LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 15 d. Nr. 4-184
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743) 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3153) 1.5 punktu:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 436 „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Techninė priežiūra ir remontas. Taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 7-200).
3. Išbraukiu iš Ūkio ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 445 (Žin., 2000, Nr. 1-19):
3.1. Magistralinių dujotiekių techninio eksploatavimo taisykles, patvirtintas SSRS dujų pramonės ministerijos (1988 m.);
3.2. Magistralinių dujotiekių dujų paskirstymo stočių techninio eksploatavimo nuostatus, patvirtintus SSRS dujų pramonės ministerijos (1988 m.);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 4-184
MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) privalomos įmonėms, kurių veikla susijusi su gamtinių dujų perdavimu magistraliniais dujotiekiais, jų eksploatavimu, taip pat ir kitoms organizacijoms, atliekančioms darbus, susijusius su magistraliniais dujotiekiais.
II. NORMATYVINĖS NUORODOS
4. Taisyklių nuorodose pateikiami šie teisės aktai:
4.1. Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2001, Nr. 11-332);
4.2. Elektros įrenginių įrengimo taisyklių: pirmojo skyriaus 1.7 skirsnis „Elektros įrenginių įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių“ ir antrasis skyrius „Elektros linijos ir instaliacija“, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483), Elektros įrenginių įrengimo taisyklių: pirmasis skyrius „Bendrosios taisyklės“, antrojo skyriaus „Elektros linijos ir instaliacija“ pakeitimai ir papildymai, trečiasis skyrius „Relinė apsauga ir automatika“, ketvirtasis skyrius „Skirstyklos ir pastotės“, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 433/547 (Žin., 2001, Nr. 3-59);
4.3. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius DT-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 40 (Žin., 2002, Nr. 27-974);
4.4. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 16-358);
4.5. Lietuvos higienos norma 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 692 (Žin., 2002, Nr. 8-301);
4.6. Lietuvos higienos norma HN 51-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“, patvirtinta vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3;
4.7. Lietuvos higienos norma HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 645/169 (Žin., 2001, Nr. 110-4008);
4.8. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 (Žin., 2001, Nr. 23-771);
4.9. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);
4.10. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 (Žin., 2002, Nr. 115-5165);
4.11. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1999, Nr. 60-1965);
4.12. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Skirstomieji ir vidaus dujotiekiai. Naudojimas, techninis aptarnavimas ir remontas. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 20 (Žin., 1998, Nr. 8-187);
4.13. Lietuvos standartas LST EN 287-1+A1 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1-a dalis. Plienai“;
4.14. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188);
4.15. Periodinės patikros matavimo priemonių sąrašas, parengtas Lietuvos standartizacijos departamento 1997 m. sausio 1 d. (Žin., 1997, Nr. 80);
4.16. respublikinė statybos norma RSN 148-92 „Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio aptarnavimo taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 144 (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos oficialusis leidinys, Vilnius, 1994);
4.17. Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 1999, Nr. 80-2372);
4.18. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“, patvirtinta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356);
4.19. Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1996 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 1996, Nr. 39-972);
4.20. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
4.21. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 955 (Žin., 1998, Nr. 69-2011);
4.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);
4.23. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014);
4.24. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396);
4.25. Lietuvos higienos norma HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 717 (Žin., 1998, Nr. 3-71);
4.26. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 70/403 (Žin., 1999, Nr. 82-2438);
4.27. Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 (Žin., 1998, Nr. 95-2641);
4.28. Lietuvos higienos norma HN 69-1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų matuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1997 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos oficialusis leidinys, Vilnius, 1997);
4.29. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278);
4.30. Lietuvos higienos norma HN 35:1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 779 (Žin., 1999, Nr. 3-70);
4.31. Lietuvos higienos norma HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 684 (Žin., 1998, Nr. 105-2926);
4.32. techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 1999, Nr. 13-333);
4.33. Darbų, draudžiamų dirbti nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, ir nerekomenduotinų darbų moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją, taip pat joms kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių sąrašų ir jų taikymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijų 1998 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 18/12 (Žin., 1998, Nr. 7-156);
4.34. Bendrosios pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 272 (Žin., 1999, Nr. 31-896);
4.35. Pavojingų cheminių medžiagų gamybos, didmeninės prekybos ir sandėliavimo licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 1999, Nr. 37-1131);
4.36. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509);
4.38. organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.02.03:1997 „Statybos vadovo ir specialiųjų darbų vadovo veikla“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 1997, Nr. 31-779);
4.39. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);
4.40. Įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių su jų nurodytais parametrais sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 345 (Žin., 2001, Nr. 98-3504);
4.41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 817 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašo, Įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tvarkos, Įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų kolegialių valdymo organų sudarymo tvarkos patvirtinimo ir valstybės institucijų, atsakingų už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą, paskyrimo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1251 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašų patvirtinimo“, dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053);
4.42. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2001, Nr. 1-16);
4.43. „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 25 (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos oficialusis leidinys, Vilnius, 1994);
4.44. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 (Žin., 2002, Nr. 15-598);
4.45. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844);
4.47. Europos sutartis „Dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais“ (ADR) ir jos pasirašymo protokolas (Žin., 1998, Nr. 106(1-5)-2931);
4.48. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 2000, Nr. 26-694);
4.49. Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas (Žin., 2001, Nr. 111-4032);
4.50. Lietuvos Respublikos susisiekimo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2001 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 349/560/297 „Dėl Pavojingų krovinių vežimo kontrolės keliuose ir pasienio kontrolės punktuose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 93-3227);
4.51. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968);
4.52. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
4.53. Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 76/261 (Žin., 2002, Nr. 69-2849);
4.54. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin.,1999, Nr. 56-1812);
4.55. Avarijų likvidavimo plano sudėtis ir struktūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 706 (Žin., 1999, Nr. 56-1814).
III. SĄVOKOS, APIBRĖŽIMAI IR SUTRUMPINIMAI
5. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas (nuo 16 iki 100 bar), su juo susiję statiniai bei įrenginiai dujoms iš verslovių perduoti į dujų talpyklas, miestų ir gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių imtinai.
Eksploatavimas – magistralinio dujotiekio ir jo įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
Statybos darbai – magistralinio dujotiekio rekonstravimo, kapitalinio bei paprastojo remonto darbai.
Techninė priežiūra – magistralinio dujotiekio būklės įvertinimo, techninio patikrinimo, reguliavimo, taisymo veiksmai eksploatavimo metu, atliekami tam, kad magistralinis dujotiekis arba jo sudėtinės dalys būtų tvarkingos ir patikimai bei saugiai veiktų.
Techninis patikrinimas – priežiūros teisės norminiuose aktuose ir gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais magistralinio dujotiekio savininko atliekami tikrinimai, apžiūros, bandymai, tyrimai tam, kad būtų palaikomi ir atkuriami magistralinio dujotiekio techniniai parametrai, darbo režimai ir eksploatavimas būtų patikimas bei saugus.
Taisymas – magistralinio dujotiekio ir jo įrenginių gedimų bei smulkių defektų šalinimas.
Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekami naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai.
Magistralinio dujotiekio trasa (linijinė dalis) – [4.8, 4.9] nustatyto pločio žemės juosta, kurioje paklotas MD ir jo įrenginiai (dujotiekis ir jo uždaromieji įtaisai, jų aikštelių aptvarai, MD trasos žymėjimo ženklai, apsaugos nuo elektrocheminės korozijos matavimo kolonėlės).
Darbdavys – įmonės savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamas įmonių teisines formas reglamentuojančius įstatymus (įstatus, nuostatus, kitus steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas. Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.
Savininkas – juridinis ar fizinis asmuo, valdantis, naudojantis ir disponuojantis magistraliniu dujotiekiu.
Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, turintis kvalifikuotus ir atestuotus [4.52] nustatyta tvarka darbuotojus, aprūpintas technine ir technologine įranga, normine, metodine, technologine dokumentacija, būtina saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuojant magistralinius dujotiekius, vykdant pavestas funkcijas ar prisiimtus įsipareigojimus.
Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių magistralinių dujotiekių kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.
Darbų vadovas – kvalifikuotos tarnybos darbuotojas, turintis reikiamą kvalifikaciją ir įgaliotas vadovauti pavojingiems darbams su dujomis.
Dujas tiekianti įmonė – įmonė, kuri verčiasi dujų tiekimo veikla.
Apėjimas – veiksmų kompleksas magistralinio dujotiekio išoriniams defektams, dujų nuotėkio vietoms, apsaugos zonos pažeidimams nustatyti, kvalifikuotiems darbuotojams apeinant magistralinio dujotiekio trasą ir įrenginius.
Apvažiavimas – veiksmų kompleksas magistralinio dujotiekio išoriniams defektams, dujų nuotėkio vietoms, apsaugos zonos pažeidimams nustatyti, kvalifikuotiems darbuotojams specialiomis transporto priemonėmis, kuriose įrengti jautrūs dujų ieškikliai, apvažiuojant magistralinio dujotiekio trasą.
„Rezervas“ – dujų kompresoriaus būklė, kai jis stabdomas ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui.
„Karštas rezervas“ – dujų kompresoriaus būklė, kai jis stabdomas ne ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui.
Apskridimas – veiksmų kompleksas dujų nuotėkio vietoms, MD apsaugos zonos pažeidimams nustatyti, kvalifikuotiems darbuotojams aviacijos priemonėmis apskrendant MD trasą.
Avarija – nenumatytas staigus įvykis, sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų: dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimai magistraliniuose dujotiekiuose, kompresorinėse, dujų skirstymo bei apskaitos stotyse, statiniuose, kuriuose įrengti dujas deginantys įrenginiai, ar šiuose įrenginiuose, dėl ko buvo sužaloti žmonės ar sugadintas turtas, įvykiai dujų įrenginiuose, dėl ko susidarė ypatingoji ekologinė padėtis.
Avariniai darbai – darbai, atliekami lokalizuojant ir likviduojant magistralinio dujotiekio sutrikimus bei avarijas.
Avarijų lokalizavimas – darbai, atliekami esant magistralinio dujotiekio ar jo sudedamųjų dalių sutrikimams ir avarijoms, kad būtų apsaugoti žmonės bei aplinka, maksimaliai išsaugotas magistralinis dujotiekis ir (arba) jo sudedamosios dalys bei materialinės vertybės.
Ypatingoji ekologinė padėtis – pavojinga aplinkos būklė, kai dėl ūkinės veiklos, avarijos ar kitokio įvykio bei gamtinių priežasčių labai ir (arba) nuolat viršijami aplinkos kokybės normatyvai, degraduoja aplinka.
Impulsinės dujos – dujos, impulsiniais vamzdeliais (dujotiekiais) paduodamos į reguliavimo, apsauginius įrenginius ir skirtos jiems valdyti (darbo parametrams nustatyti bei valdyti).
Žvakė – dujų išleidimo iš sistemos ir išleidimo proceso valdymo įtaisas.
MD – magistralinis dujotiekis.
DSS – dujų skirstymo stotis.
KS – kompresorinė stotis.
AS – apskaitos stotis.
LUĮ – linijinis uždaromasis įtaisas.
EĮĮT – Elektros įrenginių įrengimo taisyklės.
KP – kompresorių patalpa.
DK – dujų perpumpavimo agregatas (variklis ir kompresorius).
KSS – katodinės saugos stotis.
SCADA – duomenų surinkimo, apdorojimo ir valdymo sistema.
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Magistralinį dujotiekį eksploatuoti gali savininko kvalifikuotos tarnybos ar kito juridinio asmens (pagal sutartį su MD savininku) kvalifikuotos tarnybos, turinčios nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tarnyba turi užtikrinti efektyvų ir saugų MD eksploatavimą, laiku atlikdama techninės priežiūros, patikrinimo bei remonto darbus, trumpiausiais terminais lokalizuodama avarijas. Iš tarnybų personalo darbdavio sprendimu turi būti paskirti asmenys, atsakingi už dujų, šilumos, vandentiekio, vėdinimo ir kanalizacijos sistemų techninę būklę.
7. MD eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengti ir patvirtinti tarnybų nuostatai, nustatantys jų funkcijas, pareiginiai nuostatai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, taip pat darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos.
9. Darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyti įrenginių, darbo parametrai, jų paruošimo paleisti, leidimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ir avariniam režimui, techninio patikrinimo, remonto, taisymo, bandymo tvarka. Eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų rekomendacijomis. Prie instrukcijų turi būti pridėtos prižiūrimų objektų technologinės schemos. Privalomų turėti instrukcijų sąrašas turi būti patvirtintas įmonės (ūkio, tarnybos) vadovo. Instrukcijų kopijas privalo turėti tarnybų vadovai.
10. Darbuotojų saugos ir sveikatos, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti peržiūrimos ir koreguojamos įsigaliojus naujiems arba pakeitus, papildžius norminius teisės aktus, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama instrukcijoje, taip pat keičiant technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujus įrenginius, naujas darbo bei darbų saugos priemones ir pan. Instrukcijose turi būti įvertinti gamyklų gamintojų įrenginių eksploatavimo reikalavimai.
11. Darbai, priskiriami pavojingiems darbams su dujomis, turi būti atliekami vadovaujantis teisės akto [4.11] reikalavimais.
12. MD naudojamos medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, uždaromieji įtaisai, prietaisai turi būti pripažinti tinkamais naudoti Lietuvos Respublikoje pagal atitinkamų techninių reglamentų reikalavimus, turėti pasus ar sertifikatus, kurie atitiktų MD keliamus reikalavimus pagal galiojančius Lietuvos Respublikoje standartus ir kitus teisės aktus.
13. MD eksploatuojančios įmonės kvalifikuotos tarnybos turi būti aprūpintos reikiamais mechanizmais, įrankiais, prietaisais, transporto, asmeninėmis apsauginėms ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam MD eksploatavimui užtikrinti.
14. Už patikimą, efektyvų ir saugų MD eksploatavimą atsako savininkas, darbo santykius reguliuojant darbo sutartimi – darbdavys įstatymų nustatyta tvarka.
15. Prieš pradėdami eksploatuoti MD turi būti [4.40], [4.45] nustatyta tvarka užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre.
16. Vadovaudamasi įstatymu [4.52], MD energetikos įrenginių valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos.
17. MD potencialiai pavojingų įrenginių [4.40] teisės akto nustatyta tvarka magistralinio dujotiekio linijinės dalies, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorinių stočių didesnio kaip 0,5 bar slėgio, didesnio kaip 80 mm sąlyginio skersmens slėginiai vamzdynai ir jų įranga, kai Ps ir DN sandauga viršija 3500 bar mm; didesnio kaip 0,5 bar slėgio (didesnio kaip 25 litrų talpos dujotiekio slėginiai indai ir jų įranga, kai Ps ir V sandauga viršija 500 bar l) privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos.
Techninės būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar potencialiai pavojingi įrenginiai gali iki kito patikrinimo patikimai veikti esamomis jų naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į jų korozinio bei mechaninio dėvėjimosi laipsnį, darbo valandų (ciklų) skaičių, nustatyti kito patikrinimo terminus.
18. Valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos 17 punkte išvardytų MD potencialiai pavojingų įrenginių privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka šių įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės aktuose [4.1, 4.10] bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi (nesant nustatytų terminų – ne rečiau kaip kartą per 5 metus). MD potencialiai pavojingų įrenginių išorinės ir vidaus apžiūros metu turi būti nustatyti ir įvertinti visi neleistini defektai, mažinantys šių įrenginių stiprumą.
19. MD techninė būklė tikrinama ir vertinama pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su MD savininku suderintą vertinimo metodiką.
20. Nustačius MD gamybos ir montavimo defektus, naudojimo instrukcijose nurodytų darbo režimų (temperatūros, slėgio) pažeidimus, gavus informaciją apie kitų savininkų panašaus tipo įrenginių defektus, MD savininkas kartu su tikrinimą atlikusia įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga sprendžia klausimą dėl tolesnio MD naudojimo galimybės ir sąlygų.
V. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA
21. Eksploatuoti MD ir vadovauti eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų darbuotojai, turintys reikiamą dujų ūkio darbuotojų kvalifikaciją. Kvalifikuotų tarnybų vadovai, kurių priimami sprendimai tiesiogiai susiję su MD eksploatavimu, MD eksploatuojantys darbuotojai turi būti atestuoti nustatyta tvarka iš šių taisyklių, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių MD įrengimą, eksploatavimą, pavojingų darbų su dujomis vykdymą, atliekamų darbų apimtyje [4.52], [4.53].
22. Už saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą ir užtikrinimą atsako darbdavys (MD savininkas). Jis turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Darbdavio kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patvirtina [4.53] nustatytos formos pažymėjimas, galiojantis 5 metus nuo išdavimo datos.
23. Darbuotojai, skiriami eksploatuoti MD, turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis teisės aktų [4.22, 4.51] nustatyta tvarka.
24. Visi MD eksploatuojančios įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį (25 punktas) instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais. Instruktuojama pagal nustatyta tvarka darbdavio patvirtintas instrukcijas. Darbuotojų instruktavimas įforminamas instruktavimų registracijos žurnale.
25. Privalomi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instruktavimai yra:
26. Darbuotojai, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, įvadinio instruktavimo metu papildomai supažindinami su saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos darbe reikalavimais atliekant darbus, nustatytus jų pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojų, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, sąrašą tvirtina darbdavys.
27. Naujai priimtiems darbuotojams po mokymo ir atestavimo, prieš leidžiant savarankiškai dirbti, skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė, prižiūrint kvalifikuotam darbuotojui, darbdavio paskirtam raštu.
28. Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą ir stažuotės trukmę nustato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
29. Darbuotojai, atliekantys avarinius remonto darbus, privalo žinoti avarijų lokalizavimo planus. Darbuotojams, atliekantiems avarinius remonto darbus, ne rečiau kaip kartą per metus turi būti organizuojami galimų avarijų lokalizavimo praktiniai mokymai. Pratybų metu išbandomos priemonės, neleidžiančios susidaryti arba plėtotis avarinei situacijai, nustatoma priemonių, numatytų avarijų likvidavimo planuose, veiksmingumas. Apie įvykusius mokymus turi būti įrašoma praktinių mokymų registravimo žurnale.
VI. TERITORIJA, STATINIAI IR ĮRENGINIAI
30. MD trasos (linijinės dalies), LUĮ aikštelių, KS, DSS teritorijos, pastatai ir patalpos turi atitikti projektinės dokumentacijos reikalavimus, galiojančias statybos normas ir taisykles, teisės aktų [4.2, 4.4, 4.8, 4.16, 4.17] nustatytus reikalavimus, kitus norminius teisės aktus ir turi būti pripažinti tinkamais saugiai naudoti [4.20]. Eksploatavimo metu daromi pakeitimai (įtraukti į metinius remonto ir rekonstravimo darbų planus) turi būti derinami [4.37] teisės akto nustatyta tvarka.
31. MD savininkas privalo turėti eksploatuojamų inžinerinių komunikacijų planus (topografines nuotraukas) su tiksliais nužymėjimais ir patikimais reperiais, sudarytus pagal teisės akto [4.18] reikalavimus.
32. Pašaliniams asmenims į MD gamybinių objektų teritoriją įeiti ir būti darbo vietose leidžiama tik su MD eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, juos instruktavus ir lydint specialiai paskirtam eksploatavimo personalo asmeniui.
33. Gamybinių objektų (kompresorinės, dujų skirstymo ir apskaitos stotys, antžeminės uždaromųjų įtaisų aikštelės, gamybiniai pastatai) teritorijos turi būti aptvertos. KS aptvare turi būti ne mažiau kaip du išvažiavimo keliai į bendro naudojimo kelią. LUĮ aikštelės turi būti su dviem priešpriešiais išdėstytomis įeigomis. Aptvarai turi būti nuolat tvarkingi, neleidžiantys patekti į teritoriją pašaliniams. Prie įeigos (įvažiavimo) į objekto teritoriją ir pagal aptvaro perimetrą turi būti įrengti saugos ženklai bei užrašai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį. Saugos ženklai ir užrašai turi atitikti teisės aktų [4.23, 4.46] reikalavimus. Vartai turi būti uždaryti, o nedarbo metu ir užrakinti.
34. KS, DSS ir AS teritorijų aptvaro apsauginė signalizacija (signalizuojanti pašaliniams asmenims patekus į teritoriją) turi būti įrengta per visą perimetrą.
35. Tamsiu paros metu KS, DSS ir AS teritoriją būtina apšviesti, išskyrus LUĮ aikšteles. Tam gali būti įrengtas nuolatinis teritorijos apšvietimas arba įjungiamas prie aptvaro, atėjus eksploatuojančiajam personalui. Elektros apšvietimas turi atitikti teisės akto [4.2] reikalavimus.
36. MD gamybinių objektų teritorijų privažiavimo keliai ir takai turi būti kietos dangos arba žvyruoti. KS atviri žemių plotai, esantys prie pastato, kuriame įrengti kompresoriai, iš kompresoriaus oro paėmimo įrenginių pusės turi būti užsėti vejos žole arba asfaltuoti (betonuoti). Nuo kelių, takų ir įeigų į pastatus būtina laiku nuvalyti nešvarumus bei sniegą (ledą).
