LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

 

DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ NAUDOTO ASFALTO GRANULIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO TRA NAG 09 PATVIRTINIMO

 

2009 m. rugsėjo 14 d. Nr. V-256

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais,

t v i r t i n u Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių reikalavimų aprašą TRA NAG 09 (pridedama)*.

 

 

Generalinis direktorius                                           Virgaudas Puodžiukas

 

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie

Susisiekimo ministerijos generalinio

direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu

Nr. V-256

 

AUTOMOBILIŲ KELIŲ NAUDOTO ASFALTO GRANULIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS TRA NAG 09

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių reikalavimų apraše TRA NAG 09 (toliau – aprašas) išdėstyti reikalavimai naudoto asfalto granulėms, naudojamoms gaminti kelių tiesimo medžiagų mišinius, skirtus įrengti dangų konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Šis dokumentas taip pat gali būti taikomas vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms.

2. Šiuo techninių reikalavimų aprašu yra įgyvendinamas Lietuvos standartas LST EN 13108-8 „Bituminiai mišiniai. Medžiagos techniniai reikalavimai. 8 dalis. Naudotas asfaltas“.

3. Asfalto granulių savybės turi būti tokios, kad atsižvelgiant į panaudojimo tikslą ir pridedamą kiekį, būtų galima pagaminti kelių tiesimo medžiagų mišinius, kurie atitiktų norminių dokumentų techninius reikalavimus.

4. Kiekvienas statybos produktas, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, arba iš Turkijos, gali būti be apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jis buvo pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, arba Turkijoje, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti į rinką tose valstybėse. Laisvo statybos produkto judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos sumetimais.

5. Techninių reikalavimų aprašas TRA NAG 09 parengtas atsižvelgiant į Vokietijos kelių tiesimo techninių specifikacijų „Technische Lieferbedingungen für Asphaltgranulat TL AG-StB 06“ (FGSV, 749) nuostatas.

 

II SKYRIUS. NUORODOS

 

6. Techninių reikalavimų apraše pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

6.1.Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA MIN 07 (Žin., 2007, Nr.16-619);

6.2.Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 07 (Žin., 2007, Nr. 16-621);

6.3. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08 (Žin., 2009, Nr. 8-308);

6.4. statybos rekomendacijas R 34-01 „Automobilių kelių pagrindai“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60);

6.5.Automobilių kelių naudoto asfalto granulių panaudojimo rekomendacijas R NAG 09 (Žin., 2009, Nr. _-__);

6.6.LST EN 932-1 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Ėminio ėmimo metodai“;

6.7.LST EN 932-3 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Supaprastinta petrografinė analizė ir terminai“;

6.8.LST EN 933-1 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Granuliometrinės sudėties nustatymas. Sijojimo metodas“;

6.9.LST EN 933-3 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Dalelių formos nustatymas. Plokštumo rodiklis“;

6.10.LST EN 933-4 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 4 dalis. Dalelių formos nustatymas. Formos rodiklis“;

6.11.LST EN 933-5 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 5 dalis. Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinio kiekio stambiuosiuose užpilduose nustatymas“;

6.12.LST EN 933-6 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 6 dalis. Paviršiaus charakteristikų įvertinimas. Užpildų birumo koeficientas“;

6.13.LST EN 1097-2 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 2 dalis. Atsparumo trupinimui nustatymo metodai“;

6.14.LST EN 1097-6 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 6 dalis. Dalelių tankio ir įmirkio nustatymas“;

6.15.LST EN 1097-8 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 8 dalis. Akmens poliruojamumo nustatymas“;

6.16.LST EN 1367-1 „Užpildų šiluminių savybių ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo metodai. 1 dalis. Atsparumo šaldymui ir atšildymui nustatymas“;

6.17.LST EN 1426 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Penetracijos nustatymas“;

6.18.LST EN 1427 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Minkštėjimo temperatūros nustatymas. Žiedo ir rutulio metodas“;

6.19.LST EN 1744-3 „Užpildų cheminių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Užpildų išplovų paruošimas“;

6.20.LST EN 12697-1 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 1 dalis. Tirpiojo rišiklio kiekis“;

6.21.LST EN 12697-2 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 2 dalis. Granuliometrinės sudėties nustatymas“;

6.22.LST EN 12697-3 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 3 dalis. Bitumo regeneravimas sūkiuoju garintuvu“;

6.23.LST EN 12697-4 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 4 dalis. Bitumo regeneravimas. Frakcionavimo kolona“;

6.24.LST EN 12697-5 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 5 dalis. Didžiausio tankio nustatymas“;

6.25.LST EN 12697-8 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 8 dalis. Bituminių bandinių tuštymėtumo rodiklių nustatymas“;

6.26.LST EN 12697-27 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 27 dalis. Ėminių ėmimas“;

6.27.LST EN 12697-42 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 42 dalis. Pašalinių medžiagų kiekis naudotajame asfalte“;

6.28.LST EN 13108-8 „Bituminiai mišiniai. Medžiagos techniniai reikalavimai. 8 dalis. Naudotas asfaltas“.

 

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

7. Techninių reikalavimų apraše panaudotos žemiau pateiktos sąvokos.

7.1.Asfaltas – mineralinių medžiagų ir bituminio rišiklio mišinys. Prireikus gali būti dedama priedų. Bituminis rišiklis gali būti iš bitumo pagamintas polimerais modifikuotas bitumas, minkštintasis, skiestasis bitumas ar bituminė emulsija. Tam tikros sudėties natūralus asfaltas randamas ir gamtoje.

7.2.Naudotas asfaltas – frezuotas arba išlaužtas asfaltas.

7.3.Frezuotas asfaltas – naudotas asfaltas, gautas frezuojant kelio dangos konstrukcijos asfalto sluoksnius.

7.4.Išlaužtas asfaltas – naudotas asfaltas, gautas išlaužus ar išėmus plokščius asfalto luitus arba plokščių asfalto luitų gabalus.

