LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ RINKIMŲ
Į S T A T Y M A S
1989 m. gruodžio 7 d. Nr. XI-3455
Vilnius
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų pagrindai
Lietuvos Respublikos rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų deputatai renkami penkeriems metams vienmandatėse rinkiminėse apygardose remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Rajono pavaldumo miestų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų deputatai gali būti renkami visoje atitinkamo miesto, gyvenvietės, apylinkės teritorijoje – vienoje daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje.
2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę rinkti ir būti išrinktais turi Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų.
Rinkimuose nedalyvauja Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais, asmenys, laikomi laisvės atėmimo vietose remiantis teismo nuosprendžiu (nutarimu) arba ryšium su vykdomu tyrimu baudžiamojoje byloje, taip pat nusiųsti teismo sprendimu į priverstinio gydymo vietas.
Bet kokie tiesioginiai ar netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai priklausomai nuo kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.
3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimai yra lygūs: kiekvienoje vienmandatėje rinkiminėje apygardoje rinkėjas turi vieną balsą. Jeigu rajono pavaldumo miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų deputatai renkami daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje, rinkėjas turi tiek balsų, kiek Taryboje reikia išrinkti deputatų. Visi rinkėjai dalyvauja rinkimuose lygiais pagrindais.
4 straipsnis. Tiesioginė rinkimų teisė
5 straipsnis. Slaptas balsavimas
6 straipsnis. Rinkimų organizavimas ir rinkiminės komisijos
7 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo viešumas
Vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimus rengia ir vykdo rinkiminės komisijos, visuomeninės, politinės organizacijos, visuomeniniai judėjimai ir darbo kolektyvai atvirai ir viešai. Apie rinkiminius renginius-susirinkimus, komisijų posėdžius visuomenei turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
Rinkiminės komisijos informuoja piliečius apie savo sudėtį, darbą, jo vietą ir laiką, rinkiminių apygardų sudarymą, apie rinkėjų sąrašus. Rinkiminės komisijos praneša piliečiams kandidatų į deputatus registravimo rezultatus, įregistruotų kandidatų biografijų duomenis, balsavimo dėl kiekvieno kandidato į deputatus rezultatus ir rinkimų rezultatus.
Rinkiminių komisijų posėdžiuose, taip pat registruojant kandidatus į deputatus, balsuojant bei skaičiuojant balsus rinkiminėje apylinkėje, nustatant rinkimų rezultatus apygardoje ir visoje Tarybos teritorijoje turi teisę dalyvauti raštiškai įgalioti rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės, visuomeninių, politinių organizacijų, visuomeninių judėjimų, rinkėjų susirinkimų, taip pat kandidato į deputatus stebėtojai ir patikėtiniai.
Masinės informacijos priemonės nušviečia vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų rengimą ir vykdymą, jų atstovams garantuojama nekliudomai įeiti į visus susirinkimus ir posėdžius, susijusius su rinkimais. Rinkiminės komisijos, valstybiniai ir visuomeniniai organai, darbo kolektyvai teikia joms informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas rengiant ir vykdant rinkimus
9 straipsnis. Teisė kelti kandidatus į deputatus
10 straipsnis. Rinkėjų priesakai
11 straipsnis. Deputato statuso nesuderinamumas su pareigine padėtimi
Asmenys, kurie įeina į vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sudėtį, taip pat vietinių Tarybų vykdomųjų komitetų skyrių ir valdybų vadovai bei kiti pareigūnai negali būti Tarybos, kuri juos renka, skiria arba tvirtina, deputatais. Deputatais negali būti rajonų (miestų) liaudies teismų liaudies teisėjai ir rajonų (miestų) prokurorai.
12 straipsnis. Rinkimų materialinis aprūpinimas ir išlaidos
Patalpas ir įrengimus, kurių reikia rinkimams surengti ir vykdyti, rinkiminėms komisijoms suteikia įmonės, įstaigos ir organizacijos, valstybiniai ir visuomeniniai organai.
13 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams laisvai įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktiems vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatais, organizuoti rinkiminę agitaciją, taip pat rinkiminių komisijų nariai, valstybinių ir visuomeninių organų pareigūnai, suklastoję rinkiminius dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal įstatymą. Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į deputatus.
II. RINKIMŲ PASKYRIMO IR RINKIMINIŲ APYGARDŲ
SUDARYMO TVARKA
14. straipsnis. Rinkimų paskyrimas
Visų vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimai rengiami vienu metu. Juos skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba arba jos pavedimu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki pasibaigiant vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų įgaliojimų laikui.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos arba jos Prezidiumo nutarimas dėl rinkimų paskyrimo paskelbiamas spaudoje.