37. Prie visų gamybinių objektų pastatų ir įrenginių turi būti užtikrintas (įrengtas ir prižiūrimas) transporto bei specialios technikos privažiavimas.
38. MD objektų teritorijoje transporto priemonių judėjimo greitis ribojamas iki 10 km/h, įrengiant atitinkamus kelio ženklus prie įvažiavimo į teritoriją vartų.
39. Gamybinių patalpų išorinės durys ir langai (atidaromi) turi atsidaryti į išorę. Gamybinių pastatų grindys turi būti iš nedegiųjų medžiagų. Gamybinių pastatų (patalpų) įeigos durų išorinėje pusėje turi būti pakabintas ženklas (informacinė lentelė) su užrašu „Pašaliniams įeiti draudžiama!“, taip pat užrašai, nurodantys pastatų ir patalpų kategoriją pagal teisės aktą [4.43] ir klasifikavimą pagal pavojingumą sprogimo bei gaisro atžvilgiu remiantis teisės aktais [4.2, 4.4, 4.42].
40. Įeigos į vietas, kuriose gali susidaryti tokia sprogioji aplinka, kuri keltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Saugos ir sveikatos ženklų, naudojamų MD objektuose, spalvos ir jų įrengimas turi atitikti teisės aktų [4.23, 4.46] reikalavimus. Darbdavys turi užtikrinti, kad vietose, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, būtų laikomasi teisės akte [4.42] nustatytų minimalių reikalavimų, skirtų darbuotojų, kuriems dėl potencialiai sprogios aplinkos gresia pavojus, saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti bei gerinti.
41. Aikštelėse, perėjose ir patalpų įgilinimuose, taip pat įrenginių mazguose, esančiuose ne patalpos grindų lygyje arba didesniame kaip 1,3 m aukštyje, turi būti įrengtos kopėčios ir turėklai, vadovaujantis gamybinių patalpų (pastatų, objektų) projektavimo taisyklėmis.
42. Pirmaisiais eksploatavimo metais būtina įvertinti statinių ir jų konstrukcijų deformacijas, atkreipiant dėmesį į pamatų nusėdimą. Gamybiniai pastatai, statiniai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis teisės akto [4.16] reikalavimais.
Du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) turi būti atliekama bendra pastatų techninė apžiūra statybinių konstrukcijų defektams nustatyti, taip pat neeilinė apžiūra po stichijų. Apžiūrų rezultatai turi būti įforminami pagal teisės akto [4.16] reikalavimus. Per pavasarines apžiūras patikslinamos einamųjų metų pastatų ir statinių remonto darbų, įtrauktinų į kitų metų planą, apimtys. Per rudenines apžiūras patikrinama, kaip pastatai ir statiniai parengti žiemos sezonui.
43. Normaliai pastatų ir statinių būklei palaikyti būtina:
43.2. palaikyti tinkamos būklės pagrindinį bei avarinį apšvietimus gamybinėse patalpose, taip pat ir jų išorėje;
43.4. palaikyti tinkamos būklės visas inžinerines komunikacijas.
Pastatų ir statinių sienose draudžiama išmušti skyles, angas, taip pat statyti, kabinti ar tvirtinti nenustatytus projekte technologinius įrenginius, kėlimo ir transportavimo priemones bei vamzdynus. Papildomos pastatų ir statinių apkrovos, angų įrengimas leidžiami, tik jeigu tai yra nustatyta projektuose.
44. Inžinerinių komunikacijų šuliniai, uždari kanalai (toliau – šuliniai), esantys MD gamybinių objektų teritorijose ir išilgai dujotiekio linijų 15 m atstumu abiejose pusėse nuo jų, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o pirmaisiais jų eksploatavimo metais – ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti tikrinami, ar nėra juose susikaupusių dujų. Be to, ar šuliniuose nėra dujų, privaloma tikrinti kiekvieną kartą prieš nusileidžiant į juos darbuotojams.
Šulinys, kuriame atliekami kokie nors darbai, žemės paviršiuje turi būti aptvertas, o paliekant jį nakčiai atidarytą – pastatytas šviečiantis įspėjamasis saugos ženklas pagal teisės akto [4.23] reikalavimus.
Kad būtų išvengta dujų susikaupimo šulinyje ir palengvintas oro bandinių paėmimas žmonėms nesileidžiant į šulinį, jo dangtyje turi būti 20–30 mm skersmens anga.
45. Kiekvieną darbuotoją, dirbantį šulinyje, kolektoriuje, talpykloje, gilesnėje kaip 2 m iškasoje, turi stebėti ir laikyti gelbėjimo virves ne mažiau kaip du žmonės. Jie turi būti pasiruošę bet kuriuo momentu ištraukti dirbantį iš darbo vietos. Be to, jie privalo stebėti, kad dujokaukių žarnų galai būtų nukreipti prieš vėją arba būtų patalpoje, kurioje nėra dujų, kad į darbo aplinką neįeitų pašaliniai asmenys ir nebūtų rūkoma ar įnešta atvira ugnis. Remontuojant neišjungtą dujotiekį, tuo pačiu metu nusileisti į šulinius, tunelius, kolektorius leidžiama ne daugiau kaip dviem žmonėms.
46. Prieš lipant į šulinį, būtina jį apžiūrėti iš viršaus, po to patikrinti, ar nėra jame dujų ir, jeigu jų yra, kruopščiai išvėdinti kilnojamuoju ventiliatoriumi arba kitomis sprogimo atžvilgiu nepavojingomis priemonėmis ir pakartotinai patikrinti užterštumą dujomis. Jeigu šulinio (indo, talpyklos) išvėdinti negalima, dirbti jame leidžiama tik naudojant žarninę ar izoliuojančią dujokaukę arba izoliacinį aparatą su oro pūtimu, dėvėti specialius darbo drabužius ir priverstinai tiekiant į šulinį (indą, talpyklą) tokį švaraus oro kiekį, kad dujų koncentracija šulinyje neviršytų 20 % žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos.
47. Dirbant šulinyje leidžiama naudoti tik sprogimui nepavojingus akumuliatorinius 12 V šviestuvus. Šviestuvus įjungti ir išjungti reikia prieš nusileidžiant į šulinį ir iš jo išlipus.
48. MD technologiniai įrenginiai ir uždaromieji įtaisai turi būti su eilės numeriais, atitinkančiais jų technologinę schemą ir aiškiai matomais iš darbo vietų.
49. Esant įrenginių, vamzdynų, kontrolės ir matavimo prietaisų bei automatikos priemonių avariniam sustojimui (išsijungimui), draudžiama juos įjungti neišsiaiškinus ir nepašalinus sutrikimo priežasčių, sukėlusių avarinę situaciją (išjungimą). Pašalinus sutrikimų priežastis, įrenginiai gali būti įjungti tik su juos eksploatuojančios tarnybos vadovo leidimu.
51. Apžiūrėjimo ir remonto laikotarpiui laikinai leidžiama išardyti judančių ir besisukančių dalių bei stipriai kaistančių įrenginių paviršių aptvarus. Draudžiama šiuos įrenginius įjungti esant išardytiems aptvarams.
52. Veikiant įrangai, vamzdynams, draudžiama atsistoti ant aikštelių barjerų, movų ir guolių dangčių, taip pat ant konstrukcijų, kurios nėra skirtos vaikščioti.
53. Karšti įrenginių bei vamzdynų paviršiai turi būti izoliuoti šilumine izoliacija, kurios paviršiaus temperatūra patalpos viduje turi neviršyti 45 oC, o už patalpos ribų – 60 oC. Šiluminę izoliaciją reikia periodiškai tikrinti ir palaikyti tvarkingos būklės. Karšti paviršiai tose vietose, kur avarijų atveju gali patekti tepalų arba dujų kondensato, turi būti su apsauginiu apdangalu.
54. Nuolatinės ir laikinosios aklės, montuojamos technologiniuose vamzdynuose, turi būti plieninės. Privirinamoji aklė turi būti sferinės formos, jos storis nustatomas apskaičiuojant. Visos aklės turi būti suprojektuotos ir pagamintos pagal teisės akto [4.8] reikalavimus.
55. Aklės, montuojamos tarp vamzdynų flanšų, turi būti su auselėmis, išsikišančiomis už flanšo ribų, ir turi būti montuojamos su tarpikliais, kurių medžiaga atitinka eksploatavimo sąlygas ir transportuojamos terpės parametrus. Ant aklės atsikišimo turi būti iškaltas jos inventorinis numeris, skersmuo, storis, darbinis slėgis, plieno markė.
56. Dujų nuotėkis iš technologinių įrenginių, vamzdynų, uždaromųjų įtaisų, kitų sujungimų turi būti aptinkamas muilo skiediniu, specialiais prietaisais arba kitais būdais nenaudojant atviros ugnies.
57. MD savininkas jam priklausančiuose energetikos objektuose privalo patvirtinti sąrašą patalpų, kuriose būtina periodiškai (periodiškumą nustato ir tikrinimo grafiką tvirtina eksploatuojančios įmonės vadovas) pagal grafiką tikrinti darbo zonos užterštumą dujomis (jeigu nėra įrengti automatiniai užteršimo dujomis kontrolės įtaisai). Įmonėje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už šių patalpų oro užterštumo dujomis kontrolę. Patikrinimo rezultatai registruojami kontrolės žurnale.
58. Technologinė įranga turi būti eksploatuojama laikantis šios įrangos eksploatavimo instrukcijos, sudarytos remiantis įmonių gamintojų rekomendacijomis, reikalavimų.
Turimi kėlimo kranai turi būti eksploatuojami pagal teisės akto [4.1] nustatytus reikalavimus.
59. Didesnio kaip 0,05 MPa (0,5 kg/cm2) darbinio slėgio rezervuarai ir indai turi būti eksploatuojami pagal teisės akto [4.10] reikalavimus.
VII. MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASA (LINIJINĖ DALIS)
61. MD trasos turi būti eksploatuojamos pagal darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintas eksploatavimo instrukcijas, laikantis teisės akto [4.9] bei šių taisyklių reikalavimų.
62. Magistraliniam dujotiekiui turi būti sudaromas MD savininko patvirtintos formos įrenginio techninis pasas. Prie paso turi būti pridėta dujotiekio išpildomoji schema su pažymėtomis vamzdynų detalėmis, nurodant vamzdžių plieno tipą ir markes, įrengtus uždaromuosius, reguliavimo ir kitus įtaisus. Pasas laikomas įmonės, eksploatuojančios MD, dujotiekių tarnyboje. Papildomi įrašai dujotiekio pase turi būti daromi nuolat, atlikus dujotiekio remonto ar rekonstravimo darbus.
63. Sumontavus naują įrenginį ir gavus valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos išvadą, kad įrenginys yra tinkamas saugiai naudoti, MD savininkas privalo jį užregistruoti Valstybinėje darbo inspekcijoje teisės akto [4.45] nustatyta tvarka.
64. MD trasos techninės priežiūros darbai atliekami pagal darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką.
65. MD trasos techninę priežiūrą sudaro:
66. MD linijinės dalies apėjimo ar apvažiavimo (apskridimo) periodiškumą ir darbų apimtį nustato savininkas. Apėjimo ar apvažiavimo (apskridimo) periodiškumas turi būti ne retesnis, kaip nurodyta 1 priedo I skyriuje.
67. MD linijinės dalies apėjimo ar apvažiavimo (apskridimo) metu nustatytus trūkumus eksploatavimo tarnyba turi analizuoti ir įvertinti nustatydama MD būklę, atlikdama techninę priežiūrą bei rengdama remonto darbų planus.
68. Apeinant ar apvažiuojant (apskrendant) požeminį MD turi būti patikrinama:
68.6. ar MD trasa apsaugos juostoje (po 3 m į abi puses nuo dujotiekio) neapaugusi medžiais ir krūmais;
68.8. ar nėra pasikeitimų grunto struktūroje (geologiniai judesiai – grunto paviršiaus įtrūkiai, nuošliaužos, erozija ir pan.) virš MD trasos ir MD perėjų per kelius, geležinkelius, vandens telkinius vietose;
69. Stebint išorinius dujų nuotėkio požymius nustatoma, ar virš (šalia) požeminio dujotiekio nepageltę, neišdžiūvę želdiniai (vasaros metu), neparudavęs sniegas (žiemos metu).
70. Prižiūrint MD, kurio apsaugos zonoje pagal MD savininko išduotus leidimus atliekami žemės darbai, turi būti tikrinama, ar dirbama teisės aktų [4.8, 4.9] leidžiamais norminiais atstumais nuo MD vamzdynų ir įrenginių, ar atliekant žemės darbus nepažeidžiami MD vamzdžiai bei izoliacija, uždaromieji įtaisai, ar MD neužkraunamas statybinėmis medžiagomis ir mechanizmais.
71. Požeminio MD povandeninių perėjų dalys, esančios nesutvirtintuose krantuose ir skardžiuose, turi būti apžiūrimos (stebimos) pagal savininko sudarytą grafiką, bet ne rečiau, kaip nurodyta 1 priedo I skyriuje.
72. Apeinant ar apvažiuojant antžeminį MD turi būti tikrinama:
72.2. vamzdžių korozinė būklė ir izoliacijos būklė dujotiekio susikirtimo su žemės paviršiumi vietose;
73. MD techninis patikrinimas savininko jėgomis turi būti atliekamas 1 priedo II skyriuje nurodyta darbų apimtimi ir periodiškumu.
74. Techninio patikrinimo metu požeminio dujotiekio būklė turi būti tikrinama specialiais prietaisais, kuriais galima nustatyti dujotiekio sandarumą, izoliacijos vientisumą, atskirų vamzdyno ruožų įgilinimo atitiktį projektui.
75. Nustačius izoliacijos defektų požymius, turi būti atkastas ne mažiau kaip 2 m ilgio dujotiekio ruožas ir izoliacijos būklė patikrinama apžiūrint specialiais prietaisais.
76. Visose nustatytų izoliacijos pažeidimų, naujų dujotiekių prijungimo, nupjovimo ir remonto vietose turi būti patikrinama izoliacijos ir vamzdžio metalo paviršiaus būklė.
77. Atnaujinus MD izoliaciją, prieš užkasant, iš dalies užpylus dujotiekį gruntu, izoliacijos kokybė turi būti patikrinta prietaisais.
79. Povandeninės perėjos techninio patikrinimo metu turi būti tikrinama:
81. MD savininkas privalo periodiškai informuoti fizinius ir juridinius asmenis, vykdančius veiklą MD trasų rajonuose, apie būtinumą vykdyti teisės akto [4.9] VII skyriaus reikalavimus. Pranešimų periodiškumą nustato MD savininkas ir paprastai juos priderina prie sezoninių žemės ūkio darbų.
82. MD trasos skiriamųjų ženklų įrengimas turi būti įformintas įmonės, eksploatuojančios magistralinį dujotiekį, ir žemės naudotojo tarpusavio aktu.
83. MD trasos antžeminiams (sijinio tipo) perėjimams per upelius, griovius ir pan. turi būti įrengti aptvarai, neleidžiantys pašaliniams asmenims vaikščioti vamzdynu. Aptvarai turi būti nudažyti dažais ir įrengti draudžiantys vaikščioti ženklai.
84. Vietos, kur MD kertasi su kitomis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis, turi būti pažymėtos ženklais „Didelio slėgio dujotiekis“.
85. Požeminiuose MD vamzdynuose neturi būti atidengtų (neužpiltų gruntu) ruožų, išskyrus tuos atvejus, kai atliekami remonto darbai. Baigus tokius darbus, atidengti ruožai turi būti užkasti per savaitę.
86. Linijinių uždaromųjų įtaisų, vamzdyno valymo ir tikrinimo prietaisų siuntimo ir priėmimo kamerų aikštelės turi būti aptvertos. Aptvaro vartai turi būti užrakinti.
87. Suvirinimo darbai veikiančiuose MD turi būti atliekami vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos bei šių darbų technologijos instrukcijomis ir suvirinimo procedūrų aprašais.
88. Pripažinti tinkamais naudoti, tačiau per 6 mėnesius nepradėti naudoti, naujai pakloti MD ar jų atšakos, prieš paduodant į juos dujas, turi būti pakartotinai išbandyti (mechaninis atsparumas ir sandarumas).
89. Linijinių uždaromųjų įtaisų numeracija turi atitikti technologinę schemą, ant jų turi būti dujų srovės krypties ir padėties „uždaryta-atidaryta“ nuorodos. Ant įtaisų su rankine (mechanine) pavara atidarymo ir uždarymo kryptys turi būti nurodytos rodyklėmis.
90. Prieš linijinius uždaromuosius įtaisus ir už jų turi būti įrengti atvamzdžiai prijungti techniniams manometrams.
91. Uždaromiesiems įtaisams tepti ir hermetiškumui išlaikyti turi būti naudojami konsistenciniai tepalai ir specialios pastos, kurias rekomenduoja įtaisus pagaminusi gamykla. Draudžiama įrengti uždaromuosius įtaisus, kurių darbinis slėgis ir temperatūra neatitinka transportuojamų dujų parametrų.
92. Linijinių uždaromųjų įtaisų normali padėtis – „atidaryta“, o prapūtimo „žvakių“ ir apylankos linijų uždaromųjų įtaisų – „uždaryta“. Esant kelių linijų sistemai, uždaromųjų įtaisų padėtį sandūrose tarp atskirų linijų pagal dujotiekių darbo režimą nustato MD savininko dispečerinė tarnyba. Linijiniai uždaromieji įtaisai gali būti perjungiami (uždaromi, atidaromi), išskyrus avarinius atvejus, tik su dispečerinės tarnybos leidimu.
93. Uždaryti linijiniai uždaromieji įtaisai turi būti atidaromi tik po išankstinio dujų slėgio išlyginimo prieš LUĮ ir už jų. „Žvakių“ ir apylankos linijų uždaromieji įtaisai turi būti atidaromi nesustabdant iki visiško atidarymo.
95. Susidarę linijinėje MD dalyje hidratiniai kamščiai turi būti šalinami metanoliu. Draudžiama juos šalinti šildant atvira liepsna.
96. Metanolis turi būti laikomas, transportuojamas ir įpilamas į dujotiekį vadovaujantis Metanolio panaudojimo dujotiekiuose darbų saugos ir technologijos instrukcija (5 priedas) bei teisės akto [4.24] reikalavimais.
97. Apėjimo ar apvažiavimo (apskridimo), techninio patikrinimo rezultatai turi būti fiksuojami linijinės dalies apžiūrėjimo ir remonto darbų žurnale. Aptikus gedimą, dujų nuotėkį ar kitų pažeidimų, kurių pobūdis darbuotojų įvertinimu gali sukelti avariją, darbai turi būti pertraukiami ir nedelsiant imamasi priemonių avarijai išvengti: pavojaus zona aptveriama saugos ženklais, tuo pat metu apie pažeidimą informuojamas dispečeris, kuris savo ruožtu praneša dujotiekių tarnybos viršininkui ir MD savininkui.
98. Pranešus dispečeriui, būtina:
98.1. organizuoti transporto priemonių apvažiavimą kelio dalyje, esančioje netoli dujų nuotėkio vietos, o prireikus uždaryti judėjimą, suderinus su kelių policija;
98.2. netoli pavojingiausių vietų, ypač nakties metu, organizuoti postus, kurie perspėtų apie pavojų ir neleistų patekti į pavojingą zoną žmonėms, transporto priemonėms, gyvuliams;
99. MD savininkas privalo turėti patvirtintą avarijos paskelbimo, avarinės brigados surinkimo ir išvažiavimo į avarijos vietą tvarką, taip pat avarijai likviduoti būtinų transporto priemonių įrangos, įrankių, medžiagų, ryšių priemonių, gaisro gesinimo priemonių, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonių bei veiksmų sąrašą. Taip pat privalo turėti avarijų magistraliniuose dujotiekių objektuose likvidavimo planą [4.54, 4.55], patvirtintą MD savininko.
100. Būtinais atvejais dispečeris perspėja apie pavojų savivaldybę, įmones (organizacijas), esančias arba vykdančias veiklą arti šių vietų, taip pat artimų gyvenviečių gyventojus (veikia pagal galimų avarijų lokalizavimo planą).
101. Atvykęs į avarijos vietą darbų vadovas privalo patikrinti, ar įrengtos aptveriamosios priemonės, saugos ženklai, ir prireikus įrengti apsaugos postus, technines priemones išdėstyti saugiu atstumu nuo avarijos vietos, užmegzti ryšį su dispečeriu ir lokalizuoti bei likviduoti avariją.
102. MD, jo įrenginių ar uždaromųjų įtaisų gedimai, jeigu reikia atlikti darbus su ugnimi ar pavojingus darbus su dujoms, likviduojami pagal teisės akto [4.11] reikalavimus.
103. Draudžiama šalinti dujų ištekėjimą iš MD plyšio, kiauro korozinio pažeidimo ir porų užkalant. Tam tikrais atvejais su MD savininko leidimu galima laikinai sumontuoti bandažus ar kitą įrangą.
104. MD vidinės ertmės valomos ir jose diagnostika (tyrimas) atliekama vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos bei šių darbų technologijos instrukcija, kurią parengia MD savininkas ir kurioje turi būti nustatyta: valymo (diagnostikos) įrenginio įleidimo darbų organizavimas, įrenginio paleidimo ir priėmimo technologija, jo valdymo priemonės ir metodai, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, priešgaisrinės priemonės.