7.5.Asfalto granulės – naudotas asfaltas, gautas frezuojant kelio asfalto sluoksnius (prireikus vėliau papildomai smulkinant) arba gautas išlaužus ar išėmus plokščius asfalto luitus arba plokščių asfalto luitų gabalus ir vėliau juos smulkinant (trupinant).

Naudotas asfaltas (granulės) turi būti žymimas santrumpa RA (Reclaimed Asphalt), prieš kurią yra pateikiamas asfalto dalelės (smulkinio) dydžio žymėjimas U, o po jos – mineralinės medžiagos dydžio žymėjimas d/D mm (U RA d/D).

Pavyzdys. 40 RA 0/8: naudotas asfaltas, kurio mineralinės medžiagos viršutinio sieto akučių dydis yra 8 mm ir asfalto smulkinių didžiausių dalelių dydis – 40 mm.

7.6.Smulkinių granuliometrinė sudėtis – asfalto granulių išskirstymas į frakcijas pagal dalelių dydžius, išreikštas masės, praeinančios pro nustatytą skaičių sietų, procentais. Smulkinių granuliometrinė sudėtis neapibrėžia mineralinių medžiagų, kurios yra asfalto granulių sudėtinė dalis, granuliometrinės sudėties.

7.7.Naudoto asfalto dalelės stambumas – naudotame asfalte esančio didžiausio asfalto smulkinio (grūdelio) dydis, išreikštas sieto akučių dydžiu (U).

7.8.Naudoto asfalto dalelės dydis U – mažiausias sieto akučių, pro kurias prasisijoja 100 % asfalto dalelių, dydis mm.

7.9.Mineralinės medžiagos stambumas – naudotame asfalte esančios mineralinės medžiagos dydžio žymėjimas apatinio (d) ir viršutinio (D) sietų akučių dydžiais, išreikštas d/D. Naudotame asfalte d beveik visada bus lygus 0.

7.10.Naudotame asfalte esančios mineralinės medžiagos stambumo apibūdinimas viršutinio sieto akučių dydžiu milimetrais D – kai D yra didesnis už šiuos sietus:

– sietas M/1,4 (kur M – sietas su mažiausiomis akutėmis, pro kurias prasisijoja 100 %);

– mažiausių akučių sietas, pro kurį prasisijoja 85 %.

7.11.Kategorija – medžiagos savybės lygis, išreikštas verčių intervalu arba ribine verte. Tarp skirtingų savybių kategorijų nėra jokios tarpusavio priklausomybės.

 

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

8. Techninių reikalavimų apraše pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai:

8.1.C – aptrupėjusių/skeltų paviršių kiekis;

8.2.d – apatinio sieto akučių dydis;

8.3.D – viršutinio sieto akučių dydis;

8.4.ECS – kampuotumo (šiurkštumo) kategorija;

8.5.F – atsparumas šalčiui;

8.6.FI – dalelių forma (plokštumo rodiklis);

8.7.G – granuliometrinė sudėtis;

8.8.LA – Los Andželo koeficiento vertė;

8.9.PSV – atsparumas akmens poliruojamumui;

8.10.SI – dalelių forma (formos rodiklis);

8.11.SB – bazalto „Sonnenbrand“ atsparumo vertė;

8.12.SZ – atsparumo smūgiams vertė;

8.13.Wcm – vandens įmirkis;

8.14.U – didžiausio smulkinio dydis;

8.15.UF – didžiausias mineralinių dulkių kiekis;

8.16.OC – smulkinių granuliometrinė sudėtis;

8.17.Bs – rišiklio kiekis.

 

V SKYRIUS. KLASIFIKAVIMAS

 

9. Asfalto granulių ir jo sudėtinių dalių savybių matavimo vertės, atsižvelgiant į VI, VII ir VIII skyriuose pateiktas lenteles, klasifikuojamos pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

Ėminiai yra imami pagal standartus LST EN 12697-27 ir LST EN 932-1. Asfalto granulių homogeniškumo nustatymas visada atliekamas bandant, o kitų savybių rodiklius įvertinti galima panaudojant ankstesnę informaciją.

Kategorijos, pažymėtos žymenimi NR (No Requirement), reiškia, kad joms nėra nustatyta jokių ribinių verčių ir reikalavimų.

Klasifikuojant savybių vertes ir priskiriant kategorijas naudojami atitinkami bandymo metodai.

Savybių rodiklių vertėms įvertinti gali būti panaudota:

– informacija apie naudoto asfalto kilmę ir jį sudarančių medžiagų kilmę prieš jų pirmąjį panaudojimą;

– to meto, kai buvo gaminamas ir klojamas mišinys, duomenys (tipo bandymų, tinkamumo bandymų, vidinės kontrolės bandymų, kontrolinių bandymų);

– iš numatytų frezuoti (išlaužti) asfalto sluoksnių paimtų ėminių bandymų duomenys;

– asfalto granulių bandymų duomenys.

Jeigu frezuotas ar/ir išlaužtas asfaltas, kilęs iš skirtingų šaltinių, numatomas tam pačiam panaudojimui, siekiant gauti reprezentatyvius duomenis, šis asfaltas prieš atliekant bandymus turi būti smulkinamas ir permaišomas. Kenksmingų medžiagų buvimas nustatomas prieš sumaišymą.

Skirtingų savybių rodiklių patvirtinimo reikalingumas priklauso nuo asfalto granulių panaudojimo paskirties (žr. 2 ir 3 priedus). Jeigu tuo metu panaudojimo paskirtis nėra žinoma, arba asfalto granulių gavėjas (pvz., asfalto gamintojas) nekelia jokių reikalavimų, tokiu atveju tiekėjas savo nuožiūra sprendžia, kokius bandymus reikia atlikti. Kenksmingų medžiagų nustatymas atliekamas visada.

