LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VEISIMO, VEJŲ IR GĖLYNŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 22 straipsnio 1 dalimi,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717
MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VEISIMO, VEJŲ IR GĖLYNŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
2. Šiais reikalavimais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus.
3. Vartojamos sąvokos:
apvadas – siaura (apie 0,3 m pločio) gėlių juosta, skirta aprėminti vejos, partero, gėlyno pakraštį;
armuo – viršutinis dirbamas žemės (dirvos) sluoksnis;
dekoratyvinė veja – želdyno elementas, kurio funkcija – išryškinti sumedėjusius augalus, gėlynus, mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius (reprezentacinės, sodų ir parkų parterio) arba teikti želdynui grožį (žydinčios vejos);
gėlinė – talpa gėlėms susodinti (statoma ant šaligatvių, aikštėse, ten, kur nėra žemės gėlėms pasodinti);
gėlynas – dekoratyvumo požymiais ir bioekologinėmis savybėmis suderinta augalų grupė, dažniausiai atliekanti dekoratyviųjų akcentų funkcijas želdyne ir turinti apibrėžtą plotą ir formą;
klomba – simetriškos formos gėlynas, įrengtas aukščiau takų ar vejos lygio, priklausantis geometrinių formų gėlynų kategorijai;
lysvaitė – 0,5–1,2 m pločio gėlių juosta (geometrinės formos gėlynas);
lysvė – 2–3 m pločio gėlių juosta (geometrinės formos gėlynas);
parterinis gėlynas – geometrinės formos gėlynas, kuriame gėlės komponuojamos kaip spalvinės dėmės (savo spalva išsiskiriančios vietos);
parteras – dekoratyvus želdynas horizontalioje plokštumoje (atvira erdvė su veja, gėlynais, vandens baseinais, monumentaliąja daile);
paprastoji (kraštovaizdžio) veja – nedirbamo žemės ploto veja (pakelės, šlaito, greitkelio skiriamosios juostos, oro uosto ir kitų vietų veja);
sportinė veja – atspari mindymui stadionų, golfo, futbolo, teniso, vaikų žaidimo aikštelių veja.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215) vartojamas sąvokas.
II. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VEISIMAS
4. Medžiai ir krūmai veisiami:
4.1. medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais;
4.2. medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu nuo belangių sienų ir nuo monolitinių tvorų;
4.5. krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų;
4.6. sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės;
4.8. magistralinių gatvių šaligatvio plote turi būti ne siauresnės kaip 2 m pločio juostos medžiams sodinti. Jose medžiai ir krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,2 m nuo važiuojamosios dalies eismo juostos krašto, krūmų juostų plotis turi būti ne mažesnis nei 1 m;
5. Atskirose gatvėse medžiai ir krūmai sodinami vienodais atstumais nepertraukiama eile, iš vienaamžių tos pat rūšies medžių ir krūmų.
6. Veisiant medžius ir krūmus vadovautis Sodmenų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl Sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5504). Jų asortimentas parenkamas, vadovaujantis rekomenduojamu medžių ir krūmų asortimentu.
7. Medžius ir krūmus draudžiama veisti:
8. Visais kitais atvejais, nustatant medžių ir krūmų sodinimo atstumus, vadovautis STR 2.06.01:199 „Miestų, miestelių ir kaimų susiekimo sistemos“, patvirtintu aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susiekimo sistemos“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 27-773).
III. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SODINIMAS
9. Veisiant medžius ir krūmus, jie gali būti sodinami:
10. Konteineriuose išauginti medžiai ir krūmai sodinami visu šiltuoju metų laiku, o su įpakuotomis ryšuliuose šaknimis – ne vegetacijos metu (pavasarį ir rudenį).
11. Medžiai ir krūmai su lipniais žemių gumulais arba plikomis šaknimis sodinami ne vegetacijos metu.
12. Sodinant visais atvejais kasamos 25–50 % platesnės ir gilesnės sodinimo duobės už konteinerio pakuotes, ryšulių, žemių gumulų arba šaknų sistemos matmenis.