Valymo ir diagnostikos periodiškumą nustato MD savininkas.
105. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant ir techniškai prižiūrint MD, turi būti analizuojami ir šalinami atliekant techninę priežiūrą, jei tai nustatyta darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijose ar numatyta gedimų šalinimo grafike, arba įrašomi į remonto darbų planus.
106. MD eksploatavimo tarnyboje turi būti ši techninė dokumentacija:
106.2. MD aptarnaujamo ruožo schema su vietovės situaciniu planu (perėjimai per upes ir griovas, privažiavimai išilgai MD trasos, keliai iki artimiausios gyvenvietės, MD susikirtimai su automobilių keliais, geležinkeliais, kitomis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis, vietos, kur išsidėstę elektrocheminės apsaugos objektai, ir kt.);
106.12. darbuotojų saugos ir sveikatos, darbų technologijos bei įrenginių eksploatavimo instrukcijos;
VIII. DUJŲ SKIRSTYMO STOTYS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
107. DSS technologinei įrangai eksploatuoti pagal gamyklų gamintojų instrukcijas turi būti sudarytos ir darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintos šios įrangos eksploatavimo instrukcijos.
108. DSS patalpos turi būti vėdinamos taip, kad reguliatorių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei automatikos patalpoje būtų užtikrinta 3 kartus per valandą, o odoravimo patalpoje – 10 kartų per valandą oro kaita.
110. DSS patalpose turi būti periodiškai tikrinama dujų koncentracija, jeigu DSS neįrengta nuolatinė dujų koncentracijos patalpose kontrolė.
111. Dujų koncentracija DSS patalpų ore turi būti tikrinama:
112. Visi stoties uždaromieji įtaisai ir technologinė įranga privalo turėti:
113. DSS technologinės schemos peržiūrimos ir koreguojamos ne rečiau kaip kartą per 3 metus, o pakeitus technologinius įrenginius ar aprišimo schemą – nedelsiant.
114. DSS esantys slėginiai indai (dujų valymo mazgo talpyklos) prižiūrimi pagal teisės akto [4.10] reikalavimus.
II. ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
116. DSS techninę priežiūrą sudaro:
117. DSS įrenginių priežiūrą atlieka DSS prižiūrintis personalas – operatoriai arba DSS tarnyba. DSS sumontuotų telemetrijos, signalizacijos, ryšio sistemų techninę priežiūrą atlieka telekomunikacijų tarnyba, dalyvaujant DSS įrenginių priežiūrą atliekančiam darbuotojui.
118. DSS įrenginių priežiūra gali būti:
119. Centralizuotu priežiūros būdu rekomenduojama eksploatuoti tokias DSS, kuriose:
119.1. įrengta telemechanikos, avarinės ir saugos signalizacijos sistema, perduodanti signalą į dispečerinį punktą;
120. Periodiškai arba pamaininiu būdu rekomenduojama eksploatuoti tokias DSS, kuriose:
120.1. įrengta telemechanikos, avarinės ir saugos signalizacijos sistema, kuri perduoda signalą DSS aptarnaujančiam personalui bei į dispečerinį punktą;
120.2. įrengta sistema, neleidžianti susiformuoti hidratų dariniams komunikacijose ir įrenginiuose (dujų arba įrenginių kaitinimo ir metanolio tiekimo sistemos);
121. Prižiūrint DSS centralizuotai, dujų skirstymo stočių tarnyba ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina:
121.3. technologinių įrenginių (reguliatorių, apsauginių vožtuvų, dujų valymo, pašildymo ir odoravimo įrenginių, uždaromųjų įtaisų) būklę;
122. Prižiūrėdami DSS periodiškos arba pamaininės priežiūros metodu, operatoriai atlieka 121 punkte išvardytus darbus, taip pat tikrina:
123. Operatoriai patikrinimo rezultatus (122 punkte išvardytų kontroliuojamų parametrų duomenis) kiekvieną dieną perduoda į MD savininko dispečerinę tarnybą DSS darbo režimo perdavimo tvarka nustatytomis valandomis.
124. DSS prižiūrinčių operatorių darbo trukmė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), įstatymo [4.51], kitų teisės aktų reikalavimais.
125. Dujų odoravimo įrenginiai turi būti DSS teritorijoje. Intensyvaus būdingo kvapo etilmerkaptanas arba tetrahydrotiofenas naudojamas kaip odorantas. Jo savybės pateiktos Odoranto panaudojimo darbų saugos ir technologijos instrukcijoje (4 priedas).
126. Odoravimo įrenginių patalpa ir sandėliai turi būti įrengti pagal sprogimui ir gaisrui pavojingų patalpų reikalavimus. Patalpų grindys turi būti iš skysčio nesugeriančios medžiagos.
127. Odorantai turi būti laikomi sandariuose induose, apsaugotuose nuo kaitinimo tiesioginiais saulės spinduliais ir šildymo prietaisais.
128. Darbai su odorantu turi būti atliekami vadovaujantis Odoranto panaudojimo darbų saugos ir technologijos instrukcija (4 priedas).
129. Odoravimo norma yra 16 g odoranto 1 000 m3 dujų. Tokios koncentracijos dujų odoravimo laipsnis turi būti DSS dujų išvade. Esant būtinumui, odoravimo norma (padidinta arba sumažinta) gali būti nustatoma kiekvienai DSS atskirai, atsižvelgiant į pratekantį pro DSS dujų kiekį, jų temperatūrą, skirstomųjų dujotiekių, į kuriuos iš DSS tiekiamos dujos, ilgį ir vamzdžių tipą (metaliniai, polietileniniai). Šiuo atveju odoravimo norma turi būti suderinta su skirstomuosius dujotiekius eksploatuojančia įmone.
130. Naujiems dujotiekiams 12 mėnesių odoravimo norma turi būti padidinta iki 25 g odoranto 1 000 m3 dujų. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, odoranto norma sumažinama iki nurodytos 129 punkte.
131. DSS techninis patikrinimas (MD savininko jėgomis) turi būti atliekamas 3 priede nurodyta darbų apimtimi ir periodiškumu.
132. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant bei techniškai prižiūrint DSS, turi būti analizuojami ir šalinami (taisomi) atliekant techninę priežiūrą, jei tai nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijose, ar pagal gedimų šalinimo grafiką, arba įrašomi į remonto darbų planus.
III. DUJŲ SKIRSTYMO STOČIŲ TARNYBA
134. DSS tarnyba įeina į MD eksploatuojančios įmonės (magistralinių dujotiekių ūkio) sudėtį. Jei atskiros DSS tarnybos nėra įsteigtos, DSS eksploatavimo darbus atlieka kitų įmonės tarnybų apmokyti tuos darbus atlikti kvalifikuoti darbuotojai.
135. DSS tarnybos pagrindinė užduotis yra DSS ir jų įrenginių priežiūra, techninis patikrinimas, taisymas, remontas, rekonstravimas ir modernizavimas.
137. Tarnybai pavedama:
137.4. techninės priežiūros, techninio patikrinimo, taisymo bei remonto darbų dokumentacijos įforminimas;
137.10. tiesioginis dalyvavimas prapučiant, išbandant, derinant ir paleidžiant naujai priimtas eksploatuoti DSS;
138. DSS tarnyba turi būti aprūpinta reikiama įranga, prietaisais, įrankiais, medžiagomis bei transportu.
139. DSS tarnybos personalas privalo:
139.3. atlikti visus reikiamus įrenginių, armatūros ir prietaisų perjungimus pagal stoties darbo režimą;
139.5. atlikti dujų slėgo reguliatorių, apsaugos nuo slėgio viršijimo įtaisų ir apskaitos prietaisų darbo patikrinimą ir pašalinti nesklandumus;
140. DSS operatorius privalo vykdyti MD savininko dispečerinės dispečerio nurodymus apie stoties technologinio režimo pakeitimus ir jį nedelsdamas informuoti apie įrenginių bei sistemų gedimus.
141. Visas operacijas, susijusias su technologinės įrangos ar sistemų išjungimu ar perjungimu, išskyrus avarinius atvejus, operatorius privalo suderinti su MD savininko dispečerinės dispečeriu.
142. Budėjimo metu operatorius užtikrina tinkamą visų DSS įrenginių ir sistemų priežiūrą bei darbą be avarijų.
143. DSS personalas nedelsdamas privalo pranešti MD savininkui apie visus atvejus, kai pašaliniai asmenys ar įmonės (organizacijos) atlieka bet kokius darbus DSS apsaugos zonoje.
144. DSS apsaugos zonoje visus darbus galima atlikti tik gavus raštišką leidimą ir stebint atsakingam DSS tarnybos asmeniui.
145. DSS operatorius privalo į stoties teritoriją neįleisti pašalinių asmenų, transporto, neleisti sandėliuoti lengvai užsidegančių medžiagų ir materialinių vertybių, turi neleisti DSS dirbti pavojingų darbų su dujomis, jeigu jie nėra įforminti nustatyta tvarka.
147. Dirbdamas DSS darbus, operatorius turi teisę pareikšti atsakingam už darbus asmeniui pastabą apie padarytus nusižengimus atliekant pavojingus darbus su dujomis, pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos bei šių taisyklių reikalavimus apie tai turi pranešti MD savininkui.
148. Operatorius turi teisę nevykdyti savo vadovų nurodymų, jeigu jie susiję su pavojumi žmonių gyvybei ar įrenginių sugadinimu.
149. Esant DSS avarinėms situacijoms (technologinių ir įvadinių dujotiekio vamzdynų nutrūkimas, įrenginių avarija, gaisras stoties teritorijoje, žymus dujų nuotėkis, stichinė nelaimė) arba esant avarijai vartotojo dujotiekiuose, jo reikalavimu operatorius turi teisę savarankiškai sustabdyti DSS arba perjungti dujų tiekimą per apylankos liniją. Perjungęs privalo pranešti MD savininko dispečeriui.
150. Keisti pagrindinį technologinį režimą budintis operatorius turi teisę tik gavęs MD savininko dispečerio nurodymą; nurodymas turi būti įrašytas operatyviniame žurnale.
151. Redukavimo linijos iš vienos į kitą perjungiamos pagal patvirtintą grafiką. Esant avarinei situacijai, operatorius redukavimo linijas perjungia savarankiškai ir apie tai praneša MD savininko dispečeriui bei pažymi DSS operatyviniame žurnale.
152. Apsaugos, automatikos, signalizacijos sistemos, apsauginiai vožtuvai reguliuojami ir derinami pagal dujų skirstymo stoties tarnybos planus ir grafikus, apie atliktus darbus užrašant techninės priežiūros ir remonto žurnale.
154. Dujų slėgo apsauginės automatikos ir avarinės signalizacijos veikimo ribos skirstymo stoties išvade neturi viršyti ± 10 % nustatyto vardinio slėgio. Išeinančių dujų slėgio palaikymo ribos gali būti aptartos atskirai su vartotoju, nustatant technologiniam procesui būtiną tikslumą.
155. Remontuojant DSS technologinius įrenginius ar esant stotyje avarijai, vartotojui dujos gali būti tiekiamos per stoties apylankos liniją. Dujų vartotojui apie tai turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 3 dienas (išskyrus avarinius atvejus).
IV. DUJŲ SKIRSTYMO STOČIŲ TECHNINĖ DOKUMENTACIJA
157. DSS tarnyboje turi būti ši techninė dokumentacija:
158. DSS turi būti ši dokumentacija:
158.8. šildymo katilų ir dujų šildytuvų maitinimo dujomis principinė schema ir eksploatavimo instrukcija;
159. Kiekvienoje DSS turi būti tvarkoma MD savininko nustatytos formos operatyvinė dokumentacija:
159.1. operatyvinis žurnalas, skirtas DSS darbo režimo kontroliuojamiems parametrams užrašyti chronologine tvarka, perjungimams technologinėse schemose, įrenginių būklei ir jų darbo režimui, taip pat gautiems nurodymams ir paliepimams užrašyti;
159.2. lentelės su pagrindinių naudotojų, gaisrinės, greitosios pagalbos, skirstomųjų dujotiekių avarinės tarnybos, MD savininko dispečerinės tarnybos telefonų numeriais;
159.3. objekto darbuotojų saugos ir sveikatos būklės tikrinimo žurnalas, skirtas gautiems nurodymams ir paliepimams darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei aplinkos apsaugos klausimais užrašyti;
160. DSS tarnyba taip pat privalo turėti ir pildyti MD savininko nustatytą papildomą operatyvinę ir techninę dokumentaciją. Operatyvinę dokumentaciją (ne rečiau kaip kartą per metus) privalo peržiūrėti DSS tarnybos viršininkas ir imtis efektyvių priemonių, kad būtų pašalinti trūkumai, nustatyti tvarkant šią dokumentaciją.
IX. KOMPRESORINĖS STOTYS
161. KS turi būti eksploatuojamos vadovaujantis šiomis taisyklėmis, įrenginių gamintojų techniniais dokumentais ir kitais galiojančiais teisės aktais, išvardytais šių taisyklių II skyriuje.
162. Kiekvienam KS technologiniam įrenginiui turi būti pildomas jo techninio paso priedas, kuriame įrašomi visi priežiūros, techninio patikrinimo bei remonto darbai. KS įrenginių priežiūros aktai ir protokolai turi būti kaip šio priedo sudedamoji dalis.
163. KS techninę priežiūrą sudaro:
164. KS esantys mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai prižiūrimi pagal teisės akto [4.12] reikalavimus, o didesnio kaip 16 bar slėgio dujotiekiai – pagal šių taisyklių VII skyriaus reikalavimus. Dujos, tiekiamos į vidutinio bei žemo slėgio dujotiekius, turi būti odoruotos.
165. KS esantys slėginiai indai (dujų valymo, kondensato surinkimo ir laikymo įrenginiai, tepimo sistemos talpyklos, suslėgtojo oro rinktuvai) prižiūrimi pagal teisės akto [4.10] reikalavimus.
167. Nuolatinę veikiančių įrenginių priežiūrą atlieka dujų KS tarnybos personalas kiekvienos pamainos metu, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis bei pareiginiais nuostatais.
168. KS pamainos darbo metu nuolatinę priežiūrą atliekantis personalas privalo palaikyti MD savininko dispečerinės tarnybos nustatytą darbo režimą (neleisti viršyti didžiausią darbinį dujų slėgį), tikrinti ir registruoti KS darbo parametrus (kas dvi valandos užrašant pamainos darbo žurnale):
168.1. dujų kompresorių darbo parametrus (įvado ir išvado dujų slėgis, išeinančių iš KS dujų temperatūra);
168.5. kuro dujų slėgį kompresoriaus įvade ir išmetamųjų degimo produktų temperatūrą (dujų kuru dirbantiems kompresoriams);
169. KS techninis patikrinimas – tai priežiūros teisės aktų ir KS įrenginių techninių dokumentų nustatyta tvarka bei periodais atliekami tikrinimai, apžiūros, bandymai, tyrimai tam, kad būtų palaikomi ir atkuriami KS techniniai parametrai, darbo režimai ir eksploatavimas būtų patikimas bei saugus.
170. KS techninis patikrinimas turi būti atliekamas 2 priede nurodyta darbų apimtimi ir periodiškumu.
171. Dujų kompresorių techninis patikrinimas atliekamas vadovaujantis kompresorių eksploatavimo instrukcijomis, parengtomis pagal gamintojo rekomendacijas. Patikrinimo metu likviduojami nustatyti tepalo, vandens, dujų, oro nuotėkiai dujų kompresorinėje ir technologiniuose vamzdynuose bei pašalinami defektai, kurie buvo nustatyti dujų kompresoriaus darbo metu.
173. Kuro dujų sistemos techninio patikrinimo metu tikrinama uždaromųjų įtaisų tvarkingumas, slėgio reguliatorių veikimas, esant reikalui koreguojamas dujų slėgis, taip pat apsauginių vožtuvų veikimas.
174. Impulsinių dujų sistemos techninio patikrinimo metu tikrinama impulsinių dujų vamzdyno antikorozinės dangos būklė, uždaromieji įtaisai bei filtrai.
175. Tepimo sistemos techninio patikrinimo metu tikrinama uždaromieji įtaisai, šildymo sistema, tepalo lygio signalizacija, siurblinės įrenginiai, valymo įrenginiai, vakuuminis siurblys, elektros įžeminimas, automatika.
176. Vandens tiekimo sistemos techninio patikrinimo metu tikrinama geriamojo vandens bakteriologinis užterštumas ir cheminė sudėtis pagal teisės akto [4.31] reikalavimus, technologinio vandens valymo kokybė – pagal dujų kompresorių gamintojų rekomendacijas bei priešgaisrinio vandens rezervuaras (tikrinamas rezervuaro sandarumas, jis valomas, vanduo chloruojamas).
177. Oro tiekimo sistemos techninio patikrinimo metu tikrinami apsauginiai, reguliavimo ir uždaromieji įtaisai bei oro kompresoriai. Oro kompresorių techninis patikrinimas atliekamas jiems išdirbus gamintojo nurodytą valandų skaičių. Tikrinant kompresorius atliekami gamintojo pateiktoje kompresorių naudojimo ir techninės priežiūros dokumentacijoje nurodyti darbai.
178. Kondensato surinkimo ir laikymo įrenginių techninio patikrinimo metu apžiūrint ir prietaisais patikrinama rinktuvų antikorozinė danga, pašalinamas kondensatas.
179. KS technologinių įrenginių patalpoje (kompresorių patalpa) turi būti mechaninė tiekiamoji, ištraukiamoji ir avarinė ištraukiamoji vėdinimo sistemos, avarinis apšvietimas, automatinė avarinė, sujungta su avarine ištraukiamąja, vėdinimo sistema, dujų signalizacija, šviesinė ir garsinė signalizacija, įsijungianti sumažėjus tiekiamų į kontrolės ir matavimo prietaisus bei automatikos priemones oro (dujų) slėgiui.
180. KP ore degių dujų kiekiui pasiekus 15 % žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos, automatiškai turi įsijungti avarinė ištraukiamoji vėdinimo sistema. Padidėjus dujų kiekiui patalpos ore daugiau kaip 20 % žemutinės užsiliepsnojimo koncentracijos, kompresorių darbas turi būti nutrauktas automatiškai (jeigu yra įrengta reikiama automatikos sistema) arba tai atlieka prižiūrintis personalas rankiniu būdu.
181. Draudžiama eksploatuoti kompresorių patalpą esant išjungtai arba sugedusiai avarinei dujų signalizacijai (darbo zonos užterštumo dujomis). KS prižiūrintis personalas kiekvieną pamainą turi patikrinti dujų signalizacijos sistemos veikimą, o jos priežiūrą atlikti pagal eksploatavimo instrukcijos (parengtos vadovaujantis gamyklos gamintojos rekomendacijomis) reikalavimus 2 priede nustatytu periodiškumu. Papildomai darbo zonų oras turi būti kontroliuojamas nešiojamaisiais dujų analizatoriais MD savininko nustatytu periodiškumu.
182. KS turi būti įrengtas avarinis stoties jungiklis, kuriuo vienu rakto pasukimu (mygtuko paspaudimu) sustabdomi visi dirbantys kompresorių agregatai ir dujos išleidžiamos iš technologinių linijų. Dujų perpumpavimo agregatai turi būti aprūpinti avarinės apsaugos įrenginiais taip, kad DK būtų galima automatiškai sustabdyti esant bet kokiam avariniam režimui.
183. Nuotolinio DK paleidimo sistema turi būti įrengiama su garsine ir šviesine signalizacija (esant gedimams, įsijungiančia paleidžiant DK).
185. KS kompresorių ir kitos įrangos triukšmo lygis neturi viršyti ribinio lygio, nustatyto [4.5]. Jeigu triukšmo lygis yra didesnis, turi būti įgyvendintos priemonės jam sumažinti.
186. Ant kompresorių patalpoje esančių vamzdynų turi būti rodyklėmis paženklintos dujų, oro ir kitų terpių judėjimo kryptys.
188. Kompresorių patalpoje esančių komunikacijų uždaromieji ir reguliavimo įtaisai turi būti su numeriais, atitinkančiais atitinkamų sistemų technologinėse schemose esančius numerius. Uždaromieji įtaisai turi būti su aiškiai nurodytomis uždarymo ir atidarymo kryptimis.
189. Uždaromieji įtaisai, atjungiantys KS nuo magistralinio dujotiekio, turi būti nuotolinio ir vietinio valdymo.
190. Išmetamųjų dujų vamzdynai ir karšto oro tiekimo linijos, kurių temperatūra aukštesnė kaip 45 oC, turi būti izoliuoti ir nesiliesti su degiosiomis konstrukcijomis bei medžiagomis.
191. Išmetamųjų dujų vamzdžiai iš DK, dirbančių dujiniu kuru, variklių turi būti išvesti 2 m aukščiau pastato stogo briaunos ir 1 m aukščiau oro ištraukimo deflektoriaus. Horizontalus atstumas nuo išmetamųjų vamzdžių linijų iki deflektorių turi būti ne mažesnis kaip 6 m. Toks pat atstumas turi būti ir nuo apsauginių vožtuvų išmetimo, technologinių vamzdynų prapūtimo „žvakių“ iki kompresoriaus variklio išmetamųjų dujų atvamzdžio.
