidentūros studijų reglamente.

27. Išėjęs rezidentūros programą asmuo laiko baigiamąjį egzaminą ir yra vertinamas kvalifikacijos komisijos. Asmeniui, išlaikiusiam baigiamąjį rezidentūros egzaminą, išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

28. Sudaroma kiekvienos rezidentūros programos kvalifikacijos komisija. Kvalifikacijos komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai, 2 iš jų gali skirti Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Iniciatyvos teisę raštu siūlyti savo atstovus turi ir atitinkamų gydytojų specialistų draugijos. Kvalifikacijos komisijos nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina universitetas, suderinęs juos su Sveikatos apsaugos ministerija.

29. Rezidentūros pažymėjimą išduoda universitetas, pasirašo – kvalifikacijos komisijos pirmininkas ir universiteto rektorius arba jo įgaliotas asmuo.

 

III. UNIVERSITETO FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS

 

30. Universitetas:

30.1. tvirtina rezidentūros (nepertraukiamos, pertraukiamos) studijų reglamentą;

30.2. nustato ir tvirtina rezidentūros studijų tvarką pagal rezidentūros studijų reglamentą;

30.3. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki baigiamojo rezidentūros egzamino sudaro kvalifikacijos komisiją, skelbia jos sudėtį ir baigiamojo rezidentūros egzamino datą;

30.4. vadovaudamasis rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais, vertina ir atrenka rezidentūros bazes rezidentūros programos profesinės veiklos praktikai atlikti;

30.5. rengia, derina ir tvirtina rezidentūros programas. Rezidentūros programos registruojamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

30.6. priima asmenis į rezidentūrą;

30.7. pašalina iš universiteto rezidentą:

30.7.1. šiurkščiai pažeidusį universiteto statutą, vidaus tvarką ar gydytojo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

30.7.2. nevykdantį rezidentūros programoje nustatytų reikalavimų;

30.7.3. nevykdantį nustatytų rezidento pareigų;

30.8. nutraukia su rezidentūros baze pasirašytą praktinio mokymo sutartį, jeigu rezidentūros bazė nevykdo praktinio mokymo sutartyje numatytų įsipareigojimų, negali užtikrinti rezidentui sąlygų įgyti praktinių įgūdžių, taip pat kitais teisės aktų nustatytais atvejais;

30.9. skiria ir atšaukia rezidentūros koordinatorius;

30.10. teikia informaciją, susijusią su rezidentūros organizavimu, Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms;

30.11. saugo su rezidentūros organizavimu susijusius dokumentus universiteto archyve teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Universiteto funkcijas, teises ir pareigas nustato ir kiti teisės aktai.

 

IV. REZIDENTŪROS KOORDINATORIAUS, REZIDENTO VADOVO FUNKCIJOS,

TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

 

32. Rezidentūrą koordinuoja, organizuoja ir už jos eigą atsako atitinkamos rezidentūros koordinatorius – universiteto rektoriaus įsakymu paskirtas universiteto darbuotojas. Skiriamas kiekvienos rezidentūros programos rezidentūros koordinatorius.

33. Rezidentūros koordinatorius:

33.1. siūlo senato nustatyta tvarka rezidentų vadovų kandidatūras;

33.2. sudaro rezidentams individualius studijų planus pagal rezidentūros programą;

33.3. tvirtina rezidentų baigiamųjų darbų temas;

33.4. kontroliuoja rezidentų individualių darbų ir studijų planų vykdymą.

34. Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis rezidentūros bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją.

35. Rezidento vadovas:

35.1. vadovauja rezidentui per atitinkamą ciklą;

35.2. sudaro rezidentui sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių;

35.3. derina raštu rezidento, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, darbus ir veiksmus, atitinkančius rezidentūros programą, tačiau neviršijančius rezidento kompetencijos ir kvalifikacijos;

35.4. informuoja rezidentūros koordinatorių apie rezidentūros eigą, rezidento padarytus medicinos etikos pažeidimus;

35.5. ciklo pabaigoje įvertina rezidento įgytas teorines žinias ir praktinius įgūdžius, rašo rezidento charakteristiką;

35.6. teisės aktų nustatyta tvarka atsako už:

35.6.1. pavedimą rezidentui, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas, savarankiškai atlikti darbus ar veiksmus;

35.6.2. suderintas raštu rezidento veikas, padariusias žalą paciento sveikatai ar gyvybei. Rezidento vadovas neatsako už žalą, padarytą rezidento veika, nesuderinta šių nuostatų 35.3 punkte nustatyta tvarka.

36. Rezidento vadovas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 4 rezidentams.

37. Rezidentui budint rezidentūros bazėje, rezidento vadovo pareigas vykdo budintysis gydytojas.

 

V. REZIDENTŪROS BAZĖ

 

38. Sveikatos priežiūros įstaiga turi iniciatyvos teisę kreiptis su prašymu įvertinti ją atitinkamai rezidentūros programos profesinės veiklos praktikai atlikti.

39. Rezidentūros bazės vadovas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki priėmimo į rezidentūrą dokumentų priėmimo pradžios universitetui pateikia paraišką atlikti rezidentūros programos profesinės veiklos praktiką, nurodydamas rezidentūros vietų skaičių, galimybes aprūpinti rezidentus gyvenamuoju plotu ir kitas sąlygas.

40. Rezidentūros bazė turi atitikti universiteto nustatytus atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies vykdymo reikalavimus ir sudaryti rezidentui sąlygas įgyti praktinių įgūdžių.