13. Duobėms užpildyti smėlio ir priesmėlio dirvožemyje ruošiamas velėninės žemės komposto mišinys su augaline paviršinio dirvožemio sluoksnio žeme, tūrio santykiu 1:2 arba 1:3, molio ir priemolio dirvožemyje – lapų (žolių) komposto arba išvėdinto žemapelkių durpžemio mišinys su augaline paviršinio dirvožemio sluoksnio žeme, tūrio santykiu 1:2 arba 1:3.
14. Prieš sodinimą duobės dugne beriamas 10 cm storio substrato sluoksnis, kuris perkasamas ir sumaišomas su dugno dirvožemiu, siekiant gauti tarpinį sluoksnį.
15. Visi sodmenys, išskyrus didelius medžius, į paruoštas duobes sodinami taip:
15.2. ant tarpinio sluoksnio beriamas substratas tokio storio, kad sodinamo medžio ar krūmo šaknies kaklelis būtų 3–5 cm aukščiau žemės paviršiaus;
15.3. aplink ryšulį, šaknų gumulą arba šaknis, kurios paskleidžiamos, kad nebūtų susiraičiusios, beriamas substratas iki 1/2–2/3 duobės aukščio ir sutankinamas (sumindomas), po to beriamas substratas iki žemės paviršiaus ir vėl sutankinamas. Sumynus šaknies kaklelis turi būti žemės paviršiaus lygyje;
16. Dideli medžiai (su įpakuotomis ryšuliuose šaknimis ar žemės gumulu) sodinami taip:
16.1. duobės dugne išgręžiamos trys skylės ir į jas įkalami (tiek, kad neiškiltų virš žemės paviršiaus) trys kuolai su viršutinėje dalyje (išorinėje pusėje) padarytais užkirtimais;
16.2. įdėjus ryšulį ar žemės gumulą į tarpą tarp kuolų, kuolai apjuosiami specialiu guminiu ar plastikiniu diržu su įtempimo sagtimi;
16.3. spaudžiant kuolus diržu, ryšulys ar gumulas nuleidžiamas į duobės dugną. Ryšulio viršuje gali būti dedamas trikampis iš lentų, kuris, tempiant diržą, geriau prispaudžia ryšulį. Jei kuoliukai išlenda virš žemės paviršiaus, jie įkalami arba nupjaunami;
16.4. aplink ryšulį ar žemės gumulą juosiamas perforuotas plastikinis vamzdis, kurio vienas galas iškeliamas į žemės paviršių. Kad neįsiveistų pelės, šis vamzdis kartais užpildomas 5–8 mm skersmens akmenėliais;
16.5. beriamas substratas iki 1/2–2/3 duobės aukščio ir sutankinamas (sumindomas), po to beriamas substratas iki žemės paviršiaus ir sutankinamas, paliekant iškeltą perforuoto vamzdžio galiuką. Sumynus šaknies kaklelis turi būti žemės paviršiaus lygyje. Po to žemės paviršiuje iš augalinės žemės suformuojama duobutė (lėkštelė);
17. Prireikus transformuoti žemės paviršių (pažeminti arba paaukštinti), jis žeminamas arba aukštinamas ne daugiau kaip 30 cm. Žeminamas arba aukštinamas žemės paviršius negali būti arčiau lajos projekcijos išorinės linijos.
18. Medžiams šaligatvyje būtina palikti pralaidžias orui ir vandeniui ne mažesnes kaip 1,5 x 1,5 m keturkampes ar 1,5 m skersmens apvalias atviras, o geriau – pridengtas grotelėmis aikšteles. Aikšteles galima užberti ne storesniu kaip 3–5 cm storio akmenėlių ar skaldos sluoksniu.