193. Asmenims, nesusijusiems su DK ir kitų įrenginių eksploatavimu ar remontu, be KS vadovo leidimo draudžiama įeiti į kompresorių patalpas, būti stacionariųjų kolektorių aikštelėse, kompresorinių stočių prijungimo mazguose.
194. Atsižvelgiant į darbo aplinkos rizikos veiksnius, kompresorinių stočių personalas turi būti aprūpintas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, atitinkančiomis tipines profesinės šakos normas ir atliekamų darbų charakterį pagal [4.14] nustatytus reikalavimus.
195. Po statybos (montavimo) ar rekonstravimo darbų KS paleidimo ir derinimo darbai turi būti atliekami ir technologinis režimas įjungiamas pagal MD savininko patvirtintą instrukciją.
196. Paleisti dirbti kompresorių po remonto ar po ilgesnio (daugiau kaip 3 paros) išjungimo galima tik gavus KS vadovo raštišką leidimą.
197. Draudžiama kompresorius paleisti dirbti, stabdyti, atlikti technologinius perjungimus perkūnijos metu. Prieš perkūniją DK turi būti perjungiami dirbti rankiniu valdymu, kad neišsijungtų automatiškai.
198. Pastebėjus kompresorių patalpoje dujų nuotėkį (iš dujų vamzdynų, įrenginių ir kt.), nedelsiant apie tai reikia įspėti patalpose esančius žmones ir imtis skubių priemonių nuotėkiui likviduoti. Jeigu dujų nuotėkio greitai pašalinti neįmanoma, iš patalpos reikia išvesti žmones (avarinį darbo nutraukimą atlikti vadovaujantis darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis), atidaryti langus ir duris, nejunginėti kirtiklių ar elektros variklių ir imtis priemonių nuotėkiui likviduoti.
199. Avarinis DK sustabdymas ir jų atjungimas nuo dujotiekio, išleidžiant iš technologinių komunikacijų dujas, turi būti atliekamas šiais atvejais: įvykus gaisrui kompresorių patalpoje, sprogus dujotiekiui arba esant žymiems dujų išsiveržimams, atsitikus stichinėms nelaimėms, kurios sukelia pavojų įrenginiams ir žmonių gyvybei (potvyniai, žemės drebėjimai ir kt.).
200. Apie avarinį kompresorių sustabdymą turi būti nedelsiant pranešama KS vadovui ir magistralinių dujotiekių budinčiam dispečeriui.
201. Avarinį stabdymą atlieka automatikos sistema (parametrams viršijus nustatytas vertes) arba, esant neatidėliotinai padėčiai, prižiūrintis personalas pagal kompresoriaus eksploatavimo instrukcijos, parengtos pagal kompresorių pagaminusios gamyklos nurodymus, reikalavimus.
202. Eksploatuojant neleidžiama išjungti automatinių apsaugų arba keisti jų sureguliavimo. Būtinais atvejais, susijusiais su laikinu kai kurių apsaugų išjungimu (pavyzdžiui, dėl prietaisų patikros), turi būti užtikrinta nuolatinė parametro, kurio apsauga išjungta, taip pat viso agregato kontrolė.
204. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant KS, turi būti analizuojami ir šalinami atliekant techninę priežiūrą, jei tai nustatyta priežiūros darbuotojų saugos ir sveikatos, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijose, ar pagal gedimų šalinimo grafiką, arba įrašomi į remonto darbų planus.
205. Jeigu KS dirba be pertraukos visus metus, jos darbas kartą per metus (vasaros laikotarpiu) turi būti stabdomas ne mažiau kaip 48 valandoms eksploatavimo metu nustatytiems gedimams pašalinti. KS darbui rudens ir žiemos periodu turi būti paruošiama pagal atskirai tam tikslui sudaromą priemonių planą (šildymo, vėdinimo, šalto ir karšto vandens tiekimo sistemų, priešgaisrinio inventoriaus parengimas darbui rudens ir žiemos periodu, reikiamų kuro, tepalų, atsarginių dalių ir kitų medžiagų atsargų sukaupimas, planinių remonto darbų užbaigimas ir pan.).
206. Remontuoti atskirus kompresorius, dirbant kompresorių patalpoje kitiems agregatams (kompresoriams), galima tik su dujų KS vadovo leidimu ir laikantis teisės akto [4.11] reikalavimų.
207. Remontuojamų agregatų vietinio valdymo skydai turi būti atjungti nuo elektros maitinimo. Prie valdymo pultų turi būti iškabinti reikiami įspėjamieji ženklai ir plakatas: „Nejungti, įrenginiuose dirba žmonės!“.
208. Prieš atidarant DK kompresorinę dalį, būtina įsitikinti, kad patikimai veikia tiekiamoji ir ištraukiamoji vėdinimo sistemos.
209. Kompresoriaus atidarymo, aklių įrengimo metu, ne rečiau kaip kartą per dvi valandas, darbo vietose turi būti atliekama oro užterštumo dujomis analizė, įrašant rezultatus į darbo vietų aplinkos oro kontrolės žurnalą.
210. Atlikus dujų kompresoriaus remonto darbus, agregatas turi būti išbandomas 0,5 valandos laisva eiga ir 3 valandas – apkrautas arba jį pagaminusios gamyklos rekomendacijų, instrukcijų nurodyta tvarka.
211. Jeigu reikia, dujų kompresoriams (arba atskirai kiekvienam agregatui – kompresoriui) gali būti nustatyti „rezervo“ ir „karšto rezervo“ darbo režimai. Šiuos darbo režimus nustato MD savininko dispečerinė tarnyba.
212. Kompresorius, dirbantis „karšto rezervo“ režimu, turi būti prižiūrimas taip, kad jį būtų galima nedelsiant paleisti (automatinio paleidimo mygtuku „Paleisti“ arba pagal technologinio valdymo ir duomenų surinkimo sistemos (SCADA) signalą).
213. Kompresorius, dirbantis „rezervo“ režimu, turi būti prižiūrimas ir techniškai tikrinamas taip, kad prireikus jį galima būtų paleisti ne vėliau kaip per 2 valandas gavus nurodymą iš MD savininko dispečerinės tarnybos.
214. Normaliam kompresorių darbui turi būti užtikrinta reikiamo tepalų kiekio atsarga:
214.1. kompresorių tepimo (turbininių) tepalų – ne mažiau kaip trijų mėnesių tepalo suvartojimo visiems įrengtiems kompresoriams ir elektros stoties varikliams norma;
215. Visi tepalai turi turėti sertifikatus (pasus). Gavus tepalus, jie turi būti patikrinti MD savininko chemijos laboratorijoje, ar atitinka galiojančius standartus ir atitinkamas technines sąlygas.
216. Sandėliuojant tepalus ir eksploatuojant kompresorių tepalai turi būti periodiškai, KS vadovo nustatytais terminais, tikrinami apžiūrint ir atliekama jų analizė laboratorijoje. Į šios analizės apimtį įeina:
216.1. turbininiams tepalams – užsiliepsnojimo temperatūros, rūgštinio skaičiaus, vandens ištraukimo reakcijos, mechaninių priemaišų, šlako ir vandens nustatymas;
216.2. transformatoriniams tepalams – užsiliepsnojimo temperatūros, pramušimo įtampos, rūgštinio skaičiaus, vandens ištraukimo reakcijos ir mechaninių priemaišų nustatymas;
217. Kompresorinėje stotyje turi būti tvarkoma ši techninė ir eksploatavimo dokumentacija:
217.10. darbo vietų aplinkos oro kontrolės tikrinimo kompresorių patalpoje, požeminėse komunikacijose, katilinėse, cheminėje laboratorijoje žurnalai;
217.13. geriamojo vandens, technologinio vandens, tepalo, dujų, šildymo sistemų vandens laboratorinių tyrimų protokolai bei žurnalai;
217.15. impulsinių dujų sistemos vamzdynų, uždaromųjų įtaisų, filtrų apžiūrų ir remonto žiniaraštis;
217.17. Kompresorių patalpos oro kontrolės prietaisų, priešgaisrinių siurblių, vėdinimo sistemų automatikos tikrinimo žurnalas;
217.23. automatikos sistemų ir kontrolės-matavimo priemonių (toliau – KMP) priežiūros norminiais dokumentais nustatyta dokumentacija;
X. ELEKTROS ĮRENGINIAI
218. MD naudojami elektros įrenginiai ir medžiagos turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų, teisės akto [4.2], galiojančių standartų arba kitų teisės aktų reikalavimus.
219. Elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami, prižiūrimi ir remontuojami pagal teisės aktų [4.3, 4.4], elektrinės įrangos gamintojo techninio eksploatavimo instrukcijų ir MD savininko patvirtintų darbuotojų saugos ir sveikatos eksploatuojant vartotojų elektros įrangą instrukcijų reikalavimus.
220. Kiekvienoje MD eksploatuojančioje įmonėje iš elektrotechninio personalo turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už elektros ūkį.
221. Darbdaviui draudžiama eksploatuoti elektros įrenginius, jeigu nėra asmens, atsakingo už elektros ūkį. Elektrotechninio personalo lavinimas ir atestavimas organizuojamas pagal nustatytą tvarką [4.19].
222. Organizuojant KS, DSS ir dujotiekių linijinės dalies elektros įrenginių priežiūrą, turi būti nustatytos įmonės struktūrinių padalinių ir tarnybų pareigos bei jų priežiūros ribos.
223. Visuose gamybiniuose padaliniuose turi būti asmenys, kartu su asmeniu, atsakingu už įmonės elektros ūkį, atsakantys už saugų darbų atlikimą savo padalinio elektros įrenginiuose. Atsakingais asmenimis gali būti skiriami tik aukštos ir vidurinės elektrosaugos kvalifikacijos darbuotojai pagal [4.3] nustatytus reikalavimus.
224. Elektros įrenginių darbo režimas turi užtikrinti nenutrūkstamą technologinių įrenginių darbą ir saugią kompresoriaus būklę dingus elektros įtampai pagrindiniame elektros tiekimo įrenginyje.
225. Dingus elektros įtampai, rezervinis elektros maitinimo šaltinis (dyzelinis generatorius) turi užtikrinti nenutrūkstamą KS (DSS – jeigu yra įrengta) darbą. Jo tinkamumas ir parengimas automatiniam paleidimui turi būti periodiškai tikrinamas pagal asmens, atsakingo už elektros ūkį, patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
226. Avarinio dyzelinio generatoriaus kuro atsargos turi būti tokios, kad užtikrintų šio įrenginio darbo laiką, reikalingą normaliam elektros tiekimui atnaujinti. Dyzelinio generatoriaus įrenginiai turi būti tokie, kad galima būtų juos paleisti automatiškai, nutrūkus pagrindiniam maitinimui.
227. Kiekvienais metais turi būti sudaromi elektros įrenginių priežiūros techninio patikrinimo ir remonto grafikai.
228. Sprogimui pavojingose zonose paleidimo aparatūra, saugikliai, elektros lempos turi būti keičiami visiškai išjungus įtampą.
229. Pažeisti elektros įrenginiai turi būti pakeičiami to paties arba aukštesnio apsaugos laipsnio elektros įrenginiais.
230. Ant transformatorinių skirstymo įrenginių durų, elektros perdavimo oro linijų atramų ir ant elektros įrangų aptvarų turi būti atitinkami elektrosaugos ženklai ir plakatai. Visa elektros įrenginių elektros įranga ir technologinių agregatų elektros varikliai turi būti sunumeruoti.
231. Sprogimui pavojingose zonose draudžiama naudotis kilnojamaisiais elektriniais įrankiais ir kilnojamaisiais šviestuvais, jeigu jie neatitinka tos zonos apsaugos laipsnio.
232. Prieš naudojimą apsauginės priemonės turi būti atidžiai apžiūrimos ir patikrinamos, ar nėra išorinių pažeidimų; taip pat iš ženklinimo reikia nustatyti, ar jos atitinka įrenginio įtampą, kuriai esant turi būti atliekami darbai, ar nepasibaigęs jų periodinio patikrinimo terminas.
233. Draudžiama naudoti neišbandytas dielektrines apsaugines priemones, turinčias kokių nors pažeidimų ar pasibaigus jų bandymo terminui.
234. Elektros įrenginių (skydų, spintų ir t. t.), skirstyklų patalpų durys turi būti nuolatos užrakintos, jų raktas turi būti operatyvinio personalo žinioje ir išduodamas pasirašant operatyviniame žurnale.
235. Akumuliatorių baterijos turi būti eksploatuojamos nuolatinio įkrovimo režimu. Įkrovimo įrenginiai paprastai turi būti aprūpinti ± 2 % tikslumo baterijų skydo įtampos stabilizavimo įranga.
XI. ELEKTROCHEMINĖS APSAUGOS NUO KOROZIJOS PRIEMONĖS
238. Apsaugos nuo korozijos priemones eksploatuoja atitinkamai parengti MD linijinę dalį eksploatuojančios tarnybos darbuotojai.
239. Apsaugos nuo korozijos įrenginių darbas turi būti tikrinamas šiuo periodiškumu:
239.2. du kartus per metus – elektrocheminės apsaugos įrenginiai su nuotoline jų darbo kontrole ir protektorinės apsaugos įrenginiai;
240. Tikrinant saugos įrenginius, būtina kontroliuoti KS darbo režimą; patikrinti kontaktinių sujungimų, anodinių įžeminimų, įrenginių mazgų ir blokų būklę; įvertinti katodinės apsaugos įrenginių darbo nenutrūkstamumą pagal specialų skaitiklį arba elektros energijos skaitiklį.
241. Atliekant MD techninio patikrinimo bei remonto darbus, elektrocheminės apsaugos įrenginių darbą nutraukti leidžiama ne daugiau kaip 60 valandų per 3 mėnesius. Apsaugos įrenginius išjungti ilgesniam laikotarpiui, bet ne daugiau kaip 10 parų per metus, gali leisti MD eksploatuojančios įmonės vadovas.
242. Elektros matavimo prietaisų rodmenys ir matavimų rezultatai katodinės apsaugos įrenginiuose turi būti registruojami KS darbo režimų žurnale.
243. Pasikeitus potencialų „vamzdis-žemė“ skirtumui nelabai drėgnuose, didelės varžos ir minkštuose gruntuose, matavimams būtina naudoti prietaisą su įėjimo varža ne mažesne kaip 100 M. Kitais atvejais leidžiama naudoti prietaisą su įėjimo varža 10 M.
244. Vamzdžio momentinis potencialas „įjungta-išjungta“ grunto atžvilgiu per visą apsaugojamų vamzdynų ilgį turi būti matuojamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus labai pavojinguose korozijai ruožuose ir ne rečiau kaip kartą per 10 metų – visuose kituose vamzdyno ruožuose. Be to, šis potencialas užkasus vamzdyną pirmą kartą turi būti matuojamas ne anksčiau kaip po 10 mėn.
245. Vamzdyno atkarpose, kurių leidžiamos apsauginių potencialų vertės (pagal absoliučią vertę) mažiausios ir didžiausios, turi būti atliekami papildomi potencialų „įjungta-išjungta“ matavimai ne rečiau kaip kartą per metus periodais, kai gruntas sausiausias ir drėgniausias. Tokį matavimą taip pat būtina atlikti pasikeitus katodinės apsaugos įrenginių darbo režimui, atsiradus klaidžiojančių srovių šaltiniams, priėmus eksploatuoti naujas vamzdynų atšakas bei elektrocheminės apsaugos priemones.
246. Koroziškai pavojingos MD atkarpos yra tos, kurios nutiestos druskingose dirvose (druskožemis, sūri dirva, takyrinis dirvožemis ir kt.), pelkėtose, užpelkėjusiose ir laistomosiose dirvose, povandeninėse perėjose ir upių užliejamuosiuose slėniuose, taip pat perėjose per geležinkelius ir automobilių kelius, KS, DSS teritorijose, susikirtimų su įvairiais kitais vamzdynais vietose, gamybinių ir buitinių nuotėkų teritorijose, sąvartynuose ir šlakų susikaupimo vietose, klaidžiojančių srovių vietose.
247. Koroziškai pavojingose MD atkarpose ne rečiau kaip kartą per metus pavasario ir rudens periodais turi būti atliekama atrankinė apsauginės dangos būklės kontrolė. Jos metu:
247.3. prietaisais ir apžiūrint patikrinama izoliacijos būklė šurfuose (iškasose), atkasamuose nustatytiems izoliacijos pažeidimams ištaisyti;
248. Dujotiekiai, nutiesti viename technologiniame koridoriuje (lygiagrečiai vienas kitam), turi būti įjungti į vientisą jungtinę elektrocheminės apsaugos sistemą. Jei neįmanoma sudaryti jungtinės apsaugos sistemos, turi būti įgyvendintos priemonės, panaikinančios vieno vamzdyno elektrocheminės apsaugos žalingą poveikį kitam.
249. Apsaugos nuo korozijos sistemoms turi būti pildoma ši techninė dokumentacija:
XII. KONTROLĖS IR MATAVIMO PRIETAISAI, DUOMENŲ PERDAVIMO, TELEKOMUNIKACIJŲ, TELEMECHANIKOS BEI SIGNALIZACIJOS SISTEMOS
251. Kontrolės ir matavimo prietaisai bei automatikos priemonės, telemechanika ir skaičiavimo technika turi būti eksploatuojami pagal teisės akto [4.3], automatizacijos, telemechanikos ir skaičiavimo technikos priemonių gamintojų techninės priežiūros ir eksploatavimo instrukcijų, teisės akto [4.12] E priedo bei šių taisyklių reikalavimus.
252. KMP, automatikos priemonių, telemechanikos bei signalizacijos sistemų techninis patikrinimas turi būti atliekamas pagal gamintojų rekomendacijas, saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimas turi būti tikrinamas pagal jų gamintojų instrukcijų reikalavimus.
253. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimo ribos turi atitikti parametrus, nurodytus automatikos derinimo ataskaitoje, garantuojančioje saugų ir patikimą įrenginių darbą.
255. Nenutrūkstamą duomenų perdavimo, telekomunikacijų, telemechanikos (telemetrijos), apsauginės ir gaisrinės signalizacijos sistemų bei priemonių darbą užtikrina MD savininko telekomunikacijų tarnyba.
256. Telekomunikacijų tarnyba užtikrina:
256.1. nenutrūkstamą ir saugų duomenų perdavimo, telekomunikacijų, telemetrijos bei signalizacijos sistemų darbą visuose MD objektuose (linijinėje dalyje, DSS, KS);
256.2. duomenų perdavimo, telekomunikacijų, telemetrijos ir signalizacijos sistemų techninę priežiūrą bei remontą;
256.3. laikino ryšio organizavimą dujotiekio trasoje atliekant planinius bei avarinius darbus prižiūrimuose objektuose;
256.4. rangovų, techniškai prižiūrinčių bei remontuojančių MD telekomunikacijų, telemetrijos, ryšių bei signalizacijos sistemas, kontrolę;
257. Atsakomybę už KMP, telekomunikacijų, duomenų perdavimo ir telemetrijos priemonių saugą tarp tarnybų ir kitų struktūrinių padalinių paskirsto atitinkami vidaus dokumentai (aktai).
258. Darbo parametrai, aplinkos sąlygos (aplinkos temperatūra, drėgmė, oro užterštumo lygis, agresyvi aplinka), mechaninis poveikis sistemų ir jų priemonių įrengimo vietose neturi viršyti gamintojų nustatytų ribų.
259. Sistemų maitinimo įtampa turi būti stabilizuota. Maitinimo grandinės turi būti apsaugotos nuo pramoninių trikdžių poveikio.
260. Normaliam sistemų darbui užtikrinti būtinais atvejais (pagal sistemų įrengimo projektą) turi būti numatytas rezervinis automatinis sistemų maitinimas.
261. Įrangos, kabelių sujungimo skydai, perėjimų dėžutės, įrangos spintos turi būti sunumeruoti. Visi laidai ir gnybtai turi būti ženklinti, valdymo ir perjungimo elementai turi būti su užrašais apie jų paskirtį (pagal sistemų įrengimo schemas).
262. Draudžiama paleisti ir eksploatuoti įrenginius esant netvarkingiems arba išjungtiems kontrolės, matavimo prietaisams bei automatikos ir apsaugos priemonėms. Eksploatuojančiam personalui draudžiama išjungti duomenų perdavimo, telemetrijos ir signalizacijos priemones bei sistemas be asmens, atsakingo už šių įrenginių ar objekto eksploatavimą, leidimo.
263. KMP patikrą organizuoja MD savininko paskirti atsakingi asmenys įmonėje arba kiekviename padalinyje atskirai.
264. Įrenginiai, įeinantys į automatizavimo, telemechanikos sistemų komplektą, turi būti įžeminti pagal teisės akto [4.2] reikalavimus.
265. KMP ir automatikos sistemų aparatūra, kabeliai, esantys sprogimui pavojingose zonose, turi būti saugūs sprogimo atžvilgiu.
