LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMISIJOS

 

S P R E N D I M A S

DĖL REIKALAVIMŲ KOMERCINIAMS AUDIOVIZUALINIAMS PRANEŠIMAMS IR REKLAMOS TRANSLIAVIMUI, RADIJO PROGRAMŲ IR ATSKIRŲ PROGRAMŲ RĖMIMO RADIJO IR (AR) TELEVIZIJOS PROGRAMOSE ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2012 m. balandžio 11 d. Nr. KS-58

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254; 2010, Nr. 123-6260) 48 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos radijo ir televizijos komisija n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2011 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. KS-1 „Dėl Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 7-303).

 

 

 

PIRMININKAS                                                                                     PAULIUS SUBAČIUS


PATVIRTINTA

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KS-58

 

REIKALAVIMŲ KOMERCINIAMS AUDIOVIZUALINIAMS PRANEŠIMAMS IR REKLAMOS TRANSLIAVIMUI, RADIJO PROGRAMŲ IR ATSKIRŲ PROGRAMŲ RĖMIMO RADIJO IR (AR) TELEVIZIJOS PROGRAMOSE ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, radijo programų ir atskirų programų (laidų) rėmimo radijo ir televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau vadinamas Aprašu) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų komerciniams audiovizualiniams pranešimams: televizijos reklamai, pranešimams apie rėmimą, teleparduotuvės siūlymams, prekių rodymui; radijo reklamai, radijo programų ir laidų rėmimui, įgyvendinimą.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254; 2010, Nr. 123-6260), Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 64-1937), 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552 EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB (OL 2007 L 332, p.27), Europos Teisingumo Teismo sprendimais.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

Astronominė transliavimo valanda – astronominė valanda, tai yra 60 iš eilės einančių transliuojamos televizijos programos minučių periodas, prasidedantis nuo 0 minutės ir pasibaigiantis 59 minute 59 sekunde.

Diena – televizijos programos transliavimo kalendorinė para.

Nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą – tai iš programos turinio išsiskiriantis ir (ar) nuolat besikartojantis atitinkamos prekės ir (ar) paslaugos ir (ar) jų prekės ženklo rodymas programoje tam pasitelkiant įvairias technines priemones (pvz., vaizdai stambiu planu ir pan.).

Programoje nustatytas ne trumpesnis kaip 30 minučių laikotarpis – tai tos programos numatytoji trukmė be jokių intarpų.

Reklamos intarpai – paprastai labai trumpos trukmės, turintys labai didelį skatinamąjį poveikį, dažniausiai transliuojami grupėmis įvairiu periodiškumu per programas arba tarp jų ir kuriuos dažniausiai kuria tiekiantys prekes arba teikiantys paslaugas asmenys arba jų atstovai, o ne patys transliuotojai (Europos Teisingumo Teismo 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo RTI ir kt. C-320/94, C-328/94, C-329/94 ir C-337/94 – C-339/94, Rink. p. I-6471, 31 p.).

Reklaminė „bėganti eilutė“ – tai skaidomo ekrano televizijos reklamos forma, kuri skelbiama („bėga“) kontrastuojančiame fone programos transliavimo metu ir kurios tekstinis ir (ar) vaizdinis (informacija pateikiama kartu su animuotais ar kitaip žiūrovo dėmesį atkreipiančiais reklamos elementais) turinys (informacija) atitinka televizijos reklamos sąvoką.

Renginio natūrali pertrauka – pertrauka, kuri yra tiesiogiai susijusi su renginio struktūra ir vyksta renginyje nepriklausomai nuo transliuotojo valios.

Skaidomo ekrano televizijos reklama – televizijos reklama, kuri skleidžiama vienu metu su atskiros programos turiniu, skaidant televizoriaus ekraną į dalis, ir leidžianti žiūrovui tuo pačiu metu žiūrėti du ar kelis atskirus vaizdus: televizijos reklamą ir atskirą (redakcinę) programą.

Speciali reklaminė nuoroda – tai prekės ar paslaugos ir (ar) jų prekės ženklo pateikimas su programos turiniu nesusijusiomis formomis ir (ar) kai yra tiesioginis arba netiesioginis skatinimas pirkti ir (ar) pateikiama informacija apie prekių ir (ar) paslaugų kainas ir (ar) kita reklaminio pobūdžio informacija, išskirianti prekę ar paslaugą iš kitų.

Su televizijos programų transliuotojo transliuojamomis programomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsai – tai pranešimai apie transliuotojo rengiamus renginius, socialinius projektus, transliuotojo transliuojamų programų pagrindu leidžiamus leidinius (žurnalus, knygas, suvenyrus ir pan.), laikmenas, transliuotojo interneto svetaines ir transliuotojo paskyras interneto socialiniuose tinkluose.