19. Pasodintų medžių kamienas aprišamas, prieš tai patikrinus, ar jame nėra žaizdų, ligų ir kenkėjų pažeidimų. Juos radus – gydoma ir tik po to aprišama. Aprišama vyniojant tankaus audinio, specialaus impregnuoto popieriaus juosta arba šiam tikslui specialiai gaminama lipnia tamsiai rudos spalvos (kad negadintų estetinio vaizdo) juosta. Aprišimas pašalinamas antrosios žiemos po sodinimo pabaigoje.
20. Pasodinti medžiai, siekiant jus apsaugoti nuo vėjo sukeliamos šaknų vibracijos, tvirtinami:
20.1. prie 1, 2 ar 3 kuolų (prie kiekvieno atskirai), įgilintų ne mažiau kaip 60 cm į duobės dugną tam tikslui gaminamais guminiais diržais. Kad nebūtų pažeista medžio žievė, naudojami diržai su atitolinimo fiksatoriais. Dažniausiai rišama prie 2 kuolų. Kai naudojamas tik vienas kuolas, jis kalamas vyraujančių vėjų pusėje (Lietuvoje – pietvakarių), kai 3 kuolai – juos galima kiek daugiau atitolinti nuo medžio kamieno;
20.2. pasodinti vejose (vietose, kur nevaikšto žmonės) tvirtinami ne mažiau kaip 3 lynais. Prie stiebo jie tvirtinami ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje. Lynai ištempiami taip, kad tvirtinimo vietoje su stiebu sudarytų 45o kampą. Lyno tvirtinimo prie stiebo vieta apjuosiama standžiu (iš medienos ar plastmasės juostelių, sujungtų lanksčiomis jungtimis) gaubtu.
21. Kai pasodintas medis nejudamai pritvirtintas ir palaistytas, žemės paviršius mulčiuojamas biriu organinės kilmės mulčiu (susmulkinta medžių žievė ar šakelės, susmulkinti kokoso riešutų kevalai, durpžemis, medžio pjuvenos ir kt.) ir mineraliniu mulčiu (akmenukais, smulkia skalda, keramzito grūdeliais, vermikulitu), kad per jį lengvai filtruotųsi vanduo į pomedį.
22. Pabėrus mulčią, aplink medžio kamieną, ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu nuo, jo iš dirvožemio suformuojamas 7–8 cm aukščio žemės kauburėlis, siekiant sulaikyti laistymo ir kritulių vandenį nuo nutekėjimo į šalis.
IV. VEJŲ ĮRENGIMAS
24. Vejos įrengimas – vejos tipo (dekoratyvinė, sportinė ar paprastoji) ir įrengimo būdo (naujos vejos sėjimas, esamos gerinimas, klojimas ritininės vejos ar sodinimas vejas pakeičiančių dekoratyviųjų augalų) parinkimas, žemės (dirvos) paruošimas, vejų žolių sėklų mišinio parinkimas pagal vejos tipą, sėja.
25. Įrengiant sėtines vejas būtina sunaikinti seną augaliją, pagerinti esamą armens sluoksnį, o jei jo nėra (po statybų) iš reikiamo substrato suformuoti armens sluoksnį, jį patręšti mineralinėmis trąšomis, kokybiškai išlyginti dirvos paviršių ir tolygiai pasėti reikiamą sėklų mišinį.
26. Piktžolės ir kiti nenaudingi augalai sunaikinami herbicidais: dviskiltės žolės – banvelu (15–20 ml arui), starane (10–15 ml arui), visos žolės – roundapu (50 ml arui).
Nurodytas herbicido kiekis skiedžiamas 25 l vandens. Panaudojus herbicidus vejų žolės sėjamos po 2–3 savaičių (jei nebuvo naikinta velėna).
27. Armens sluoksnis dekoratyviosioms vejoms suformuojamas ne mažesnis kaip 15–20 cm, o sportinėms vejoms – 25 cm. Jei dirvos pH yra 5,5 ar rūgštesnė, dirvą būtina kalkinti.
