Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolas Nr. 1, iš dalies pakeistas Protokolu Nr. 11

1952 m. kovo 20 d., Paryžius

Straipsniams pavadinimai suteikti ir jų tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo įsigaliojimo 1998 m. lapkričio 1 d.

Šio Protokolo signatarių, Europos Tarybos narių, vyriausybės,

pasiryžusios imtis priemonių, kad bendromis pastangomis užtikrintų tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau yra įtrauktos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), pasirašytos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje, I skyrių,

s u s i t a r ė:

1 straipsnis. Nuosavybės apsauga

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

Tačiau ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.

2 straipsnis. Teisė į mokslą

Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.

3 straipsnis. Teisė į laisvus rinkimus

Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudarytų tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės raiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas.

4 straipsnis. Taikymas teritorijose¹

Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pasirašydama ar ratifikuodama šį Protokolą arba bet kada vėliau, gali pateikti Europos Tarybos generaliniam sekretoriui pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, kokiu mastu ji įsipareigoja šio Protokolo nuostatas taikyti tose pareiškime nurodytose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga.

Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pateikusi pareiškimą pagal ankstesnę pastraipą, gali tam tikrais laiko tarpais pateikti naują pareiškimą, pakeičiantį ankstesnio pareiškimo sąlygas arba nutraukiantį šio Protokolo nuostatų taikymą kurioje nors teritorijoje.

Pareiškimas, pateiktas pagal šį straipsnį, laikomas pateiktu pagal Konvencijos 56 straipsnio 1 dalį.

5 straipsnis. Ryšys su Konvencija

Aukštosios Susitariančiosios Šalys šio Protokolo 1, 2, 3 ir 4 straipsnius laiko papildomais Konvencijos straipsniais ir atitinkamai taiko visas Konvencijos nuostatas.

6 straipsnis. Pasirašymas ir ratifikavimas

Šį Protokolą gali pasirašyti Europos Tarybos narės, Konvencijos signatarės; jis ratifikuojamas kartu su Konvencija arba ją ratifikavus. Jis įsigalioja deponavus dešimtąjį ratifikavimo dokumentą. Toms valstybėms, kurios Protokolą ratifikuoja vėliau, jis įsigalioja joms deponavus savo ratifikavimo dokumentus.

Ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris visoms valstybėms narėms praneša apie šį Protokolą ratifikavusias valstybes.

Priimta 1952 m. kovo 20 d. Paryžiuje anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis sekretorius kiekvienos signatarės vyriausybei siunčia patvirtintas jų kopijas.

_______________

¹ Tekstas pakeistas pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas.

_________________