LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL AUKŠTOJO MOKSLO DIPLOMŲ, DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ, IŠDUOTŲ EUROPOS SĄJUNGOS, EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖSE AR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOJE, PRIPAŽINIMO NORINT DIRBTI PAGAL REGLAMENTUOJAMĄ PROFESIJĄ AR VERSTIS REGLAMENTUOJAMA PROFESINE VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATŲ IR TAM TIKROS STRUKTŪROS KURSŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2004 m. gegužės 3 d. Nr. 535
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatus;
2. Paskirti šias kompetentingas institucijas, atsakingas už aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimą norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – kompetentingos institucijos):
Aplinkos ministeriją;
Finansų ministeriją;
Kultūros ministeriją;
Sveikatos apsaugos ministeriją;
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją;
Susisiekimo ministeriją;
Švietimo ir mokslo ministeriją;
Teisingumo ministeriją;
Ūkio ministeriją;
Žemės ūkio ministeriją;
Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;
Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos.
4. Pavesti:
4.1. kompetentingoms institucijoms – suderinus su koordinuojančiąja institucija, parengti ir patvirtinti kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašus;
4.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – išduoti atitinkamus dokumentus į Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybes ar Šveicarijos konfederaciją išvykstantiems dirbti Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiams tais atvejais, kai jie nori verstis reglamentuojama profesija ar profesine veikla, kaip nurodo 1999 m. birželio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/42/EB, nustatanti kvalifikacijų pripažinimo mechanizmą profesinės veiklos rūšims, kurioms taikomos liberalizavimo direktyvos ir pereinamojo laikotarpio priemonės, ir papildanti bendrąsias kvalifikacijų pripažinimo sistemas;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 535
AUKŠTOJO MOKSLO DIPLOMŲ, DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ, IŠDUOTŲ EUROPOS SĄJUNGOS, EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖSE AR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOJE, PRIPAŽINIMO NORINT DIRBTI PAGAL REGLAMENTUOJAMĄ PROFESIJĄ AR VERSTIS REGLAMENTUOJAMA PROFESINE VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Ekonominės Erdvės valstybių ir Šveicarijos konfederacijos (toliau vadinama – valstybės narės) piliečių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje tvarką, įgyvendinant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančią Tarybos direktyvą 89/48/EEB, ir 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EEB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/ EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.
2. Šie Nuostatai netaikomi tais atvejais, kai tam tikrų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusį pripažinimą reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai.
3. Pagrindinės šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
3.1. Adaptacijos laikotarpis – darbas pagal reglamentuojamą profesiją ar vertimasis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje kvalifikuoto tos profesijos atstovo atsakomybe, vertinamas kompetentingos institucijos nustatyta tvarka. Tai gali būti derinama su tolesniu mokymusi.
3.2. Informacijos centras – institucija, teikianti informaciją, konsultacijas ir rekomendacijas fiziniams ir juridiniams asmenims profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla, klausimais.
3.3. Kompetentinga institucija – institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtoje srityje valstybės narės piliečių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų valstybėje narėje, pripažinimą.
3.4. Koordinuojančioji institucija – institucija, atsakinga už profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų valstybėje narėje, pripažinimo koordinavimą Lietuvos Respublikoje.
3.5. Pareiškėjas – valstybės narės pilietis, siekiantis profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo.
3.6. Profesinė patirtis – faktiškas ir teisėtas darbas pagal atitinkamą profesiją ar vertimasis atitinkama profesine veikla valstybėje narėje.
3.7. Tinkamumo testas – kompetentingos institucijos vykdomas pareiškėjo profesinių žinių patikrinimas siekiant įvertinti pareiškėjo tinkamumą dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla Lietuvos Respublikoje.
3.8. Aukštojo mokslo diplomas – oficialus kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys:
3.8.1. išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės narės teisės aktais;
3.8.2. įrodantis, kad jo savininkas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir baigęs ne trumpesnes kaip 3 metų dienines studijas arba lygiavertės trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas universitete, aukštojo mokslo ar kitoje panašaus lygio mokymo įstaigoje, taip pat sėkmingai baigęs papildomas profesines studijas, jeigu taip nustato valstybė narė;
3.8.3. patvirtinantis, kad jo savininkas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurios reikia dirbant pagal reglamentuojamą profesiją ar verčiantis reglamentuojama profesine veikla atitinkamoje valstybėje narėje;
ir 3.8.4. įrodantis, kad didžioji studijų, kurias baigus buvo išduotas šis dokumentas, dalis vyko valstybėje narėje; arba tai yra trečiojoje šalyje įgytą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, jeigu jį pripažinusi valstybė narė yra išdavusi jo savininkui dokumentą apie 3 metų profesinę patirtį.
3.9. Aukštojo mokslo diplomu taip pat laikomas kiekvienas oficialus valstybėje narėje kompetentingos institucijos išduotas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys, jeigu jis išduotas sėkmingai baigus studijas valstybėje narėje ir tos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažintas lygiaverčiu. Toks dokumentas ar tokių dokumentų rinkinys sudaro pagrindą suteikti vienodas teises dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla toje valstybėje narėje.
3.10. Diplomas – kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys:
3.10.1. išduotas valstybėje narėje kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės teisės aktais;
3.10.2. patvirtinantis, kad jo savininkas yra sėkmingai baigęs:
3.10.2.1. vidurinę mokyklą ir ne trumpesnes kaip vienerių metų dienines ar atitinkamos trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas po vidurinės mokyklos (išskyrus šių Nuostatų 3.8.2 punkte nurodytą atvejį). Stojant į tokias studijas, be kitų sąlygų, reikalaujama turėti vidurinį išsilavinimą, būtiną stojant į universitetą ar į aukštąją mokyklą, taip pat profesinį išsilavinimą, jeigu taip nustato valstybė narė;
arba 3.10.2.2. tam tikros struktūros kursų sąraše nurodytą kursą;
ir 3.10.3. patvirtinantis, kad jo savininkas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurios reikia dirbant pagal reglamentuojamą profesiją ar verčiantis reglamentuojama profesine veikla atitinkamoje valstybėje narėje;
ir 3.10.4. įrodantis, kad didžioji studijų, kurias baigus buvo išduotas šis dokumentas, dalis vyko valstybėje narėje; arba tai yra trečiojoje šalyje įgytą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, jeigu jį pripažinusi valstybė narė yra išdavusi jo savininkui dokumentą apie 3 metų profesinę patirtį.
3.11. Diplomu taip pat laikomas kiekvienas oficialus valstybėje narėje išduotas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys, jeigu jis išduotas sėkmingai baigus studijas valstybėje narėje ir tos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažintas lygiaverčiu. Toks dokumentas ar tokių dokumentų rinkinys sudaro pagrindą suteikti vienodas teises dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla toje valstybėje narėje.