28. Esant pakankamam armens sluoksniui, jį būtina perkasti 8–10 cm gyliu, rūpestingai išrenkant šakniastiebines piktžoles, statybos atliekas (ypač svarbu įrengiant parterines ir sportines vejas).
29. Lengvai vandenį praleidžiančiuose gruntuose (smėlio, skaldos, rupaus žvyro) klojamas 5–10 cm storio priemolio sluoksnis, kad sulaikytų paviršinę drėgmę. Sunkus molingas armens sluoksnis pagerinamas kompostinėmis durpėmis, kompostu, smėliu ir visa tai gerai išfrezuojama.
30. Paviršiui išlyginti naudojamos įvairios techninės priemonės. Didesni plotai (didesni kaip 0,5 ha) niveliuojami, nustatant bazinių aukščių taškus ir tarp jų suformuojant plokštumas. Dideli plotai vejoms, ypač sportinėms, išlyginami lazeriniu greideriu, maži – naudojant medinį tašą. Nesuslūgusias (iškasinėtas) sklypo vietas reikia suspausti atskirai, sutankinant gruntą. Po lietaus nelygios vietos užpilamos žeme. Po žiemos suslūgusi žemė išpurenama 2–3 cm gyliu ir po to išlyginama.
32. Prieš sėją vienam arui vejos reikia išberti 3–4 kg kompleksinių trąšų (N8 P20 K30) ir įterpti į dirvą akėčiomis (mažuose plotuose – grėbliu). 1 ha šarmingų sunkių molio ir priemolio dirvų reikia N – 4–5, P – 6–9, K – 4–6 kg/arui veiklios medžiagos trąšų, o silpnai šarmingoms ir lengvo priemolio dirvoms N – 2–3, P – 4–6, K – 3–4 kg/arui veiklios medžiagos.
33. Dirva voluojama sunkiu (125–135 kg) volu 2–3 kartus. Negalima voluoti per daug drėgnos ir per daug sausos dirvos. Atsiradę nelygumai užberiami žeme. Jei žemė buvo paruošta iš rudens, ji voluojama vieną kartą, prieš tai ją išlyginus.
34. Įrengiant sportines ir dekoratyvines parterio vejas gali būti naudojami specialūs dirbtiniai maitinamieji substratai: smėlio ir kompostinių durpių (santykiu 2:1, 3:1), ceolito ir smėlio (1:9, 1:10), kuris po to maišomas su durpėmis. Geriausias smėlio, durpių ir ceolito mišinys santykiu 2:2:1. Substratas sportinėms vejoms turi būti artimas lengvo priemolio dirvožemiui, kuriame: pH – 6,5–7,3, humuso – 4–8 proc., azoto – 6 mg/100 g, fosforo – 25 mg/100 g ir kalio – 10–15 mg/100 g.
Sportinėms vejoms įrengiamas drenažas. Sunkiuose dirvožemiuose sausintuvai (drenos) dedami kas 4–8 m 60 cm gylyje, vidutinio sunkumo – kas 10–12 cm ir 90–100 cm gylyje. Sunkiuose, vandeniui nelaidžiuose dirvožemiuose būtina įrengti ištisinį 5–7 cm drenažo sluoksnį iš skaldos ar keramzito (8 mm frakcijos) arba 7–10 cm storio iš stambiagrūdžio upės smėlio.
35. Žolių sėjos laikas priklauso nuo dirvožemio paruošimo ir klimatinių sąlygų. Esant pakankamai drėgmės ar turint įrengtą laistymo sistemą, žolių sėklas galima sėti visą vegetacijos laikotarpį. Geriausia sėti pavasarį, antroje vasaros pusėje ir ankstyvą rudenį iki rugsėjo antros pusės (žolių sėklos sudygsta per 2–3 savaites).