15 straipsnis. Rinkiminių apygardų sudarymas
Vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimams sudaromos vienmandatės rinkiminės apygardos siekiant užtikrinti jose vienodą rinkėjų skaičių ir atsižvelgiant į administracinį-teritorinį suskirstymą. Rajono pavaldumo miestų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimams gali būti sudaroma viena daugiamandatė rinkiminė apygarda visoje Tarybos teritorijoje.
Kiekvienoje vienmandatėje rinkiminėje apygardoje renkamas vienas atitinkamos Tarybos deputatas, o daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje – tiek, kiek iš viso reikia išrinkti deputatų į Tarybą.
Į rajono pavaldumo miesto, gyvenvietės ir apylinkės Liaudies deputatų tarybas renkama nuo 7 iki 40 deputatų.
Pagal šias normas kiekvieno rajono, miesto, gyvenvietės ir apylinkės Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimams rinkiminių apygardų skaičių nustato atitinkama vietinė Liaudies deputatų taryba, atsižvelgdama į gyventojų skaičių, teritoriją ir kitas vietos sąlygas, ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki pasibaigiant vietinės Tarybos deputatų Įgaliojimų laikui ir apie tai praneša aukštesniajai Tarybai. Kiekviena rajono pavaldumo miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų taryba taip pat sprendžia, ar rinkimus rengti vienmandatėse arba daugiamandatėje rinkiminėse apygardose.
Vietinių Liaudies deputatų tarybų teikimu rinkimines apygardas sudaro rajono, miesto, gyvenvietės ir apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams.
III. RINKIMINĖS APYLINKES
16 straipsnis. Rinkiminių apylinkių sudarymas
Balsavimui vykdyti ir balsams skaičiuoti rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių teritorija suskirstoma į rinkimines apylinkes. Jos gali būti sudarytos ligoninėse ir kitose stacionarinėse gydymo įstaigose.
17 straipsnis. Rinkiminių apylinkių sudarymo tvarka ir norma
Rinkimines apylinkes, kurios yra bendros visų vietinių Tarybų deputatų rinkimams, sudaro ir numerius suteikia rajonų, Respublikos pavaldumo miestų rinkiminės komisijos atitinkamų Tarybų deputatų rinkimams šių Tarybų teikimu.
Laivuose, kurie rinkimų dieną yra kelionėje, rinkimines apylinkes sudaro rajono, miesto rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams pagal laivo įregistravimo uosto vietą. Rinkiminės apylinkės sudaromos ir skelbiamos spaudoje ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki rinkimų. Laivuose, kurie rinkimų dieną yra kelionėje, rinkiminės apylinkės sudaromos per tokį pat laiką, o išimtiniais atvejais – ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki rinkimų.
IV. RINKIMINĖS KOMISIJOS
18 straipsnis. Rinkiminių komisijų sistema
Vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkiminės komisijos:
19 straipsnis. Respublikos rinkiminės komisijos vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimams sudarymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ne vėliau kaip dešimtą dieną po rinkimų paskyrimo sudaro Respublikos rinkiminę komisiją vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimams iš komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo, sekretoriaus, ir 12 narių, atsižvelgdama į visuomeninių, politinių organizacijų, visuomeninių judėjimų respublikinių organų pasiūlymus, kurie pateikiami per septynias dienas po rinkimų paskyrimo. Pasiūlymus dėl šios rinkiminės komisijos sudėties turi teisę pateikti ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Respublikos rinkiminės komisijos sudėtis skelbiama spaudoje.
20 straipsnis. Respublikos rinkiminės komisijos įgaliojimai
Respublikos rinkiminė komisija vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimams:
1) kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas, ir užtikrina vienodą jo taikymą; prireikus kreipiasi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą su teikimais dėl šio įstatymo aiškinimo;
2) nustato rinkiminių dokumentų, taip pat išduodamų deputatams pažymėjimų formas, balsadėžių, rinkiminių komisijų antspaudų pavyzdžius ir rinkiminių dokumentų saugojimo tvarką;
3) išklauso Lietuvos Respublikos ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų, vietinių Liaudies, deputatų tarybų, kitų valstybinių ir visuomeninių organų pranešimus apie rinkimų rengimą ir vykdymą;
4) susumuoja visų Respublikos vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų rezultatus ir skelbia pranešimus spaudoje;
5) paskirsto lėšas rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių rinkiminėms komisijoms atitinkamų Tarybų deputatų rinkimams, svarsto materialinio techninio rinkimų aprūpinimo klausimus;
21 straipsnis. Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių rinkiminių komisijų sudarymas
22 straipsnis. Rinkiminių apylinkių rinkiminių komisijų sudarymas
Rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija sudaroma iš 5–19 narių. Prireikus apylinkės rinkiminės komisijos sudėtis gali būti padidinta arba sumažinta. Rinkiminių apylinkių rinkimines komisijas tvirtina rinkiminės komisijos rajonų, Respublikos pavaldumo miestų Tarybų deputatų rinkimams ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki rinkimų,
23 straipsnis. Atstovų kėlimas į rajonų, miestų, gyvenviečių, apylinkių ir rinkiminių apylinkių rinkimines komisijas
Atstovus į rinkimines komisijas kelia visuomeninių, politinių organizacijų ir visuomeninių judėjimų rajonų, miestų organai, taip pat Tarybos teritorijoje esančios jų pirminės organizacijos, darbo kolektyvai visuotiniuose susirinkimuose, jų tarybos arba jiems prilyginti organai, gyventojų visuomeninio savaveiksmiškumo organai, gyvenamosios vietos rinkėjų susirinkimai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 50 rinkėjų.
24 straipsnis. Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių rinkiminių komisijų įgaliojimai
Rajono, miesto, gyvenvietes ir apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams:
1) kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas rengiant ir vykdant Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimus Tarybos teritorijoje;
3) sudaro ir skelbia rinkimines apygardas, nustato jų numeraciją, informuoja rinkėjus apie rinkiminių komisijų buveinę ir balsavimo patalpas;
4) išklauso rinkiminių apylinkių rinkiminių komisijų, vietinių valstybinių, taip pat visuomeninių organų pranešimus apie rinkimų rengimą ir vykdymą;
5) paskirsto lėšas rinkiminių apylinkių rinkiminėms komisijoms ir kontroliuoja kaip rinkiminių apylinkių rinkiminės komisijos aprūpinamos patalpomis, transportu, ryšiais, svarsto kitus materialinio techninio rinkimų aprūpinimo klausimus;
6) organizuoja kandidatų į deputatus kėlimą, jeigu visuomeninės, politinės organizacijos, visuomeniniai judėjimai ir rinkėjai patys nerealizuoja šios teisės;
7) registruoja iškeltus, kandidatus į Tarybos deputatus ir išduoda jiems pažymėjimus, organizuoja kandidatų į deputatus susitikimus su rinkėjais, jeigu jie to prašo;
8) patvirtina kiekvienos rinkiminės apygardos rinkiminio biuletenio tekstą ir užtikrina rinkiminių biuletenių Liaudies deputatų tarybos deputatų rinkimams pagal nustatytą formą spausdinimą, taip pat aprūpina rinkiminiais biuleteniais rinkiminių apylinkių rinkimines komisijas;
9) kandidatų į deputatus prašymu registruoja patikėtinius bei stebėtojus ir jiems išduoda pažymėjimus;
10) svarsto pareiškimus ir skundus dėl rinkiminių apylinkių rinkiminių komisijų veiksmų ir priima sprendimus;
13) perduoda Liaudies deputatų tarybos mandatų komisijai dokumentus, reikalingus deputatų įgaliojimams patvirtinti;
14) organizuoja Tarybos deputatų pakartotinius rinkimus ir rinkimus vietoj nesančių deputatų, taip pat pakartotinį balsavimą;
25 straipsnis. Rinkiminės apylinkės rinkiminės komisijos įgaliojimai
Rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija:
1) patikslina ir tvirtina pagrindinį rinkėjų sąrašą apylinkėje ir su juo supažindina rinkėjus, priima ir svarsto pareiškimus dėl klaidingų įrašų rinkėjų sąraše ir sprendžia klausimą dėl atitinkamų jo pakeitimų;
7) svarsto pareiškimus bei skundus dėl rinkimų rengimo ir balsavimo organizavimo ir priima sprendimus;
26 straipsnis. Rinkiminių komisijų darbo organizavimas
Rinkiminės komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir sekretorius renkami komisijos posėdyje.
Rinkiminės komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos sudėties. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu visos komisijos sudėties balsų dauguma. Komisijos nariai, nesutinkantys su jos sprendimu, turi teisę pareikšti atskirą nuomonę, kurios tekstas pridedamas prie protokolo.
Rinkiminių komisijų sprendimus, priimtus jų įgaliojimų ribose, privalo vykdyti visi valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos ir organizacijos.
Rinkiminės komisijos sprendimai ir veiksmai gali būti apskųsti aukštesniajai rinkiminei komisijai, o šio įstatymo numatytais atvejais – ir teismui.
27 straipsnis. Parama rinkiminėms komisijoms
Valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos, organizacijos, pareigūnai privalo padėti rinkiminėms komisijoms vykdyti jų įgaliojimus, teikti jų darbui reikalingas žinias ir medžiagą.
28 straipsnis. Rinkiminių komisijų sudėties keitimas
Bet kurį rinkiminės komisijos narį iš jo pareigų komisijoje gali atleisti organas, patvirtinęs jos sudėtį, pagal asmeninį pareiškimą arba jį iškėlusios visuomeninės, politinės organizacijos, visuomeninio judėjimo, darbo kolektyvo ar gyvenamosios vietos rinkėjų susirinkimo teikimu.
V. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
29 straipsnis. Rinkėjų sąrašų sudarymas
Miestų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sudaro nuolatinius rinkėjų sąrašus, kuriuos, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki rinkimų, perduoda rinkiminių apylinkių rinkiminėms komisijoms. Šie sąrašai patikslinami prieš pakartotinius rinkimus, rinkimus vietoj nesančių deputatų ir referendumą.
Rinkėjų sąrašą kiekvienoje rinkiminėje apylinkėje tvirtina jos rinkiminė komisija ir pasirašo rinkiminės apylinkės rinkiminės komisijos pirmininkas ir sekretorius. Sąrašui patikslinti rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija gali pasitelkti visuomenės atstovus.
30 straipsnis. Piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus
Į rinkėjų sąrašą įrašomi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems iki rinkimų dienos arba rinkimų dieną sukanka 18 metų ir kurie sąrašo sudarymo metu gyvena tos rinkiminės apylinkės teritorijoje ir turi rinkimų teisę. Kilus ginčui dėl gyvenamosios vietos nustatymo, pilietis į rinkėjų sąrašą įrašomas pagal paso įrašą. Kariai – Lietuvos Respublikos piliečiai – įrašomi į gyvenamosios vietos rinkėjų sąrašus bendrais pagrindais.
31 straipsnis. Piliečių supažindinimas su rinkėjų sąrašais ir teisė apskųsti klaidingus įrašus rinkėjų sąraše
Rinkėjų sąrašai pateikiami visiems susipažinti likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, o rinkiminėse apylinkėse, sudarytose ligoninėse ir kitose stacionarinėse gydymo įstaigose, – prieš dvi dienas iki rinkimų.
Piliečiams užtikrinama galimybė rinkiminės apylinkės rinkiminės komisijos patalpose susipažinti su rinkėjų sąrašu ir patikrinti, ar teisingai jis sudarytas.
Kiekvienam piliečiui suteikiama teisė apskųsti, kai rinkėjai neįrašyti, neteisingai įrašyti į sąrašą arba išbraukti iš sąrašo, taip pat, kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją. Pareiškimą dėl klaidingų įrašų sąraše svarsto rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija, kuri privalo ne vėliau kaip per dvi dienas, o išvakarėse ir rinkimų dieną – nedelsdama apsvarstyti pareiškimą, padaryti reikiamas pataisas sąraše arba išduoti pareiškėjui motyvuoto sprendimo netenkinti jo pareiškimo nuorašą. Komisijos sprendimas gali būti apskųstas rajono (miesto) liaudies teismui, kuris privalo išnagrinėti skundą per tris dienas. Rajono (miesto) liaudies teismo sprendimas yra galutinis, Pataisą rinkėjų sąraše sutinkamai su teismo sprendimu nedelsdama padaro rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija.
VI. KANDIDATŲ Į VIETINIŲ LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBŲ DEPUTATUS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS
32 straipsnis. Kandidatų į deputatus kėlimo tvarka
Kelti kandidatus į vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatus rinkiminėse apygardose pradedama prieš du mėnesius ir baigiama prieš 35 dienas iki rinkimų.
Kandidatu į deputatus gali būti keliamas Lietuvos Respublikos pilietis. Teisę kelti kandidatus į deputatus turi renkamos Tarybos teritorijoje esančių visuomeninių, politinių organizacijų, visuomeninių judėjimų rajonų ir miestų organai, pirminės organizacijos, taip pat ne mažiau kaip 50, o Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose ne mažiau kaip 100 darbo ar gyvenamosios vietos piliečių susirinkimas.
Svarstomų susirinkime (posėdyje) kandidatūrų skaičius neribojamas. Kiekvienas susirinkimo (posėdžio) dalyvis gali laisvai svarstyti politines, dalykines ir asmenines siūlomų kandidatų į deputatus savybes, taip pat agituoti už arba prieš juos.
Sprendimas dėl kandidato į deputatus iškėlimo priimamas susirinkime (posėdyje) baisų dauguma atviru ar slaptu balsavimu. Susirinkime (posėdyje) gali būti iškeltas tik vienas kandidatas j renkamos Tarybos deputatus.
Dėl kandidato į deputatus iškėlimo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: kandidatą iškėlusios visuomeninės, politinės organizacijos, visuomeninio judėjimo organo, pirminės organizacijos pavadinimas ir narių skaičius, darbo ar gyvenamosios vietos piliečių grupės įvardijimas, susirinkimo (posėdžio) vieta ir laikas, kiek asmenų dalyvavo susirinkime (posėdyje), kas pasiūlė kandidatą į deputatus ir palaikė šią kandidatūrą, iškelto kandidato į deputatus pavardė, vardas, gimimo metai ir vieta, einamos pareigos (užsiėmimas), darbo ir gyvenamoji vieta, kiek balsavo už siūlomą kandidatą į deputatus. Protokolą pasirašo susirinkimo (posėdžio) pirmininkas ir sekretorius. Apie priimtą sprendimą susirinkimo (posėdžio) organizatoriai ne vėliau kaip per dvi dienas praneša iškeltam kandidatui j deputatus ir rinkiminei komisijai atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams.
33 straipsnis. Kandidatų į deputatus įregistravimas
Kandidatus į deputatus rinkiminėse apygardose įregistruoja rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių rinkiminės komisijos atitinkamų Tarybų deputatų rinkimams. Kandidatų į deputatus įregistravimas baigiamas prieš mėnesį iki rinkimų dienos.
Sprendimas dėl kandidato į deputatus įregistravimo priimamas ne vėliau kaip per tris dienas, kai yra šie įregistravimui būtini dokumentai: 1) susirinkimo dėl kandidato į deputatus šioje rinkiminėje apygardoje iškėlimo protokolas; 2) kandidato į deputatus raštiškas pareiškimas, kad jis sutinka balotiruotis šioje rinkiminėje apygardoje. Kai kandidatais į deputatus iškeliami asmenys, išvardyti šio įstatymo 11 straipsnyje, jie savo pareiškimuose privalo nurodyti, kad atsisakys einamų pareigų, jeigu bus išrinkti deputatais. Rajono, miesto, gyvenvietės ir apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams gali atsisakyti įregistruoti kandidatą į deputatus tik tada, kai pažeista šiame įstatyme nustatyta kandidato į deputatus iškėlimo tvarka.
Kandidatas į atitinkamos Tarybos deputatus vienu metu gali balotiruotis tik vienoje rinkiminėje apygardoje. Sutikimą balotiruotis rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminei komisijai atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams kandidatas į deputatus turi pateikti ne vėliau kaip trys dienos iki įregistravimo termino pabaigos.
Kandidatas į deputatus negali įeiti į rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminę komisiją atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams, taip pat į rinkiminės apylinkės rinkiminę komisiją, kuri organizuoja ir vykdo kandidato į deputatus rinkimus. Asmuo, iškeltas kandidatu į deputatus ir įeinantis į vieną iš šių komisijų, laikomas atleistu nuo pareigų komisijoje, kai tik jis įregistruojamas kandidatu į deputatus.
Rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams ne vėliau kaip trečią dieną po kandidato j deputatus įregistravimo skelbia pranešimą apie įregistravimą, nurodydama kiekvieno kandidato į deputatus pavardę, vardą, gimimo metus, einamas pareigas (užsiėmimą), darbo ir gyvenamąją vietą.
34 straipsnis. Kandidato atsisakymas savo kandidatūros
35 straipsnis. Rinkimų organizavimas nelikus kandidatų į deputatus
Kai kandidatai į deputatus pasitraukia mažiau kaip prieš mėnesį iki rinkimų ir kai vienmandatėje rinkiminėje apygardoje nelieka nė vieno kandidato į deputatus arba daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje lieka mažiau kandidatų negu reikia i Tarybą išrinkti deputatų, deputatas atitinkamoje rinkiminėje apygardoje renkamas per du mėnesius po bendrų rinkimų šio įstatymo nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Rinkiminis biuletenis
Į rinkiminį biuletenį abėcėlės tvarka įrašomi visi įregistruoti kandidatai j deputatus, nurodant kiekvieno kandidato į deputatus pavardę, vardą, einamas pareigas (užsiėmimą), darbo ir gyvenamąją vietą. Rinkiminiai biuleteniai spausdinami lietuvių kalba ir prireikus kitomis kalbomis, kurias vartoja rinkiminės apygardos rinkėjai. Jeigu renkama daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje, rinkiminiame biuletenyje nurodoma, kiek iš viso reikia išrinkti deputatų.
VII. KANDIDATŲ Į VIETINIŲ LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBŲ DEPUTATUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis. Kandidato į deputatus teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis, gauti informaciją
Kandidatai į deputatus, po to, kai juos įregistravo rinkiminės komisijos, turi lygią teisę pasisakyti rinkiminiuose ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis.
38 straipsnis. Kandidato į deputatus rinkiminė programa
39 straipsnis. Kandidato į deputatus patikėtiniai ir stebėtojai
Kandidatas į deputatus gali turėti iki penkių patikėtinių, kurie jam padeda organizuoti rinkiminę kampaniją, agituoja už jo išrinkimą deputatu, atstovauja jo interesams savitarpio santykiuose su valstybiniais ir visuomeniniais organais, rinkėjais, visuomeninėmis, politinėmis organizacijomis, visuomeniniais judėjimais, taip pat rinkiminėse komisijose.
Kandidatas į deputatus gali turėti po vieną stebėtoją kiekvienoje rinkiminėje apylinkėje, kurie turi teisę dalyvauti rinkiminių komisijų posėdžiuose, balsuojant, skaičiuojant balsus rinkiminėje apylinkėje, nustatant rinkiminėje apygardoje rezultatus ir susumuojant bendrus rinkimų rezultatus.
Kandidatas į deputatus pasirenka patikėtinius ir stebėtojus savo nuožiūra ir praneša apie juos įregistravimui rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminei komisijai atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams. Įregistravusi patikėtinius ir stebėtojus, rinkiminė komisija išduoda jiems pažymėjimus.
Patikėtiniais ir stebėtojais negali būti asmenys, įeinantys į rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminę komisiją atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams, taip pat rinkiminės apylinkės rinkiminę komisiją, kuri organizuoja ir vykdo kandidato į deputatus rinkimus.
40 straipsnis. Rinkiminė agitacija
Visuomeninėms, politinėms organizacijoms, visuomeniniams judėjimams, darbo kolektyvams ir gyvenamosios vietos rinkėjams, iškėlusiems kandidatus į deputatus, suteikiama teisė nekliudomai agituoti už savo kandidatus po to, kai jie įregistruojami.
Visuomeninėms, politinėms organizacijoms, visuomeniniams judėjimams, darbo kolektyvams, gyvenamosios vietos rinkėjams suteikiamos įrengtos patalpos susirinkimams ir mitingams, taip pat masinės informacijos priemonės rinkiminei agitacijai.
Lietuvos Respublikos piliečiams, visuomeninėms, politinėms organizacijoms, visuomeniniams judėjimams, darbo kolektyvams garantuojama galimybė laisvai ir visapusiškai svarstyti politines, dalykines ir asmenines kandidatų į deputatus savybes, taip pat teisė agituoti už arba prieš kandidatą.
Kandidatai į deputatus rengia susitikimus su savo rinkėjais tiek susirinkimuose, tiek ir kitokia rinkėjams patogia forma.
41 straipsnis. Įregistruoto kandidato į deputatus teisė nemokamai važinėti
42 straipsnis. Kandidato į deputatus neliečiamybė
VIII. BALSAVIMO IR RINKIMŲ REZULTATŲ SUSUMAVIMO IR PASKELBIMO TVARKA
43 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Rinkimų dieną balsuojama nuo 8 iki 20 valandos. Apie balsavimo laiką ir vietą rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija informuoja rinkėjus ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki rinkimų.
44 straipsnis. Balsavimo organizavimas
Balsuojama specialiai skirtose patalpose, kuriose turi būti įrengta pakankamai slapto balsavimo kabinų arba kambarių, nustatytos rinkiminių biuletenių išdavimo vietos ir pastatytos balsadėžės. Balsadėžės turi būti taip pastatytos, kad balsuojantieji, prieidami prie jų, pereitų per slapto balsavimo kabinas arba kambarius.
Už balsavimo organizavimą, rinkėjų valios pareiškimo paslapties užtikrinimą, patalpų įrengimą ir reikiamos tvarkos palaikymą jose yra atsakinga rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija.
Rinkimų dieną prieš pradedant balsuoti rinkiminės apylinkės rinkiminės komisijos pirmininkas visų komisijos narių akivaizdoje patikrina balsadėžes ir jas užplombuoja arba užantspauduoja.
Kiekvienas rinkėjas balsuoja pats, balsuoti už kitus asmenis neleidžiama. Rinkiminius biuletenius rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija išduoda, remdamasi rinkiminės apylinkės rinkėjų sąrašu, pateikus pasą arba kitokį asmens liudijimą. Atvykę balsuoti rinkėjai, kurie nebuvo įrašyti į rinkėjų sąrašą, įrašomi į papildomą rinkėjų sąrašą, jeigu pagal šio įstatymo 28 straipsnį jie gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą. Gavęs rinkiminį biuletenį, rinkėjas pasirašo rinkėjų sąraše.
Tais atvejais, kai pavieniai rinkėjai dėl blogos sveikatos arba dėl kitų priežasčių negali atvykti į balsavimo patalpą, jų pareiškimu rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija paveda ne mažiau kaip dviem komisijos nariams organizuoti balsavimą toje vietoje, kur yra šie rinkėjai. Apie tai turi būti pažymima rinkėjų sąraše ir įrašoma į jo priedėlį. Gavęs rinkiminį biuletenį, rinkėjas pasirašo sąrašo priedėlyje. Tokiam balsavimui rinkiminėje apylinkėje naudojamos nešiojamos balsadėžės.
45 straipsnis. Balsavimas
Rinkiminius biuletenius balsuojantysis užpildo slapto balsavimo kabinoje arba kambaryje. Užpildant biuletenius, draudžiama, kad, išskyrus balsuojantįjį, čia kas nors būtų. Rinkėjas, kuris negali pats užpildyti biuletenio, turi teisę pasikviesti į kabiną arba kambarį savo nuožiūra kitą asmenį, išskyrus rinkiminės komisijos narį, stebėtoją ar kandidato į deputatus patikėtinį.