266. Atidaryti kokią nors apsaugotą nuo sprogimo pavojaus aparatūrą ar prietaisą, įrengtą sprogimui pavojingoje zonoje, galima tik išjungus įtampą, o aparatus ir prietaisus su darbo proceso metu šylančiais elementais, jiems atvėsus žemiau pavojingos dujų ir oro mišinio užsidegimo ribos. Sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose draudžiama tikrinti elektrinius kontrolės ir matavimo prietaisus bei automatikos priemones testeriu, megommetru ir kitais įprastais prietaisais.
267. Periodiškai reikia stebėti sprogimo atžvilgiu sandarių apvalkalų hermetiškumą ir prietaisų įvadų sandarumą. Draudžiama eksploatuoti saugius sprogimo atžvilgiu aparatus ir prietaisus su atsipalaidavusiais sandarinimo elementais.
268. KMP ir automatikos priemonės, esančios valdymo skyduose, turi būti su užrašais, nurodančiais jų paskirtį. Manometrai ir kiti KMP turi būti įrengti taip, kad būtų gerai matomi iš darbo vietų.
269. Automatizacijos, kontrolės, signalizacijos priemonių ir sistemų išjungimo DSS tvarką, taip pat jų valdymo perjungimą iš automatinio į rankinį nustato MD savininkas.
270. Visos veikiančios duomenų perdavimo, telekomunikacijų, telemetrijos, signalizacijos sistemos ir priemonės turi būti užplombuotos, išskyrus įtaisus, kuriuose jų derinimą pagal nustatytą įrenginių darbo režimą keičia operatyvinio personalo darbuotojai. Spintų durelės ir apsauginiai skydų apdangalai turi būti uždaryti ir užrakinti. Įrenginius atidaryti leidžiama eksploatuojančiam personalui atliekant techninio patikrinimo bei remonto darbus.
271. Veikiančiuose įrenginiuose KMP keičiami arba remontuojami, jeigu tokie darbai leidžiami pagal jų darbų technologijos ir eksploatavimo instrukciją, turi būti tik su dispečerio (pamainos inžinieriaus) leidimu.
272. Paleidžiant sistemas dirbti po techninio patikrinimo ar remonto, būtina sujungti visas atjungtas grandines ir patikrinti sistemų funkcionavimą bei poveikį valdomiems įrenginiams. Patikrinama turi būti pagal šių sistemų darbų technologijos ir eksploatavimo instrukciją.
274. Operatyvinį-technologinį ryšį sudaro: dispečerinis ryšys, pasitarimų tinklinis ryšys, duomenų perdavimas telemechanikai ir objekto vidaus ryšys.
275. Ryšiui MD palaikyti naudojami kabeliniai, radijo kabeliniai, oro ir radiorelinių linijų ryšiai, taip pat ultratrumpųjų bangų kanalai (UTB – radijo stotys) bei mobilusis ryšys.
276. Pažeistos ryšio linijos atkuriamos tokia tvarka: dispečerinis ryšys, pasitarimų tinklinis ryšys, duomenų perdavimo kanalai.
277. Blokų boksai, spintos ir kiti statiniai, skirti ryšio aparatūrai įrengti atviruose KS objektuose ir linijinėje dalyje, privalo turėti užrašą, nurodantį objekto priklausomybę, būti tvarkingos būklės ir patikimai saugoti aparatūrą nuo tiesioginių saulės spindulių bei atmosferinių kritulių; turi būti apsaugoti, kad į jų vidų nepatektų pašaliniai asmenys.
278. Personalo ir ryšių įrenginių apsaugai nuo pavojingų įtampų, atsirandančių nuo žaibo išlydžių ar nuo induktyvinių elektros perdavimo linijų įtakų, ryšių oro linijos turi būti aprūpintos apsaugine įranga.
279. Esant perkūnijai arba jai artėjant, draudžiama dirbti bet kokius darbus ryšių oro ir laidinės transliacijos linijose, taip pat daryti kabelinių linijų matavimus.
280. Sprogimui pavojingose patalpose leidžiama įrengti ryšių priemones, tik jeigu jos yra saugios sprogimo atžvilgiu.
281. Ryšių priemonės nuolat turi būti veikiančios, o gedimo atveju tuojau pat remontuojamos. Jų tvarkingą veikimą reikia reguliariai tikrinti. Tikrinama kiekvieną dieną, kartu įvertinant dirbusios pamainos darbo metu užregistruotus ryšio priemonių darbo trūkumus bei gedimus. Šalia telefono aparatų turi būti informacija apie priešgaisrinės apsaugos, greitosios pagalbos ir kitų tarnybų iškvietimą.
282. Operatyvų informacijos surinkimą iš MD objektų, avarinių pranešimų priėmimą bei MD objektų operatyvų valdymą, panaudojant MD SCADA sistemą, užtikrina MD savininko telekomunikacijų tarnyba. Atsižvelgiant į objektą kontroliuojami šie parametrai:
282.1. DSS, įjungtose į SCADA sistemą:
282.1.9. dujų apskaitos prietaisų rodmenys: valandinis dujų suvartojimas, bendras dujų suvartojimas, išvado dujų temperatūra ir slėgis;
282.2. linijiniuose čiaupuose (jeigu jie įjungti į SCADA sistemą):
XIII. DISPEČERINĖ TARNYBA
284. Dispečerinė tarnyba:
284.1. užtikrina gamtinių dujų perdavimo miestams, gyvenvietėms bei atskiriems vartotojams reguliavimą pagal nustatytus režimus ir kvotas;
284.2. operatyvine tvarka reguliuoja vartotojams perduodamus gamtinių dujų kiekius, o esant ekstremalioms situacijoms – pagal suderintus ir patvirtintus grafikus [4.44] nustatyta tvarka apriboja ar nutraukia dujų perdavim;
284.4. atlieka MD operatyvinį valdymą, užtikrina nustatytus dujų srautus optimaliais magistralinių dujų vamzdynų darbo režimais;
284.5. apskaičiuoja dujų atsargas dujų vamzdynuose pagal faktinį slėgį, atlieka dujų atsargos kitimo apskaitą, kontroliuoja dujų kokybę (cheminę sudėtį ir šiluminę vertę);
284.6. analizuoja, apibendrina ir parengia operatyvinius duomenis apie suvartotus bei patiektus gamtinių dujų kiekius ir juos perduoda suinteresuotoms tarnyboms;
284.8. analizuoja ir išryškina dujų aprūpinimo sistemų trūkumus, rengia pasiūlymus dėl jų pašalinimo;
284.10. atlieka operatyvinę dujų vamzdynų linijinės dalies, technologinio ryšio bei telemechanikos sistemų įrenginių techninio patikrinimo bei remonto darbų kontrolę;
284.11. atlieka įvykusių MD avarijų lokalizavimo bei likvidavimo darbų eigos operatyvinę kontrolę, kilus avarijai, duoda nurodymus MD linijinę dalį atjungti uždaromaisiais įtaisais;
284.12. analizuoja, apibendrina ryšių ir telemechanikos (SKADA) sistemų darbą, apdoroja jų teikiamą informaciją bei teikia pasiūlymus šioms sistemoms tobulinti;
285. Pamainos dispečeris (inžinierius) pats kontroliuoja MD linijinės dalies, KS ir DSS įrenginių darbo režimą.
286. Pamainos dispečeriai (inžinieriai) turi dirbti pagal atitinkamo padalinio vadovo patvirtintus grafikus. Pamainos perėmimas ir perdavimas turi būti įforminti žurnale.
Pamainos perėmimas ir perdavimas KS, DSS įrenginių perjungimo, paleidimo ir sustabdymo metu, esant avarinėms situacijoms, – draudžiamas.
287. Dispečerinė tarnyba turi reguliariai gauti iš hidrometeorologijos tarnybos šiuos duomenis:
287.1. meteorologines žinias (temperatūra ir oro drėgnumas, kritulių kiekis, vėjo kryptis ir stiprumas, plikšala, perspėjimas dėl štormo ir perkūnijos);
289. MD vamzdyno linijinė dalis turi būti eksploatuojama optimaliu režimu arba dispečerinės tarnybos nurodytų dujų slėgio ir temperatūrų apribojimų diapazonu, kuris nustatomas atsižvelgiant į faktinę techninę būklę ir eksploatavimo sąlygas.
290. Leidžiamą dujų vamzdynų dalių eksploatacinį slėgį dispečerinė tarnyba turi nustatyti lygų arba mažesnį nei projektinis, atsižvelgdama į:
291. Dispečerinėje tarnyboje turi būti ši techninė ir operatyvinė dokumentacija:
XIV. DARBO HIGIENA
292. MD objektų gamybinėse patalpose reikia laikytis teisės aktų [4.4], [4.5], [4.6], [4.7] nustatytos tvarkos.
293. Sanitarinės-buitinės patalpos bei jų įranga turi atitikti galiojančias projektavimo bei sanitarijos normas. MD savininkas privalo užtikrinti atitinkamą sanitarinių-buitinių patalpų kiekį, jas įrengti pagal darbo sąlygas bei darbuotojų skaičių [4.25].
294. Draudžiama kabinti džiovinamus drabužius ir dėti kokias nors degiąsias medžiagas ant karštų vamzdynų paviršių arba įrenginių. Drabužiams ir apavui džiovinti turi būti įrengtos džiovyklos.
295. Darbuotojas, prieš pradėdamas dirbti, privalo patikrinti savo darbo vietos būklę, įrankių tvarkingumą, ar jų užteks numatytam darbui, taip pat turi patikrinti įrenginius, medžiagas, individualias ir kolektyvines apsaugos priemones.
296. Įeigos, laiptų aikštelės, tambūrai, koridoriai, atsarginiai išėjimai, gaisro gesinimo priemonės ir avariniai sandėliai neturi būti apkrauti kokiais nors daiktais, medžiagomis bei įranga. Negalima įrengti sandėlių, dirbtuvių po laiptų aikštelių maršais. Rezervinė įranga, medžiagos ir kitos vertybės turi būti sandėliuojamos specialiose patalpose arba vietose.
297. Gamybinės ir buitinės patalpos, taip pat pagrindinių, pagalbinių tarnybų aikštelių teritorijos visada turi būti tvarkingos ir švarios. Išlietus degalus būtina laiku pašalinti, o užterštą jais teritoriją reikia išvalyti: užterštą gruntą pašalinti, nuplauti vandeniu arba užpilti švariu gruntu. Draudžiama valyti grindis, kanalus, konstrukcijas lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais.
298. Gamybinių patalpų langų rėmai bei stoginių langų sąvaros turi lengvai ir greitai atsidaryti bei užsidaryti, stogo langai turi būti su nuotoliniu valdymu arba prie jų turi būti aikštelės su kopėčiomis jų viršulangiams prižiūrėti.
299. Garso (triukšmo) lygiai ir ekvivalentiniai garso lygiai gamybinėse patalpose bei objektų teritorijoje turi neviršyti nustatytų ribų [4.5].
300. MD objektuose montuojamos technologinės įrangos charakteristikos turi atitikti higienos normų reikalavimus.
301. Gamybinėse patalpose įrenginių, aparatūros ir vamzdynų išdėstymas turi užtikrinti saugią jų techninę priežiūrą, remontą ir apžiūrą.
302. Zonos, kuriose garso lygis viršija 85 dBA, turi būti paženklintos atitinkamais ženklais. Dirbančiuosius šiose zonose privaloma nustatyta tvarka [4.26] aprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.
303. Darbo vietose matuoti triukšmo lygį turi šiai veiklai nustatyta tvarka akredituotos (atestuotos) laboratorijos (įstaigos).
304. KS ir DSS personalas, dirbantis padidinto triukšmo sąlygomis, turi būti periodiškai mediciniškai tikrinamas, audiometriškai tikrinant klausos būklę.
305. Vibracijos atžvilgiu saugios darbo sąlygos turi būti užtikrinamos:
305.2. taikant vibracinės apsaugos priemones, apsaugančias darbuotojus nuo vibracijos poveikio jos plitimo keliuose;
305.3. organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis (eksploatacinėmis sąlygomis mašinų ir mechanizmų techninės būklės išlaikymas teisės aktų bei techninių dokumentų nustatytu lygiu; darbo režimų, kurie reguliuotų vibracijos poveikio trukmę darbuotojams, įvedimas; darbuotojų išvedimas iš vietų, kuriose yra viršijamas leidžiamas vibracijos lygis).
306. Darbdavys turi nustatyti konkrečias įmonės darbo vietas, kuriose turi būti atlikti darbo aplinkos veiksnių tyrimai, sudaryti ir patvirtinti jų sąrašą. Tyrimų vykdytojas atlieka sąraše nurodytų darbo vietų darbo aplinkos, tai darbo vietai būdingų kenksmingų cheminių, fizinių, ergonominių darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių tyrimus ir surašo tyrimų protokolus. Kiekvienai darbo vietai turi būti užpildoma darbo vietos higieninio įvertinimo kortelė, kurioje nurodoma, ar darbo sąlygos pagal suminį balų (kenksmingų aplinkos veiksnių balų skaičių sudaro visų tiriamų veiksnių faktinio kenksmingumo balų suma) skaičių atitinka normalias, kenksmingas ar labai kenksmingas sąlygas [4.27].
307. Gamybinėse patalpose nuodingų dujų ir garų kiekis darbo zonos ore turi neviršyti darbo zonos ribinės leidžiamos koncentracijos pagal teisės akto [4.7] reikalavimus.
308. Saugantis, kad kenksmingosios medžiagos nepatektų ir neišplistų darbo zonoje, reikia racionaliai išdėstyti objektus ir organizuoti gamybinį procesą (hermetizacija, šiluminė izoliacija, prapūtimo linijų išvedimas už patalpos ribų, kokybiškas vėdinimo ir kanalizacijos veikimas, oro aplinkos kontrolė).
309. Darbo patalpos turi būti tinkamai vėdinamos, languose turi būti atsidarančios sąvaros, atsidarančių langų skaičius ir plotas turi atitikti projektinę dokumentaciją. Darbo patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos pagal teisės akto [4.32] reikalavimus.
310. Apšvietimo įrenginiai ir šviestuvai, montuojami darbo patalpose, turi atitikti patalpos priešgaisrinės ir sprogimo saugos kategoriją. Darbo vietų apšvietimas turi atitikti teisės akto [4.29] reikalavimus.
311. Patalpose reikia kiek įmanoma išnaudoti natūralų apšvietimą. Langai turi būti įstiklinti ir švarūs.
312. Sanitarines-buitines patalpas reikia kasdieną tvarkyti ir vėdinti. Rūbines, dušų ir kitas sanitarines-buitines patalpas bei įrenginius būtina periodiškai dezinfekuoti.
313. Neleidžiama oro recirkuliacija įrengiant orinį šildymą kartu su pritekamu vėdinimu, išskyrus atvejus, kai į patalpos oro aplinką pagal jo technologiją neišsiskiria kenksmingosios medžiagos.
314. Šildymo vamzdynų kanalai, esantys sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų patalpų grindyse, turi būti visiškai užpilti smėliu, o vietos, kur jie nutiesti vidinėse sienose, gerai sutankintos, užtikrinant kertamų konstrukcijų sandarumą bei norminį atsparumą ugniai.
315. Draudžiama įeiti į vėdinimo kameras asmenims, neturintiems teisės techniškai prižiūrėti vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginių, taip pat šias patalpas panaudoti kitiems tikslams.
316. Turi būti pildomas vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos eksploatavimo ir remonto pasas bei žurnalas. Ne rečiau kaip kartą per pamainą reikia patikrinti įrenginių būklę ir apžiūros rezultatus įrašyti į žurnalą. Pastebėti trūkumai turi būti nedelsiant šalinami.
317. Vėdinimo sistemos ir įrenginiai turi būti eksploatuojami tvarkingai, kad patalpose bei darbo zonose būtų palaikomi oro aplinkos parametrai (temperatūra, drėgnumas, oro užterštumas dulkėmis, oro kaita, oro judėjimo greitis) pagal teisės akto [4.28] reikalavimus.
318. Vėdinimo sistemų techninė priežiūra, remontas ir darbo efektyvumo kontrolė turi būti atliekama pagal iš anksto sudarytus planus-grafikus ir įforminama techniniais aktais arba įrašais pasuose. Efektyvumo bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.
319. Sprogimui pavojingų patalpų vėdinimo sistemos, išskyrus avarines, turi dirbti nepertraukiamai, neatsižvelgiant į prižiūrinčiojo personalo buvimą jose.
320. Avarinis ištraukiamasis vėdinimas turi įsijungti automatiškai esant degiųjų (pavojingų sprogimui) medžiagų koncentracijai patalpos ore 15–20 % žemutinės užsiliepsnojimo ribos. Patalpos išorėje, šalia pagrindinio įėjimo, turi būti rankinio avarinio ištraukiamojo vėdinimo paleidimo įtaisas.
Esant nenumatytam ištraukiamosios sistemos ventiliatorių išsijungimui, turi įsijungti įspėjamoji šviesinė ir garsinė signalizacija toje patalpoje, kuriai jie skirti, arba tas patalpas prižiūrinčių ir eksploatuojančių tarnybų dispečeriniame pulte.
321. Triukšmui ir vibracijai sumažinti ventiliavimo įranga turi būti pastatyta ant triukšmą ir vibraciją slopinančio pagrindo.
322. Išmetamųjų ir oro paėmimo šachtų (stovų, šulinių) tarpusavio padėtis turi būti nustatoma pagal sanitarijos normas taip, kad nesusidarytų galimybė įsiurbti panaudoto oro. Turi būti atsižvelgiama į vietovės topografiją, vėjų rožę, ventiliuojamo pastato apipūtimo laipsnį, atstumus tarp aikštelėje esančių pastatų.
324. Žemuose šiluminių tinklų taškuose turi būti numatyta vandens nutekėjimo įranga. Jeigu vanduo savaime nenuteka, būtina jį periodiškai išsiurbti. Pačiuose aukščiausiuose tinklų taškuose turi būti įrengti oro išleidimo ventiliai.
325. Priimamus eksploatuoti suremontuotus šiluminius tinklus būtina praplauti per laikinus purvo rinktuvus, kurie įrengiami tiekiamojo ir grįžtamojo vamzdyno galuose (pagal vandens tekėjimą). Antrą kartą šiluminius tinklus būtina praplauti po metų, o po to purvo rinktuvai turi būti išmontuoti.
326. Kasmet pasibaigus šildymo sezonui būtina atlikti šiluminių tinklų ir įvadų stiprumo bei sandarumo hidraulinius bandymus, kad būtų nustatyti defektai, kuriuos būtina pašalinti kapitalinio remonto metu. Suremontuoti šiluminiai tinklai bandomi hidrauliniu būdu.
327. Turi būti tiekiamas tinkamos kokybės pakankamas vandens kiekis darbuotojams atsigerti, gamybinės buities ir asmeninės higienos reikmėms tenkinti.
328. Neleidžiama sujungti buitinio ir geriamojo vandens vandentiekio su vandentiekiu, tiekiančiu netinkamą gerti vandenį.
329. Vandens, tiekiamo buitinėms reikmėms, kontrolės periodiškumas ir metodai turi būti suderinti su visuomenės sveikatos priežiūros centrais.
330. Draudžiama leisti į kanalizaciją kenksmingąsias medžiagas, kurių koncentracija ir kiekiai didesni nei nustatyti ribiniai dydžiai. Kenksmingosioms medžiagoms išpilti turi būti įrengtos specialios talpyklos, jos turi būti neutralizuojamos ir utilizuojamos pagal atitinkamų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus.
331. Neišvalytus gamybinius nutekamuosius vandenis išleisti į vandens telkinius ir žemumas galima tik su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento leidimu.
332. Kietosios atliekos (šlakai) laikinai turi būti sandėliuojamos specialiai tam skirtose objekto vietose ir išvežamos į pavojingų medžiagų tvarkymo vietas.
333. Kanalizacijos sistemos ir valymo įrenginiai turi būti tinkamos būklės ir eksploatuojami pagal darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintas darbų technologijos ir eksploatavimo instrukcijas.
334. Dujų kondensatą, nuotėkas, turinčias naftos, nuodingąsias medžiagas reikia rinkti, pašalinti riebalus ir valyti prieš išmetant į kanalizacinius vandenis bei bendrą kanalizacijos sistemą tik vietiniuose valymo įrenginiuose. Vietiniai valymo įrenginiai turi būti palaikomi tinkamos būklės ir eksploatuojami pagal nustatyta tvarka patvirtintus techninius reglamentus.
XV. REMONTO DARBAI
335. MD remonto darbai planuojami įvertinant jų techninės priežiūros, taisymo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo rezultatus bei MD techninę būklę.
336. Analizės rezultatų pagrindu turi būti sudaromos MD sudedamųjų dalių rekonstravimo ir remonto programos bei darbų planai. MD rekonstravimo darbų sričiai priskiriami:
336.6. Statybos įstatymo priskiriami šiai sričiai pastatų rekonstravimo darbai.
Finansinėje apskaitoje rekonstravimui turi būti priskiriami ir remonto darbai, jeigu to reikalauja atitinkami teisės aktai [4.21], tačiau tokių remonto darbų techniniai veiksmai, įskaitant statybos leidimų gavimą, statinių pripažinimo naudoti tinkamais procedūras, atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir šiomis taisyklėmis.