36. Dekoratyvinėse vejose sėjami pievinių miglių, raudonųjų eraičinų (kuokštinių ir šakniastiebinių) ir paprastųjų smilgų siauralapių veislių mišiniai: pievinių miglių – 40–70 proc., raudonųjų eraičinų – 60–30 proc. Lengvose dirvose rekomenduojamas didesnis eraičinų procentas. Vejų mišiniai gali būti papildyti daugiametėmis svidrėmis, tačiau jų neturi būti daugiau kaip 10 proc. bendro sėklų svorio (Lietuvos klimato sąlygomis svidrės yra neilgaamžės žolės). Bendra sėjos norma – 20 g/m2 žolių sėklų.
37. Sportinėse vejose sėjos norma – 18–20 g/m2. Sėjami tokie žolių mišiniai:
37.1. stadionuose ir žaidimo aikštelėse derlinguose dirvožemiuose: pievinės miglės – 50 proc., daugiametės svidrės – 10 proc., raudonųjų kuokštinių eraičinų – 15 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 20 proc., žemaūgių motiejukų – 5 proc.;
37.2. stadionuose vidutinio sunkumo ir lengvose dirvožemiuose: pievinės miglės – 20 proc., daugiametės svidrės – 10 proc., nendrinių eraičinų – 70 proc.;
39. Paprastosios paskirties (kraštovaizdžio) vejose sėjos norma – 10–15 g/m2. Sėjami tokie žolių mišiniai:
39.1. vidutinio derlingumo, sunkiuose ir drėgnuose dirvožemiuose: raudonųjų kuokštinių eraičinų – 20 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 30 proc., pievinės miglės – 20 proc., paprastosios smilgos – 15 proc., daugiametės svidrės – 5 proc., žemaūgių motiejukų – 10 proc.;
39.2. lengvuose, mažai derlinguose ir eroduojamuose dirvožemiuose: avinių eraičinų – 20 proc., raudonųjų kuokštinių eraičinų – 15 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 20 proc., nendrinių eraičinų – 10 proc., pievinės miglės – 10 proc., baltosios smilgos – 10 proc., daugiametės svidrės – 5 proc., žemaūgių motiejukų – 10 proc.;
39.3. sausuose nederlinguose dirvožemiuose: avinių eraičinų – 40 proc., raudonųjų kuokštinių eraičinų – 10 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 10 proc., plokščiosios miglės – 10 proc., paprastosios smilgos – 5 proc., baltosios smilgos – 10 proc., daugiametės svidrės – 5 proc., beginklės dirsuolės – 10 proc. žolių sėklos.
40. Sėjos darbai turi būti atliekami tokia tvarka:
40.2. mažuose plotuose sėklos tolygiai paskleidžiamos rankomis (pusė reikiamo sėklų kiekio išbarstoma išilgai sklypo, kita pusė skersai sklypą);
40.5. pasėtos sėklos sekliai įterpiamos į dirvą: smilgų, miglių sėklos – 0,9–1,0 cm, raudonųjų ir avinių eraičinų – 1,0–1,5 cm, daugiamečių svidrių bei nendrinių eraičinų – 1,5–2,0 cm gyliu;
41. Įrengtos vejos dirvožemio paviršius turi būti visą laiką drėgnas. Laistoma smulkialašiais ar rūką skleidžiančiais purkštukais. Išplautos vietos atsėjamos. Žolė pirmą kartą pjaunama, kai ji pasiekia 10–12 cm aukštį.
42. Esamų vejų gerinimas:
42.1. lygiu paviršiumi gražiai susiformavusios natūralios pievelės gali būti paverstos pakankamai geros kokybės vejomis, pradėjus dažniau (ne mažiau kaip 3–4 kartus per vegetaciją) pjauti ir tręšti amonio salietra (po kiekvieno vejos nupjovimo), skiriant 10–15 g/m2;
43. Vejų įrengimas velėnuojant ar klojant ritinines vejas:
43.2. vienodo storio lygiomis kraštinėmis velėnos gabalai klojami šachmatine tvarka arti vienas kito, kad susiglaustų kampai (vengiant 4 gabalų kampų susidūrimo), ant išlygintos ir suspaustos, drėgnos dirvos. Po to suvoluojama, į tarpus pripilama žemės ir palaistoma;
43.3. statūs šlaitai pradedami velėnuoti nuo šlaito apačios į viršų, kiekvieną velėnos gabalą pritvirtinant 20–30 cm ilgio 2–3 mediniais kuoliukais taip, kad jų galai nebūtų išlindę ir netrukdytų pjauti veją;
44. Vejų pakeitimas kiliminiais augalais:
44.1. kiliminiai daugiamečiai dekoratyvieji augalai auginami ten, kur neauga arba blogai auga varpinės žolės: ūksmingose ir pusiau ūksmingose vietose, esant drėgmės nepritekliui ar per dideliam drėgmės kiekiui, trūkstant armens sluoksnio stačiuose akmeninguose šlaituose;
44.2. kiliminiai daugiamečiai dekoratyvieji augalai turi pasižymėti tokiomis savybėmis: nelepūs, augti įvairiose dirvose, atsparūs sausrai, greitai plintantys (požeminiais ir antžeminiais šakniastiebiais, šaknų atžalomis ir kt.), greitai sudarantys velėninį kilimą. Tokiomis savybėmis pasižymi žiemės, gebenės, pachisandros ir kt.;
44.3. vejų pakaitalais gali būti naudojamos indijinės žemuogenės (Duchesnea indica (Andr.) Focke), ylalapiai flioksai (Phlox subulata L.), mažosios žiemės (Vinca minor L.), Biberšteino glažutės (Cerastium biebersteinii DC.), paprastieji čiobreliai (Thymus serpyllum L.), kaukazinės gebenės (Hedera colchica (C.Koch) C.Koch), gebenės lipikės (Hedera helix L.), dvinamės katpėdės (Antennaria dioica (L.) Gaertn.), šliaužiančiosios šilingės (Lysimachia nummularia L.), pavasariniai poraičiai (Omphalodes verna Moench), kaukaziniai šilokai (Sedum spurium Bieb.), širdžialapės tijarėlės (Tiarella cordifolia L.), didžiažiedės telimos (Tellima grandiflora (Pursch.) Dougl.), kotulės (Cotula spec.).
V. GĖLYNŲ ĮRENGIMAS
45. Žemės gėlynams paruošimas:
45.1. žemė gėlynams atvežama arba paruošiama (sukultūrinamas dirvožemis). Vienmetėms gėlėms žemė ruošiama 18–20 cm, daugiametėms – 20–40 cm gyliu;
45.2. gėlėms auginti naudojama derlinga kompostinė žemė, kuri ruošiama iš įvairių augalinių atliekų arba iš statybose sukaupto derlingo armens sluoksnio, praturtinto mėšlu, durpėmis. Kompostą galima pagaminti iš durpių ir mėšlo, sluoksniuojant juos ir metus pūdant, nuolatos perkasant, o esant sausrai – palaistant;
45.3. nesuardytas arba iš dalies suardytas nederlingas planuojamo įrengti gėlyno armens sluoksnis pagerinamas mėšlu. Jei mėšlas šviežias, jis įterpiamas į dirvą sumaišytas su durpėmis rudenį, perpuvęs įterpiamas pavasarį. Norma: 5 kg mėšlo į 1 m2;
45.4. rūgščios dirvos, skirtos gėlynų įrengimui, kalkinamos (priklausomai nuo dirvos rūgštingumo –150–200 g susmulkintos kreidos į 1 m2). Kreida (ypač kalkės) išbarstoma ne vėliau kaip prieš 1–2 mėnesius iki gėlių sodinimo (vėliau galima tik kalkinti ištirpintomis kalkėmis);
45.5. prieš daigų sodinimą pavasarį atliekamas papildomas tręšimas lengvai tirpstančiomis ir lengvai pasisavinamomis trąšomis. Papildomam tręšimui naudojamos azoto (10–20 g/m2) ir fosforo (15–20 g/m2) ar kompleksinės trąšos;
45.6. organinėmis, ilgai veikiančiomis trąšomis (kraujamilčiais ir kaulamilčiais) dirva tręšiama prieš sodinant gėlių daigus. Kraujamilčių naudojama 25–30 g/m2, kaulamilčių – 50–70 g/m2;
46. Gėlynai kuriami tokia tvarka:
46.1. gėlynui parenkama vieta ir numatomas jo fonas, nustatomas gėlyno dydis ir forma, gėlyno centras ir suformuojamas jo derinys, kuriamos pagrindinių gėlių grandys, jos gėlyne pakartojamos 2–3 kartus (sukuriamas kompozicinis gėlynas), grandyse gėlės parenkamos pagal aukštį, žydėjimo laiką ir žiedų spalvą; tarpai tarp pagrindinių gėlių grandžių apsodinami lygios faktūros neutraliomis gėlėmis;
46.2. gėlyno forma priklauso nuo kitų aplinkoje esančių želdyno elementų formų:
46.2.1. prie taisyklingų geometrinių formų pastatų, poilsio aikštelių, takų įrengiami taisyklingų geometrinių formų gėlynai;
46.3. rožės sodinamos taisyklingų formų gėlynuose, derinant jas su spygliuočiais augalais ir nesodinant kitų gėlių. Rožynuose sodinamos rožės, turinčios panašias morfologines ir bioekologines savybes ar net vienos spalvos. Arbatinių hibridinių rožių sodinama ne mažiau kaip 6 vnt./m2, floribundinių – 6–8 vnt., poliantinių – 8–10 vnt.;
46.4. daugiametės gėlės parenkamos pagal dirvos turtingumą maisto medžiagomis ir reikalavimus augavietėms: mėgstančios saulėtas ar ūksmingas vietas, sausas ar drėgnas, rūgščias ar šarmingas;
46.6. siekiant, kad gėlynas būtų dekoratyvus visą vegetacijos laikotarpį, daugiamečių gėlių gėlynuose sodinamos skirtingu laiku žydinčios gėlės. Vienu metu žydinčios daugiametės gėlės sodinamos grandimis, kad sudarytų derinius, o pasikartojantys deriniai – kompozicinį ritmą;
46.7. svogūninės ir gumbasvogūninės gėlės (dažniausiai trumpos vegetacijos) sodinamos su daugiametėmis nedideliais lopinėliais, kad jas, praradusias dekoratyvumą, pridengtų kitos gėlės. Nužydėjusių svogūninių gėlių vietoje (jas iškasus arba tarp jų) sodinamos vienmetės gėlės. Gali būti sudaromi spalvingi trumpalaikiai gėlynai iš svogūninių gėlių, pasodintų į plastikines dėžutes, kurios užkasamos į žemę. Nužydėjusios gėlės su dėžutėmis išimamos;
46.8. vienmetės gėlės sodinamos taisyklingos formos gėlynuose (parteriniuose gėlynuose, lysvaitėse, lysvėse, klombose, apvaduose, gėlinėse, balkonuose, terasose), derinant pagal aukštį ir žiedų arba lapų spalvas;
46.9. gėlės sodinamos taip, kad vienos formos gėlės išryškintų kitų formų gėlių dekoratyviąsias savybes, kompaktiški kerai (70 proc. jų tūrio sudaro lapai ir žiedai) sudarytų foną ažūriškiems (lapai ir žiedai sudaro 25 proc. kero tūrio) augalams. Sodinamos skirtingos faktūros (ją sudaro augalo paviršius ir lapų dydis) gėlės;