3.12. Pažymėjimas – kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys:
3.12.1. išduotas valstybėje narėje kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės narės teisės aktais;
3.12.2. patvirtinantis, kad jo savininkas yra įgijęs vidurinės mokyklos išsilavinimą ir sėkmingai baigė:
3.12.2.1. mokymą (išskyrus šių Nuostatų 3.8.2 ir 3.10.2.1 punktuose nurodytus atvejus), organizuojamą švietimo įstaigoje ir (arba) darbo vietoje, taip pat atliko stažuotę ar profesinę praktiką, kaip sudedamąją šio mokymo dalį, papildomai reikalaujamą prie šio mokymo;
arba 3.12.2.2. stažuotę ar profesinę praktiką papildomai prie šio vidurinio mokymo;
3.12.3. įrodantis, kad jo savininkas baigė techninio ar profesinio pobūdžio vidurinį mokslą, jeigu taip nustato valstybė narė, – t.y. baigė mokymą, nurodytą šių Nuostatų 3.12.2 punkte, arba atliko stažuotę ar profesinę praktiką, kaip sudedamąją techninio ar profesinio mokymo dalį, papildomai reikalaujamą prie šio mokymo;
ir 3.12.4. patvirtinantis, kad jo savininkas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurios reikia dirbant pagal reglamentuojamą profesiją ar verčiantis reglamentuojama profesine veikla atitinkamoje valstybėje narėje arba ne Bendrijoje esančiose mokslo įstaigose, kuriose mokymas ir lavinimas vyksta pagal valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus;
ir 3.12.5. įrodantis, kad didžioji mokymo, kurį baigus buvo išduotas šis dokumentas, dalis vyko valstybėje narėje; arba tai yra trečiojoje šalyje įgytą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, jeigu jį pripažinusi valstybė narė yra išdavusi jo savininkui dokumentą apie 2 metų profesinę patirtį.
3.13. Pažymėjimu taip pat laikomas kiekvienas oficialus valstybėje narėje išduotas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas arba tokių dokumentų rinkinys, jeigu jis išduotas sėkmingai baigus mokymą valstybėje narėje ir tos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažintas lygiaverčiu. Tokie dokumentai ar jų rinkiniai sudaro pagrindą suteikti vienodas teises dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla toje valstybėje narėje.
3.14. Kompetenciją patvirtinantis dokumentas – kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas:
3.14.1. patvirtinantis mokymą (išskyrus šių Nuostatų 3.83. 13 punktuose nurodytus atvejus);
ir 3.14.2. išduotas valstybėje narėje kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės teisės aktais, įvertinus asmenines pareiškėjo savybes, tinkamumą ar išmanymą. Toks dokumentas laikomas pakankamu pagrindu, suteikiančiu teisę verstis profesine veikla be oficialaus įrodymo apie ankstesnį mokymą.
3.15. Reglamentuojama profesija – reglamentuojama profesinė veikla ar veiklos rūšys, kurios valstybėje narėje sudaro šią profesiją.
3.16. Reglamentuojama profesinė veikla – profesinė veikla, kai tokios veiklos vykdymas, vertimasis tokia veikla arba vienas iš tokios veiklos vykdymo būdų valstybėje narėje pagal įstatymus ir kitus teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo kvalifikaciją ar kompetenciją patvirtinančio dokumento turėjimo. Reglamentuojamos profesinės veiklos vykdymo formas sudaro:
3.16.1. veiklos vykdymas pagal profesijos pavadinimą, jeigu teisė naudotis tokiu pavadinimu priklauso asmenims, turintiems įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą mokymą ir išsilavinimą įrodantį arba kompetenciją patvirtinantį dokumentą;
3.17. Reglamentuojamas mokymas – bet kuris mokymas:
3.17.1. orientuotas į pasirengimą dirbti pagal tam tikrą profesiją;
ir 3.17.2. susidedantis iš atitinkamo mokymo kurso ar kelių sudedamųjų mokymo kursų dalių, prireikus papildytų stažuote arba profesine praktika, kurių struktūrą ir lygmenį apibrėžia tos valstybės narės teisės aktai arba kuriuos kontroliuoja ar tvirtina tam tikslui paskirta institucija.
3.18. Esminis skirtumas – skirtumas, kai pareiškėjo kilmės šalyje įgyta kvalifikacija iš esmės skiriasi nuo kvalifikacijos, reikalaujamos Lietuvos Respublikoje, ir dėl šio skirtumo pareiškėjas negali dirbti pagal savo kvalifikaciją.
II. KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS
4. Pareiškėjas, norintis, kad būtų pripažinti jo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, užpildo ir kompetentingai institucijai pateikia koordinuojančiosios institucijos nustatytos formos paraišką bei reikiamus dokumentus arba nustatytąja tvarka patvirtintas (notaro ar atitinkamos institucijos) dokumentų kopijas. Kompetentinga institucija gali nustatyti dokumentų, nurodytų šių Nuostatų 4.2-4.5 ir (arba) 5 punktuose, vertimo pateikimo tvarką. Kartu su paraiška kompetentingai institucijai pateikiami šie dokumentai (arba jų kopijos):
5. Kiti dokumentai gali būti pateikiami šiais atvejais:
5.1. Kompetentinga institucija, vykdanti dokumentų, patvirtinančių įgytą kvalifikaciją, pripažinimą, papildomai gali pareikalauti dokumentų, patvirtinančių gerą pareiškėjo reputaciją, bankroto procedūrų, draudimo dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla nebuvimą ir pažymos apie sveikatos būklę tuo atveju, kai tokie dokumentai reikalaujami ir iš Lietuvos Respublikos piliečių, siekiančių dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje. Tokie dokumentai galioja ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jų išdavimo dienos.
Jeigu nustatyta, kad norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją būtina pateikti pareiškėjo finansinę būklę patvirtinančius dokumentus, pateikiamos valstybės narės įgaliotų institucijų pažymos, išduotos pareiškėjo kilmės valstybės narės arba tos valstybės narės, iš kurios pareiškėjas atvyko.
5.2. Jeigu pareiškėjo kilmės valstybėje narėje kompetentinga institucija neišduoda dokumentų, nurodytų šių Nuostatų 5.1 punkto pirmojoje pastraipoje, pareiškėjas gali prisiekti arba pateikti oficialų pareiškimą, patvirtintą notaro arba atitinkamos kompetentingos institucijos.
5.3. Jeigu valstybėje narėje, išdavusioje kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nereikalaujama šių Nuostatų 5.1 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų papildomų dokumentų apie sveikatos būklę, pareiškėjas, siekdamas, kad būtų leista dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla, gali pristatyti reikalaujamus dokumentus, išduotus kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje.
III. KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ PRIPAŽINIMO SISTEMOS
6. Pripažinimo sistema, kai reikia aukštojo mokslo diplomo:
6.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti aukštojo mokslo diplomą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:
6.1.1. pareiškėjas turi aukštojo mokslo diplomą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tos valstybės teritorijoje, ir tas diplomas buvo išduotas valstybėje narėje;
arba 6.1.2. pareiškėjas dirbo pagal reglamentuojamą profesiją ar vertėsi reglamentuojama profesine veikla visą darbo dieną 2 metus per ankstesnius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur ta profesija nereglamentuojama, ir turi dokumentą, patvirtinantį vieną ar keletą oficialių kvalifikacijų, kaip nurodyta šių Nuostatų 3.8.2, 3.10.1 ir 3.10.2 punktuose, kas ir liudija jo pasirengimą profesinei veiklai. Tačiau gali būti nereikalaujama minėtos 2 metų profesinės patirties, jeigu pareiškėjui turima atitinkama kvalifikacija (ar kvalifikacijos) buvo suteikta (suteiktos) baigus reglamentuojamo mokymo kursą;
6.1.3. pareiškėjas baigė adaptacijos laikotarpį arba išlaikė tinkamumo testą, kur to buvo reikalaujama;
6.1.4. norint verstis atitinkama profesine veikla, reikalaujama turėti aukštojo mokslo diplomą ir viena iš sąlygų yra būti baigus bent 3 metų dienines studijas po vidurinės mokyklos ar atitinkamos trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas ir turėti diplomą ar atitinkamus dokumentus, patvirtinančius įgytą išsilavinimą, kaip nurodyta šių Nuostatų 7.1.2 punkte.
