LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2000–2006 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2000 m. balandžio 26 d. Nr. 471

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programą (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                        ANDRIUS KUBILIUS

VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ

REIKALŲ MINISTRAS                                                                           JONAS RUDALEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 471

LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2000–2006 METŲ PROGRAMA

I. Tikslai

1. Integruojantis į Europos Sąjungą ir siekiant išsaugoti lietuvių kalbą, privalu pasirūpinti, kad lietuvių kalba būtų aktyviai vartojama kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių kalbomis. Tai galima pasiekti panaudojus informacines technologijas, lituanistų, kitų kalbų specialistų žinias bei patirtį lietuvių kalbos vertimo, atpažinimo ir sintezės reikalams:

1.1. lietuvių kalbos automatinio vertimo, atpažinimo ir sintezės tyrimams atlikti;

1.2. lietuvių kalbos vertimo ir dialogo su kompiuteriais įrankiams sukurti;

1.3. programinei kompiuterių įrangai, vartojamai mokyklose, įmonėse ir įstaigose, pavyzdžiui, „Windows“, „Microsoft Office“, ir interneto elektroninio pašto, naršyklės, telekonferencijų programoms lituanizuoti.

II. uždaviniai

2. Kad lengviau būtų versti Europos Sąjungos dokumentus į lietuvių kalbą ir atvirkščiai – automatiškai versti lietuviškus dokumentus bent į vieną iš Europos Sąjungos vartojamų kalbų, būtina išspręsti šiuos svarbiausiuosius automatinio vertimo uždavinius:

2.1. sukurti lietuvių kalbos morfologinės analizės ir sintezės modelius;

2.2. parengti lietuvių kalbos sintaksės analizės ir sintezės modelius;

2.3. parengti lietuvių kalbos semantinės analizės ir sintezės modelius;

2.4. sukurti lietuvių – anglų, vokiečių, prancūzų kalbų leksinių keitiklių modulius;

2.5. parengti lietuvių – anglų, vokiečių, prancūzų kalbų struktūrinių keitiklių modulius;

2.6. sukurti anglų, vokiečių, prancūzų – lietuvių kalbų leksinių keitiklių modulius;

2.7. sukurti anglų, vokiečių, prancūzų – lietuvių kalbų struktūrinių keitiklių modulius;

2.8. ištirti universalios vertimo kalbos panaudojimo lietuvių kalbai galimybes;

2.9. parengti žodynus ir tekstynus, kurių reikia vertimui;

2.10. parengti automatinio vertimo paskaitų kursus aukštųjų mokyklų studentams.

3. Įgyvendinant automatinio vertimo uždavinius, būtina:

3.1. įsigyti programinę kompiuterių įrangą anglų, vokiečių, prancūzų kalbų analizei ir sintezei;

3.2. įrengti kompiuterizuotas darbo vietas automatinio vertimo eksperimentams atlikti.

4. Automatinio lietuvių šnekos (šnekamosios kalbos) atpažinimo ir sintezės sritis labai perspektyvi (tokios priemonės anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų kalbomis jau pardavinėjamos kaip komerciniai produktai) ir svarbi lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, išlikimui. Neturėdami lietuvių kalba valdomų kompiuterių, būtume priversti dirbti (bendrauti) kompiuteriais svetimomis kalbomis. Svarbiausieji automatinio lietuvių šnekos (šnekamosios kalbos) atpažinimo ir sintezės uždaviniai yra šie:

4.1. sukurti šnekos požymių sistemą;

4.2. sudaryti šnekos pavyzdžių etalonus;

4.3. atlikti šnekos garsų klasifikatorių tyrimus;

4.4. sukaupti šnekos akustikos, leksikos, gramatikos, semantikos, pragmatikos žinias, kurių reikia lietuvių šnekai (šnekamajai kalbai) atpažinti;

4.5. susisteminti, formalizuoti ir standartizuoti tarties elementus;

4.6. ištirti šnekos atpažinimo sistemų mokymo galimybes;

4.7. sukurti lietuvių kalbos atpažinimo modulį;

4.8. parengti šnekos atpažinimo ir kompiuterinės lingvistikos paskaitų kursus aukštųjų mokyklų studentams.