Teleparduotuvės intarpas – tai teleparduotuvės skelbimas, kuris paprastai transliuojamas vienas, grupėmis ir (ar) kartu su reklamos intarpais įvairiu periodiškumu per programas ir (ar) tarp jų.

Tiesioginis siūlymas pirkti prekių ar naudotis paslaugomis – siūlymas vartotojams čia ir dabar (programos transliavimo metu) įsigyti ir (ar) užsisakyti reklamuojamų prekių ir (ar) paslaugų, nurodant prekių ir (ar) paslaugų kainą ir kitas esmines prekių ar paslaugų (pirkimo – pardavimo sutarties) įsigijimo sąlygas ir pristatant prekes ir (ar) paslaugas į vartotojo pasirinktą vietą. (Teisingumo teismo 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimo 31 punktas, C-320/94, C-328/94, C-329/94 ir C-339/94, Rink. P.I-6471).

Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254; 2010, Nr. 123-6260), Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1973) vartojamas sąvokas.

4. Jeigu kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato papildomus ar griežtesnius reikalavimus televizijos reklamai, taikomos tų teisės aktų nuostatos.

 

II. TELEVIZIJA

 

1. KOMERCINIS AUDIOVIZUALINIS PRANEŠIMAS

 

5. Komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais, lydimais arba nelydimais garso, skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens pavadinimą ir kuri yra įtraukta į televizijos programą už užmokestį arba kitokį atlygį ar savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia apima televizijos reklamą, pranešimus apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymus ir prekių rodymą.

6. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami.

7. Paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas ar prekių ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas yra laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai tai daroma už užmokestį ar kitokį atlygį.

8. Mokesčio ar kito atlygio (pvz., mainų) įrodymas nėra būtinas elementas, kad būtų galima nustatyti sąmoningą paslėptos reklamos pobūdį. (Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimas C-52/10 OL C226, 2011 07 30, p. 5).

9. Paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai yra draudžiami.

 

2. TELEVIZIJOS REKLAMA IR TELEPARDUOTUVĖ

 

10. Televizijos reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo skelbiama informacija, kurią vykdantis ūkinę, komercinę ar profesinę veiklą asmuo užsako skleisti ar skleidžia savireklamos tikslais ar siekdamas reklamuoti prekes ar paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas.

11. Teleparduotuvė – televizijos programų transliuotojo už užmokestį visuomenei transliuojami tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.

Teleparduotuvė – viena iš televizijos reklamos formų.

Teleparduotuvės skelbime yra apibūdinamos siūlomos prekės ir paslaugos, akcentuojama jų kokybė ir nauda, paskelbiama kaina ir kitos esminės prekių ir (ar) paslaugų (pirkimo–pardavimo) įsigijimo sąlygos ir sudaroma galimybė jas tuo pačiu metu įsigyti.

12. Pavieniams teleparduotuvės intarpams taikomi televizijos reklamai keliami reikalavimai.

 

Trukmė per valandą

 

13. Televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų.

14. Televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpų transliavimo trukmės skaičiavimo per vieną astronominę transliavimo valandą atskaitos taškas yra kiekviena transliuojamos programos astronominės valandos pradžia, pvz., 9.00, 10.00, 11.00 ir t. t.

15. Į televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtą suminį laiką per vieną astronominę transliavimo valandą nėra įskaičiuojama paties televizijos programų transliuotojo transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsai, rėmimo pranešimai ir prekių rodymas.

16. Televizijos reklama laikoma transliuotojo skelbiami įvairaus turinio pranešimai (anonsai) apie kito transliuotojo rengiamas programas, organizuojamus renginius ir pan.

17. Į televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtą suminį laiką per vieną astronominę transliavimo valandą yra įskaičiuojamas visų televizijos reklamos formų (reklaminiai vaizdo klipai; teleparduotuvės intarpai; reklaminės „bėgančios eilutės“; trumposios reklaminės žinutės (SMS); prekių, paslaugų ženklai, logotipai, išskyrus atvejus, kai prekių, paslaugų ženklai, logotipai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai šių prekių, paslaugų ženklų, logotipų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos programos vaizdais; taip pat rėmėjo pristatymo, prekių rodymo atvejais; skaidomo ekrano televizijos reklama ir kt.) transliavimo laikas.

 

Atpažįstamumas, atskyrimas

 

18. Teleparduotuvė ir televizijos reklama turi būti aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis (vaizdinėmis, pvz., vinjetėmis, skirtukais ir pan.) priemonėmis.

19. Transliuojami teleparduotuvės ir televizijos reklamos intarpai turi būti aiškiai atskirti nuo programos turinio (pvz., laidos, filmo, anonsų ir pan.) jų transliavimo pradžioje ir pabaigoje.

20. Teleparduotuvės ir televizijos reklamos išskyrime (skirtuke) turi būti aiškiai matomas žodis „Reklama“.

Televizijos reklamos intarpo pradžia turi būti atskirtas nuo kitos programos transliuojant skirtuką su žodžiu „Reklama“. Jeigu po televizijos reklamos intarpo transliuojami anonsai ir po jų vėl transliuojama televizijos reklamos intarpas jo pradžioje turi būti transliuojamas skirtukas su žodžiu „Reklama“.

21. Televizijos reklama turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jei tikėtina, kad vartotojai skelbiamos televizijos reklamos dėl jos pateikimo formos (pvz., pateikiama kaip reklaminiai reportažai, siužetai, kurie paprastai yra ilgesnės nei reklamos intarpas trukmės ir dažniausiai yra argumentuoto, informacinio ar apibūdinamojo pobūdžio) gali neatpažinti, tokia televizijos reklama turi būti pažymėta aiškiai matomu žodžiu „Reklama“ viso jos transliavimo metu.

22. Kitų formų televizijos reklama turi būti aiškiai atskirta nuo programos turinio, pasirenkant konkrečiai televizijos reklamos formai atskirti tinkamas garsines ir (ar) optines, ir (ar) erdvines (vaizdines) priemones.

23. Televizijos reklamos išskyrimo (skirtuko) transliavimo laikas nėra įskaičiuojamas į televizijos reklamos trukmę per vieną astronominę transliavimo valandą.

 

Televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai

 

24. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį bei nepažeidžiant turtinių teisių turėtojų teisių.

25. Televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas.

26. Įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama.

27. Transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį. Pavyzdžiui,

Filmo trukmė

Reklaminių intarpų skaičius

Filme iki 29 min. 59 sek.

0

Filme 30 min. ir iki 59 min. 59 sek.

1

Filme nuo 60 min. iki 89 min. 59 sek.

2

Filme nuo 90 iki 119 min. 59 sek.

3

Filme nuo 120 min. iki 149 min. 59 sek.

4

 

28. Transliuojant vaikams skirtas programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių.

29. Sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas.

 

3. TELEVITRINA

 

30. Televitrina – teleparduotuvės intarpams skirta programa (laida), transliuojama televizijos programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei.

31. Televitrina laikoma ne bet kokia teleparduotuvių intarpų visuma, o tik tokia, kuri transliuojama kaip atskira programa (laida) ir trunka ne trumpiau nei 15 minučių.

Televitrina yra atskira programa (laida) ir negali būti įterpiama į kitas programas (laidas) ir (ar) būti jų (programų (laidų)) sudėtine dalimi.

Televitrina kaip atskira programa (laida) turi būti aiškiai atskirta optinėmis ir erdvinėmis (vaizdinėmis, pvz., vinjetėmis, skirtukais ir pan.) priemonėmis nuo kitų programų.

32. Televitrinos išskyrimas (skirtukas) turi būti transliuojamas televitrinos pradžioje ir pabaigoje, jos išskyrime nuo kitų programų turi būti vartojamas žodis „Televitrina“.

33. Televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Televitrina, kurios trukmė yra 15 min., negali būti pertraukiama televizijos reklama, anonsais ir kt. intarpais. Jeigu televitrinos trukmė yra ilgesnė kaip 15 minučių, tai praėjus 15 min. nepertraukiamo laiko, ji gali būti toliau (po 15 min.) pertraukiama televizijos reklama, anonsais ir kt. laikantis televizijos reklamos atskyrimo bei kitų reikalavimų.

34. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.

 

4. SKAIDOMO EKRANO TELEVIZIJOS REKLAMA

 

35. Skaidomo ekrano televizijos reklama turi būti lengvai atpažįstama ir turi būti aiškiai atskirta nuo atskiros programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis arba žodžiu „Reklama“, kurių tikslas – neleisti žiūrovui supainioti televizijos reklamos ir atskiros programos turinio.

Atskyrimas erdvinėmis priemonėmis yra tinkamas, jeigu jis aiškiai identifikuoja televizijos reklamą ir leidžia žiūrovui ją aiškiai ir lengvai atskirti.

36. Skaidomo ekrano televizijos reklamos trukmė įskaičiuojama į televizijos reklamos trukmę per vieną astronominę transliavimo valandą.

 

Reklaminė „Bėganti eilutė“

 

37. „Bėganti eilutė“ turi būti atskirta nuo programos turinio naudojant kontrastuojantį foną.

38. Transliuojant „bėgančią eilutę“ programos metu ji negali užimti daugiau kaip 20 procentų ekrano ploto.

39. „Bėganti eilutė“ negali uždengti transliuojamos programos subtitrų ir (ar) indeksų.

40. „Bėgančios eilutės“ transliavimo laikas yra įskaičiuojamas į televizijos reklamos trukmę per vieną astronominę transliavimo valandą.

 

5. PREKIŲ RODYMAS PROGRAMOJE

 

41. Prekių rodymas – komerciniu audiovizualiniu pranešimu už užmokestį ar kitokį atlygį programoje aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos.

42. Prekių rodymas yra mokamas, kai transliuotojas ima tam tikrą užmokestį iš asmens už jo atitinkamos prekės ar paslaugos įtraukimą į programos turinį.

43. Prekių rodymas yra nemokamas, kai transliuotojas neima jokio užmokesčio ar kito atlygio už tam tikros prekės ar paslaugos įtraukimą į programos turinį (pvz., prizai ir pan.).

44. Prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose.

45. Programos, į kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

45.1. jokiomis aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo laikui, visuomenės audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;

45.2. jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

45.3. jose negali būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkrečią prekę, paslaugą ar prekės ženklą;

45.4. žiūrovai turi būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas, apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios televizijos reklamos.

46. Informuojant žiūrovus apie prekių rodymą programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat ir atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios televizijos reklamos, ne trumpiau kaip 5 sekundes ekrano apačioje kairėje pusėje turi būti rodoma raidė „P“. Raidė „P“ turi būti aiškiai matoma. Ji negali būti stilizuota, talpinama į rėmelius ar kitaip pakeičiama.

47. Aprašo 46 punktas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba užsakytoms sukurti programoms taikomas nuo 2012 m. gruodžio 31 d.

48. Programose draudžiama rodyti šias prekes:

48.1. tabako gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus produktus;

48.2. konkrečius gydymo būdus ar vaistinius preparatus, kurie Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, įsigyjami tik pagal receptus.

49. Prekių rodymas draudžiamas vaikams skirtose programose, žinių programose.

 

6. PRANEŠIMAI APIE RĖMIMĄ

 

50. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms ir (ar) programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą arba prekes ar paslaugas.

51. Remiamos visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:

51.1. jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui ir radijo programų transliuotojui, jo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;

51.2. jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

51.3. vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, interneto svetainės adresą, būtinai aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.

52. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.

53. Jeigu asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ir gydymą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose paskelbiamas rėmėjo pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar gydymo būdų. Šiuo atveju rėmėjo paskelbimui (pristatymui) nėra taikomi 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1128 patvirtintų Vaistinių preparatų reklamos taisyklių nuostatos.“

54. Rėmėjo paskelbimo trukmė turėtų būti tokia, kad žiūrovas spėtų išgirsti ir (ar) pamatyti rėmėjo pavadinimą, ženklą ar šūkį. Siūloma vieno rėmėjo skelbimo trukmė – iki 15 sek., o bendra laidos rėmėjus pristatančių iš eilės einančių skelbimų trukmė – ne daugiau kaip 40 sek. Viršijus rėmėjų skelbimo trukmę, viršytas laikas įskaitomas į televizijos reklamos trukmę per vieną astronominę transliavimo valandą.

55. Tais atvejais, kai atskirų programų prizų (dovanų) fondą sudaro rėmėjo gaminiai ar paslaugos rėmėjas gali būti paskelbiamas tos programos metu, jo skelbimui skiriant iki 10 sek., rėmėjo įsteigto prizo įteikimo metu arba pristatant programos prizus.

56. Rėmėjo pristatyme (skelbime) negali būti skelbiama reklaminė informacija apie rėmėjo prekių ir (ar) paslaugų savybes, privalumus, sudėtį, poveikį, kokybę, kainas ir kita reklaminio pobūdžio informacija, išskirianti rėmėjo prekę ar paslaugą.

57. Remiamos programos metu rėmėjo prekių, paslaugų reklama gali būti transliuojama tik toje programoje esančiuose televizijos reklamos blokuose arba kitu būdu aiškiai išskirta nuo programos turinio Aprašo 18–22 punktuose nustatyta tvarka.

58. Transliuojant remiamos programoms anonsus rėmėjas gali būti skelbiamas, laikantis reikalavimų rėmėjų skelbimui, nustatytų šioje Tvarkoje.

59. Žinių programos negali būti remiamos.

 

III. RADIJAS

 

60. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

61. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.

62. Reklama radijo programoje turi būti aiškiai atpažįstama, garsinėmis priemonėmis aiškiai atskirta nuo kitų programos dalių.

63. Transliuojami reklamos intarpai turi būti aiškiai atskirti nuo kitų programos dalių garsinėmis priemonėmis jų transliavimo pradžioje ir pabaigoje. Reklamos išskyrime turi būti aiškiai pasakomas žodis „Reklama“.

64. Jei tikėtina, kad reklamos vartotojai skelbiamos reklamos dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokios reklamos pradžioje ir pabaigoje žodžiu klausytojai turi būti informuojami, kad tai reklama.

65. Paslėpta reklama draudžiama.

66. Radijo programų rėmimui yra taikomi šios Tvarkos 6 skyriaus reikalavimai.

 

_________________