6.2. Kompetentinga institucija gali pareikalauti skirti pareiškėjui ne ilgesnį kaip 3 metų adaptacijos laikotarpį arba įpareigoti laikyti tinkamumo testą, kaip nurodyta šių Nuostatų V ir VI skyriuose, tik nustačiusi šiuos esminius skirtumus:
6.2.1. šių Nuostatų 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nurodytais atvejais studijų turinys iš esmės skiriasi nuo studijų, kurių reikalaujama atitinkamam diplomui gauti Lietuvos Respublikoje, turinio;
6.2.2. šių Nuostatų 6.1.1 punkte nurodytu atveju reglamentuojama profesija apima vieną ar keletą reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, kurios valstybėje narėje, iš kurios pareiškėjas yra kilęs ar atvykęs, nepriklauso reglamentuojamai profesijai, o studijų turinio skirtumas apima konkrečią reikalaujamo išsilavinimo sritį ir iš esmės skiriasi nuo studijų, kurios nurodytos pareiškėjo aukštojo mokslo diplome, turinio;
6.2.3. šių Nuostatų 6.1.2 punkte nurodytu atveju reglamentuojamą profesiją sudaro viena ar keletas reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, kurios valstybėje narėje, iš kurios pareiškėjas yra kilęs ar atvykęs, nepriklauso reglamentuojamai profesijai, o studijų turinio skirtumas apima konkrečią reikalaujamo išsilavinimo sritį, be to, kiti dalykai taip pat iš esmės skiriasi nuo tų, kurie nurodyti oficialiuose pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose.
6.3. Kompetentinga institucija privalo suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną iš dviejų kvalifikacijos pripažinimo būdų: adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą. Tačiau dėl tokių profesijų, pagal kurias dirbant reikia labai gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisės sistemą, kur konsultavimas ir (ar) pagalbos Lietuvos Respublikos teisės klausimais teikimas yra svarbus ir nuolatinis profesinės veiklos ypatumas, laikomas tinkamumo testas.
7. Pripažinimo sistema, kai reikia diplomo:
7.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti diplomą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:
7.1.1. pareiškėjas turi aukštojo mokslo diplomą ar diplomą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint dirbti pagal tą profesiją tos valstybės teritorijoje, ir tas diplomas buvo išduotas valstybėje narėje;
7.1.2. pareiškėjas dirbo pagal reglamentuojamą profesiją ar vertėsi reglamentuojama profesine veikla visą darbo dieną 2 metus ar atitinkamą laikotarpį dirbdamas ne visą darbo dieną per ankstesnius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur ta profesija nereglamentuojama, ir turi dokumentą, patvirtinantį vieną ar keletą oficialių kvalifikacijų, kaip nurodyta šių Nuostatų 3.8.1, 3.8.2, 3.10.1 ir 3.10.2 punktuose, kas ir liudija jo pasirengimą profesinei veiklai. Tačiau gali būti ir nereikalaujama minėtos 2 metų profesinės patirties, jeigu pareiškėjui turima kvalifikacija (ar kvalifikacijos) buvo suteikta (suteiktos) baigus reglamentuojamas studijas ir mokymą;
7.2. Kompetentinga institucija gali pareikalauti skirti pareiškėjui mažiausiai 3 metų adaptacijos laikotarpį arba įpareigoti laikyti tinkamumo testą, kaip nurodyta šių Nuostatų V ir VI skyriuose, tik nustačiusi šiuos esminius skirtumus:
7.2.1. šių Nuostatų 7.1.1 ir 7.1.2 punktuose nurodytais atvejais teoriniai ir (arba) praktiniai studijuotos mokymo programos dalykai iš esmės skiriasi nuo studijuojamų dalykų, kurių reikalaujama atitinkamam diplomui gauti Lietuvos Respublikoje;
7.2.2. šių Nuostatų 7.1.1 punkte nurodytu atveju reglamentuojamą profesiją sudaro viena ar keletas reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, kurios valstybėje narėje, iš kurios pareiškėjas yra kilęs ar atvykęs, nepriklauso reglamentuojamai profesijai, o tas skirtumas atitinka konkrečiai reikalaujamą mokymą bei išsilavinimą ir apima teorinius ir (arba) praktinius dalykus, kurie iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo pateiktame diplome ar aukštojo mokslo diplome nurodytų dalykų;
7.2.3. šių Nuostatų 7.1.2 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikoje reglamentuojamą profesiją sudaro viena ar keletas reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, nepriklausančių reglamentuojamai profesijai, pagal kurią pareiškėjas dirba valstybėje narėje, iš kurios jis yra kilęs ar atvykęs, o tas skirtumas atitinka Lietuvos Respublikoje konkrečiai reikalaujamą mokymą bei išsilavinimą ir apima teorinius ir (arba) praktinius dalykus, kurie iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo studijuotų dalykų, nurodytų pateiktuose mokymą patvirtinančiuose dokumentuose.
7.3. Kompetentinga institucija privalo suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną iš dviejų kvalifikacijos pripažinimo būdų: adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą. Tačiau dėl tokių profesijų, pagal kurias dirbant reikia labai gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisės sistemą, kur konsultavimas ir (ar) pagalbos Lietuvos Respublikos teisės klausimais teikimas yra svarbus ir nuolatinis profesinės veiklos ypatumas, laikomas tinkamumo testas.
8. Pripažinimo sistema, kai reikia diplomo, tačiau pareiškėjas yra įgijęs atitinkamą išsilavinimą arba turi išduotą pažymėjimą:
8.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti diplomą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:
8.1.1. pareiškėjas turi pažymėjimą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint pradėti dirbti pagal tą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla tos valstybės teritorijoje, ir tas pažymėjimas buvo išduotas toje valstybėje narėje;
8.1.2. pareiškėjas dirbo pagal reglamentuojamą profesiją ar vertėsi reglamentuojama profesine veikla visą darbo dieną 2 metus ar tolygų laikotarpį ne visą darbo dieną per ankstesnius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur ta profesija ar profesinė veikla nereglamentuojama, ir turi dokumentą, patvirtinantį vieną ar keletą oficialių kvalifikacijų, kaip nurodyta šių Nuostatų 3.12, 3.12.1, 312.2, 3.12.3 punktuose, kas ir liudija jo pasirengimą profesinei veiklai. Tačiau gali būti ir nereikalaujama minėtos 2 metų profesinės patirties, jeigu pareiškėjui turima kvalifikacija (ar kvalifikacijos) buvo suteikta (suteiktos) baigus reglamentuojamas studijas ir mokymą;
8.2. Kompetentinga institucija gali skirti pareiškėjui ne ilgesnį kaip 3 metų adaptacijos laikotarpį arba įpareigoti laikyti tinkamumo testą, kaip nurodyta šių Nuostatų V ir VI skyriuose, tik nustačiusi esminius skirtumus. Kompetentinga institucija privalo suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną iš dviejų kvalifikacijos pripažinimo būdų: adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą.
9. Pripažinimo tvarka, kai reikia pažymėjimo:
9.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti pažymėjimą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:
9.1.1. pareiškėjas turi aukštojo mokslo diplomą ar diplomą, ar pažymėjimą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint dirbti pagal tą profesiją tos šalies teritorijoje, ir tas diplomas ar pažymėjimas buvo išduotas toje valstybėje narėje;
9.1.2. pareiškėjas dirbo pagal reglamentuojamą profesiją ar vertėsi reglamentuojama profesine veikla visą darbo dieną 2 metus ar tolygų laikotarpį ne visą darbo dieną per ankstesnius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur ta profesija nereglamentuojama, ir turi dokumentą, patvirtinantį vieną ar keletą oficialių kvalifikacijų, kaip nurodyta šių Nuostatų 3.8.1, 3.8.2, 3.10.1, 3.10.2, 3.12, 3.12.1, 3.12.2 ir 3.12.3 punktuose, kas ir liudija jo pasirengimą profesinei veiklai. Tačiau gali būti ir nereikalaujama minėtos 2 metų profesinės patirties, jeigu pareiškėjui turima kvalifikacija (ar kvalifikacijos) buvo suteikta (suteiktos) baigus reglamentuojamas studijas ir mokymą;
9.1.3. pareiškėjas, neturintis jokio studijų ar mokymo baigimo diplomo, pažymėjimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio išsilavinimą remiantis šių Nuostatų 6.1.2 ar 9.1.2 punktų nuostatomis, dirbo pagal atitinkamą profesiją visą darbo dieną 3 metus iš eilės ar tolygų laikotarpį ne visą darbo dieną per paskutinius 10 metų kitoje valstybėje narėje, kur nereglamentuojama ta profesija ar profesinė veikla;
9.2. Išsilavinimą ir mokymą patvirtinančiais dokumentais turi būti laikomi valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas išsilavinimą ir mokymą patvirtinantis dokumentas ar tokių dokumentų rinkinys remiantis studijų ir mokymo baigimo dokumentais, įgytais valstybėse narėse ir pripažintais lygiaverčiais toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad kitos valstybės narės ir Europos Sąjungos Komisija apie tai buvo informuotos.
9.3. Kompetentinga institucija gali skirti pareiškėjui ne ilgesnį kaip 2 metų adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą, kaip nurodyta šių Nuostatų V ir VI skyriuose, tik nustačiusi esminius skirtumus. Kompetentinga institucija privalo suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną iš dviejų kvalifikacijos pripažinimo būdų: adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą. Kompetentinga institucija pasilieka teisę pasirinkti skirti adaptacijos laikotarpį ar tinkamumo testą tuo atveju, kai pareiškėjas nepateikia diplomo, pažymėjimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio jo išsilavinimą ir mokymą.
10. Specialioji pripažinimo sistema, kai reikia kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų:
10.1. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti kompetenciją patvirtinantį dokumentą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu:
10.1.1. pareiškėjas turi kompetenciją patvirtinantį dokumentą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint pradėti dirbti pagal tą profesiją ar verstis atitinkama profesine veikla tos valstybės teritorijoje, ir tas dokumentas buvo išduotas valstybėje narėje;
10.1.2. pareiškėjas pateikia kvalifikacijos, įgytos kitose valstybėse narėse, įrodymą. Pareiškėjas, pateikęs kvalifikacijos, įgytos kitose valstybėse narėse, įrodymą, įgyja garantijas (visų pirma sveikatos, saugumo, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos), lygiavertes toms, kurios suteikiamos Lietuvos Respublikos piliečiams, teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjas nepateikia tokio kvalifikacijos įrodymo, taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.
10.2. Kai norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje reikalaujama turėti kvalifikaciją įrodantį dokumentą, patvirtinantį bendrąjį pradinį ar vidurinį išsilavinimą, kompetentinga institucija privalo leisti valstybės narės piliečiui pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu pareiškėjas turi atitinkamo lygmens kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, suteiktus kitoje valstybėje narėje. Kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas turi būti išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės teisės aktais.
IV. REIKALAUJAMŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS
11. Kompetentinga institucija atlieka kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimą, jeigu profesija, pagal kurią ketina dirbti pareiškėjas, ar profesinė veikla, kuria jis ketina verstis, reglamentuojama atitinkamais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
12. Kompetentinga institucija, gavusi paraišką, privalo ne vėliau kaip per mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos informuoti pareiškėją, ar pateikti visi reikiami dokumentai. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, kompetentinga institucija apie tai praneša pareiškėjui ir nurodo, kokių dokumentų trūksta. Kompetentinga institucija informuoja pareiškėją apie tai, kad gauti visi reikiami dokumentai, ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų gavimo dienos.
13. Kompetentinga institucija privalo priimti galutinį sprendimą ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo visų reikiamų dokumentų gavimo datos.
V. TINKAMUMO TESTAS
15. Jeigu kompetentinga institucija ketina įpareigoti pareiškėją laikyti tinkamumo testą, arba jeigu pareiškėjas pats pasirinko laikyti tinkamumo testą, ji pirmiausiai turi nustatyti, ar pareiškėjo profesinės patirties metu įgytos žinios visiškai ar iš dalies atitinka reikalaujamas Lietuvos Respublikoje (įvertinti, ar yra esminis skirtumas). Atitinkamų sričių tinkamumo testai turi būti organizuojami kuo greičiau, ne rečiau kaip 2 kartus per metus, jeigu yra pareiškėjų. Kompetentinga institucija, organizuojanti testą, privalo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios jis atvykęs, yra kvalifikuotas specialistas.
16. Tinkamumo testas turi būti susijęs su dalykais ir kursais, kurie iš esmės skiriasi nuo atitinkamo išsilavinimo arba profesinio parengimo, reikalaujamo Lietuvos Respublikoje norint imtis atitinkamos profesijos ar profesinės veiklos.
17. Kompetentinga institucija gali sudaryti su atitinkamomis mokymo įstaigomis sutartis dėl tinkamumo testo vykdymo. Tinkamumo testą gali vykdyti kompetentingos institucijos nurodyta mokymo įstaiga, rengianti tokius pat arba panašius specialistus Lietuvos Respublikoje.
18. Šių Nuostatų 17 punkte nurodytoje sutartyje susitariama dėl tinkamumo testo organizavimo išlaidų kainos, kuri nustatoma remiantis testo apimtimi ir pagrįstomis jo vykdymo sąnaudomis. Tinkamumo testo organizavimo išlaidų kainą pareiškėjas sumoka tinkamumo testą organizuojančiai mokymo įstaigai.
Tuo atveju, kai tinkamumo testas vykdomas kita, nei šių Nuostatų 17 punkte nurodyta, tvarka, testo organizavimo išlaidų kainą nustato kompetentinga institucija.