337. Rekonstravimo ir remonto darbai atliekami vadovaujantis defektiniais aktais, pagal patikslintus arba naujus darbo projektus.
338. Sumontavus naujoje vietoje ar vietovėje MD, suremontavus slėginius vamzdynus, kai keičiamos jų sudedamosios dalys ar elementai suvirinimo būdu, taip pat susidarius išskirtinėms aplinkybėms (po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, neįprastų ar ilgalaikių prastovų, modernizavimo), potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę turi patikrinti valstybės institucijos įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga.
339. MD linijinės dalies remonto darbų sričiai priskiriama:
339.1. kapitalinio remonto darbų sričiai:
339.1.1. dujotiekio bandymai, perklojimas, nekeičiant tipo, pralaidumo ar trasos, atskirų dujotiekio ruožų keitimas, nekeičiant tipo ar pralaidumo, dujotiekio įgilinimas, išskyrus altitudžių koregavimą užpilant (nukasant) gruntą;
339.2. paprastojo remonto darbų sričiai:
339.2.5. dujotiekio įrenginių, uždaromųjų įtaisų, prietaisų taisymas arba pakeitimas, jeigu jie susidėvėjo ar pasibaigė jų naudojimo laikas, taip pat jų izoliacijos remontas;
339.2.6. perėjų per vandens kliūtis sutvarkymas, išvalant, užpilant gruntą ir sutaisant išplautas dujotiekio vamzdžio dalis;
339.2.7. perėjų per vandens kliūtis vamzdžių izoliacijos bei apsaugos nuo mechaninių pažeidimų, balastinių svorių taisymas ar pakeitimas naujais;
339.2.9. uždaromųjų įtaisų aikštelių aptvaro taisymas, aikštelių žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, asfaltavimas;
339.2.10. privažiavimų prie uždaromųjų įtaisų aikštelių bei elektrocheminės apsaugos įrenginių kelių taisymas nekeičiant kelio dangos tipo, KSS ir kitų linijinės dalies įrenginių taisymas bei atkūrimas;
339.2.12. MD trasos skiriamųjų, įspėjamųjų, informacinių bei kelio ženklų susikirtimuose su automobilių keliais bei geležinkeliais taisymas bei atkūrimas;
340. KS remonto darbų sričiai priskiriama:
340.1. kapitalinio remonto darbų sričiai:
340.1.2. KS technologinių įrenginių keitimas naujais, kitokio tipo įrenginiais, iš dalies keičiant technologinę stoties schemą;
340.2. paprastojo remonto darbų sričiai:
340.2.1. stoties technologinių įrenginių dalinis ar visiškas išardymas, remontuojant ar pakeičiant susidėvėjusias sudėtines jų dalis;
340.2.2. įrenginių ir technologinių vamzdynų išorinės, vidinės apžiūrų metu nustatytų trūkumų šalinimas (izoliacijos, vamzdžio metalo mechaniniai bei koroziniai pažeidimai);
340.2.3. kompresorių, siurblių, talpyklų, uždaromųjų įtaisų ir kitų technologinių įrenginių keitimas naujais nekeičiant stoties technologinės schemos;
340.2.6. elektros, apšvietimo, šildymo, vandens ir oro tiekimo sistemų, automatikos, signalizacijos, ryšio ir kitų sistemų taisymas;
340.2.11. Statybos įstatymo paprastajam remontui priskirti pastatų statybinių konstrukcijų remonto darbai;
340.2.12. aikštelės aptvaro taisymas nekeičiant aptvaro išvaizdos ir konstrukcijos, aikštelės žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, asfaltavimas;
341. DSS remonto darbų sričiai priskiriama:
341.1. kapitalinio remonto darbų sričiai:
341.2. paprastojo remonto darbų sričiai:
341.2.2. telemechanikos, elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, automatikos, signalizacijos, ryšio ir kitų sistemų taisymas;
341.2.5. aikštelių aptvaro taisymas nekeičiant aptvaro išvaizdos ir konstrukcijos, aikštelės žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, asfaltavimas;
341.2.6. Statybos įstatymo paprastajam remontui priskirti pastatų statybinių konstrukcijų remonto darbai;
342. Jeigu darbus atlieka rangovas, jis, skirdamas darbų vadovą, nustato jo pareigas, teises ir atsakomybę vadovaudamasis teisės aktų [4.37] ir [4.38] reikalavimais. Rangovas privalo parengti darbų atlikimo planą ir ją suderinti su užsakovu; gauti raštišką leidimą dirbti MD objektuose; visi darbuotojai privalo išklausyti užsakovo instruktažą darbo vietoje. Tokiu atveju objektas remonto laikotarpiui perduodamas pagal aktą rangovui.
343. Remonto, paruošiamieji ir žemės darbai MD trasos apsaugos zonoje arba automobilių kelių, geležinkelių, elektros perdavimo linijų apsauginėje zonoje, laivuojamų upių ir kanalų perėjimuose, taip pat susikirtimuose su aukštos įtampos linijomis ir kitų įmonių požeminėmis komunikacijomis turi būti iš anksto raštu suderinti su įmonėmis, eksploatuojančiomis tuos kelius ar komunikacijas. Jeigu suderinant aptartas būtinumas darbų metu dalyvauti šios įmonės atstovui, tai ji turi būti ne vėliau kaip prieš 3 dienas įspėta apie darbų laiką ir vietą.
344. Avarijos atveju, kai reikia atlikti neatidėliotinus remonto ir atkūrimo darbus kitų komunikacijų apsaugos zonoje, leidžiama juos dirbti be išankstinio suderinimo su šias komunikacijas eksploatuojančiomis įmonėmis su sąlyga, kad:
344.1. kartu su avarinės brigados pasiuntimu į avarijos vietą, neatsižvelgiant į paros laiką, pranešama kitas komunikacijas eksploatuojančioms įmonėmis apie darbų pradžią ir būtinumą jos atstovui atvykti į jų vykdymo vietą;
345. Atvykę į avarijos vietą kitas komunikacijas eksploatuojančių įmonių atstovai turi nurodyti tikslias jų komunikacijų ir įrenginių išsidėstymo vietas, būtinas priimti priemones dėl jų išsaugojimo ir dalyvauti ten iki darbų pabaigos.
346. Pavojingose gaisro ir sprogimo atžvilgiu patalpose bei lauke atliekant pavojingus darbus su dujomis, leidžiama naudoti ne aukštesnės kaip 50 V įtampos kilnojamuosius šviestuvus, o ypač pavojingose vietose (tranšėjose, šuliniuose, talpyklose ir pan.) – kilnojamuosius rankinius 12 V įtampos elektros šviestuvus, atitinkančius tos zonos apsaugos laipsnį.
347. Šviestuvų ir elektrinių įrankių maitinimo kabelis turi būti apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų.
348. Esant dujų nuotėkiui, iš pažeisto vamzdyno turi būti išleistos dujos arba sumažintas slėgis ne mažiau kaip 30 % didžiausio darbinio slėgio.
349. Atkasti dujotiekį, suremontuoti pažeistą izoliaciją ir užkasti dujotiekio vamzdyną, jeigu nepažeistas vamzdžio metalas, reikia rankiniu būdu, prieš tai sumažinus dujų slėgį ne mažiau kaip 10 % didžiausio darbinio slėgio.
350. Suremontavus izoliaciją, užpilti vamzdyną, naudojant techniką ir mechanizmus, leidžiama tik pašalinus iš vamzdyno dujas.
351. Jeigu remontuojant MD vamzdyno linijinę dalį reikia jį suvirinti arba pjauti, slėgis vamzdyne turi būti sumažintas iki 1–5 mbar slėgio. Dujos išleidžiamos per „žvakę“. Tuo metu 100 m atstumu nuo „žvakės“ neturi būti atliekami jokie darbai naudojat ugnį. Tokie remonto darbai turi būti atliekami pagal teisės akto [4.11] reikalavimus.
Iš remontuojamo (rekonstruojamo) MD vamzdyno dujos visiškai pašalinamos tik keičiant atskirų vamzdyno ruožų vamzdžius ar dujotiekį (atskirą ruožą) išardant.
352. Jeigu remontuojant MD reikia suvirinti sandūras ir šių vietų negalima išbandyti didesniu kaip darbiniu slėgiu, tokios suvirintos sandūros laikomos garantinėmis. Turi būti surašomas aktas, pasirašytas inžinerijos technikos darbuotojo, asmens, atsakingo už suvirinimo procedūrų kontrolę, suvirinimo ir montavimo darbų vykdytojo ir bandymų laboratorijos atsakingo atstovo.
Atliktų suvirinimo darbų kokybei patikrinti turi būti iškviečiamas valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas.
353. Garantinių sandūrų surinkimo ir suvirinimo darbams vadovauja asmuo, atsakingas už pavojingus darbus su dujomis.
354. Garantinė suvirinta sandūra turi būti tikrinama radiografiškai ar ultragarsu. Garantinės sandūros hermetiškumas turi būti išbandytas transportuojamo produkto (dujų) darbiniu slėgiu. Bandymo trukmė – ne mažiau kaip 2 h.
355. Surašyti garantinės sandūros aktai turi būti laikomi kartu su MD išpildomąja technine dokumentacija.
356. MD vamzdynų ir pavojingų dujų įrenginių suvirinimo darbus leidžiama dirbti suvirintojams, išklausiusiems mokymo kursus, nustatyta tvarka [4.13] atestuotiems ir gavusiems liudijimą, leidžiantį dirbti suvirinimo darbus, kurių suvirinimo būdas ir suvirinimo padėtis, taip pat suvirinamo metalo tipas yra analogiški būsimoms suvirinimo sąlygoms.
357. Dirbant elektros suvirinimo darbus sprogimui pavojingoje patalpoje draudžiama vietoje paduodamos srovės grįžtančio laido naudoti įžeminančią instaliaciją, metalo konstrukcijas, įrenginių korpusus ar vandentiekio vamzdyną.
358. Suvirinimo aparatas ir pagalbinė įranga turi būti ne arčiau kaip 10 m iki susijusių su ugnimi atliekamų darbų vietos.
359. Atskirų suvirinimo aparato dalių temperatūra (transformatoriai, guoliai, šepečiai, antrinės grandinės kontaktai ir kt.) neturi viršyti 75 oC. Pakilus temperatūrai daugiau negu leidžiama, suvirinimo aparatas turi būti išjungtas.
360. Deguonies balionus (ne daugiau kaip du) reikia laikyti pavėjinėje pusėje ne arčiau kaip 5 m iki darbų su ugnimi vietos.
361. Suvirinimo sandūrų kontrolę radioaktyviomis medžiagomis turi teisę atlikti tik specialiai tam akredituotos laboratorijos. Nepavojinga apšvietimo dozė per darbo dieną yra 0,05 rentgeno. Leidžiama nurodytą paros dozę viršyti su sąlyga, jei suminė savaitės dozė sudarys ne daugiau kaip 0,3 rentgeno.
362. Šalia gama ir rentgeno defektoskopijos prietaisų darbo vietos draudžiama būti pašaliniams asmenims. Šalia pavojingos zonos būtina įrengti atitinkamus įspėjamuosius ženklus, užrašus ir (arba) užtverti.
363. Izoliavimo darbai MD objektuose turi būti atliekami vadovaujantis parengtomis darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbų technologijos instrukcijomis.
364. Gruntuojant vamzdžius, būtina laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių dirbant su lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais. Grunto ruošimo darbo zonoje angliavandenilių garų ir kenksmingųjų medžiagų kiekis (benzinas, bitumas, fenolformaldehidinės dervos) neturi viršyti leidžiamos koncentracijos ribos ir 20 % žemutinės užsiliepsnojimo koncentracijos ribos.
365. Gruntuoti ruošiamas bitumas turi būti įkaitintas iki ne aukštesnės kaip 100 oC temperatūros. Bitumą reikia pilti į benziną, o ne atvirkščiai. Draudžiama gruntui suminkštinti kaip tirpiklį naudoti etiliuotąjį benziną ir benzolą.
366. Katilas bituminei mastikai paruošti turi būti statomas ne arčiau kaip 15 m nuo dujų pripildyto dujotiekio. Darbo aikštelė prie katilo turi būti įrengta taip, kad katilo viršus būtų darbininko krūtinės lygyje.
369. Darbuotojai, dirbantys su karštomis izoliacinėmis medžiagomis, turi dėvėti asmenines apsaugines priemones: brezentines striukes ir kelnes (kelnės turi būti plačios ir dengiančios batų aulus, o žiemos metu turi vilkėti vatinuką); odinius pusbačius ar aulinius batus (po kelnėmis); brezentines pirštines su pamušalu ir plačiais riešais; ruošdami, pernešdami ir pilstydami karštą bituminę mastiką, apvyniodami vamzdynus hidroizolu ir kraftpopieriumi nesustingusią dangą, –akinius su paprastais stiklais akių apsaugai nuo karšto bitumo purslų, brezentinius šalmus su stiklais akims (galvos, sprando ir veido apsaugai).
370. Naudojant kitokias izoliacines medžiagas (polimerinės lipnios juostos, polietileninės ir epoksidinės dangos), reikia laikytis medžiagas gaminusių gamyklų rekomenduojamos izoliavimo technologijos ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbų technologijos instrukcijų reikalavimus.
371. Dirbant su stiklo pluošto izoliacinėmis medžiagomis, reikia papildomai naudoti specialias kvėpavimo organų asmenines apsaugos priemones (kaukes, respiratorius).
373. Naudojant defektoskopą draudžiama dirbti be dielektrinių pirštinių ir guminės avalynės, liesti ranka liestuką ir įžemiklį, remontuoti prietaisą iš anksto neišjungus jo maitinimo, tikrinti izoliacijos kokybę, jeigu jos paviršius šlapias.
375. Paleidimo ir derinimo darbai:
375.1. paleidimo ir derinimo darbai atliekami po dujų kompresorių remonto iš dalies ar visiškai juos išardant po KS, DSS technologinės įrangos pakeitimo nauja. Po MD linijinės dalies remonto ar rekonstravimo (jei buvo keičiamos atskiros vamzdyno atkarpos) atliekami tik dujų paleidimo į dujotiekį darbai pagal teisės akto [4.11] reikalavimus;
375.2. DK, KS bei DSS technologinių įrenginių, telemetrijos bei signalizacijos sistemų paleidimo ir derinimo darbai turi būti atliekami pagal šių įrenginių gamintojų parengtų techninių dokumentų bei įrenginių montavimo projektų reikalavimus;
Magistralinių dujotiekių
eksploatavimo taisyklių
1 priedas
MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO LINIJINĖS DALIES APĖJIMAS AR APVAŽIAVIMAS BEI TECHNINIS PATIKRINIMAS
I. LINIJINĖS DALIES APĖJIMO AR APVAŽIAVIMO (APSKRIDIMO) PERIODIŠKUMAS
| Atliekami darbai |
Periodiškumas |
Pastabos |
| 1. Linijinės dalies apėjimas (apvažiavimas) |
Du kartus per metus |
|
| 2. Požeminių perėjų per gamtines kliūtis (upes, skardžius, upelius) krantų patikrinimas |
Du kartus per metus |
Pavasarį ir rudenį |
| 3. Vamzdyno antžeminių dalių (sankirtos, čiaupų kolonos, dujų ėmimo stovai, aptvaras) patikrinimas |
Vieną kartą per ketvirtį |
|
| 4. Perėjų per geležinkelius, automobilių kelius, upes, griovius būklės ir dėklų traukos vamzdžių („žvakių“) užterštumo dujomis patikrinimas |
Vieną kartą per ketvirtį |
|
| 5. Požeminio dujotiekio įgilinimo matavimas galimose vietovės reljefo pasikeitimo vietose |
Jeigu reikia, pagal apėjimo ar apvažiavimo rezultatus |
|
| 6. Uždaromųjų įtaisų aikštelių aptvarų, užraktų, įspėjamųjų ženklų būklės patikrinimas |
Vieną kartą per ketvirtį |
|
| 7. Uždaromųjų įtaisų išorinė apžiūra, dujų nuotėkio nustatymas |
Vieną kartą per ketvirtį |
|
| 8. Uždaromųjų įtaisų valdymo mazgų, impulsinių linijų, ventilių apžiūra |
Vieną kartą per ketvirtį |
|
| 9. Uždaromųjų įtaisų veikimo patikrinimas, uždarant iki 15 % ir atidarant juos rankiniu arba automatiniu būdu |
Vieną kartą per ketvirtį |
|
II. MD LINIJINĖS DALIES TECHNINIO PATIKRINIMO PERIODIŠKUMAS IR ATLIEKAMŲ DARBŲ APIMTYS
| Atliekami darbai |
Periodiškumas |
Pastabos |
| 1. Izoliacijos būklės tikrinimas |
Vieną kartą per 5 metus |
|
| 2. Krūmų ir medžių pašalinimas mechaniniu būdu |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kartą per 5 metus |
Pagal apėjimo ar apvažiavimo rezultatus |
| 3. Izoliacijos sutvarkymas dujotiekio ir antžeminių dujotiekio įtaisų įvadų ir išvadų vamzdžių susikirtimo su žeme vietose |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kartą per 3 metus |
Pagal apėjimo ar apvažiavimo rezultatus |
| 4. Krantų tvirtinimo darbai, išplautų krantų užpylimas |
Jeigu reikia |
Pagal apėjimo ar apvažiavimo rezultatus |
| 5. Povandeninės perėjos būklės tikrinimas |
Kartą per 3 metus |
Pirmą kartą po metų nuo eksploatavimo pradžios |
| 6. Antžeminių perėjų dažymas |
Jeigu reikia |
Pagal apėjimo ar apvažiavimo rezultatus |
| 7. Antžeminių uždaromųjų įtaisų dujų įvadų ir išvadų vamzdžių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais |
Vieną kartą per 2 metus |
|
| 8. Augmenijos pašalinimas iš uždaromųjų įtaisų aikštelių ir aplink jas |
Du kartus per vasarą |
Jeigu reikia, augmenija turi būti šalinama dažniau |
| 9. Uždaromųjų įtaisų pripildymas tepalu, jeigu reikia – tepalo pakeitimas |
Du kartus per metus |
Papildomai esant dujų nuotėkiui arba po remonto darbų |
| 10. Nesandarumų pašalinimas dujų ir tepalo nuotėkio vietose uždaromųjų įtaisų aikštelėse |
Jeigu reikia |
Pagal apėjimo ar apvažiavimo rezultatus |
| 11. Uždaromųjų įtaisų, aikštelių aptvarų, prapūtimo vamzdžių („žvakių“) dažymas, numeracijos atnaujinimas |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kartą per 3 metus |
Pagal apėjimo ar apvažiavimo rezultatus |
| 12. Uždaromųjų įtaisų aptvaro stulpelių ir kitų dalių keitimas, atliekant žemės ar suvirinimo darbus |
Jeigu reikia |
Pagal apėjimo arba apvažiavimo rezultatus |
| 13. Uždaromųjų įtaisų hidraulinės sistemos tvarkingumo patikrinimas |
Du kartus per metus |
|
| 14. Uždaromųjų įtaisų reduktorių tepimas, siurblių revizija, tepiklio pripildymas |
Vieną kartą per metus |
|
| 15. Trasos žymėjimo stulpelių, įspėjamųjų ženklų ir užrašų atnaujinimas |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kartą per 3 metus |
Pagal apėjimo ar apvažiavimo rezultatus |
| 16. Uždaromųjų įtaisų tarpiklių būklės patikrinimas ir, jeigu reikia, pakeitimas |
Vieną kartą per metus |
|
Magistralinių dujotiekių
eksploatavimo taisyklių
2 priedas
DUJŲ KOMPRESORIŲ STOČIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS
| Objektas |
Darbų periodiškumas |
| 1. Dujų kompresoriai |
Išdirbus gamintojo nustatytą valandų skaičių arba kartą per ketvirtį, jei dujų kompresorius nedirbo |
| 2. Antžeminių technologinių dujotiekio vamzdžių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais |
Ne rečiau kaip kartą per 2 metus |
| 3. Kondensato surinkimo įrenginiai |
Vieną kartą per metus |
| 4. Kuro dujų sistema |
Kartą per 6 mėnesius |
| 5. Impulsinių dujų sistema |
Vieną kartą per metus |
| 6. Tepimo sistema |
Vieną kartą per metus |
| 7. Vandens tiekimo sistemos: 7.1. geriamojo vandens 7.2. technologinio vandens
7.3. priešgaisrinio vandens |
Kartą per 3 mėnesius Kartą per savaitę ir po kiekvieno papildymo Vieną kartą per metus |
| 8. Oro tiekimo sistema: 8.1. kompresoriai
8.2. vožtuvų, saugos ir reguliavimo įtaisai 8.3. uždaromieji įtaisai |
Išdirbus gamintojo nurodytą valandų skaičių Kartą per 6 mėnesius Vieną kartą per metus |
| 8. Vėdinimo sistema |
Vieną kartą per metus |
| 9. Automatikos ir signalizacijos sistema: 9.1. kompresoriaus avarinio stabdymo automatika 9.2. kompresoriaus avarinio stabdymo automatika, saugos vožtuvai 9.3. slėgio padidėjimo virš normos saugos įtaisai (jutikliai) 9.4. kuro dujų slėgio avarinio sumažėjimo saugos įtaisai (signalizacija) 9.5. kompresorinės patalpos avarinė dujų signalizacija 9.6. rezervinio elektros maitinimo šaltinis (jį įjungiant ir išjungiant) |
Dujų kompresoriaus patikrinimo metu
Kartą per 6 mėnesius
Kartą per mėnesį
Kartą per mėnesį
Kartą per mėnesį
Kartą per mėnesį |
Magistralinių dujotiekių
eksploatavimo taisyklių
3 priedas
DUJŲ SKIRSTYMO STOČIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS
| Atliekami darbai |
Periodiškumas |
Pastabos |
| I. PERJUNGIMO MAZGAS |
||
| 1. Uždaromųjų įtaisų sandarumo ir veikimo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 2. Nuotolinio valdymo uždaromųjų įtaisų veikimo patikrinimas iš valdymo skydo arba mazgo |
Vieną kartą per metus |
|
| 3. Uždaromųjų įtaisų revizija ir eigos tolygumo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 4. Saugos vožtuvų revizija, veikimo derinimas ir plombavimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 5. Komunikacijų ir įrenginių dažymas, atnaujinant užrašus ir dujų krypties rodykles |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus |
Pagal priežiūros darbų rezultatus |
| II. DUJŲ VALYMO MAZGAS |
||
| 6. Įrenginių ir vamzdynų išorinių paviršių dažymas, užrašų bei rodyklių atnaujinimas |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus |
Pagal priežiūros darbų rezultatus |
| III. DUJŲ PAŠILDYMO MAZGAS |
||
| 7. Degimo reguliavimo ir saugumo automatikos veikimo patikrinimas, reguliavimas |
Vieną kartą per 3 mėnesius |
|
| 8. Uždaromųjų įtaisų sandarumo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 9. Šilumokaičio revizija |
Vieną kartą per metus |
|
| 10. Dujų šildytuvo revizija |
Vieną kartą per metus |
|
| 11. Šildytuvų ir vamzdynų šiluminės izoliacijos pažeidimų pašalinimas |
Jeigu reikia |
Pagal priežiūros darbų rezultatus |
| 12. Dūmtraukių patikrinimas ir valymas |
Vieną kartą per metus |
|
| IV. DUJŲ SLĖGIO REDUKAVIMO MAZGAS |
||
| 13. Darbinių ir rezervinių linijų veikimo patikrinimas ir reguliavimas |
Kartą per 6 mėnesius |
|
| 14. Uždaromųjų įtaisų funkcinis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 15. Reguliavimo ir uždaromųjų įtaisų revizija |
Vieną kartą per metus |
|
| 16. Sugėriklio (absorbento) regeneravimas impulsinių dujų paruošimo mazge |
Jeigu reikia |
Pagal priežiūros darbų rezultatus |
| 17. Įrenginių ir vamzdynų dažymas, užrašų ir dujų srauto krypties rodyklių atnaujinimas |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kas 3 metai |
Pagal priežiūros darbų rezultatus |
| V. DUJŲ APSKAITOS MAZGAS |
|||
| 18. Tepalo lygio patikrinimas ir, jeigu reikia, papildymas |
Pagal gamintojų rekomendacijas |
|
|
| 19. Jungčių sandarumo patikrinimas, nesandarumų pašalinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
|
|
| 20. Apskaitos prietaisų periodinė patikra |
Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais terminais |
|
|
| VI. DUJŲ ODORAVIMO MAZGAS |
|||
| 21. Odoranto suvartojimo patikrinimas ir reguliavimas |
Vieną kartą per mėnesį |
|
|
| 22. Dozuojančio siurblio veiklos patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
|
|
| 23. Odoravimo įrenginių revizija |
Vieną kartą per metus |
|
|
| VII. KITI ĮRENGINIAI |
|||
| 24. Saugos, gaisrinės saugos ir nuotolinės signalizacijos sistemų funkcinis ir veikimo tikslumo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
|
| 25. Redukavimo linijų uždaromųjų įtaisų nuotolinio valdymo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
|
| 26. Telemechanikos sistemos daviklių nuostatų patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
|
|
| 27. Telemechanikos sistemos veikimo nustatytais režimais patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
|
|
| 28. Telemechanikos ir ryšio priemonių revizija |
Vieną kartą per metus |
|
|
| 29. Elektros įrenginių įžeminimo patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
|
|
| 30. Žaibolaidžių jungčių su įžeminimu patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
|
| 31. Elektros įrenginių įžeminimo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
|
| 32. Elektros įrenginių ir žaibolaidžių dažymas |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kas 3 metai |
Pagal priežiūros darbų rezultatus |
|
| 33. Šildymo ir vėdinimo sistemų patikrinimas |
Vieną kartą per metus prieš šildymo sezoną |
|
|
| 34. Šildymo ir vėdinimo sistemų dažymas |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kas 5 metai |
|
|
| 35. Apšvietimo sistemų būklės patikrinimas |
Ne rečiau kaip vieną kartą per metus |
|
|
| 36. Vamzdžių metalo būklės (sienelių storio) patikrinimas |
Vieną kartą per 5 metus |
|
|
|
|
|
|
|
Magistralinių dujotiekių
eksploatavimo taisyklių
4 priedas
ODORANTO PANAUDOJIMO DARBŲ SAUGOS IR TECHNOLOGIJOS INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Gamtinės dujos, susidedančios daugiausia iš metano (96–98 %), yra bekvapės, bespalvės, lengvesnės už orą, nenuodingos, degios ir sprogios. 5–15 % metano ir oro mišinys gali sprogti nuo mažiausios kibirkšties. Leidžiama dujų koncentracija gamybinėse patalpose – 300 mg/m3, arba 1 % pagal tūrį. Esant ore 20 % ir daugiau metano, galima uždusti nuo deguonies trūkumo. Tam, kad laiku būtų pastebėti dujų nuotėkiai dujų komunikacijose ir kad būtų pastebėtos dujos patalpose, dujoms būtina suteikti kvapą. Tuo tikslu dujos odoruojamos.