5. Automatinio lietuvių šnekos (šnekamosios kalbos) atpažinimo ir sintezės uždaviniams įgyvendinti būtina atitinkama programinė kompiuterių įranga ir kompiuterinė technika.

6. Svarbiausieji programinės kompiuterių įrangos lituanizavimo uždaviniai yra šie:

6.1. lituanizuoti „Windows“ ir „Microsoft Office“ programas;

6.2. lituanizuoti interneto elektroninio pašto, naršyklės, telekonferencijų programinę įrangą;

6.3. norminti lietuvių kalbos vartojimą informacinės technologijos priemonėse;

6.4. nuolat kontroliuoti, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas.

7. Programos ir programinė kompiuterių įranga bus lituanizuojama nustatytąja tvarka sudarius sutartis su autoriais ar gamintojais.

III. Praktiniai rezultatai

8. Išsprendus programoje nurodytus uždavinius, bus galima pradėti gaminti lietuvių kalbos vertimo, atpažinimo ir sintezės komercinius produktus, t. y. numatoma, kad:

8.1. per trejus ketverius metus bus padaryti šie pirmieji bandomieji pavyzdžiai:

8.1.1. teisės aktų (visų pirma Europos Sąjungos dokumentų) automatizuoto vertimo bandomoji sistema;

8.1.2. kelių šimtų žodžių automatinis atpažintuvas balsu diktuojamiems tekstams spausdinti;

8.1.3. lietuviškų tekstų vertiklis kalbos garsais (ypač parankus neįgaliesiems);

8.1.4. informacinė sistema, kuri balsu paklausus, balsu ir atsakytų (pavyzdžiui, per ryšių kanalus);

8.1.5. kalbėtojo atpažintuvas iš balso (balso spyna);

8.2. per dvejus metus bus lituanizuota pagrindinė programinė kompiuterių įranga.

IV. Prioritetai

9. Programos vykdymo prioritetai:

9.1. automatinio lietuvių šnekos (šnekamosios kalbos) atpažinimo darbai;

9.2. kompiuterinio vertimo darbai ir lygiagretaus lietuvių kalbos tekstyno rengimas;

9.3. programinės kompiuterių įrangos lituanizavimas;

9.4. interneto ir elektroninio pašto programų dialogo lietuvinimas;

9.5. lietuvių kalbos tekstų sintaksinė ir semantinė analizė. Lingvistinių išteklių kalbos inžinerijai rengimas;

9.6. lietuvių kalbos dalykų informacijos technologijoje norminimas ir lietuvių kalbos rašto ženklų kūrimas.

V. Programos koordinatorius

10. Programos vykdymą koordinuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo.

VI. Finansavimas

11. Programos finansavimo šaltiniai yra šie:

11.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

11.2. užsienio valstybių ir tarptautinių institucijų parama;

11.3. kitos lėšos.

12. Šios programos priede numatyta, kiek lėšų reikia jai įgyvendinti.

______________

LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2000–2006 METŲ PROGRAMOS PRIEDAS

Lėšos, kurių reikia lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programai įgyvendinti

Priemonės pavadinimas	Lėšų poreikis (iki tūkst. litų)
	2000 metai	2001 metai	2002 metai	2003 metai	2004 metai	2005 metai	2006 metai
1. Automatinio lietuvių šnekos (šnekamosios kalbos) atpažinimo darbai	393	452	311	421	456	371	474
2. Kompiuterinio vertimo darbai	191	191	160	228	244	271	272
3. Lygiagretaus lietuvių kalbos tekstyno rengimas	30	33	37	41	45	49	53
4. Programinės kompiuterių įrangos lituanizavimas	127	128
5. Interneto ir elektroninio pašto programų dialogo lietuvinimas	104	105	550	126	145	153	167
6. Lietuvių kalbos tekstų sintaksinė ir semantinė analizė	9	19	22	26	23	32	35
7. Lingvistinių išteklių kalbos inžinerijai rengimas	77	124	193	153	161	175
8. Lietuvių kalbos dalykų informacijos technologijoje norminimas	114	123	131	143	155	166	164
9. Lietuvių kalbos rašto ženklų kūrimas	88	151
10. Lietuviški kompiuteriniai dialogai balsu	336	369	400	437	475	529	628
Iš viso	1469	1695	1804	1575	1704	1746	1793

______________