19. Organizuojanti tinkamumo testą kompetentinga institucija privalo raštu informuoti pareiškėją, nurodydama:
20. Tinkamumo testą vykdanti institucija sudaro rekomenduojamos literatūros sąrašą ir pateikia jį pareiškėjui.
21. Tinkamumo testą vykdanti institucija privalo ne vėliau kaip per mėnesį nuo testo atlikimo dienos jį įvertinti ir informuoti pareiškėją bei kompetentingą instituciją apie laikymo rezultatus.
VI. ADAPTACIJOS LAIKOTARPIS
23. Jeigu kompetentinga institucija ketina reikalauti skirti pareiškėjui adaptacijos laikotarpį, pirmiausia ji turi nustatyti, ar pareiškėjo profesinės patirties metu įgytos žinios visiškai ar iš dalies atitinka reikalaujamas Lietuvos Respublikoje (įvertinti, ar yra esminis skirtumas). Kompetentinga institucija, organizuojanti adaptacijos laikotarpį, privalo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios jis atvyko, yra kvalifikuotas specialistas. Adaptacijos laikotarpiu taip pat galioja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti sveikatos draudimo, darbo santykių ir paslaugų teikimo reikalavimai.
24. Kompetentinga institucija, organizuojanti adaptacijos laikotarpį, privalo:
24.1. užtikrinti, kad:
VII. INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ PRIPAŽINIMĄ, PRIPAŽINIMO KOORDINAVIMĄ, INFORMACIJOS TEIKIMĄ
25. Reglamentuojamų profesijų pripažinimą Lietuvos Respublikoje koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
26. Koordinuojančioji institucija skiria koordinatorių, kuris teikia informaciją Europos Sąjungos Komisijai bei valstybėms narėms ir atlieka šias funkcijas:
26.1. dalyvauja Europos Sąjungos valstybių paskirtų koordinatorių grupės veikloje, palaiko ryšius su Europos Sąjungos Komisija, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis, informuoja apie teisės aktus ir atsakingas institucijas reglamentuojamos profesijos ar profesinės veiklos srityje;
26.2. koordinuoja kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus išduodančių institucijų veiklą reglamentuojamos profesijos ar profesinės veiklos pripažinimo klausimais;
26.3. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kompetentingoms institucijoms rekomendacijas ar pasiūlymus dėl naujų teisės aktų projektų rengimo, reikiamų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla, Lietuvos Respublikoje;
26.4. nustatytąja tvarka rengia ir teikia ataskaitas Europos Sąjungos Komisijai apie kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimą norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla, Lietuvos Respublikoje;
27. Koordinuojančioji institucija sudaro kompetentingų institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašą.
28. Kompetentinga institucija priima sprendimus ir išduoda pažymas apie profesinės kvalifikacijos pripažinimą reglamentuojamų profesijų ar profesinės veiklos srityse.
29. Kompetentingos institucijos teikia informaciją koordinuojančiajai institucijai, taip pat atitinkamoms Europos Sąjungos ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms.
30. Kompetentinga institucija, derindama savo veiksmus su koordinatoriumi, rengia atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo nuostatus, nustato adaptacijos laikotarpį ir jo vertinimą reglamentuojančias bei tinkamumo testo laikymo taisykles.
31. Koordinatoriui pareikalavus, kompetentinga institucija rengia ir teikia informaciją bei statistinę medžiagą apie atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimą.
32. Informacijos centro funkcijas atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, kuris keičiasi informacija su ENIC (Europos nacionalinis informacijos centras) ir NARIC (Nacionalinis akademinis pripažinimo informacinis centras) tinklais:
32.1. teikia informaciją, konsultacijas ir rekomendacijas fiziniams ir juridiniams asmenims apie teisės aktus, reikalavimus, informaciją teikiančias ir kompetentingas institucijas, kai to reikia reglamentuojamai profesijai ar profesinei veiklai pripažinti;
32.2. vertina pareiškėjų kilmės šalyje įgyto išsilavinimo atitiktį Lietuvos Respublikoje keliamiems reikalavimams, kai norima dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla;
VIII. PAREIŠKĖJŲ TEISĖS
33. Pareiškėjas turi teisę jam tinkama forma prisiekti ar iškilmingai pasižadėti, jeigu atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine veikla reikia prisiekti ar iškilmingai pasižadėti.
34. Pareiškėjas, kurio profesinę kvalifikaciją pripažino kompetentinga institucija, turi teisę naudotis atitinkamais profesiniais pavadinimais ar jų trumpiniais, suteiktais atitinkamų profesinių asociacijų ar organizacijų Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje. Tais atvejais, kai kurią nors profesiją Lietuvos Respublikoje reglamentuoja atitinkama profesinė asociacija, valstybių narių piliečiai turi teisę naudotis profesijos pavadinimu arba tos organizacijos ar asociacijos suteikta santrumpa tik įrodę narystę.
35. Pareiškėjas, kurio profesinę kvalifikaciją pripažino kompetentinga institucija, turi teisę naudotis atitinkamais valstybės narės (nurodydamas tą pavadinimą suteikusios institucijos ar egzaminų komisijos pavadinimą ir adresą) akademiniais pavadinimais ir – prireikus – to vardo trumpiniais kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyko, kalba.
36. Pareiškėjas turi teisę apskųsti (toliau vadinama – apeliacija) kompetentingos institucijos sprendimą ar jo nebuvimą koordinuojančiajai institucijai. Apeliacijų nagrinėjimo tvarką nustato koordinuojančioji institucija.
37. Pareiškėjas turi teisę per mėnesį nuo apeliacijos pateikimo dienos gauti raštu informaciją apie sprendimą, priimtą išnagrinėjus jo apeliaciją.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 535
TAM TIKROS STRUKTŪROS KURSAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Tam tikros struktūros kursų sąrašas yra nurodytas 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antrosios bendros profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančios direktyvą 89/48/EEB, 1 straipsnio a punkto pirmosios pastraipos antrosios įtraukos antrajame papunktyje, su pakeitimais, padarytais:
1994 m. liepos 26 d. Komisijos direktyva 94/38/EB, iš dalies keičiančia direktyvą 89/48/EEB, papildančią Tarybos direktyvos 92/51 EEB dėl antros bendrosios profesinio rengimo pripažinimo sistemos C ir D priedus;
Aktu dėl stojimo sąlygų ir sutarčių pritaikomųjų pataisų – Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas;
1995 m. liepos 20 d. Komisijos direktyva 95/43/EB dėl direktyvą 89/48 EEB papildančios Tarybos direktyvos 92/51 EEB dėl antros bendrosios profesinio rengimo pripažinimo sistemos;
1997 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 97/38/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 89/48/EEB, papildančią Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio rengimo pripažinimo sistemos C priedą;
2000 m. vasario 25 d. Komisijos direktyva 2000/5/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančios direktyvos 89/48/EEB C ir D priedus;
2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB, 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, stomatologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.
II. PARAMEDICINOS IR VAIKŲ PRIEŽIŪROS MOKYMO KURSAI
Vokietijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
vaikų slaugytojas („Kinderkrankenschwester/ Kinderkrankenpfleger“);
kineziterapeutas („Krankengymnast(in)/Physiotherapeut(in)“);
darbo gydytojas („Beschaftigungs- und Arbeitstherapeut(in)“;
logopedas („Logopade/Logopadin“);
ortoepistas („Orthoptist(in)“);
valstybės pripažintas vaikų rūpybos darbuotojas („Staatlich anerkannte(r) Erzieher(in)“);
valstybės pripažintas specialusis pedagogas („Staatlich anerkannte(r) Heilpadagoge(-in)“);
medicinos laboratorijos technikas („medizinisch-technische (r) Laboratoriums-Assistent(in)“);
medicinos rentgeno technikas („medizinisch-technische(r) Radiologie-Assistent(in)“);
medicinos funkcinės diagnostikos technikas („medizinisch- technische(r) Assistent(in) fur Funktionsdiagnostik“);
veterinarijos technikas („veterinarmedizinisch-technische(r) Assistent(in)“);
dietistas („Diatassistent(in)“);
farmakotechnikas („Pharmazieingenieur“) – kai diplomas iki 1994 m. kovo 31 d. gautas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, arba naujoje žemėje (Lander);
psichikos sveikatos slaugytojas („Psychiatrische(r) Krankenschwester/Krankenpfleger“);
logopedas („Sprachtherapeut(in)“).
Italijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
dantų technikas („odontotecnico“);
optikas („ottico“);
pedikiūrininkas („podologo“).
Liuksemburge
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
radiologijos laborantas („assistant technique medical en radiologie“);
klinikos laborantas („assistant technique medical de laboratoire“);
psichikos sveikatos slaugytojas („infirmier(iere) psychiatrique“);
gydytojo chirurgo padėjėjas („assistant(e) technique medical(e) en chirurgie“);
vaikų slaugytojas („infirmier(iere) puericulteur(trice)“);
anesteziologas slaugytojas („infirmier(iere) anesthesiste“);
diplomuotas masažistas („masseur(euse) diplome(e)“);
vaikų rūpybos darbuotojas („educateur(trice)“).
Nyderlanduose
Mokymas, po kurio įgyjama ši profesija:
veterinaro padėjėjas („dierenartassistent“) – 3 metų profesinis mokymas specializuotoje mokykloje („MBO“ – schema), arba alternatyva – 3 metų profesinis mokymas dualinėje pameistrystės sistemoje („LLW“); abu atvejai baigiasi egzaminu.
Austrijoje
1. Specialus bazinis mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
slaugytojas, kuris specializuojasi vaikų ir jaunimo priežiūros srityje;
psichikos sveikatos slaugytojas.
(Jie yra baigę mokymo ir lavinimo kursus, iš viso ne trumpesnius kaip 13 metų ir susidedančius iš:
bent 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kuris baigiasi egzaminu, tam tikrais atvejais – ir vienerių arba 2 metų trukmės specializuotų kursų, kurie baigiasi egzaminu;
arba bent 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kuris baigiasi egzaminu, be to, per bent 6 mėnesius įgyjama darbo patirtis arba atliekama bent 6 mėnesių praktika patvirtintoje įmonėje;
arba bent 2 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kuris baigiasi egzaminu, be to, per bent vienerius metus įgyjama darbo patirtis arba atliekama bent vienerių metų praktika patvirtintoje įmonėje.)
2. Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
kontaktinių lęšių optikas („Kontaktlinsenoptiker“);
pedikiūrininkas („Fubpfleger“);
klausos aparatų technikas („Horgerateakustiker“);
vaistininkas („Drogist“);
(Šį mokymą sudaro ne trumpesni kaip 14 metų bendros trukmės mokymo ir rengimo kursai, įskaitant ne trumpesnį kaip 5 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, dalijamą į ne trumpesnę kaip 3 metų trukmės mokinystę, susidedančią iš darbo vietoje iš dalies gaunamo ir profesinio mokymo įstaigoje iš dalies teikiamo mokymo, ir į profesinės praktikos ir mokymo laikotarpį, kuris baigiasi profesijos egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė verstis profesija ir turėti mokinių.)
masažuotojas („Masseur“);
(Šį mokymą sudaro 14 metų bendros trukmės mokymo ir rengimo kursai, įskaitant 5 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, apimantį 2 metų trukmės mokinystę, 2 metų trukmės profesinės praktikos bei mokymo laikotarpį ir vienerių metų mokymo kursą, kuris baigiasi profesijos egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė verstis profesija ir turėti mokinių.)
vaikų darželio darbuotojas („Kindergartner/in“);
vaikų priežiūros darbuotojas („Erzieher“).
(Šį mokymą sudaro 13 metų bendros trukmės mokymo ir rengimo kursai, įskaitant 5 metų profesinį mokymą specializuotoje mokykloje, kuris baigiasi egzaminu.)
III. KURSAI AMATO MEISTRO SEKTORIUJE
Amato meistro sektorius („Mester/Meister/Maitre“) atitinka mokymo ir lavinimo kursus, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančios Tarybos direktyvą 89/48/EEB, A priede išvardytose direktyvose neapibūdintus įgūdžius.
Danijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
optikas („Optometrist“);
(Šie kursai trunka iš viso 14 metų, įskaitant 5 metų trukmės profesinį mokymą, kurio 2,5 metų skiriami teoriniam mokymui profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų – praktiniam mokymui darbo vietose. Kursai baigiami pripažįstamu atitinkamo amato egzaminu, suteikiančiu teisę vadintis meistru (Meister).)
ortopedijos technikas („Ortopadimekaniker“);
(Šie kursai trunka iš viso 12,5 metų, įskaitant 3,5 metų trukmės profesinį mokymą, kurio 6 mėnesiai skiriami teoriniam mokymui profesinio mokymo įstaigoje ir 3 metai – praktiniam mokymui darbo vietose. Kursai baigiami pripažįstamu atitinkamo amato egzaminu, suteikiančiu teisę vadintis meistru (Meister).)
ortopedinės avalynės siuvėjas ir batsiuvys ( „Ortopadiskomager“).
(Šie kursai trunka iš viso 13,5 metų, įskaitant 4,5 metų trukmės profesinį mokymą, kurio 2 metai skiriami teoriniam mokymui profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų – praktiniam mokymui darbo vietose. Kursai baigiami pripažįstamu atitinkamo amato egzaminu, suteikiančiu teisę vadintis meistru (Meister).)
Vokietijoje
1. Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
optikas („Augenoptiker“);
dantų technikas („Zahntechniker“);
chirurginės tvarsliavos gamintojas („Bandagist“);
klausos aparatų gamintojas („Horgerate-Akustiker“);
ortopedijos technikas („Orthopadiemechaniker“);
ortopedinės avalynės siuvėjas („Ortopadieschuhmacher“).
2. Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
optikos pardavėjas („opticien“);
dantų technikas („mecanicien dentaire“);
klausos aparatų gamintojas („audioprothesiste“);
ortopedijos technikas (chirurginės tvarsliavos gamintojas) („mechanicien orthopediste-bandagiste“);
ortopedinės avalynės siuvėjas („orthopediste-cordonnier“).
(Šie kursai trunka iš viso 14 metų, įskaitant bent 5 metų mokymą pakopinio mokymo sistemoje, iš dalies įgytą darbo vietoje, o iš dalies – profesinio mokymo įstaigoje; jis baigiasi egzaminu, kurį reikia išlaikyti, jeigu norima verstis kokia nors veikla, laikoma kvalifikuotu darbu, kai dirbama savarankiškai arba pagal darbo sutartį, esant panašiam atsakomybės lygiui.)
Austrijoje
1. Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
chirurginių išvaržos tvarsčių gamintojas („Bandagist“);
korsetų dirbėjas („Miederwarenerzeuger“);
optikas („Optiker“);
ortopedinės avalynės siuvėjas („Orthopadieschuhmacher“);
ortopedijos technikas („Orthopadietechniker“);
dantų technikas („Zahntechniker“);
sodininkas („Gartner“).
(Šį mokymą sudaro ne trumpesni kaip 14 metų bendros trukmės mokymo ir rengimo kursai, įskaitant ne trumpesnį kaip 5 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, dalijamą į ne trumpesnę kaip 3 metų trukmės mokinystę, susidedančią iš darbo vietoje iš dalies gaunamo ir profesinio mokymo įstaigoje iš dalies teikiamo mokymo, ir į profesinės praktikos ir mokymo laikotarpį, kuris baigiasi meistrystės egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė verstis profesija, turėti mokinių ir vadintis meistru (Meister).)
2. Amatų meistrų rengimas žemės ūkio ir miškininkystės srityje:
žemės ūkio meistras („Meister in der Landwirtschaft“);
kaimo namų ekonomas („Meister in der landlichen Hauswirtschaft“ );
sodininkystės meistras („Meister um Gartenbau“);
rinkos daržininkystės meistras („Meister im Feldgemusebau“);
pomologijos ir vaisių perdirbimo meistras („Meister im Obstbau und in der Obstverwertung“);
vynuogininkystės ir vynininkystės meistras („Meister im Weinbau und in der Kellerwirtschaft“);
pienininkystės meistras („Meister in der Molkerei- und Kasereiwirtschaft“);
arklininkystės meistras („Meister in der Pferdewirtschaft“);
žuvininkystės meistras („Meister in der Fischereiwirtschaft „);
paukštininkystės meistras („Meister in der Geflugelwirtschaft“);
bitininkystės meistras („Meister in der Bienenwirtschaft“);
miškininkystės meistras („Meister in der Forstwirtschaft“);
miško sodinimo ir miško vadybos meistras („Meister in der Forstgarten- und Forstpflegewirtschaft“);
žemės ūkio produktų sandėliavimo meistras („Meister in der Landwirtschaftlichen Lagerhaltung“).
(Amatų meistrų rengimą sudaro ne mažiau kaip 15 metų bendros trukmės mokymas ir rengimas, įskaitant ne trumpesnį kaip 6 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, dalijamą į ne trumpesnės kaip 3 metų trukmės mokinystę, susidedančią iš darbo vietoje iš dalies gaunamo ir profesinio mokymo įstaigoje iš dalies teikiamo mokymo, ir į 3 metų profesinės praktikos laikotarpį, kuris baigiasi profesinės meistrystės egzaminu. Jį išlaikius suteikiamos teisės turėti mokinių ir vadintis meistru (Meister).)
IV. KURSAI JŪREIVYSTĖS SEKTORIUJE
Danijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
laivo kapitonas („skibsforer“);
pirmasis kapitono padėjėjas („overstyrmand“);
viršila vairininkas, laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („enestyrmand, vagthavende styrmand“);
laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („vagthavende styrmand“);
vyriausiasis laivo mechanikas („maskinchef“);
pirmasis mechanikas („1. maskinmester“);
pirmasis mechanikas (budintysis mechanikas) („1. maskinmester/vagthavende maskinmester“).
Vokietijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
didelio pakrančių laivo kapitonas („Kapitan AM“);
pakrančių laivo kapitonas („Kapitan AK“);
didelio pakrančių laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („Nautischer Schiffsoffizier AMW“);
pakrančių laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („Nautischer Schiffsoffizier AKW“);
C kategorijos vyriausiasis laivo mechanikas ( „Schiffsbetriebstechniker CT – Leiter von Maschinenanlagen“);
C kategorijos laivo mechanikas („Schiffsmaschinist CMa – Leiter von Maschinenanlagen“);
C kategorijos laivo mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CTW“);
C kategorijos laivo mechanikas-savarankiškas laivo inžinierius mechanikas („Schiffsmaschinist CMaW-Technischer Alleinoffizier“).
Italijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („ufficiale di coperta“);
inžinierius mechanikas („ufficiale di machina“).
Nyderlanduose
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
(pakrančių laivų) pirmasis kapitono padėjėjas (papildomas mokymas) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“);
pakrančių laivų inžinierius (diplomuotas) („diploma motordrijver“);
VTS pareigūnas („VTS-functionaris“).
Pastaba. Taikoma tiems, kurie išėjo tokį mokymo kursą (ir yra pripažinti pagal 1978 metų Tarptautinę STCW konvenciją (1978 metų Tarptautinė jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo standartų konvencija):
Danijoje – 9 metų pagrindinį ugdymą, po kurio eina pagrindinio profesinio mokymo kursas ir/arba 17-36 mėnesių tarnyba jūroje, kurią papildo: laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkui – vieneri metai specializuoto profesinio mokymo; kitiems – 3 metai specializuoto profesinio mokymo;
Vokietijoje – bendra trukmė 14–18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienerių metų tarnybą jūroje; po jo eina vienerių arba 2 metų specializuoto profesinio mokymo kursas, be to, tam tikrais atvejais įgyjama 2 metų navigacinio darbo patirtis;
Italijoje – bendra trukmė 13 metų, iš kurių bent 5 metai profesinio mokymo, kuris baigiasi egzaminu, o tam tikrais atvejais papildomas praktika;
Nyderlanduose – (pakrančių laivų) pirmojo kapitono padėjėjo (papildomas mokymas) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“) ir pakrančių laivų inžinieriaus (diplomuoto) ( „diploma motordrijver“) mokymo kursas trunka 14 metų, iš jų ne mažiau kaip vienerius metus mokomasi specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje, be to, 12 mėnesių atliekama praktika;
VTS pareigūno („VTS-functionaris“) – iš viso ne trumpesnis kaip 15 metų mokymas, įskaitant bent 3 metų aukštąjį profesinį mokymą („HBO“) arba tarpinį profesinį mokymą („MBO“), po kurio eina nacionaliniai ir regioniniai specializuoti kursai, kurių kiekvienus sudaro ne trumpesnis kaip 12 savaičių teorinis mokymas ir kurių kiekvieni pasibaigia egzaminu.
Vokietijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos (ir kurias įgiję yra pripažinti pagal 1977 metų Torremolino konvenciją – 1977 metų Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų saugumo):
laivo kapitonas, gelmių žvejyba („Kapitan BG/Fischerei“);
laivo kapitonas, pakrančių žvejyba („Kapitan BK/Fischerei“);
tolimojo plaukiojimo laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („Nautischer Schiffsoffizier BGW/Fischerei“);
pakrančių laivo denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas („Nautischer Schiffsoffizier BKW/Fischerei“).
Nyderlanduose
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
pirmasis kapitono padėjėjas (V mechanikas) („stuurman werktuigkundige V“);
(žvejybos laivo) IV mechanikas („werktuigkundige IV visvaart“);
(žvejybos laivo) IV pirmasis kapitono padėjėjas („stuurman IV visvaart“);
pirmasis kapitono padėjėjas (VI mechanikas) („stuurman werktuigkundige VI“).
(Mokymą sudaro: Vokietijoje – bendra trukmė 14-18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienerių metų tarnybą jūroje, po jo eina vienerių arba 2 metų specializuoto profesinio mokymo kursas, be to, tam tikrais atvejais įgyjama ir 2 metų navigacinio darbo patirtis; Nyderlanduose – mokymo trukmė svyruoja nuo 13 iki 15 metų, iš kurių bent 2 metus mokomasi specializuotoje profesinėje mokykloje, be to, įgyjama 12 mėnesių darbo patirtis.)
V. KURSAI TECHNINIAME SEKTORIUJE
Italijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
matininkas („geometra“);
žemės matininkas („perito agrario“).
(Įgijusieji šias profesijas yra baigę vidurinius technikos kursus, iš viso ne trumpesnius kaip 13 metų; jie susideda iš 8 metų privalomojo ugdymo, po kurio eina 5 metai vidurinio ugdymo, įskaitant 3 metų profesinį mokymą, kuris baigiasi technikos bakalauro egzaminu, be to: matininkai atlieka praktiką, trunkančią bent 2 metus profesiniame biure, arba įgyja 5 metų darbo patirtį; matininkai, išėję ne trumpesnį kaip 2 metų praktinį mokymą, po to laiko valstybinį egzaminą.)
Nyderlanduose
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
teismo antstolis („gerechtsdeurwaarder“);
dantų technikas („tandprotheticus“).
(Teismo antstolio („gerechtsdeurwaarder“) mokymas iš viso trunka 19 metų; jis susideda iš 8 metų privalomojo mokymo, po kurio eina 8 metų vidurinis ugdymas, įskaitant 4 metų techninį mokymą, kuris baigiasi valstybiniu egzaminu, be to, 3 metų teorinį ir praktinį profesinį mokymą.
Dantų techniko („tandprotheticus“) mokymas iš viso trunka bent 15 metų mokantis visu krūviu ir 3 metus – mokantis ne visu krūviu; jis susideda iš 8 metų pradinio ugdymo, 4 metų bendrojo vidurinio ugdymo, baigto 3 metų profesinio mokymo, įskaitant teorinį ir praktinį mokymą dirbti dantų techniku, be to, 3 metų ne visos dienos krūviu mokymo dirbti dantų techniku, pasibaigiančio egzaminu.)
Austrijoje
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
miškininkas („Forster“);
techninis konsultantas („Technisches Buro“);
darbo jėgos nuomos specialistas („Überlassung von Arbeitskraften Arbeitsleihe“);
įdarbinimo agentas („Arbeitsvermittlung“);
patarėjas investicijų klausimais („Vermogensberater“);
privatus tyrėjas („Berufsdetektiv“);
apsaugininkas („Bewachungsgewerbe“);
kilnojamojo turto agentas („Immobilienmakler“);
kilnojamojo turto valdytojas („Immobilienverwalter“);
reklamos agentas („Werbeagentur“);
statybos projektų organizatorius („Bautrager, Bauorganisator, Baubetreuer“);
inkasavimo specialistas („Inkassoinstitut“);
(Šį mokymą sudaro ne trumpesnės kaip 15 metų bendros trukmės mokymas ir rengimas, po 8 metų privalomojo mokymo apimantis ne trumpesnes kaip 5 metų vidurinio mokslo lygmens technikos ar komercijos studijas, kurios baigiasi techninės ar komercinės brandos egzaminu, po kurio reikia išeiti bent 2 metų mokymo ir rengimo darbo vietoje kursą, kuris baigiasi profesijos egzaminu.)
draudimo konsultantas („Berater in Versicherungsangelegenheiten“);
(Šį mokymą sudaro 15 metų bendros trukmės mokymas ir rengimas, įskaitant 6 metų mokymą pagal struktūrizuotą mokymo sistemą, dalijamą į 3 metų mokinystę, 3 metų profesinę praktiką ir mokymą, kuris baigiasi egzaminu.)
statybos planavimo ir techninio skaičiavimo meistras ( „Planender Baumeister“);
medienos apdailos planavimo ir techninio skaičiavimo meistras („Planender Zimmermeister“).
(Šį mokymą sudaro ne mažiau kaip 18 metų bendros trukmės mokymas ir rengimas, įskaitant ne trumpesnį kaip 9 metų profesinį rengimą, dalijamą į 4 metų vidurinio mokslo lygmens technikos studijas ir 5 metų profesinę praktiką ir rengimą, kurie baigiasi profesiniu egzaminu. Jį išlaikius suteikiama teisė dirbti pagal profesiją ir rengti mokinius, jeigu šis rengimas yra susijęs su teise planuoti pastatus, daryti techninius apskaičiavimus ir prižiūrėti statybą („Marijos Teresės privilegija“).)
VI. JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS
KURSAI, PRILYGINAMI NACIONALINĖMS PROFESINĖMS KVALIFIKACIJOMS
ARBA ŠKOTIJOS PROFESINEI KVALIFIKACIJAI
Mokymas, po kurio įgyjamos šios profesijos:
kasyklos elektrotechnikas („mine electrical engineer“);
kasyklos inžinierius mechanikas („mine mechanical engineer“);
bendrosios praktikos gydytojas stomatologas („dental therapist“);
burnos higienistas („dental hygienist“);
optikos pardavėjas („dispensing optician“);
kasyklos pavaduotojas („mine deputy“);
nemokumo specialistas („insolvency practitioner“);
licencijuotas teisininkas, tvarkantis turto perdavimo reikalus („licensed conveyancer“);
krovininių (keleivinių) laivų pirmasis kapitono padėjėjas – neribota verslo sritis („first mate – freight/passenger ships – unrestricted“);
krovininių (keleivinių) laivų antrasis kapitono padėjėjas – neribota verslo sritis („second mate – freight/passenger ships – unrestricted“);
krovininių (keleivinių) laivų trečiasis kapitono padėjėjas – neribota verslo sritis („third mate – freight/passenger ships – unrestricted“);
krovininių (keleivinių) laivų denio tarnybos vadovaujančiosios sudėties jūrininkas – neribota verslo sritis ( „deck officer – freght/passenger ships – unrestricted“);
krovininių (keleivinių) laivų inžinierius mechanikas – neribota prekybos sritis („engineer officer – freight/passenger ships – unlimited trading area“);
atestuotas techniškai kompetentingas atliekų tvarkymo specialistas („certified technically competent person in waste management“).
(Taikoma, kai įgyjamos kvalifikacijos atitinka Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės nacionalinių profesinių kvalifikacijų 3 ir 4 lygius ir yra prilyginamos nacionalinėms profesinėms kvalifikacijoms (NPK) arba Škotijoje jas prilygina Škotijos profesinėms kvalifikacijoms. Lygiai apibrėžiami taip: 3 lygis: kompetencija imtis plataus spektro įvairių darbo veiklos rūšių, atliekamų įvairiomis, dažnai sudėtingomis ir neįprastomis sąlygomis. Čia svarbu atsakomybė ir savarankiškumas, nes dažnai reikia kontroliuoti kitus asmenis ir jiems vadovauti; 4 lygis: kompetencija imtis plataus spektro sudėtingos techninės arba profesinės darbo veiklos įvairiomis sąlygomis. Reikia itin didelės asmeninės atsakomybės ir savarankiškumo, nes dažnai atsakoma už kitų darbą ir išteklių paskirstymą.)
______________