Asfalto granulių mineralinių medžiagų bandymai taip pat paprastai nėra reikalingi, kai asfalto gamybos metu buvo atliekama vidinė gamybos kontrolė ir medžiagos jau buvo žymimos CE ženklu. Tiktai kai nėra jokios ankstesnės informacijos, tada reikia atlikti bandymus pagal VII skyrių.

 

VI SKYRIUS. ASFALTO GRANULĖS

 

I SKIRSNIS. APLINKOSAUGA

 

10. Naudoto asfalto granulėse neturi būti kenksmingų medžiagų.

 

II SKIRSNIS. DIDŽIAUSIAS SMULKINIO DYDIS, SMULKINIŲ GRANULIOMETRINĖ SUDĖTIS

 

11. Didžiausio smulkinio dydžio žymėjimas pateikiamas pagal 1 lentelėje nurodytas ribines vertes. Smulkinių granuliometrinė sudėtis, jeigu reikalaujama, nustatoma pagal standarto LST EN 933-1 priedą B.

Naudojant asfalto granules nesurištiems, hidrauliškai surištiems arba bituminiais rišikliais surištiems (šaltuoju būdu) mišiniams, turi būti nustatomas mineralinių dulkių kiekis ir klasifikuojama pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją pagal 2 lentelę. Naudojant asfalto granules sluoksniams be rišiklių galioja atitinkami TRA SBR 07 reikalavimai, taip pat 3 lentelėje pateikti reikalavimai stambiausiosios frakcijos kiekiui.

 

1 lentelė. Didžiausio smulkinio dydžio žymėjimas (UUpper Sieve Size)

 

Didžiausias smulkinio dydis mm

Žymėjimas U

5,6

5

8

8

11,2

11

16

16

22,4

22

31,5

32

45

45

56

56*)

63

63*)

*) Naudojama tik sluoksniams be rišiklių pagal TRA SBR 07

 

2 lentelė. Didžiausias mineralinių dulkių kiekis (UF Upper Content of Fine Particles)

 

Išbiros per 0,063 mm akučių sietą masės procentais

Kategorija UF

<=? 3

UF3

<=? 5

UF5

<=? 9

UF9

<=? 15

UF15

Nereglamentuojama

UFN

 

3 lentelė. Reikalavimai stambiausiosios frakcijos kiekiui, asfalto granules naudojant sluoksniams be rišiklių (OC Oversize of Coarse Material)

 

Išbiros masės procentais

Kategorija OC

1,4 Da)

Db)

100

90–99

OC90

a) Kai sietai su 1,4 D ir 2 D dydžio akutėmis neatitinka ISO 565/R20 serijos sietų tikslių numerių, turi būti pasirenkamas artimiausias sietas su didesnėmis akutėmis.

b) Išbirų procentas per D sietą gali būti didesnis kaip 99 %, bet tokiais atvejais tiekėjas turi deklaruoti tipinę granuliometrinę sudėtį.

 

 

III SKIRSNIS. RIŠIKLIO KIEKIS

 

12. Rišiklio kiekis BS (Binder Content, Soluble), jeigu reikalaujama, nustatomas pagal LST EN 12697-1.Turi būti pateikta regeneruoto tirpiojo rišiklio kiekio atskirųjų verčių vidurkio vertė.

 

IV SKIRSNIS. DIDŽIAUSIAS TANKIS

 

13. Asfalto granulių didžiausias tankis rho?mv nustatomas pagal LST EN 12697-5. Turi būti pateikta didžiausio tankio vertė ir bandymo metodas.

 

V SKIRSNIS. HOMOGENIŠKUMAS

 

14. Homogeniškumui įvertinti iš kiekvienų paruoštų 500 t naudoto asfalto granulių imamas ištirti vienas ėminys. Tačiau iš kiekvienos atskiros rietuvės (krūvos) turi būti paimti ir ištirti mažiausiai penki ėminiai. Nustatomos šios savybės:

– rišiklio kiekis masės procentais pagal LST EN 12697-1, kai numatomas pakartotinis panaudojimas asfalto mišiniuose;

– minkštėjimo temperatūra °C pagal LST EN 1427, kai numatomas pakartotinis panaudojimas asfalto mišiniuose;

– ekstrahuoto mineralinių medžiagų mišinio dalelių frakcijų 0/0,063, 0,063/2 ir 2/D kiekis masės procentais pagal LST EN 12697-2, kai numatomas pakartotinis panaudojimas asfalto mišiniuose;

– asfalto granulių smulkinių frakcijų 0/0,063, 0,063/2 ir 2/U kiekis masės procentais pagal LST EN 933-1, kai numatomas panaudojimas šaltuoju būdu bituminiais rišikliais ar hidrauliniais rišikliais surištuose pagrindo mišiniuose arba sluoksniams be rišiklių.

15. Asfalto granulių atskiros rietuvės vienalytiškumas nustatomas išreiškiant reikalaujamo skaičiaus bandymų rezultatų vidurkio verte, didžiausiu svyravimo diapazonu arba standartiniu nuokrypiu.

 

VI SKIRSNIS. PAŠALINIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIS

 

16. Asfalto granulėse neturi būti pašalinių medžiagų kenksmingų kiekių. Pašalinių medžiagų grupės pagal LST EN 13108-8 pateiktos 4 lentelėje.

 

4 lentelė. Pašalinių medžiagų grupės

 

Pašalinių medžiagų rūšis

Priskyrimas grupei

cementbetonis, įskaitant ir jo gaminius

1 grupė

plytos

kitų sluoksnių medžiaga (išskyrus gamtines mineralines medžiagas)

cementinis skiedinys

metalas

sintetinės medžiagos

2 grupė

mediena

plastikai

 

Pašalinių medžiagų kiekis nustatomas remiantis LST EN 12697-42. Rezultatai klasifikuojami pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

Pašalinių medžiagų kiekio kategorijų reikalavimai nurodyti 5 lentelėje.