46.10. pagrindinės spalvos gyvajame augalų pasaulyje yra trys: raudona, geltona ir mėlyna. Jų deriniai yra kontrastingiausi. Pirmos eilės spalvos sudaro antros eilės spalvas: violetinę, žalią, oranžinę. Šių spalvų deriniai yra harmoningi. Nereikėtų derinti pirmos eilės spalvų gėlių su iš jų kilusiomis antros eilės spalvų gėlėmis (geltoną ir oranžinę, mėlyną ir violetinę);
46.11. gėlės pradedamos sodinti nuo gėlyno krašto nustatytais atstumais. Antrosios eilės gėlės sodinamos pirmosios eilės tarpuose (šachmatine tvarka). Kiekvienos gėlių grupės kontūrai turi būti ryškūs, vienos rūšies gėlės nesusilieti su kita, todėl grupėse vengiama smailių kampų. Atskirų grupių skersinės linijos neturėtų sutapti – tada vienos gėlės bus fonas kitoms – toks derinys natūralesnis;
46.12. gėlių sodinimo atstumai priklauso nuo gėlės aukščio, šakojimosi bei plitimo intensyvumo. Rečiau sodinamos plačiakerės, greitai plintančios ar ilgai vienoje vietoje augančios daugiametės gėlės. Vienmetės žemaūgės gėlės sodinamos 10–15 cm, o aukštaūgės – 15–25 cm atstumu. Daugiamečių kiliminių gėlių sodinama 8–15 vnt., neaukštų – 6–12 vnt., vidutinio aukščio – 3–4 vnt., aukštaūgių – 2–3 vnt./m2;
46.13. vienmečių gėlių daigai į gėlynus sodinami nevėjuotą, nesaulėtą dieną, geriausiai su žemės gumulais. Prieš sodinimą daigai turi būti palaistomi, kad sausa žemė nenubyrėtų nuo šaknų. Daigai iš dėžučių iškeliami (su žeme) su gėlininko kastuvėliu. Padaromos reikiamo gylio duobutės ir į jas įpilama vandens. Pasodinti daugeliai palaistomi ir žemės paviršius mulčiuojamas durpėmis. Laistoma kasdien, kol daigeliai prigyja;
46.14. daugiametės gėlės į gėlynus sodinamos daigais, išaugintais iš sėklų, arba vegetatyviai padaugintų gėlių vienanariais sodmenimis. Vegetatyviai padauginti daugiamečių gėlių sodmenys sodinami tokiu pačiu gyliu, kaip augo motininiai augalai. Daigai sodinami taip pat kaip vienamečių gėlių daigai;
46.15. vienoje vietoje ilgai augančioms gėlėms sodinti duobės paruošiamos taip: į duobės dugną pripilama rupesnio žvyro, ant jo pūdinio, žemės (turtingos maisto medžiagomis). Sodmenys sodinami negiliai, kad augimo pumpurai būtų 2–3 cm nuo žemės paviršiaus. Didesnės duobės kasamos ir pūdiniu pildomos, sodinant ir sparčiai augančius jurginus;
46.16. svogūninės gėlės gėlynuose sodinamos 3–4 svogūnų aukščių gylyje. Lelijos su viršsvogūninėmis ir posvogūninėmis šaknimis sodinamos 20–25 cm gylyje, o tik su posvogūninėmis šaknimis – 10–12 cm gylyje. Baltosios lelijos sodinamos 3–5 cm gylyje;
VI. VEJŲ IR GĖLYNŲ ĮRENGIMO VERTINIMO KRITERIJAI
47. Pagrindiniai įrengtų vejų vertinimo (parenkami ir analizuojami 30 x 30 cm vejų ploteliai kiekviename 10 arų vejų plote) kriterijai:
47.1. armens sluoksnis dekoratyviosioms vejoms turi būti ne seklesnis kaip 15–20 cm, o sportinėms vejoms – 25 cm, užvežamos žemės sluoksnis – ne seklesnis kaip 10 cm;
47.2. žemės paviršius vejoms turi būti gerai išlygintas, be įdubimų vandeniui kauptis ir pakankamai suspaustas, kad vaikščiojant neįsispaustų pėdos;
48. Pagrindiniai įrengtų gėlynų vertinimo kriterijai. Gėlynuose turi būti: