LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŽAGARĖS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 7 d. Nr. D1-147
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 5, 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu:
1. Tvirtinu Žagarės regioninio parko tvarkymo planą (pridedama)1[1].
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Žagarės regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Žagarės regioninio parko tvarkymo planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, Joniškio rajono savivaldybei;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2009 m. balandžio 7 d.
įsakymu Nr. D1-147
ŽAGARĖS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žagarės regioninio parko tvarkymo plano sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (Žagarės regioninio parko (be Mūšos tyrelio telmologinio draustinio) tvarkymo plano brėžinys (toliau – 1 brėžinys) ir Mūšos tyrelio telmologinio draustinio tvarkymo plano brėžinys (toliau – 2 brėžinys).
2. Žagarės regioninio parko tvarkymo plano tikslai:
2.3. numatyti kraštovaizdžio apsaugos, formavimo, rekreacinės ir gyvenviečių infrastruktūros kūrimo, kitas tvarkymo priemones;
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Žagarės regioninio parko tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk, M(P)Ek, (MP)Ek) kraštovaizdžio tvarkymo zona; rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo ((miško parkų) MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona; apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb), specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos; ūkinių miškų (MŪ) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽE k) kraštovaizdžio tvarkymo zona; rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona; apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos; ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma tradicinio gamybinio ūkininkavimo (ŽŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk) zona; apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zona; bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zona; pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFu) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio zonų grupėje nustatoma išsaugančiojo ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona; rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo – (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona; bendrojo naudojimo (bendros apsaugos) vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona.
III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
4. Pagrindinės Žagarės regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra: regioninio parko ekosistemos stabilumo ir geros ekologinės būklės užtikrinimas; gamtinio karkaso ekologinio potencialo stiprinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas.
5. Siekiant užtikrinti Žagarės regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumą ir gerą ekologinę būklę bei stiprinant gamtinio karkaso ekologinį potencialą, numatoma:
5.1. siekti vietinės taršos sumažinimo, likviduojant nelegalius sąvartynus ir atliekų sankaupas, skatinant ekologišką ūkininkavimą, Žagarės miesto nuotekų valymo įrenginių modernizavimą, ekologiškų (aplinką ir žaliavas tausojančių) technologijų diegimą vietos gamybos įmonėse;
5.2. skatinti natūralaus hidrologinio režimo ir hidrografinio tinklo atkūrimą melioruotose agrarinėse teritorijose;
5.3. skatinti miškų įveisimą ir želdinių formavimą agrarinėse teritorijose, pirmiausia tvarkymo plano grafinėje dalyje (1 brėžinyje) pažymėtuose prioritetiniuose plotuose, išskyrus atvejus, jeigu tai: pažeistų arba sunaikintų vertingas buveines ir augavietes arba pablogintų sąlygas biologinei įvairovei tarpti; sumažintų kraštovaizdžio įvairovę, erdvinį raiškumą ir estetinę vertę, pablogintų kraštovaizdžio apžvalgos sąlygas (keliaujant pažintinio turizmo maršrutais ir nuo apžvalgos aikštelių); pažeistų paveldo objektų ir kompleksų ryšį su aplinka, pablogintų jų eksponavimo sąlygas;
5.4. stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose. Siekiant šio tikslo, ūkininkaujant regioninio parko miškuose rekomenduojama: nenaudoti pesticidų ir trąšų; esamas melioracines sistemas ir sureguliuotas vandens tėkmes palikti savaiminei renatūralizacijai; palaikyti būdingą medynų rūšinę sudėtį ir medynų vertikaliąją struktūrą; atkuriant ir įveisiant mišką formuoti artimos natūraliai rūšinės sudėties mišrius medynus, želdymui naudoti tik vietinės kilmės medžiagą, pirmenybę teikti savaiminiam atžėlimui;
5.5. skatinti tradicinės mozaikiškos žemės naudmenų struktūros išsaugojimą ir atkūrimą regioninio parko agrarinėse ir agrarinėse miškingose teritorijose;
6. Siekiant išsaugoti šiuo metu specialaus apsaugos statuso neturinčią vertingą Švėtės atodangą, inicijuoti jos paskelbimą gamtos paveldo objektu.
7. Siekiant išsaugoti regioninio parko biologinę įvairovę, retas ir saugomas rūšis, buveines, numatoma:
7.1. formuoti biologinei įvairovei palankias sąlygas. Siekiant šio tikslo taip pat skatinama formuoti ornitochorinius, entomofilinius ir kanopinių žvėrių mitybos bazę gerinančius želdinius; gerinti saugomų šviesamėgių augalų aplinkos sąlygas regioninio parko miškuose, išretinant medynus iki optimalaus skalsumo; formuoti retmes brandžiuose medynuose; įrengti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams ir juodiesiems gandrams, kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams, specialius inkiliukus kamanėms; žiemos metu papildomai šerti medžiojamuosius gyvūnus ir smulkiąją ornitofauną; naudoti priemones skirtas elnių pašaro išteklių papildymui žiemos metu (kirtimai, kiti ūkiniai darbai); saugoti miško jaunuolynus ir vertingus želdinius nuo žvėrių, aptveriant arba saugant individualiai;
7.2. atlikti biologinės įvairovės tyrimus ir detalų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, rūšių (įskaitant paukščius) radaviečių kartografavimą, buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų būklės įvertinimą visame regioniniame parke, nustačius poreikį parengti gamtotvarkos planus, išskiriant specialios apsaugos ir tvarkymo reikalaujančias teritorijas, numatant būtinus apsaugos reikalavimus ir tvarkymo priemones;
7.4. palaikyti vertingus agrobiotopus – pusiau natūralias pievas, tvarkymo plano grafinėje dalyje (1 ir 2 brėžiniuose) pažymėtuose plotuose šalinant sumedėjusią augaliją ir ekstensyviai naudojant (ganant ir šienaujant);
8. Siekiant vietos sąlygas ir ypatumus atitinkančio tvarkymo, ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos apsaugos naudojimo ir tvarkymo būtinosios sąlygos (reikalavimai) papildomos:
8.1. grafinėje dalyje (2 brėžinyje) išskirtoje (MP)Ek zonoje nustatant draudimą apsodinti mišku aikšteles, kurių reikia biologinei įvairovei išsaugoti;
9. Siekiant atkurti pažeistus ar sunaikintus gamtos objektus ir kompleksus, tvarkymo plano grafinėje dalyje (1 ir 2 brėžiniuose) pažymėtose vietose numatoma rekultivuoti išeksploatuotų karjerų teritorijas, likviduoti sąvartynus ir rekultivuoti jų teritorijas, sutvarkyti apleistus gamybinius objektus ir kompleksus.
10. Siekiant apsaugoti regioninio parko paviršių nuo erozijos, rekomenduojama:
10.1. nenaikinti žolinės augalinės dangos šlaituose, esant poreikiui formuoti ir plėsti priešerozinius želdinius (išskyrus atvejus, nesuderinamus su Žagarės regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 5.3 punkto nuostatomis);
10.2. nenaikinti žolinės augalinės dangos raguvų šlaituose ir aplinkoje, nenaudoti raguvų paviršiniam vandeniui nuleisti;
10.3. nedidinti vandens prietakos šlaituose, intensyviai drėkinant viršutinę šlaito dalį ar nuvedant paviršinį nuotėkį į šlaitą;
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
11. Žagarės regioninio parko nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra: išsaugojimas vietoje; perkėlimas į muziejus; fiksavimas dokumentuose, jei nėra galimybių išsaugoti natūroje.
12. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, akcentuojant apsaugą nuo vizualinės taršos, ryšio su kultūrine ir/ar gamtine aplinka palaikymą ir gerinimą, pritaikymą lankymui. Šioje kryptyje numatyta:
12.2. pritaikyti kultūros paveldo objektus lankymui, sutvarkant aplinką, formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais, įrengiant priėjimus (privažiavimus), automobilių stovėjimo aikšteles ir atokvėpio vietas, informacinius stendus;
12.3. Senosios Žagarės urbanistinio komplekso apsaugą ir tvarkymą organizuoti akcentuojant: Senojo miesto kultūrinio sluoksnio apsaugą ir tyrimus; urbanistinių ir architektūrinių vertybių išsaugojimą; Žagarės dvaro parko atkūrimą; ekspozicijos lankytojams Žagarės dvaro rūmuose įsteigimą;
13. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių naudojimo ir pritaikymo srityje laikomasi šių nuostatų:
13.1. archeologinės, mitologinės, istorinės ir memorialinės vertybės gali būti naudojamas tik moksliniams, pažintiniams, mokomiesiems tikslams ir pritaikytos lankymui;
14. Vykdant kultūros paveldo tyrimus Žagarės regioniniame parke prioritetas teikiamas architektūrinio ir ypač archeologinio paveldo tyrimams.
V. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGOS KRYPTYS
16. Žagarės regioninio parko kraštovaizdžio apsaugos kryptys yra šios:
16.1. tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimas ir atkūrimas. Tradicinio kraštovaizdžio struktūrą ir jo elementus sudaro:
16.1.1. mozaikiška, gamtines sąlygas atitinkanti žemės dangos struktūra, tradicinės ekstensyvios žemėnaudos suformuotos žemės naudmenos;
VI. REKREACINIO NAUDOJIMO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
18. Žagarės regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios: pažintinio ir žirginio turizmo, poilsiavimo gamtoje infrastruktūros, regioninio parko informacinės sistemos vystymas; rekreacijos galimybių įvairovės didinimas.
19. Rekreacinis naudojimas Žagarės regioniniame parke vystomas laikantis šių nuostatų:
19.2. pagrindinis vystytinas rekreacinio aptarnavimo centras regioniniame parke yra Žagarės miestas;
20. Siekiant sudaryti sąlygas turizmui tvarkymo plane:
20.1. grafinėje dalyje (1 ir 2 brėžiniuose) pažymėtose vietose numatyta įrengti pažintinius ir mokomuosius takus, automobilių sustojimo aikšteles, atokvėpio vietas, privažiavimus ir priėjimus prie lankytinų objektų, apžvalgos aikšteles, informacinius stendus ir rodykles;
20.2. numatyta turizmo trasų sistema lankytinoms regioninio parko vietoms ir objektams pasiekti. Ją sudaro tvarkymo plano brėžinyje pažymėtos: automobilių trasos A1 (nacionalinio maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ atkarpa) ir A2 (regioninio maršruto „Vidurio Lietuvos parkų žiedas“ atkarpa); automobilių ir dviračių turizmo trasos A3 („Žagarės parko žiedas“) ir A4 („Žagarės miško žiedas“);
21. Poilsiavietės, bendrojo naudojimo paplūdimiai gali būti įrengiami tik tvarkymo plane nurodytose vietose.
VII. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS
23. Pagrindinis gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros Žagarės regioniniame parke principas – kompaktiškų miestų, miestelių ir kaimų ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant geriau patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.
24. Skatinama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus Žagarės mieste ir Juodeikių kaime. Likusioje teritorijoje rekomenduojama įrengti individualias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas.
25. Gyvenamųjų vietovių plėtra (esamo užstatymo sutankinimas, naujų pastatų statyba) galima apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) ir bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose.