41. Rezidentūros bazės vadovas privalo sudaryti rezidentui sąlygas vykdyti rezidentūros programą.

42. Per ciklą rezidentas skiriamas į rezidento pareigas pagal studijuojamą rezidentūros programą.

43. Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje rezidentūros bazėje numatytą rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų nustatytos formos pažymą, patvirtinančią praktinių įgūdžių įgijimą per ciklą.

 

VI. REZIDENTO TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

 

44. Rezidento teises, pareigas ir atsakomybę nustato šie nuostatai, rezidentūros reglamentas, rezidentūros bazės vadovo patvirtintas rezidento pareigybės aprašymas, kiti teisės aktai.

45. Rezidento teisės:

45.1. gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės paramą;

45.2. išrašyti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka receptus;

45.3. raštu atsisakyti vykdyti rezidento vadovo pavedimus, jeigu neturi reikiamos kompetencijos ir kvalifikacijos. Tai rezidento neatleidžia nuo rezidentūros programos vykdymo;

45.4. išėjus rezidentūros programą, laikyti baigiamąjį rezidentūros egzaminą.

46. Rezidento pareigos:

46.1. laikytis universiteto ar rezidentūros bazės vidaus tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių gydytojo profesinę veiklą;

46.2. atliekant profesinės veiklos praktiką, taip pat lankantis pas pacientą, teikti sveikatos priežiūros paslaugas šių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik įgijus būtinų žinių ir įgūdžių, neviršijant įgytos kompetencijos ir kvalifikacijos, gavus rezidento vadovo suderinimą raštu;

46.3. gerbti pacientų teises, jų nepažeisti;

46.4. laikytis medicinos etikos principų;

46.5. teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti medicinos dokumentus;

46.6. vykdyti rezidentūros programą;

46.7. asmeniniu gydytojo spaudu patvirtinti medicinos dokumentų ir receptų įrašus;

46.8. per studijas rezidentūroje rašyti rezidentūros baigiamąjį darbą ar mokslinį straipsnį pagal rezidentūros programą. Šio darbo ar mokslinio straipsnio pristatymo tvarką nustato rezidentūros programa.

47. Budėti rezidentūros bazėje rezidentas privalo, jeigu per ciklą sveikatos priežiūros paslaugos joje teikiamos visą parą.

48. Rezidentas teisės aktų nustatyta tvarka atsako už:

48.1. savo veikos derinimą raštu su rezidento vadovu;

48.2. veikas, kuriomis padaroma žala paciento sveikatai ar gyvybei, jeigu jos nesuderintos su rezidento vadovu šių nuostatų 35.3 punkte nustatyta tvarka.

 

VII. REZIDENTŪROS FINANSAVIMAS

 

49. Rezidentūros išlaidos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų universitetams.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359

 

GYDYTOJO RENGIMO REZIDENTŪROJE TRUKMĖ PAGAL SPECIALYBES

 

1. 6 metai – vaikų ligos1.

2. 5 metai:

2.1. abdominalinė chirurgija;

2.2. chirurgija;

2.3. kraujagyslių chirurgija;

2.4. krūtinės chirurgija;

2.5. neurochirurgija;

2.6. ortopedija ir traumatologija;

2.7. plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija;

2.8. širdies chirurgija;

2.9. urologija;

2.10. vaikų chirurgija;

2.11. vaikų ligos2;

2.12. veido ir žandikaulių chirurgija;

2.13. vidaus ligos.

3. 4 metai:

3.1. akušerija ir ginekologija;

3.2. alergologija ir klinikinė imunologija;

3.3. anesteziologija ir reanimatologija;

3.4. darbo medicina;

3.5. dermatovenerologija;

3.6. endokrinologija;

3.7. gastroenterologija;

3.8. genetika;

3.9. geriatrija;

3.10. hematologija;

3.11. infekcinės ligos;

3.12. kardiologija;

3.13. laboratorinė medicina;

3.14. nefrologija;

3.15. neurologija;

3.16. chemoterapinė onkologija;

3.17. radioterapinė onkologija;

3.18. patologija;

3.19. psichiatrija;

3.20. pulmonologija;

3.21. radiologija;

3.22. reumatologija;

3.23. teismo medicina;

3.24. vaikų ir paauglių psichiatrija;

3.25. vaikų ligos-3.

4. 3 metai:

4.1. dietologija;

4.2. fizinė medicina ir reabilitacija;

4.3. klinikinė toksikologija;

4.4. oftalmologija;

4.5. otorinolaringologija;

4.6. sporto medicina;

4.7. šeimos medicina.

 

______________

 

1 Studijuojamos vaikų ligos ir papildomai – viena iš siauresnių vaikų ligų specialybių, įgyjama vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų kardiologo arba gydytojo vaikų neurologo, arba vaikų intensyviosios terapijos gydytojo profesinė kvalifikacija.

2 Studijuojamos vaikų ligos ir papildomai – viena iš siauresnių vaikų ligų specialybių, įgyjama vaikų ligų gydytojo ir gydytojo neonatologo arba gydytojo vaikų endokrinologo, arba gydytojo vaikų gastroenterologo, arba gydytojo vaikų hematologo, arba gydytojo vaikų pulmonologo, arba gydytojo vaikų nefrologo profesinė kvalifikacija.

3 Studijuojamos tik vaikų ligos ir įgyjama tik vaikų ligų gydytojo profesinė kvalifikacija.