2. Dujoms odoruoti naudojami etilmerkaptanas (C2H5SH) arba tetrahydrotiofenas (THT – C4H8S) (toliau – odorantas). Pagal [4.7] odorantas yra II kenksmingumo klasės skystis. Vyraujanti odoranto agregatinė būsena darbo aplinkos ore – garai. Jo garų didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore – 1 mg/m3, orientacinis nepavojingas lygis aplinkos oro požeminiame sluoksnyje turi būti ne didesnis kaip 0,000 03 mg/m3 [4.30].
| Odoranto fizikinės ir cheminės savybės |
|||
|
|
|
C2H5SH |
C4H8S |
| 1. Fizikinė būklė |
|
skystis |
skystis |
| 2. Skystėjimo temperatūra |
°C |
-121 ÷ -144,4 |
-96 |
| 3. Virimo temperatūra |
o C |
34,7–37 |
120 |
| 4. Garų tankis (oro=1) |
|
2,77 |
3,04 |
| 5. Garų tamprumas |
|
|
|
| 5.1. esant 0 °C |
Mbar |
240 |
— |
| 5.2. esant 20 °C |
Mbar |
575 |
19,3 |
| 5.3. esant 50 °C |
Mbar |
1660 |
80 |
| 6. Užsiliepsnojimo temperatūra (ore) |
oC |
299 |
200 |
| 7. Sprogumo ribos: |
|
|
|
| 7.1. žemutinė |
tūrio % |
2,8 |
1,1 |
| 7.2. viršutinė |
tūrio % |
18,2 |
12,1 |
| 8. Tirpumas: |
|
|
|
| 8.1. vandenyje |
|
nežymus |
nežymus |
| 8.2. organiniuose skysčiuose (nafta, benzolas, spiritas, dujų kondensatas) |
|
tirpsta gerai |
tirpsta gerai |
Odorantas laikomas sandariai uždarytose statinėse specialiose sandėlio patalpose arba požeminėse talpyklose.
Į dujų srautą įleidžiamo odoranto kiekis turi būti toks, kad, esant dujų koncentracijai patalpos ore lygiai signalinei normai (20 % nuo žemutinės sprogumo ribos), būtų jaučiamas stiprus odoranto kvapas. Šiam reikalavimui įvykdyti pagal normas 16 g (19,1 ml) odoranto įleidžiama į 1 000 m3 gamtinių dujų.
3. Gamyboje, kur yra naudojamas odorantas, visi naujai priimti darbuotojai privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, kurio metu papildomai supažindinami su odoranto savybėmis, jo pavojingumu žmogaus sveikatai, gyvybei ir apsaugos nuo jo poveikio priemonių panaudojimu.
4. Asmenims, užregistruotiems narkologijos įstaigose, taip pat nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims dirbti su odorantu draudžiama [4.33].
5. Dirbti su odorantu leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Jie turi būti nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą (priimant į darbą ir periodiškai – vieną kartą per 2 metus) ir išklausę specialų instruktavimą darbo vietoje dėl odoranto pavojingumo žmogaus sveikatai bei gyvybei, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių dirbant su odorantu taikymo.
6. Dirbantys su odorantu darbuotojai instruktuojami kartą per 3 mėnesius. Instruktavimas įforminamas pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale. Neinstruktuotiems asmenims dirbti su odorantu draudžiama!
7. Dirbantys su odorantu asmenys turi būti įspėjami, kad jie privalo nedelsdami kreiptis į gydymo įstaigą esant bendram negalavimui, silpnumui, galvos skausmui.
9. Dirbantys su odorantu darbuotojai privalo laikytis priešgaisrinės saugos režimo, vidaus tvarkos taisyklių, draudimų rūkyti darbo vietoje, gerti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotikus.
10. Nukentėjęs nuo nelaimingo atsitikimo asmuo, jeigu pajėgia, turi nedelsdamas apie tai pranešti tiesioginiam darbo vadovui arba MD savininko darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojams.
II. ODORANTO PAVOJINGI, KENKSMINGI IR KITI RIZIKOS VEIKSNIAI, JO TOKSIŠKUMAS ŽMOGAUS ORGANIZMUI
12. Odorantas – lakusis skystis, turintis stiprų kvapą, nuodingas, veikia centrinę nervų sistemą, sukelia traukulius, paralyžių ir mirtį. Net nedidelės koncentracijos odoranto garai dėl jų bjauraus kvapo refleksiškai sukelia pykinimą, galvos skausmą. Vienas iš jo degimo produktų yra sieringos dujos, kurios yra ne tik nuodingos, bet ir koroziškai aktyvios.
Didžiausia leidžiama odoranto garų koncentracija darbo aplinkos ore 1 mg/m3.
13. Apsinuodijimo simptomai yra galvos skausmai, galvos sukimasis, vėmimas, bendras silpnumas, o sunkiais atvejais – paralyžius ir mirtis. Pirmoji medicinos pagalba apsinuodijus odorantu suteikiama taip: nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, suteikti jam ramybę, duoti išgerti stiprios arbatos arba kavos. Jeigu nukentėjusysis prarado sąmonę, duoti jam pauostyti amoniako. Jeigu nekvėpuoja, daryti dirbtinį kvėpavimą ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
14. Darbuotojai, dirbantys su odorantu, privalo naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis:
III. DARBUOTOJŲ VEIKSMAI PRIEŠ DARBŲ PRADŽIĄ
16. Odorantui transportuoti reikia įsigyti pavojingų krovinių vežimo transporto priemonių sertifikatą nustatyta tvarka pateikus paraišką ir kitus reikalingus dokumentus. Vairuotojas privalo turėti pavojingų krovinių vežimo kelių transporto priemone pasirengimo liudijimą.
17. Darbdavio įsakymu turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už odoranto gavimą, vežimą, laikymą ir panaudojimą, bei asmenys šiems darbams atlikti.
18. Asmuo, atsakingas už odoranto vežimą, prieš išvažiuodamas gauti odoranto, privalo:
18.1. patikrinti, ar visi jam paskirti asmenys papildomai instruktuoti apie odoranto gavimo, jo vežimo ir atidavimo į sandėlį tvarką;
18.2. aprūpinti asmenis, transportuojančius ir išpilančius odorantą, asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (darbo drabužiais, guminiais batais ir pirštinėmis, apsauginiais akiniais);
18.3. įsitikinti, kad odorantui vežti skirtas transportas yra techniškai tvarkingas, paženklintas priekyje ir gale atitinkamu ženklu, aprūpintas priešgaisriniu inventoriumi ir neutralizuojančiomis medžiagomis. Odorantui vežti skirtos transporto priemonės turi atitikti pavojingų krovinių vežimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių [4.48] ir kitų teisės aktų [4.49, 4.50 ir 4.51] reikalavimus;
19. Kiekvienoje transporto priemonėje, skirtoje odorantui vežti, turi būti:
19.1 techninės apžiūros talonas, ženklas – etiketė ir pavojingų krovinių vežimo transporto priemonių sertifikatas;
19.3. ne mažiau kaip du ugnies gesintuvai, kastuvas, laužtuvas, nedegusis audeklas, maišas su smėliu ir du kibirai (odorantui gesinti naudoti pilnus vandens, angliarūgštės arba miltelinius ugnies gesintuvus);
19.4. ne mažiau kaip viena atrama – apsaugoti nuo nuriedėjimo (atramos matmenys turi atitikti transporto priemonės tipą);
20. Transporto priemonė odorantui gabenti ženklinama pagal pavojingų krovinių vežimo taisyklių reikalavimus. Odoranto talpyklos turi būti paženklintos pagal teisės akto [4.36] VII skyriaus reikalavimus. Odoranto vežimo ir laikymo talpyklos pripildomos ne daugiau kaip 85 % talpyklos tūrio.
21. MD savininkas yra atsakingas už kelių transporto priemonės tinkamumo vežti pavojingus krovinius sertifikato gavimą bei šios transporto priemonės techninę būklę.
22. Prieš išvažiuojant į reisą, kelių transporto priemonę apžiūrintis mechanikas turi patikrinti variklio važiuojamosios dalies, vairo valdymo, stabdžių, reikalingų ženklų tvirtinimo, benzino bako tvarkingumą ir kaip laikomasi kitų šioje instrukcijoje išvardytų reikalavimų. Siekiant apsaugoti kelių transporto priemonę nuo užsidegimo jos variklis ir kiti agregatai turi būti švarūs, kuro tiekimo sistema sandari.
Apžiūrėjęs mechanikas turi įrašyti kelionės lape apie transporto priemonės tinkamumą odorantui vežti.
23. Vairuotojai, turintys pavojingų krovinių vežimo kelių transporto priemonės įrengimo liudijiimą, instruktuojami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
IV. DARBUOTOJŲ VEIKSMAI DARBO METU
I. ODORANTO GAVIMAS, VEŽIMAS IR PRIĖMIMAS Į SANDĖLĮ
25. Perkant odorantą iš tiekėjų, būtina gauti Aplinkos ministerijos leidimą įvežti odorantą į Lietuvos Respubliką. Tiekėjas turi pateikti gavėjui kokybės sertifikatą, kuriame nurodomos odoranto cheminės ir fizikinės savybės. Gautas odorantas laikomas specialiuose konteineriuose arba požeminėse talpyklose. Talpyklos odorantui laikyti ir gabenti, taip pat jų technologinės linijos ir uždaromoji armatūra gaminami iš inertiškų odorantui medžiagų. Odorantas sąveikauja su geležimi ir jos oksidais, sudarydamas linkusius savaime užsidegti geležies merkaptidus. Taip pat sieros vandenilis, kiti sieros junginiai, esantys transportuojamose dujose, veikdami geležį ir jos oksidus, sudaro korozines nuosėdas. Šios nuosėdos daugiausia susideda iš sieringos geležies. Šviežios, nesusioksidavusios sieringos nuosėdos dėl sąveikos su dujų ir oro mišiniu gali stipriai įkaisti ir tapti gaisro bei sprogimo šaltiniu. Siekiant išvengti sprogimų ir gaisrų, kuriuos sukelia savaiminis piroforinių junginių užsidegimas, būtina:
25.2. vidinį rezervuarų paviršių apsaugoti specialiomis dangomis (cementine, lakų dažų, metalizuoti aliuminiu, cinku ir kt.);
25.3. prieš ištuštinant rezervuarus arba prieš juos atidarant valymui, pripildyti dujinę erdvę vandens arba vandens garų;
26. Odorantas atiduodamas į pagrindinį sandėlį dalyvaujant asmeniui, atsakingam už odoranto priėmimą iš tiekėjų, asmeniui, atsakingam už vežimą, išpylimą, priėmimą, sandėliavimą ir išdavimą. Odorantas į sandėlio talpyklas išpilamas uždaru būdu.
27. Tuščia odoranto tara ir naudotos žarnos turi būti apdorotos 5 % kalio permanganato arba 10 % chloro kalkių tirpalu.
Minėtų reaktyvų negalima naudoti sausu pavidalu, nes jie yra oksidantai ir iškart sukelia visos odoranto masės užsiliepsnojimą bei sprogimą. Rankoms plauti naudojamas 0,5 % kalio permanganato tirpalas. Nusiplovus rankas ant odos lieka MnO2 rudų apnašų, kurios pašalinamos 5 % natrio sulfito tirpalu. Po to rankas reikia nusiplauti šiltu vandeniu su muilu.
Išleidžiamos iš talpyklų odoranto garų prisodrintos dujos turi būti neutralizuojamos (sudeginamos).
28. Odorantas turi būti gabenamas specialiuose konteineriuose specialiai tam paruoštomis transporto priemonėmis.
30. Odorantą išpilant ir įpilant būtina naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, nurodytomis šios instrukcijos 14 punkte.
31. Autotransporto judėjimo greitis turi būti ne didesnis kaip 50 km/h. Vingiuotose kelio atkarpose, atsižvelgiant į vežamo krovinio dinaminį poveikį, greitis turi būti sumažintas iki kraštutinio, užtikrinančio visišką eismo saugumą ir autotransporto priemonės stabilumą. Esant sudėtingoms gamtinėms sąlygoms (sniegas, rūkas, plikšala), važiavimo greitis turi būti ne didesnis kaip 20 km/h.
II. ODORANTO LAIKYMAS IR IŠDAVIMAS
33. Odorantas laikomas griežtai nustatytoje, tam tikslui skirtoje vietoje, aprūpintoje priešgaisriniu inventoriumi (gesintuvai, smėlio dėžė, kastuvai, kibirai, ugniai atspari medžiaga), laikantis teisės akto [4.34] reikalavimų.
34. Odorantą laikyti ir išduoti turi teisę tik atsakingas už laikymą ir išdavimą asmuo, paskirtas darbdavio nustatyta tvarka.
35. Pagrindinis sandėlis, kuriame laikomas odorantas, turi būti saugomoje teritorijoje. Odoranto sandėlis turi būti aptvertas metaliniu tinklu ir jo teritorijoje įrengtas perimetrinis apšvietimas bei perimetrinė signalizacija. Įeigos durys turi būti užrakintos ir užplombuotos.
36. Etilmerkaptanas laikomas požeminėse talpyklose, tetrahydrotiofenas – sandariose statinėse, paženklintose šios instrukcijos 20 punkte nurodyta tvarka, šios statinės laikomos tam tikslui skirtoje patalpoje.
37. Odoranto likutis sandėlyje nustatomas pagal kiekvieną mėnesį surašomus odoranto panaudojimo atskirai kiekviename objekte aktus.
III. ODORANTO SUPYLIMAS Į DSS POŽEMINĘ TALPYKLĄ
39. Odorantas supilamas į DSS požeminę talpyklą tokia tvarka:
39.3. atidaroma požeminės talpyklos angos sklendė (užstūma) ir prijungiama prie pylimo įtaiso angos, kitas žarnos galas prijungiamas prie gabenimo talpyklos atvamzdžio (juodos spalvos), šalia kurio yra užrašas „Odorantas“ (prieš tai atidarius sklendę (užstūmą);
39.4. žarna (Æ 10 mm) prijungiama prie DSS išvado (per specialų atvamzdį), kitas jos galas prijungiamas prie gabenimo talpyklos atvamzdžio (raudonos spalvos), šalia kurio yra užrašas „Dujos“, paleidžiamos ištekančios iš DSS dujos;
39.9. atjungiama odoranto tiekimo žarna (Æ 25 mm) nuo gabenimo talpyklos ir joje likęs odorantas supilamas į požeminę talpyklą, atjungiama žarna nuo požeminės talpyklos angos atvamzdžio ir kruopščiai išplaunama neutralizuojančiu tirpalu;
39.10. sumontuojama požeminės talpyklos atvamzdžio sklendė (užstūma), paduodamas slėgis į požeminę talpyklą;
IV. SAUGOS PRIEMONĖS DIRBANT SU ODORANTU
40. Dirbant su odorantu, būtina naudoti tinkamas akių, rankų ir kūno odos, prireikus ir kvėpavimo takų apsaugines priemones.
41. Gamybiniai procesai, kuriuose panaudojamas odorantas, turi būti visiškai hermetizuoti, kad nebūtų darbuotojų kontakto su odorantu.
42. Dirbant su odorantu tam, kad būtų išvengta kibirkščių, įrankiai turi būti padengti variu arba gausiai sutepti tepalu.
44. Kilus gaisrui, reikia iškviesti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir pagal darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą imtis skubių priemonių gaisrui likviduoti turimomis priemonėmis. Odorantą galima gesinti vandeniu, smėliu, nedegiuoju audeklu, naudoti vandens, angliarūgštės arba miltelinius gesintuvus.
49. Išlietą ant žemės odorantą būtina nedelsiant neutralizuoti 5 % kalio permanganato skiediniu arba 10 % chloro kalkių skiediniu. Žemę po apdorojimo būtina perkasti ir pakartotinai apdoroti šiomis medžiagomis.
50. Patekusį ant veido arba ant rankų odorantą būtina skubiai nuplauti dideliu vandens kiekiu ir neutralizuoti 5 % kalio permanganato skiediniu.
V. DARBUOTOJŲ VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
52. Esant avariniam odoranto išsiliejimui, darbuotojai privalo pranešti apie avariją ir orientacinį išsiliejusio odoranto kiekį įmonės dispečeriui ir skubiai neutralizuoti 5 % kalio permanganato skiediniu arba 10 % chloro kalkių skiediniu. Žemę po apdorojimo būtina perkasti ir pakartotinai apdoroti 5 % kalio permanganato skiediniu arba 10 % chloro kalkių skiediniu.
53. Jeigu kelių transporto priemonė, kuri veža odorantą, priverstinai sustoja dėl taros gedimo, stovėjimo vieta papildomai paženklinama dviem ženklais „Įvažiuoti draudžiama“, kurie pastatomi kelių transporto priemonės priekyje ir gale 100 m atstumu nuo jos. Apie stovėjimo vietą atsakingas už vežimą asmuo praneša dispečeriui, šis prireikus veikia pagal avarijos likvidavimo planą išsipylus odorantui, o darbuotojai, kurie dalyvavo transportuojant odorantą, nedelsdami neutralizuoja išsipylusį odorantą.
54. Kilus gaisrui būtina pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, dispečeriui ir imtis priemonių gaisrui gesinti turimomis priemonėmis.
55. Kilus gaisrui kelių transporto priemonėje, kuria vežamas odorantas, vairuotojas privalo nedelsdamas užsukti čiaupus, paduodančius benziną į variklį, esančiu kabinoje jungikliu atjungti akumuliatorių, padėti atsakingam už vežimą asmeniui likviduoti užsidegimą.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
57. Baigę darbą darbuotojai privalo:
57.4. pasirūpinti, kad darbo drabužiai ir asmeninės apsauginės priemonės būtų išskalbtos šiltu vandeniu ir neutralizuotos 5 % kalio permanganato skiediniu;
Magistralinių dujotiekių eksploatavimo
taisyklių
5 priedas
METANOLIO PANAUDOJIMO DUJOTIEKIUOSE DARBŲ SAUGOS IR TECHNOLOGIJOS INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Metanolis naudojamas MD (skirstomuosiuose dujotiekiuose), DSS ir jų įrenginiuose susidariusiems kristalohidratiniams (ledo) kamščiams ištirpinti.
3. Metanolis naudojamas išimtiniais atvejais, jeigu visos kitos priemonės, naudojamos dujotiekiui atšildyti ir išvalyti, neduoda teigiamų rezultatų.
4. Gamyboje, kur naudojamas metanolis, visi naujai priimti darbuotojai privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, kurio metu papildomai supažindinami su metanolio savybėmis, jo pavojingumu žmogaus sveikatai, gyvybei ir apsaugos nuo jo poveikio priemonių panaudojimu.
5. Asmenims, užregistruotiems narkologijos įstaigose, taip pat nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims dirbti su metanoliu draudžiama [4.33].
6. Dirbti su metanoliu leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Jie turi būti nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą (priimant į darbą ir periodiškai kartą per 2 metus) ir išklausę specialų instruktavimą darbo vietoje dėl metanolio pavojingumo žmogaus sveikatai bei gyvybei, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių dirbant su metanoliu taikymo.
7. Dirbantys su metanoliu darbuotojai instruktuojami kartą per metus. Instruktavimas įforminamas pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale.
Neinstruktuotiems asmenims dirbti su metanoliu draudžiama.
Dirbantys su metanoliu asmenys turi būti įspėjami, kad jie privalo nedelsdami kreiptis į gydymo įstaigą esant bendram negalavimui, silpnumui, galvos skausmui.
8. Asmuo, atsakingas už metanolio saugų ir tinkamą naudojimą, skiriamas atskiru darbdavio sprendimu. Jis atsako už šios instrukcijos reikalavimų vykdymą, tinkamą darbų su metanoliu organizavimą, darbuotojų, vadovaujančių metanolio vežimui, laikymui ar naudojimui, instruktavimą, taip pat kontroliuoja, kad minėtų darbuotojų sveikata būtų laiku patikrinama.
Atsakingu už metanolio gavimą, vežimą, laikymą ir naudojimą asmeniu gali būti paskirtas darbuotojas, išmokytas ir nustatyta tvarka atestuotas darbuotojų saugos bei sveikatos klausimais pagal šios instrukcijos reikalavimus. Žinių patikrinimas įforminamas protokolu.
10. Dirbantys su metanoliu darbuotojai privalo laikytis priešgaisrinės saugos režimo, vidaus tvarkos taisyklių, draudimų rūkyti darbo vietoje, gerti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotikus.
II. METANOLIO PAVOJINGI, KENKSMINGI IR KITI RIZIKOS VEIKSNIAI, JO TOKSIŠKUMAS ŽMOGAUS ORGANIZMUI
12. Metanolis (metilo alkoholis) – bespalvis, skaidrus, labai nuodingas skystis. Metanolio skonis ir kvapas primena vyno spiritą, lengvai dega, maišosi su vandeniu, tirpsta ir kituose organiniuose junginiuose. Metanolis pagal teisės aktą [4.7] yra III kenksmingumo klasės skystis. Metanolio vyraujanti agregatinė būsena darbo aplinkos ore – garai. Jo ilgalaikio poveikio ribinė vertė darbuotojų kvėpavimo erdvės ore yra 260 mg/m3 (200 ppm). Metanolio cheminė formulė CH3OH, tankis 0,791 g/cm3, virimo temperatūra 64,0–65,5 oC.
13. Metanolis į žmogaus organizmą gali patekti per kvėpavimo organus ir per odą. Labai pavojingas metanolis, patekęs į žmogaus organizmą: 5–10 g metanolio apnuodija organizmą, o 30 g dozė yra mirtina.
Apsinuodijimo simptomai: galvos skausmai, galvos sukimasis, vėmimas, skausmai skrandyje, bendras silpnumas, ašarojimas, mirgėjimas akyse, o sunkiais atvejais – apakimas ir mirtis. Pirma medicinos pagalba apsinuodijus metanoliu suteikiama taip: nukentėjusiam duodama išgerti 3 stiklinės vandens su muilu tam, kad sukeltų vėmimą, po vėmimo duoti jam išgerti 50 g etilo spirito arba 100 g degtines ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
14. Kad būtų išvengta metanolio klaidingo panaudojimo vietoj etilo spirito, metanolį būtina odoruoti etilmerkaptanu C2H5SH santykiu 1:1 000, žibalu santykiu 1:100 ir cheminiu rašalu ar kitais tamsios spalvos dažais, gerai tirpstančiais metanolyje, naudojant 2–3 litrus 1 000-čiui litrų metanolio.
15. Darbuotojai, dirbantys su metanoliu, turi naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis:
III. DARBUOTOJŲ VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
17. Metanoliui transportuoti reikia įsigyti pavojingų krovinių vežimo transporto priemonių sertifikatą nustatyta tvarka pateikus paraišką ir kitus reikalingus dokumentus. Techniškai tvarkingoms transporto priemonėms išduodami rezultatų kortelių priedų dublikatai ir sertifikatai, šių transporto priemonių techninės apžiūros talonų grafoje „Pastabos“ dedamas spaudas su įrašu „Pavojingiems kroviniams“, tai patvirtinama apžiūrą atlikusio eksperto ar kontrolieriaus asmeniniu spaudu ir parašu. Techninės apžiūros talonas, ženklas – etiketė ir pavojingų krovinių vežimo transporto priemonių sertifikatas yra privalomi eksploatuojant transporto priemonę ir nustoja galioti po nurodyto juose termino. Vairuotojas privalo turėti pavojingų krovinių vežimo kelių transporto priemone liudijimą.
18. Metanoliui gauti ir jam nuvežti iki sandėlio darbdavio sprendimu turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už metanolio gavimą ir vežimą, bei asmenys šiems darbams atlikti.
18.1. Asmuo, atsakingas už metanolio gavimą ir vežimą, prieš išvažiuodamas metanolio gauti, privalo:
18.1.1. patikrinti, ar visi jam priskirti asmenys turi dokumentus, patvirtinančius šios instrukcijos reikalavimų išmanymą;
18.1.2. minėtus asmenis papildomai instruktuoti apie metanolio gavimo, jo vežimo ir atidavimo į sandėlį tvarką;
18.1.3. aprūpinti asmenis, vežančius ir išpilančius metanolį, asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (darbo drabužiai, guminiai batai ir pirštinės, izoliuojančios dujokaukės);
18.1.4. įsitikinti, kad metanoliui vežti skirtas transportas yra techniškai tvarkingas, paženklintas priekyje ir gale atitinkamu ženklu, aprūpintas priešgaisriniu inventoriumi ir neutralizuojančiomis medžiagomis. Vežti metanolį turi teisę vairuotojas, turintis pavojingiems kroviniams kelių transporto priemone vežti pasirengimo liudijimą;
IV. DARBUOTOJŲ VEIKSMAI DARBO METU
I. METANOLIO GAVIMAS, VEŽIMAS IR PRIĖMIMAS Į SANDĖLĮ
20. Asmuo, atsakingas už metanolio gavimą ir vežimą, privalo užtikrinti nuolatinę vežamo metanolio apsaugą iki jo atidavimo į sandėlį.
21. Metanolis atiduodamas į sandėlį dalyvaujant asmeniui, atsakingam už vežimą, sandėlininkui ir asmeniui, atsakingam už saugų ir tikslingą metanolio naudojimą. Metanolis į sandėlio talpyklas išpilamas uždaru būdu ir įforminamas aktu, surašomu trimis egzemplioriais, kurio vienas egzempliorius kartu su žiniaraščiu lieka sandėlininkui (laikomas metus), antras – perduodamas įmonės apskaitą tvarkančiam struktūriniam padaliniui (vyriausiajam buhalteriui), trečias – atsakingam už metanolio vežimą asmeniui.
22. Tuščia metanolio tara ir naudotos žarnos turi būti nedelsiant išplautos dvigubu vandens kiekiu (pagal tūrį). Plaunama dalyvaujant asmeniui, atsakingam už vežiojimą, sandėlininkui ir asmeniui, atsakingam už metanolio naudojimą.
23. Atiduodant metanolį į sandėlį, asmuo, atsakingas už metanolio naudojimą, kartu su sandėlininku ir atsakingu už metanolio vežimą asmeniu privalo odoruoti ir nudažyti metanolį pagal šios instrukcijos 14 punkto reikalavimus. Metanolio odoravimas ir nudažymas įforminamas aktu, surašomu trimis egzemplioriais, kurio vienas egzempliorius lieka sandėlininkui (laikomas metus), antras – perduodamas įmonės apskaitą tvarkančiam struktūriniam padaliniui (vyriausiajam buhalteriui), trečias – asmeniui, atsakingam už metanolio panaudojimą.
24. Vamzdynus, siurblius ir žarnas, naudojamus metanoliui pilti, draudžiama panaudoti kitiems skysčiams pilti.
II. METANOLIO LAIKYMAS
26. Metanolis laikomas griežtai nustatytoje, tam tikslui skirtoje patalpos vietoje, atitvertoje ir aprūpintoje priešgaisriniu inventoriumi (gesintuvai, smėlio dėžė, kastuvai, kibirai, ugniai atspari medžiaga), laikantis teisės akto [4.34] reikalavimų. Patalpų grindys turi būti nelaidžios metanoliui, lengvai nuplaunamos vandeniu.
27. Metanolį laikyti ir išduoti turi teisę tik specialiai instruktuoti sandėlininkai, paskirti darbdavio nustatyta tvarka.
28. Metanolis laikomas specialiose metalinėse cisternose arba statinėse, chemiškai švariose stiklinėse talpyklose (induose). Pripildyta talpykla sandariai uždaroma ir užplombuojama. Talpyklos metanoliui laikyti turi būti su nenuplaunamų dažų užrašais: „NUODAI!“, „UGNIS PAVOJINGA!“, taip pat turi būti paženklintos pagal teisės akto [4.36] reikalavimus. Ant indo sienelės nurodamas svoris: bruto ir neto.
30. Sandėlis, kuriame laikomas metanolis, turi būti saugomoje teritorijoje. Metanolio sandėlis turi būti aptvertas metaliniu tinklu, jo teritorijoje įrengtas perimetrinis apšvietimas. Įeigos durys turi būti užrakintos ir užplombuotos.
31. Sandėlininkas kasdien privalo patikrinti indų ir įeigos durų plombas bei spynas. Patikrinimas turi būti įrašomas į sargų pamainų žurnalą.
33. Metanolio likutis sandėlyje nustatomas kiekvieną mėnesį pagal metanolio apskaitos sandėlyje registravimo žurnalą, kuriame įrašyti sunaudoto metanolio kiekiai pagal kiekvieną mėnesį surašomus dėl metanolio panaudojimo atskirai kiekviename objekte aktus.
34. Sandėlyje laikomo metanolio spalva ir kvapas turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tikrina atsakingas už metanolio naudojimą asmuo ir sandėlininkas. Jeigu kvapas ar spalva nepakankamai stiprūs, talpykla papildoma odorantu ir dažais. Papildymas įforminamas aktu, surašomu dviem egzemplioriais, kuriuos tvirtina darbdavys. Vienas akto egzempliorius lieka sandėlininkui, antras – perduodamas asmeniui, atsakingam už metanolio naudojimą.
35. Metanolis iš materialiai atsakingo asmens žiniaraščio nurašomas kartą per ketvirtį pagal aktą, remiantis įrašais metanolio apskaitos sandėlyje registravimo žurnale ir natūraliais likučiais metanolio talpyklose. Metanolio nurašymo aktas surašomas 2 egzemplioriais, pasirašant tarnybos viršininkui, atsakingam už metanolio panaudojimą asmeniui ir materialiai atsakingam asmeniui. Vienas akto egzempliorius lieka materialiai atsakingam asmeniui, antras – pateikiamas tvirtinti darbdaviui, kad sunaudotą metanolį buhalterija galėtų nurašyti.
III. METANOLIO IŠDAVIMAS
36. Sandėlininkas, išduodamas metanolį iš sandėlio, privalo kiekvieną indą su metanoliu užplombuoti ir padaryti įrašą metanolio apskaitos sandėlyje registravimo žurnale.
37. Metanolis iš sandėlio išduodamas pagal darbdavio arba technikos direktoriaus pasirašytą dokumentą. Metanolis išduodamas tik dienos metu į sandariai uždaromą, tvarkingą indą, laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų.
IV. METANOLIO PANAUDOJIMAS
41. Metanolis pilamas į dujotiekį su metanolio piltuve. Piltuvėliai ir metanolio laikymo talpyklos dujotiekio trasoje turi būti aptvertos metaliniu tinklu. Įeigos durys turi būti užrakintos ir užplombuotos. Ant aptvaro nenuplaunamais dažais turi būti užrašas: „NUODAI!“, „UGNIS PAVOJINGA!“ ir nuodingosioms medžiagoms nustatytas ženklas. Metanolio talpyklos turi būti paženklintos pagal teisės akto [4.36] VII skyriaus reikalavimus. Metanolio laikymo talpyklos dujotiekio trasoje turi būti aprūpintos apsaugos signalizacija.
42. Metanoliui išvežti į trasą darbdavio sprendimu skiriamas atsakingas asmuo. Darbuotojai, paskirti metanoliui išvežti į trasą ir supilti į dujotiekį, instruktuojami pagal šios instrukcijos 4 punktą.
43. Metanolį pilti į dujotiekį galima per metanolio piltuvėlį, prapūtimo „žvakę“ ir manometrų atvamzdžius. Metanolį pilti į dujotiekį turi ne mažiau kaip dviejų darbuotojų brigada, vienas iš jų skiriamas vyresniuoju ir atsako už saugų darbą.
44. Metanolis supilamas į dujotiekį pagal dispečerio nurodymą, kurį jis perduoda, gavęs atitinkamą darbdavio nurodymą ir įrašęs į operatyvinį žurnalą.
45. Metanolio sunaudotam kiekiui kas mėnesį atskirai kiekvienam objektui surašomas aktas. Metanolio panaudojimo aktą pasirašo atsakingas asmuo ir tvirtina darbdavys.
V. SAUGOS PRIEMONĖS DIRBANT SU METANOLIU
48. Gamybos procesai, kuriuose panaudojamas metanolis arba jo junginiai, turi būti visiškai hermetizuoti, kad nebūtų darbuotojų kontakto su metanoliu.
50. Dirbant su metanoliu, įrankiai turi būti padengti variu arba gausiai sutepti tepalu, kad būtų išvengta kibirkščių. Draudžiama darbo vietoje būti pašaliniams asmenims, rūkyti, naudoti atvirą ugnį.
51. Kilus gaisrui, reikia iškviesti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir imtis skubių priemonių gaisrui likviduoti turimomis priemonėmis. Metanolį galima gesinti vandeniu, smėliu, nedegiuoju audeklu.
52. Gamybinės patalpos, kur naudojamas metanolis, turi būti gerai vėdinamos, jose turi būti tiekiamasis ir ištraukiamasis vėdinimas. Draudžiama dirbti su metanoliu neįjungus vėdinimo darbo vietoje. Metanolio kiekis darbo patalpoje neturi viršyti sunaudojamo per parą kiekio. Nesunaudotas metanolis atiduodamas į sandėlį arba laikomas specialiose patalpose (seifuose). Patalpose, kur naudojamas metanolis, turi būti izoliuojančių dujokaukių, guminių pirštinių, guminių prijuosčių, taip pat įrengtas vėdinimas, vandentiekis ir kanalizacija.
53. Laboratoriniai darbai su metanoliu turi būti atliekami tik traukos spintoje ir įjungus vėdinimą.
54. Metanolis į talpyklas turi būti supilamas panaudojant specialius, tam tikslui skirtus siurblius arba sifonus (užtaisytus vakuumu). Draudžiama metanolį perpilti kibirais ar pasiurbiant burna. Metanolis išpilamas iš talpyklų visas, tai yra nepaliekant produkto likučių. Tuščias talpyklas būtina nedelsiant išplauti ne mažiau kaip dvigubu vandens kiekiu (pagal tūrį).
57. Paliejus metanolį ant grindų ar žemės būtina nedelsiant užberti jį smėliu arba pjuvenomis, po to smėlis arba pjuvenos pašalinamos iš patalpos, o grindys išplaunamos vandeniu.
58. Patekusį ant veido arba ant rankų metanolį būtina skubiai nuplauti dideliu vandens kiekiu. Jeigu metanolis pateko į vidų, būtina skubiai kreiptis medicinos pagalbos. Jeigu metanolis pateko ant darbo drabužių, būtina juos pakeisti švariais, o apipiltus drabužius išskalbti šiltu vandeniu.
VI. DARBUOTOJŲ VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
61. Esant avariniam metanolio išsiliejimui darbuotojai privalo:
61.1. pranešti apie avariją ir orientacinį išsiliejusio metanolio kiekį MD savininko dispečeriui ir vykdyti jo nurodymus, iki atvyks avarinė brigada;
61.3. kilus gaisrui pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, dispečeriui ir imtis priemonių gaisrui gesinti turimomis priemonėmis;
VII. DARBUOTOJŲ VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
62. Baigę darbą darbuotojai privalo:
Magistralinių dujotiekių eksploatavimo
taisyklių
6 priedas
DUJŲ SKIRSTYMO STOČIŲ PRIEŠGAISRINIŲ SAUGOS PRIEMONIŲ SĄRAŠAS
10. Miltelinis ABC tipo gesintuvas, 6 kg talpos,
kuris turi būti laikomas DSS patalpoje 1 vnt.*
* 1 gesintuvas skiriamas iki 100 m2 bendrojo patalpos ploto ir turi būti laikomas kiekvienoje didesnėje kaip 20 m2 patalpoje. Gesintuvai kabinami 1,5 m aukštyje gerai matomose vietose. A kategorijos patalpose didžiausias atstumas nuo bet kurios vietos patalpoje iki gesintuvo (gesintuvų) laikymo vietos turi būti ne didesnis kaip 15 m.
Mažesnėse kaip 20 m2 patalpose gesintuvo leidžiama nelaikyti, o naudoti pirminių gaisro gesinimo priemonių skyde esantį gesintuvą, užtikrinant, kad didžiausias atstumas nuo bet kurios vietos patalpoje iki skydo būtų ne didesnis kaip:
25 m – A kategorijos patalpoms (kuriose yra technologiniai dujų vamzdynai);
40 m – D kategorijos patalpoms (kuriose dujos naudojamos kaip kuras);
60 m – E kategorijos patalpoms (kuriose nėra dujų vamzdynų).