 

5 lentelė. Pašalinių medžiagų kiekis (FForeign Matter)

 

Pašalinių medžiagų kiekis procentais pagal rūšį

Kategorija F

1 grupė

2 grupė

 

< 1

< 0,1

F1

< 5

< 0,1

F5

> 5

> 0,1

Fdec

 

VII SKYRIUS. ASFALTO GRANULIŲ MINERALINĖS MEDŽIAGOS

 

I SKIRSNIS. MEDŽIAGOS PETROGRAFINIS APRAŠYMAS

 

17. Medžiagos petrografinis aprašymas (asfalto granulių mineralinių medžiagų uolienos rūšis), taip pat ir esančių priedų (pvz., celiuliozės plaušo) rūšis prireikus turi būti pateikta. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos, mineralinių medžiagų petrografiniai požymiai nustatomi pagal LST EN 932-3.

 

II SKIRSNIS. GRANULIOMETRINĖ SUDĖTIS

 

18. Iš asfalto granulių ekstrahuoto mineralinių medžiagų mišinio granuliometrinei sudėčiai charakterizuoti turi būti pateikiama prasisijojusi dalis masės procentais per šiuos sietus:

– 1,4D; D; D/2; 2 mm; 0,125 mm; 0,063 mm.

Mineralinių medžiagų granuliometrinė sudėtis nustatoma pagal LST EN 12697-2.

 

III SKIRSNIS. Stambiosios mineralinės medžiagos forma

 

19. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos ir jeigu reikalaujama, stambiosios mineralinės medžiagos dalelių formos plokštumo rodiklis turi būti nustatomas remiantis LST EN 933-3, arba formos rodiklio kategorija nustatoma remiantis LST EN 933-4.

Iš asfalto granulių ekstrahuoto mineralinių medžiagų mišinio stambiosios mineralinės medžiagos forma klasifikuojama pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją. Tiriamos visos frakcijos, didesnės negu 5,6 mm. Rezultatas yra visų bandytų frakcijų proporcinė vidurkio vertė.

Formos rodiklio kategorijų reikalavimai nurodyti 6 lentelėje.

 

6 lentelė. Formos rodiklio verčių kategorijos

 

Formos rodiklis

Kategorija SI

≤ 15

≤ 20

≤ 30

≤ 50

≤ 55

SI15

SI20

SI30

SI50

SI55

 

Plokštumo rodiklio kategorijų reikalavimai nurodyti 7 lentelėje.

 

7 lentelė. Plokštumo rodiklio verčių kategorijos

 

Plokštumo rodiklis

Kategorija FI

≤ 15

≤ 20

≤ 30

≤ 50

FI15

FI20

FI30

FI50

 

IV SKIRSNIS. Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas stambiojoje mineralinėje medžiagoje

 

20. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos ir jeigu reikalaujama, stambiosios mineralinės medžiagos aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas turi būti nustatomas remiantis LST EN 933-5.

Iš asfalto granulių ekstrahuoto mineralinių medžiagų mišinio stambiosios mineralinės medžiagos nustatomas visiškai sutrupintų ar suskaldytų dalelių masės procentas, visiškai ir iš dalies sutrupintų ar suskaldytų dalelių masės procentas bei visiškai apvalių dalelių masės procentas ir klasifikuojama pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

Tiriamos visos frakcijos, didesnės negu 5,6 mm. Rezultatas yra visų bandytų frakcijų proporcinė vidurkio vertė.

Kategorijų reikalavimai nurodyti 8 lentelėje.

 

8 lentelė. Stambiosios mineralinės medžiagos dalelių kategorijos pagal aptrupėjusių ir skeltų paviršių procentą (įskaitant visiškai sutrupintų ar suskaldytų bei visiškai apvalių dalelių procentą)

 

Visiškai sutrupintų ar suskaldytų dalelių masės procentas

Visiškai ir iš dalies sutrupintų ar suskaldytų dalelių masės procentas

Visiškai apvalių dalelių masės procentas

Kategorija C

90–100

30–100

100

90–100

90–100

50–100

50–100

0

0–1

0–3

0–10

0–30

0–70

C100/0

C90/1

C90/3

C50/10

C50/30

CNR/70

Nereglamentuojama

CNR

 

V SKIRSNIS. Smulkiosios mineralinės medžiagos FRAKCIJOS 0/2 BIRUMO KOEFICIENTAS

 

21. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos ir jeigu reikalaujama, smulkiosios mineralinės medžiagos birumo (aptakumo) koeficientas turi būti nustatomas remiantis LST EN 933-6.

Iš asfalto granulių ekstrahuoto mineralinių medžiagų mišinio smulkiosios mineralinės medžiagos frakcijai 0/2 nustatomas birumo (aptakumo) koeficientas ir klasifikuojama pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

Kategorijų reikalavimai nurodyti 9 lentelėje.

 

9 lentelė. Smulkiosios mineralinės medžiagos kampuotumas (šiurkštumas)

 

Birumo (aptakumo) koeficientas

Kategorija ECS

< 30

ECS deklaruojama *)

Nereglamentuojama

ECSNR

*) Skaldyto smėlio/natūralaus smėlio santykiui nusakyti pateikiama faktinė birumo (aptakumo) koeficiento vertė

 

VI SKIRSNIS. Stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas trupinimui

 

22. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos ir jeigu reikalaujama, stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas trupinimui, atsižvelgiant į asfalto granulių mineralinės medžiagos uolieną, gali būti imamas iš aprašo TRA MIN 07 1 priedo. Esant pagrįstoms abejonėms, stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas trupinimui nustatomas remiantis LST EN 1097-2 standarto 6 skyriumi (atsparumas smūgiams) arba, jei reikia, LST EN 1097-2 standarto 5 skyriumi (Los Andželo koeficientas). Gauti rodikliai klasifikuojami pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

 

Atsparumo smūgiams kategorijų reikalavimai nurodyti 10 lentelėje.

 

Bandinio masei apskaičiuoti sausasis dalelių tankis turi būti nustatytas pagal LST EN 1097-6 A priedą.

 

10 lentelė. Atsparumo smūgiams verčių kategorijos

 

Atsparumo smūgiams vertė %

Kategorija SZ

≤ 18

≤ 22

≤ 26

≤ 32

≤ 35

SZ18

SZ22

SZ26

SZ32

SZ35

Nereglamentuojama

SZNR

 

Los Andželo koeficiento kategorijų reikalavimai nurodyti 11 lentelėje.

 

11 lentelė. Los Andželo koeficiento verčių kategorijos

Los Andželo koeficientas

Kategorija LA

≤ 20

≤ 25

≤ 30

≤ 40

≤ 50

LA20

LA25

LA30

LA40

LA50

Nereglamentuojama

LANR

 

VII SKIRSNIS. stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas poliruojamumui

 

23. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos ir jeigu reikalaujama, stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas poliruojamumui, atsižvelgiant į asfalto granulių mineralinės medžiagos uolieną, gali būti imamas iš šio aprašo TRA NAG 09 4 priedo. Esant pagrįstoms abejonėms, stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas poliruojamumui nustatomas remiantis LST EN 1097-8. Atsparumo poliruojamumui rodikliai klasifikuojami pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

Atsparumo poliruojamumui kategorijų reikalavimai nurodyti 12 lentelėje.

 

12 lentelė. Atsparumo poliruojamumui verčių kategorijos

 

Akmens poliravimosi vertė

Kategorija PSV

≥ 50

≥ 44

vidutinės vertės ir < 44

PSV50

PSV44

PSVdeklaruojama

Nereglamentuojama

PSVNR

 

VIII SKIRSNIS. ATSPARUMAS ŠALČIUI

 

24. Jeigu asfalto granulių mineralinių medžiagų, pirmą kartą jas naudojant, kokybė buvo kontroliuojama ir dokumentuojama, paprastai galima atsisakyti naujų atsparumo šalčiui tyrimų. Esant pagrįstoms abejonėms, tinkamumas turi būti įrodomas pagal toliau aprašytus bandymo metodus.

 

Įmirkio vertė, kaip atsparumo šalčiui vertė

 

25. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos ir jeigu reikalaujama, įmirkio vertė turi būti nustatoma veiksmais, nurodytais LST EN 1097-6 standarto B priede, po to deklaravus tyrimo rezultatų ir taikyto bandymo veiksmus.

Įmirkio vertė klasifikuojama pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją. Jei vandens įmirkio vertė, nustatyta pagal LST EN 1097-6 standarto B priedą, yra ne didesnė negu didžiausia vertė 0,5 , nurodyta 13 lentelėje, mineralinė medžiaga turi būti vertinama kaip atspari šaldymo ir atšildymo ciklams. Jei vandens įmirkis viršija 0,5 %, tai atsparumo šalčiui bandymas atliekamas pagal 26 punktą.

 

13 lentelė. Vandens įmirkio verčių kategorijos (LST EN 1097-6 B priedas)

 

Vandens įmirkis masės procentais

Kategorija Wcm

≤ 0,5

Wcm 0,5

 

Atsparumas šaldymui ir atšildymui

 

26. Jeigu įmirkio vertė neatitinka Wcm 0,5 kategorijos reikalavimo pagal 13 lentelę, turi būti nustatomas atsparumas šaldymui ir atšildymui. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos ir jeigu reikalaujama, atsparumas šaldymui ir atšildymui nustatomas pagal LST EN 1367-1.

Atsparumo šaldymui ir atšildymui rodikliai klasifikuojami pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

Kategorijų reikalavimai nurodyti 14 lentelėje.

 

14 lentelė. Atsparumo šalčiui verčių kategorijos

 

Šaldymas ir atšildymas

Masės nuostoliai procentais

Kategorija F

≤ 1

≤ 2

≤ 4

F1

F2

F4

> 4

F deklaruojama

 

Atsparumas šalčiui druskų tirpale

 

27. Atsparumas šalčiui druskų tirpale nustatomas tuo atveju, jeigu naudoto asfalto granulės numatomos naudoti asfalto mišiniams, skirtiems viršutiniams sluoksniams. Jeigu nėra jokios ankstesnės informacijos ir jeigu reikalaujama, atsparumas šalčiui druskų tirpale turi būti nustatomas pagal LST EN 1367-1 standarto B priedą.

Atsparumo šalčiui druskų tirpale įvertinimui (su natrio chloridu) pateikiami nuostoliai masės procentais.

 

IX SKIRSNIS. Atsparumas šiluminiam smūgiui

 

28. Jeigu asfalto granulių mineralinių medžiagų, pirmą kartą jas naudojant, kokybė buvo kontroliuojama ir dokumentuojama, paprastai galima atsisakyti naujų atsparumo šiluminiam smūgiui tyrimų. Kai reikia, atsparumas šiluminiam smūgiui turi būti nustatomas pagal LST EN 1367-5, o rezultatai deklaruojami.

 

VIII SKYRIUS. ASFALTO GRANULIŲ RIŠIKLIS

 

I SKIRSNIS. RIŠIKLIO RŪŠIS

 

29. Rišiklio (pvz., kelių bitumo, polimerais modifikuoto bitumo, kitos rūšies bitumo) rūšis ir markė, jei reikalaujama ir yra įmanoma, turi būti pateiktos.

 

II SKIRSNIS. RIŠIKLIO SAVYBĖS

 

30. Rišiklis regeneruojamas pagal LST EN 12697-3 arba LST EN 12697-4 ir pagal LST EN 1427 nustatoma paprastai klasifikavimui reikalinga minkštėjimo temperatūra pagal žiedo ir rutulio metodą. Tam tikrais atvejais atliekamas papildomas klasifikavimas pagal LST EN 1426 nustačius penetraciją.

 

Minkštėjimo temperatūra pagal žiedo ir rutulio metodą

 

31. Rišiklio minkštėjimo temperatūra pagal žiedo ir rutulio metodą (TR&B) nustatoma pagal LST EN 1427. Rezultatas pateikiamas kaip minkštėjimo temperatūros pagal žiedo ir rutulio metodą atskirųjų verčių vidurkio vertė.

Rišiklio minkštėjimo temperatūros pagal žiedo ir rutulio metodą rodikliai klasifikuojami pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

Kategorijų reikalavimai nurodyti 15 lentelėje.

 

15 lentelė. Rišiklio minkštėjimo temperatūros pagal žiedo ir rutulio metodą klasifikavimo kategorijos

 

Rišiklio minkštėjimo temperatūros pagal žiedo ir rutulio metodą klasifikavimo sąlygos

Kategorija S

Kai kiekvieno iš ėminių rišiklio minkštėjimo temperatūra yra ne didesnė kaip 77 °C ir visų ėminių minkštėjimo temperatūros vidurkis yra ne didesnis kaip 70 °C

S70

Kitais atvejais

Sdec

 

Esant rišiklio minkštėjimo temperatūros pagal žiedo ir rutulio metodą kategorijai Sdec , asfalto granulių panaudojimui asfalto mišinių gamybai turi būti atliekami papildomi tipo bandymai.

 

Penetracija

 

32. Rišiklio penetracija (pen) nustatoma pagal LST EN 1426. Rezultatas pateikiamas kaip penetracijos atskirųjų verčių vidurkio vertė.

Rišiklio penetracijos rodikliai klasifikuojami pagal atitinkamas ribines vertes priskiriant kategoriją.

Kategorijų reikalavimai nurodyti 16 lentelėje.

 

16 lentelė. Rišiklio penetracijos klasifikavimo kategorijos

 

Rišiklio penetracijos klasifikavimo sąlygos

Kategorija P

Kai kiekvieno iš ėminių rišiklio penetracija yra mažiausiai 10d mm ir visų ėminių penetracijos vidurkis yra mažiausiai 15d mm

P15

Kitais atvejais

Pdec

 

Esant rišiklio penetracijos kategorijai Pdec , asfalto granulių panaudojimui asfalto mišinių gamybai turi būti atliekami papildomi tipo bandymai.

 

IX SKYRIUS. BANDYMAI IR REZULTATŲ PATEIKIMAS

 

33. Ėminių ėmimas ir bandymai atliekami remiantis galiojančiais standartais.

1 priede yra pateiktos asfalto granulių ir jo sudėtinių dalių savybės, kurių rodiklius reikia nustatyti, priklausomai nuo panaudojimo paskirties.

2 ir 3 prieduose yra pateiktos asfalto granulių ir jo sudėtinių dalių savybių kategorijos priklausomai nuo panaudojimo paskirties.

Asfalto granulių ir jo sudėtinių dalių savybių rodikliai gali būti paimti iš ankstesnės informacijos. Tiktai nesant ankstesnės informacijos, turi būti atlikti reprezentatyvių ėminių bandymai. Bandymai homogeniškumui įvertinti atliekami bet kuriuo atveju.

4 priede yra pateikta asfalto granulių klasifikavimo forma, sudaryta iš asfalto granulių ir jo sudėtinių dalių savybių rodiklių kategorijų, pateiktų šiame techninių reikalavimų apraše.

Klasifikavimas pagal 4 priedą leidžia įvertinti asfalto granules ir jų atitiktį keliamiems reikalavimams priklausomai nuo panaudojimo tikslo.

 

X SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

34. Šiuo techninių reikalavimų aprašu Lietuvoje pirmą kartą įgyvendinamas LST EN 13108-8 standartas. Remiantis tinkamumo bandymų, vidinės gamybos kontrolės ir kontrolinių bandymų rezultatais šis aprašas gali būti tikslinamas ir tobulinamas.

 

_________________

 

 

Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių

reikalavimų aprašo TRA NAG 09

1 priedas (privalomasis)

 

ASFALTO GRANULIŲ IR JŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ SAVYBĖS PRIKLAUSOMAI NUO NAUDOJIMO PASKIRTIES

 

Savybės

Punktas

Reikalingas savybių patvirtinimas

Sluoksniai be rišiklių 1)

Pagrindo sluoksniai su hidrauliniais rišikliais

Bituminiais rišikliais surišti pagrindo sluoksniai (šaltasis būdas)

Asfalto mišiniai, skirti

Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis pagal TRA SBR

Žvyro ir skaldos pagrindo sluoksniai pagal TRA SBR

Dangos sluoksnis be rišiklių pagal TRA SBR

Pagal R 34-01 (bus rengiamas TRA BETONAS)

Pagal R 34-01

Asfalto subpagrindui (bus rengiamas dokumentas)

Asfalto pagrindo sluoksniui pagal TRA ASFALTAS

Asfalto pagrindo-dangos sluoksniui pagal TRA ASFALTAS

Asfalto apatiniam sluoksniui pagal TRA ASFALTAS

Asfalto viršutiniam sluoksniui pagal TRA ASFALTAS

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

Asfalto granulės

Aplinkosauga

 

(+)

(+)

(+)

(+)

(+)

(+)

(+)

(+)

Smulkinių granuliometrinė sudėtis

11

+

+

+

+

-

-

-

-

Didžiausio smulkinio dydis

+

+

+

+

+

+

+

+

Didžiausias mineralinių dulkių kiekis

+

+

+

+

-

-

-

-

Rišiklio kiekis

12

-

-

+

+

+

+

+

+

Didžiausias tankis

13

+

+

+

+

+

+

+

+

Homogeniškumas

14

+

+

+

+

+

+

+

+

Pašalinių medžiagų kiekis

16

+

+

+

+

+

+

+

+

Mineralinės medžiagos

Medžiagos petrografinis aprašymas

17

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

Granuliometrinė sudėtis

18

<>?

<>?

+

+

+

+

+

+

Dalelių forma

19

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas

20

<>?

-

<>?

<>?

<>?2)

<>?3)

<>?

<>?

Birumo (aptakumo) koeficientas

21

-

-

-

-

+2)

-

+

+

Atsparumas trupinimui

22

-

<>?

<>?

<>?

<>?

-

<>?

<>?

<>?

<>?

Atsparumas poliruojamumui

23

-

-

-

-

-

<>?

-

<>?

Įmirkio vertė

25

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

Atsparumas šalčiui

26

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

<>?

Atsparumas šalčiui druskų tirpale

27

-

-

-

-

-

0?

-

<>?

Atsparumas šiluminiam smūgiui

28

-

-

-

-

-

-

-

-

Rišiklis

Rišiklio rūšis

29

-

-

-

(<>?)

(<>?)

(<>?)

(<>?)

(<>?)

Minkštėjimo temperatūra

31

-

-

(<>?)3)

+

+

+

+

+

Penetracija3)

32

-

-

-

+

+

+

+

+

+ reikalingas savybės patvirtinimas bandant; <>? reikalingas savybės patvirtinimas panaudojant ankstesnę informaciją, jei jos nėra – bandant; (<>?)reikalingas savybės patvirtinimas panaudojant ankstesnę informaciją, jeigu įmanoma;

(+) reikalingas patvirtinimas; - nereikalingas savybės patvirtinimas

1) išskyrus geriamojo vandens šaltinių zonas; 2) tik PS mišiniams; 3) tik ypatingais atvejais

_________________


Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių

reikalavimų aprašo TRA NAG 09

2 priedas (privalomasis)

 

ASFALTO GRANULIŲ IR JŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ, SKIRTŲ NESURIŠTIEMS, HIDRAULIŠKAI SURIŠTIEMS IR BITUMINIAIS RIŠIKLIAIS SURIŠTIEMS (ŠALTUOJU BŪDU), KATEGORIJOS IR ŽYMĖJIMAS

 

Savybės

Punktas

Sluoksniai be rišiklių

Pagrindo sluoksniai su hidrauliniais rišikliais

Bituminiais rišikliais surišti pagrindo sluoksniai (šaltasis būdas)

Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis pagal TRA SBR

Žvyro ir skaldos pagrindo sluoksniai pagal TRA SBR

Dangos sluoksnis be rišiklių pagal TRA SBR

Pagal R 34-01 (bus rengiamas TRA BETONAS)

Pagal R 34-01

1

2

3

4

5

6

7

8

Asfalto granulės

Smulkinių granuliometrinė sudėtis

11

OC90

pagal dokumentų reikalavimus

Didžiausio smulkinio dydis U mm

8; 11; 16; 22; 32; 45; 56; 63

32; 45; 56

8; 11; 16; 22; 32

32; 45; 56; 63

16; 22; 32

Didžiausias mineralinių dulkių kiekis

UF3; UF5

UF3; UF5

UF15

deklaruojama

UF9

Rišiklio kiekis

12

-

-

deklaruojama

Didžiausias tankis

13

-

-

deklaruojama

Homogeniškumas (smulkinių sudėtinių dalių):

14

-

frakcijos 0/0,063 kiekiui

deklaruojama

frakcijos 0,063/2 kiekiui

deklaruojama

frakcijos 2/U kiekiui

deklaruojama

Pašalinių medžiagų kiekis

16

F5

Mineralinės medžiagos

Medžiagos petrografinis aprašymas

17

deklaruojama

Stambiausios dalelės dydis mm

18

-

-

32

Dalelių forma

19

SI55/FI50

Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas

20

CNR

C90/31)

CNR

-

Atsparumas trupinimui

22

-

pagal TRA MIN 07 1 priedą

Įmirkio vertė

25

Wcm0,5

Atsparumas šalčiui

26

F4

1) tik skaldos pagrindui

 

 

_________________

 


Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių

reikalavimų aprašo TRA NAG 09

3 priedas (privalomasis)

 

ASFALTO GRANULIŲ IR JŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ, SKIRTŲ ASFALTO MIŠINIAMS, KATEGORIJOS IR ŽYMĖJIMAS

 

Savybės

Punktas

Asfalto mišiniai, skirti

Asfalto subpagrindui (bus rengiamas dokumentas)

Asfalto pagrindo sluoksniui pagal TRA ASFALTAS

Asfalto pagrindo-dangos sluoksniui pagal TRA ASFALTAS

Asfalto apatiniam sluoksniui pagal TRA ASFALTAS

Asfalto viršutiniam sluoksniui pagal TRA ASFALTAS

1

2

3

4

5

6

7

8

Asfalto granulės

Didžiausio smulkinio dydis U (mm)

11

deklaruojama

Rišiklio kiekis

12

deklaruojama

Didžiausias tankis

13

deklaruojama

Homogeniškumas

14

deklaruojama

Pašalinių medžiagų kiekis

16

F1

Mineralinės medžiagos

Medžiagos petrografinis aprašymas

17

deklaruojama

Granuliometrinė sudėtis

18

deklaruojama

stambiausios dalelės dydis D

18

deklaruojama

frakcijos 0/0,063 kiekiui

18/14

deklaruojama

frakcijos 0,063/2 kiekiui

deklaruojama

frakcijos 2/D kiekiui

deklaruojama

Dalelių forma

19

SI50/FI50

SI50/FI50

SI50/FI50

SI20/FI20; SI30/FI30

SI20/FI20; SI30/FI30

Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas

20

CNR

CNR; C50/30

CNR; C50/30

C90/1; C100/0

C90/1; C100/0

Birumo (aptakumo) koeficientas

21

ECS NR

ECS deklaruojama

ECS deklaruojama

ECS deklaruojama

ECS deklaruojama

Atsparumas trupinimui

22

SZNR/LANR

pagal TRA MIN 07 1 priedą

SZ18 (LA20);

SZ22 (LA25)

SZ18 (LA20);

SZ22 (LA25); SZ26 (LA30)

Atsparumas poliruojamumui

23

PSVNR

PSVNR

PSV deklaruojama

PSVNR

PSV44; PSV50;

PSV deklaruojama (48)

Įmirkio vertė

25

Wcm0,5

Wcm0,5

Wcm0,5

Wcm0,5

Wcm0,5

Atsparumas šaldymui ir šildymui

26

Fdeklaruojama

F4

F1; F2

F1; F2

F1

Atsparumas šalčiui druskų tirpale

27

-

-

deklaruojama

-

deklaruojama

Rišiklis

Rišiklio rūšis

29

deklaruojama

Minkštėjimo temperatūra

31/14

deklaruojama

Penetracija

32

deklaruojama

 

_________________

 

 

Automobilių kelių naudoto asfalto granulių

techninių reikalavimų aprašo TRA NAG 09

4 priedas (privalomasis)

 

ASFALTO GRANULIŲ KLASIFIKAVIMO FORMA

 

Sandėliavimo vieta/Maišyklės pavadinimas:

.......................................................................................

 

Asfalto granulių žymėjimas (U RA d/D):

.......................................................................................

 

Sandėliavimo rietuvės žymėjimas:

.......................................................................................

Rietuvės svoris:

apie ............... t

Asfalto granulių kilmė (tiesimo aikštelė):

.......................................................................................

 

Asfalto granulės

Savybės

-

Bandymas

Informacija

Aplinkosauga

taip £[]

£[]

£[]

 

Savybės

Kategorijos/Bandymų rezultatai/Bandymų metodai

Bandymas

Informacija

 

Didžiausio smulkinio dydis U mm

5

8

11

16

22

32

45

56

63

£[]

-

 

Didžiausias mineralinių dulkių kiekis UF

UF3

UF5

UF9

UF15

UFNR

£[]

£[]

 

Homogeniškumas

Didžiausia vertė

Mažiausia vertė

Vidurkio vertė

Intervalas

-

-

 

Rišiklio kiekis Bs masės %

 

 

 

 

£[]

-

Minkštėjimo temperatūra TR&B °C

 

 

 

 

£[]

-

 

£[]

Smulkinys

frakcijos < 0,063 kiekiui masės %

 

 

 

 

£[]

-

 

ar

frakcijos 0,063/2 kiekiui masės %

 

 

 

 

£[]

-

£[]

Dalelės

frakcijos > 2 kiekiui masės %

 

 

 

 

£[]

-

Didžiausias tankis rho(mv)kg/m3

 

£[]

-

Bandymo metodai

 

-

-

Pašalinių medžiagų kiekis FM

FM1/0,1

FM5/0,1

FMdeklaruojama

£[]

£[]

 

 


 

Mineralinės medžiagos

Savybės

Kategorijos/Bandymų rezultatai

Bandymas

Informacija

Medžiagos petrografinis aprašymas

-

-

-

 

Mineralinės medžiagos rūšis

 

£[]

£[]

Priedų rūšis

 

£[]

£[]

Granuliometrinė sudėtis

1,4D

D

D/2

2 mm

0,125 mm

0,063 mm

-

-

 

Prasisijojusi dalis masės %

 

 

 

 

 

 

£[]

-

Stambiausios dalelės dydis mm

5,6

8

11,2

16

22,4

31,5

45

£[]

£[]

Dalelių forma

-

-

-

 

Formos rodiklis

SI15

SI20

SI30

SI50

SI55

SINR

£[]

£[]*

 

Plokštumos rodiklis

FI15

FI20

FI30

FI50

FINR

£[]

£[]*

Aptrupėjusių/skeltų paviršių kiekis

C100/0

C90/1

C90/3

C50/10

C50/30

CNR/70

CNR

£[]

£[]*

Kampuotumo (šiurkštumo) kategorija

Ecs deklaruojama

Ecs NR

£[]

£[]*

Atsparumas trupinimui

-

-

-

 

Atsparumas smūgiams

SZ18

SZ22

SZ26

SZ32

SZ35

SZNR

£[]

£[]

Los Andželo koeficientas

LA20

LA25

LA30

LA40

LA50

LANR

£[]

£[]

Atsparumas akmens poliruojamumui

PSV50

PSV44

PSVdeklaruojama (48)

PSVNR

£[]

£[]

Atsparumas šalčiui

-

-

-

 

Įmirkio vertė

Wcm0,5

£[]

£[]

Atsparumas šaldymui ir šildymui

F1

F2

F4

Fdeklaruojama

£[]

£[]

Atsparumas šalčiui druskų tirpale masės %

 

£[]

£[]

 

Rišiklis

Savybės

Kategorijos/Bandymų rezultatai

Bandymas

Informacija

Rišiklio rūšis

 

-

£[]

Minkštėjimo temperatūra TR&B °C

S70 /.........

Sdeklaruojama

£[]

-

Penetracija 1/10 mm

P15 /..........

Pdeklaruojama

£[]

-

 

_________________

 


Automobilių kelių naudoto asfalto granulių

techninių reikalavimų aprašo TRA NAG 09

5 priedas (informacinis)

 

MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ ATSPARUMAS POLIRUOJAMUMUI

 

 

Uolienos, uolienų grupės

Kategorijų intervalas

1

Granitas

Dioritas

PSV45PSV58

2

Gabras

PSV48PSV53

3

Kvarcinis porfyras

Porfyritas

Andezitas

PSV43PSV62

4

Bazaltas

PSV45PSV56

5

Bazalto lava

PSV54PSV58

6

Diabazas

PSV44PSV60

7

Klintys

Dolomitas

PSV33PSV55

8

Kvarcitas

Smiltainis

PSV50PSV65

9

Gneisas

Amfibolitas

PSV48PSV55

10

Žvyro skalda

PSV35PSV59

11

Korundas

Boksitas

PSV72

 

_________________

 



* Su Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių reikalavimų aprašu TRA NAG 09 galima susipažinti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.

* Frezuojant ar smulkinant gali pasikeisti