46 straipsnis. Balsavimas ne rinkimų dieną
Lietuvos Respublikos pilietis, kuris negali rinkimų dieną atvykti balsuoti, likus ne daugiau kaip dešimt dienų iki rinkimų gali atvykti į rinkiminės apylinkės rinkiminės komisijos buveinę ir komisijos paprašyti rinkiminio biuletenio. Gavęs rinkiminį biuletenį, rinkėjas pasirašo rinkėjų sąraše. Rinkėjas, užpildęs rinkiminį biuletenį, įdeda jį į voką, kuris užklijuojamas ir užantspauduojamas rinkiminės apylinkės rinkiminės komisijos antspaudu. Šį voką rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija saugo iki rinkimų dienos. Rinkimų dieną prieš pradedant balsavimą rinkiminės apylinkės rinkiminės komisijos pirmininkas komisijos akivaizdoje voką įmeta į balsadėžę.
47 straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkiminėje apylinkėje
Balsus rinkiminėje apylinkėje skaičiuoja rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija atskirai kiekvienam kandidatui į atitinkamos Tarybos deputatus.
Komisijos pirmininkui paskelbus, kad balsavimas baigtas, rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija suskaičiuoja ir anuliuoja visus nepanaudotus rinkiminius biuletenius. Tik po to atidaromos balsadėžės. Kiekvieną balsadėžę apylinkės rinkiminė komisija atidaro ir balsus skaičiuoja atskirai. Pirmiausia atidaromos nešiojamos balsadėžės ir skaičiuojami ten esantys biuleteniai, po to atidaroma balsavimo patalpoje esanti balsadėžė ir suskaičiuojami joje esantys biuleteniai. Atidaryti balsadėžės nebaigus balsavimo draudžiama.
Rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija pagal pagrindinį ir papildomą rinkėjų sąrašą bei jo priedėlį nustato, kiek iš viso yra rinkėjų kiekvienoje rinkiminės apylinkės rinkiminėje apygardoje, taip pat kiek rinkėjų gavo biuletenius. Balsadėžėse rastų biuletenių pagrindu rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija nustato, kiek iš viso rinkėjų balsavo, kiek balsavo už ir kiek balsavo prieš kiekvieną kandidatą į deputatus, taip pat kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais kiekvienoje rinkiminėje apygardoje, įeinančioje į rinkiminę apylinkę. Balsai, kuriuos rinkėjai padavė už papildomai įrašytų į biuletenius piliečių pavardes, neskaičiuojami.
Negaliojančiais pripažįstami nenustatyto pavyzdžio biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose balsuojant palikta daugiau kaip vienas kandidatas, o daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje negaliojančiais laikomi tie biuleteniai, kuriuose palikta daugiau kandidatų pavardžių, negu reikia išrinkti į Tarybą deputatų. Kilus abejonėms, ar rinkiminis biuletenis galioja, klausimą balsavimu sprendžia rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija.
Balsų skaičiavimo rezultatai apsvarstomi rinkiminės apylinkės rinkiminės komisijos posėdyje ir įrašomi į protokolą, kuris surašomas atskirai kiekvienai rinkiminei apygardai.
Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius ir nariai. Prie protokolo pridedami gauti stebėtojų ir kandidatų į deputatus patikėtinių skundai dėl balsavimo procedūros pažeidimų ir jie nusiunčiami rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminei komisijai atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams. Jeigu apygardos teritorija didesnė už rinkiminės apylinkės teritoriją, tai rinkiminės apylinkės rinkiminė komisija siunčia savo protokolą rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminei komisijai atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams, kuri, susumavusi balsavimo rezultatus visoje apygardoje, apsvarsto juos ir surašo protokolą apie balsavimo rezultatus apygardoje.
48 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
Rinkimų rezultatai rinkiminėse apygardose tvirtinami rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminės komisijos atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams posėdyje ir įrašomi j protokolą, kuriame nurodoma, kiek iš viso atitinkamos Tarybos teritorijoje yra rinkėjų, kiek rinkėjų gavo rinkiminius biuletenius, kiek rinkėjų balsavo, kiek rinkėjų balsavo už ir prieš kiekvieną kandidatą į deputatus, kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais, kurie kandidatai išrinkti deputatais. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius ir nariai.
Rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams gali pripažinti rinkimus rinkiminėje apygardoje negaliojančiais dėl rinkimų metu arba skaičiuojant balsus padarytų šio įstatymo pažeidimų, turėjusių lemiamos įtakos rinkimų rezultatams.
Rinkimai rinkiminėje apygardoje pripažįstami neįvykusiais, jeigu juose dalyvavo mažiau kaip pusė rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus, taip pat mirus kandidatui į deputatus, jeigu vienmandatėje rinkiminėje apygardoje įregistruotas vienas kandidatas. Jeigu daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje išrinkta mažiau deputatų, negu nustatyta rinkti į miesto, gyvenvietės, apylinkės Tarybą, trūkstamiems deputatams išrinkti organizuojami pakartotiniai rinkimai.
Rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams įregistruoja deputatus, išrinktus kiekvienoje rinkiminėje apygardoje arba atsisako įregistruoti deputatą, jeigu rinkimai pripažįstami negaliojančiais.
Pranešimą apie rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos deputatų rinkimų rezultatus ir išrinktų deputatų sąrašą rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams paskelbia abėcėlės tvarka ne vėliau kaip penktą dieną po rinkimų. Pranešime nurodoma, kiek iš viso Tarybos teritorijoje buvo įrašyta piliečių į rinkėjų sąrašus, kiek rinkėjų balsavo, kiek balsavo už ir prieš kiekvieną kandidatą, kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais, išrinktų deputatų pavardės ir vardai, pareigos (užsiėmimas), darbo ir gyvenamoji vieta.
IX. PAKARTOTINIS BALSAVIMAS. PAKARTOTINIAI RINKIMAI IR RINKIMAI VIETOJ NESANČIŲ DEPUTATŲ. RINKIMAI NAUJAI SUDARYTUOSE ADMINISTRACINIUOSE-TERITORINIUOSE VIENETUOSE
49 straipsnis. Pakartotinis balsavimas
Jeigu vienmandatėje rinkiminėje apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai į deputatus ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams priima sprendimą surengti apygardoje pakartotinį balsavimą dėl dviejų kandidatų į deputatus, gavusių daugiausia balsų. Apie šį sprendimą rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams informuoja apygardos rinkėjus. Pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkiminėje apygardoje surengiamas ne vėliau kaip per dvi savaites laikantis šio įstatymo reikalavimų. Išrinktu laikomas kandidatas į deputatus, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių rinkėjų,
50 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
Jeigu vienmandatėje rinkiminėje apygardoje balotiravosi nedaugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, arba kai rinkimai rinkiminėje apygardoje pripažinti neįvykusiais ar negaliojančiais, rengiami pakartotiniai rinkimai. Pakartotiniai rinkimai taip pat rengiami, jeigu balsavimas daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje, taip pat pakartotinis balsavimas vienmandatėse rinkiminėse apygardose neįgalino nustatyti, kas išrinktas deputatu. Jeigu daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje buvo išrinkta mažiau deputatų, negu buvo nustatyta išrinkti, trūkstamiems deputatams išrinkti irgi rengiami pakartotiniai rinkimai. Juos skiria ir rengia rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams. Rinkiminė komisija gali priimti sprendimą, jog būtina, kad rinkimus surengtų naujos sudėties rinkiminių apylinkių rinkiminės komisijos. Balsuojama tose pačiose rinkiminėse apylinkėse ir pagal rinkėjų sąrašus, sudarytus bendriems rinkimams.
51 straipsnis. Deputatų rinkimų vietoj nesančių organizavimas
Liaudies deputatų tarybai pripažinus kai kurių deputatų įgaliojimus negaliojančiais, taip pat jeigu deputatas atšauktas arba pirma laiko nutraukti deputato įgaliojimai dėl kitų priežasčių, per du mėnesius surengiami nauji rinkimai. Rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams skiria rinkimus ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki jų surengimo. Rinkiminių apylinkių rinkiminės komisijos sudaromos prieš mėnesį iki rinkimų, kandidatus į deputatus įregistruoti baigiama taip pat prieš mėnesį iki rinkimų.
52 straipsnis. Rinkimai naujai sudarytuose administraciniuose-teritoriniuose vienetuose
Rinkimai naujai sudarytuose administraciniuose-teritoriniuose vienetuose rengiami tais atvejais, kai negalima sudaryti Liaudies deputatų tarybos, kai nėra arba trūksta išrinktų į Tarybą deputatų teritorijoje, įėjusioje į naujai sudaryto rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės sudėtį.
Rajono, Respublikos pavaldumo miesto Liaudies deputatų tarybos deputatų rinkimus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba arba jos pavedimu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, rajono pavaldumo miesto, gyvenvietės ir apylinkės Tarybos deputatų rinkimus– aukštesnioji Taryba ne vėliau kaip per du mėnesius nuo administracinio-teritorinio vieneto sudarymo. Rinkimai organizuojami šiame įstatyme nustatyta tvarka.
X. DEPUTATO PAŽYMĖJIMAI IR ŽENKLELIS
53 straipsnis. Deputato pažymėjimai ir ženklelis
Rinkiminė komisija atitinkamos Tarybos deputatų rinkimams, paskelbusi įregistruotų rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos deputatų sąrašą, o pakartotinio balsavimo, pakartotinių rinkimų ir rinkimų vietoje nesančio deputato atvejais – paskelbusi pranešimą apie rinkimų rinkiminėje apygardoje ar Tarybos teritorijoje rezultatus, išduoda išrinktam deputatui jo išrinkimo pažymėjimą.
XI. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI