LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL TARNYBINIO TYRIMO KOMISIJOS SUDĖTIES IR NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2005 m. balandžio 4 d. Nr. V-379

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998 Nr. 49-1325; 2003, Nr. 38-1681; 2004, 169-6215) 67 str. 3 dalimi:

1.Sudarau tokią Tarnybinio tyrimo komisiją:

Pirmininkas

mjr. Saulius Pikturna, Teisės departamento Teisinės priežiūros ir atstovavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas;

Pirmininko pavaduotojas

Silva Jankevičienė, Personalo ir socialinės saugos departamento Socialinės saugos ir pensijų skyriaus vedėja;

Nariai:

mjr. Vitalijus Radionovas, Karo medicinos tarnybos juristas;

 

mjr. Raimundas Blavieščiūnas, Karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertizės komisijos pirmininkas;

 

Sergėjus Montvila, Karo prievolės administravimo tarnybos Teisės skyriaus vedėjas;

 

vyr. ltn. Rimantas Raudeliūnas, Lietuvos kariuomenės teisės skyriaus vyriausiasis specialistas.

 

2. Skiriu Ramūną Kučiauską, Teisės departamento Teisinės priežiūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą Tarnybinio tyrimo komisijos sekretoriumi.

3. Tvirtinu Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus (pridedama).

4. Pripažįstu netekusiais galios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 957 „Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo“ ir 2003 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-135 „Dėl krašto apsaugos ministro 2002-06-25 įsakymo Nr. 957 „Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos ir jos nuostatų pakeitimo“ pakeitimo“.

 

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                       Gediminas Kirkilas


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro

2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379

 

TARNYBINIO TYRIMO KOMISIJOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – komisijos) uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų pateikimą, darbo organizavimą, komisijos veiklos finansavimą bei atsakomybę. Komisijos steigėjas yra Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM).

2. Šie nuostatai taikomi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje (toliau – KAS) tarnaujantiems ir iš jos išleistiems į atsargą kariams.

3. Komisija yra nuolat veikianti KAS institucija, kuri nustato KAS karių žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

4. Priimdama sprendimą komisija vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais kario žūties ar sveikatos sutrikimo nustatymo metu.

5. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos statutais, krašto apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.

6. Komisija už savo veiklą atsiskaito KAM pateikdama metinę ataskaitą.

7. Komisija nėra juridinis asmuo. Turi savo antspaudą, kuriame yra įrašas „Krašto apsaugos ministerija. Tarnybinio tyrimo komisija“.

 

II. KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

8. Komisijos uždaviniai:

8.1. ištirti ir nustatyti kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba;

8.2. analizuoti kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba atsiradimo priežastis ir siūlyti priemones jų atsiradimui išvengti.

9. Komisija atlieka šias funkcijas:

9.1. surenka iš KAS institucijų ir jų padalinių komisijos posėdžiams reikalingą medžiagą;

9.2. atlieka įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo, liudytojų, kitų su įvykiu susijusių asmenų paaiškinimų ir kitos rašytinės medžiagos analizę;

9.3. reikalauja, kad KAS institucijų ir jų padalinių vadai (viršininkai) atliktų tyrimą kario žūties, ligos ar traumos (sužeidimo, suluošinimo) aplinkybėms ir priežastims ištirti, ir pagal komisijos kompetenciją kontroliuoja tyrimo eigą;

9.4. priima sprendimą dėl kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba;

9.5. kaupia duomenis apie karių žūties ar sveikatos sutrikimo atvejus, juos analizuoja, apibendrina ir teikia siūlymus KAM, Lietuvos kariuomenei bei Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybai (toliau – KMT) dėl karių žūties, ligų ar traumų (sužeidimo, suluošinimo) prevencijos;

9.6. teikia siūlymus ir metodinę pagalbą KAS institucijoms ir jų padaliniams, kaip išvengti karių žūties ar sveikatos sutrikimų;

9.7. atlieka kitas funkcijas, susijusias su komisijos uždaviniais.

 

III. KOMISIJOS TEISĖS

 

10. Komisija turi teisę:

10.1. jeigu būtina, į komisijos posėdžius kviesti karį ar jo įgaliotą atstovą, karinių vienetų, kuriuose užregistruota kario žūtis, liga ar trauma, vadą (viršininką), karinio vieneto gydytoją, kitus asmenis arba gauti jų rašytinius paaiškinimus;

10.2. apklausti nukentėjusįjį, įvykio liudytojus, karinių vienetų vadus (viršininkus), kitus asmenis ir pareigūnus, galinčius suteikti informacijos apie įvykį;

10.3. nustatyta tvarka kreiptis į valstybės institucijas ar fizinius asmenis ir gauti iš jų su tiriamuoju įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus bei kitus dokumentus;

10.4. iš KAS institucijų ir jų padalinių gauti komisijos darbui reikalingus dokumentus (planus, pareiginius nuostatus, projektus, tarnybinio tyrimo išvadas ir kt.);

10.5. įpareigoti KAS padalinių vadovus ar karinių vienetų vadus (viršininkus) atlikti tarnybinius tyrimus, susijusius su karių žūtimi ar sveikatos sutrikimu;

10.6. kviesti specialistus (Karo medicinos ekspertizės komisijos (toliau – KMEK), nelaimingų atsitikimų tarnyboje tyrimo komisijų narius) ir siūlyti pakartotinai (papildomai) atlikti tyrimus, tarnybinius patikrinimus, siųsti karį į KMEK;

10.7. nagrinėti tik tuos įvykius, kurie atsitiko po 1998 m. gegužės 5 d.

 

IV. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS KOMISIJAI

 

11. Karys ar jo įgaliotas atstovas komisijai turi pateikti šiuos dokumentus:

11.1. prašymą komisijos vardu (laisvos formos);

11.2. kario asmens sveikatos istoriją nuo tarnybos KAS pradžios ir asmens sveikatos istoriją iš viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų (ne trumpesnę kaip 5 metų);

11.3. sveikatos sutrikimo faktą ir jo pradžią patvirtinančius medicininius dokumentus (išrašus iš ligos istorijos ir kt.);

11.4. traumos (sužeidimo, suluošinimo) atveju – dokumentus, patvirtinančius traumos (sužeidimo, suluošinimo) aplinkybes ir priežastis (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.);

11.5. karys, dėl objektyvių priežasčių negalintis pateikti 11.2–11.4 punktuose nurodytų dokumentų, pareiškime turi nurodyti, kodėl jis negali šių dokumentų pateikti ir kur jie, kario nuomone, galėtų būti.

12. Karinis vienetas komisijai turi pateikti šiuos dokumentus:

12.1. nukentėjusiojo asmens medicininę charakteristiką;

12.2. dokumentus, patvirtinančius žūties ar sveikatos sutrikimo priežastis (tarnybinio tyrimo išvadą, nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kita);

12.3. kario sveikatos sutrikimo (suluošinimo) sunkumo laipsnio, tinkamumo užimti pareigas bei eiti tarnybą pažymas.

13. Karo medicinos tarnyba pateikia archyvo duomenis (užfiksuotus kario medicininės apžiūros aktuose) apie kario sveikatos būklę.

14. Visi komisijai pateikiami dokumentai ar notariškai patvirtintos jų kopijos registruojami Prašymų, pateiktų medicininių ir kitų dokumentų, komisijos protokolų, išrašų iš komisijos protokolų registracijos knygoje.

 

V. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

15. Komisija sudaroma iš 6 asmenų: pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 4 narių. Komisijos sudėtį tvirtina ir sekretorių paskiria krašto apsaugos ministras. Kai komisijos pirmininko nėra (serga, išvykęs į komandiruotę ir kt.), jo pareigas eina komisijos pirmininko pavaduotojas.

16. Komisijos posėdžius šaukia ir darbo vietą bei laiką nustato komisijos pirmininkas. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja sekretorius ir daugiau kaip pusė narių, įskaitant pirmininką arba pirmininko pavaduotoją. Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

17. Komisijos posėdžius protokoluoja sekretorius. Sekretorius renka medžiagą, reikalingą komisijos sprendimams priimti, ją pristato posėdžio metu ir vykdo kitus komisijos pirmininko nurodymus.

18. Jeigu gaunamas rašytinis prašymas, į komisijos posėdžius gali būti kviečiamas karys, jo šeimos nariai ar jų prašymu kiti kario interesams atstovaujantieji asmenys, karinio vieneto, kuriame užregistruota kario žūtis, liga ar trauma (sužeidimas, suluošinimas), vadas (viršininkas), karinio vieneto gydytojas, kiti asmenys.

19. Komisija ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo ir registravimo dienos priima sprendimą. Jeigu būtina, komisijos pirmininkui pasiūlius ir daugiau kaip pusei komisijos narių pritarus, šis terminas gali būti pratęstas dar iki 30 darbo dienų. Protokolą pasirašo posėdyje dalyvavę komisijos nariai ir sekretorius. Parašai tvirtinami komisijos antspaudu.

20. Komisijos sprendimus, siunčiamus kariui ar jo įgaliotam atstovui, pasirašo komisijos pirmininkas (kai jo nėra – pavaduotojas) ir sekretorius. Parašai tvirtinami komisijos antspaudu.

21. Per 15 kalendorinių dienų sprendimas registruotu laišku išsiunčiamas kariui ar jo įgaliotam atstovui.

22. Komisijos sprendimas gali būti apskųstas teismui per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo kariui, jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui.

 

VI. KOMISIJOS VEIKLOS FINANSAVIMAS

 

23. Komisijos veikla atskirai nefinansuojama. Visas išlaidas, susijusias su komisijos narių darbu, apmoka KAS institucijos, kuriose jie dirba ar tarnauja.

 

VII. KOMISIJOS PRIIMAMI SPRENDIMAI

 

24. Komisija priima vieną iš šių sprendimų:

24.1. kario žūtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba;

24.2. kario žūtis ar sveikatos sutrikimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

25. Sprendimą, kad kario žūtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai karys:

25.1. žūsta, suserga ar patiria traumą (sužeidžiamas, suluošinamas) vykdydamas pareigas pagal atskirą tarnybos, karinio vieneto, kariuomenės vado ar krašto apsaugos ministro įsakymą;

25.2. žūsta, suserga ar patiria traumą (sužeidžiamas, suluošinamas) vykdydamas pareigas, nurodytas jo pareiginėje instrukcijoje.

26. Prieš priimdama sprendimą, kad kario liga susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, komisija turi gauti tai patvirtinančią KMEK išvadą.

27. Komisija, surinkusi reikiamus dokumentus, KMEK teikia paklausimą dėl išvados.

28. KMEK, gavusi komisijos paklausimą, įvertina traumos ar ligos (sužeidimo, suluošinimo) vystymosi galimybes ir per 30 dienų pateikia komisijai KMEK išvadą.

29. KMEK turi teisę kreiptis į nepriklausomus konsultantus Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose nustatyta tvarka (tokiu atveju KMEK išvados pateikimo komisijai laikas atidedamas, kol bus gauta nepriklausomų konsultantų išvada).

30. Sprendimą, kad kario žūtis ar sveikatos sutrikimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai:

30.1. karys žūsta, suserga ar patiria traumą (sužeidžiamas, suluošinamas) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų (jeigu tas apsvaigimas nėra susijęs su darbo ar tarnybos procese vartojamomis medžiagomis – spiritu, dažais, narkotiniais ar toksiniais preparatais);

30.2. karys žūsta, suserga ar patiria traumą (sužeidžiamas, suluošinamas) darydamas (rengdamas) nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

30.3. karys žūsta, suserga ar patiria traumą (sužeidžiamas, suluošinamas), jeigu tyčia ar dėl aplaidumo nevykdė arba netinkamai vykdė teisėtą įsakymą;

30.4. karys nusižudo arba kėsinasi nusižudyti, arba tyčia save žalojo;

30.5. karys žūsta, suserga ar patiria traumą (sužeidžiamas, suluošinamas) tyčia arba iš neatsargumo pažeisdamas saugumo technikos taisykles arba nesilaikydamas pareigybės nuostatų reikalavimų;

30.6. karys žūsta, suserga ar patiria traumą (sužeidžiamas, suluošinamas) savavališkai pasišalinęs iš karinės tarnybos vietos;

30.7. karys nedelsdamas raštu nepraneša savo vadovybei apie patirtą traumą (sužalojimą, suluošinimą) ir dėl to tarnybos vietoje nesurašomas nelaimingo atsitikimo aktas ar neatliekamas tarnybinis patikrinimas, todėl negalima nustatyti priežastinio ryšio.

30.8. nenustatomos aplinkybės, numatytos 25 punkte.

 

VIII. KOMISIJOS ATSAKOMYBĖ

 

31. Už komisijos darbo organizavimą atsako komisijos pirmininkas.

32. Už komisijos dokumentų registravimą, komisijos sprendimo teisingą įforminimą bei išsiuntimą suinteresuotiems asmenims nustatytais terminais atsako komisijos sekretorius.

33. Už sprendimų objektyvumą ir teisingumą, konfidencialios informacijos apie asmenis paskleidimą, dokumentų klastojimą ir praradimą atsako komisijos pirmininkas, nariai ir sekretorius Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

IX. KOMISIJOS LIKVIDAVIMAS

 

34. Komisijos veikla nutraukiama krašto apsaugos ministro įsakymu.

______________