LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2000 m. birželio 13 d. Nr. VIII-1728

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją (pridedama).

2 straipsnis.

Pasiūlyti Vyriausybei iki 2000 m. rugsėjo 1 d. parengti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti reikalingas programas ir numatyti jų finansavimą pagal metus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS                   VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2000 m. birželio 13 d.

nutarimu Nr. VIII-1728

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Strategijos paskirtis – nustatyti žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis 2000 – 2006 metams.

2. Strategijoje nustatyti žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslai, uždaviniai, principai ir prioritetai.

3. Svarbiausias strategijos tikslas – sukurti palankią aplinką įvairiapusei ekonominei, socialinei kaimo plėtrai, jo gamtosaugai ir etnokultūrai, kad būtų sąlygos nuosekliai gerinti gyvenimo kokybę ir integruotis į Europos Sąjungą.

II. StrategiJOS tikslai

1. Ūkininkų šeimos ūkių pagrindu veikiantis į rinką orientuotas, konkurencingas žemės ūkis, užtikrinantis stabilų vartotojų aprūpinimą geros kokybės maisto produktais.

2. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra, leidžianti geriau išnaudoti turimas galimybes ir užtikrinti užimtumą kaime.

3. Valstybės parama žemės ūkiui, kurios pagrindas – vidaus rinkos apsauga ir žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas.

4. Aplinkos apsauga, ekologinis, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį puoselėjantis ūkininkavimas.

5. Galimybės įvairinti ekonominę veiklą kaime, o žemės ūkio produkcijos gamintojams – verstis papildoma ūkine veikla.

6. Tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra, atitinkanti regionų ypatumus.

7. Veiksminga žemės ūkio mokslo, mokymo, konsultavimo ir švietimo sistema, glaudžiai susijusi su gamyba.

III. DABARTINĖ KAIMO SITUACIJA

1. Kaimo reikšmė šalies gyvenime

1.1. Lietuvoje išlieka didelė kaimo ir žemės ūkio ekonominė bei socialinė reikšmė.

1.2. Kaime gyvena 32 proc. visų šalies gyventojų. Žemės ūkyje dirba apie 21 proc. visų šalies užimtų gyventojų.

1.3. Žemės ūkyje 1999 m. sukurta apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Žemės ūkio ir maisto prekės praėjusiais metais davė apie 13 proc. šalies eksporto pajamų.

2. Svarbiausi Lietuvos kaimo privalumai

2.1. Pakankami gamtiniai ištekliai (žemės ūkio naudmenos, kurių didžioji dalis melioruotos, miškai, vandenys ir kt.), leidžiantys žemės ūkio produktų gamintojams prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

2.2. Palankios gamtinės sąlygos plėtoti veislinę gyvulininkystę, pieninę ir mėsinę galvijininkystę, kiaulininkystę, sodininkystę, daržininkystę, bulvininkystę, auginti linus, rapsus, cukrinius runkelius, taip pat kitus šioms platumoms būdingus augalus ir gyvulius, plėtoti ekologinį žemės ūkį.

2.3. Santykinai mažas dirvožemio, vandens ir oro užterštumas.

2.4. Gilios kaimo gyventojų tradicijos žemės ūkio srityje.

2.5. Išplėtotas ir tolygus mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijų tinklas.

2.6. Vaizdingas kraštovaizdis kaimo vietovių rekreacinėms galimybėms plėtoti.

2.7. Sukurtos finansinės sistemos ir institucijos paramai teikti (kaimo rėmimo sistema, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra).

2.8. Aktyviai plėtojama kaimo žmonių savivalda.

3. Svarbiausios Lietuvos kaimo problemos

3.1. Nepakankamas žemės ūkio ir maisto pramonės produktų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose.

3.2. Nebaigta žemės reforma, silpnai funkcionuojanti žemės rinka.

3.3. Dominuoja ūkiai, kurių mažas investicinis pajėgumas, menka technologinė pažanga, silpna ūkių gamybinių struktūrų kaita, didelės išlaidos ir mažas produkcijos konkurencingumas.

3.4. Nepakankamai apsaugota šalies vidaus žemės ūkio ir maisto produktų rinka nuo blogos kokybės, kontrabandinių ir dempingo kainomis parduodamų prekių.

3.5. Nesusiformavę žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykiai, per ilga atsiskaitymų ciklo trukmė, mažai žemdirbių apdrausti nuo jų produkciją superkančių subjektų bankroto.

3.6. Neišplėtota kooperacija, materialinio aprūpinimo, techninių ir kitų paslaugų infrastruktūra.

3.7. Nepakankamai efektyvi regioninė politika ir nemažėjantys ekonominiai bei socialiniai regionų skirtumai.

3.8. Žemas pragyvenimo lygis.

3.9. Mažai galimybių plėtoti alternatyvius verslus kaime.

3.10. Didelė sezoniškumo įtaka žemės ūkio produktų gamybai.

3.11. Mažai jaunų ir aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą turinčių ūkininkų.

3.12. Žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų santykiai ne visada grindžiami rinkos principais, nepakankamai efektyviai veikia konkurencijos kontrolės sistema.

4. Integracijos į Europos Sąjungą teigiamas poveikis

4.1. Didėja kapitalo, technologijų, darbo jėgos ir žemės ūkio bei maisto prekių apyvartos tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos galimybės.

4.2. Didėja šalies finansinis pajėgumas strategiškai vykdyti žemės ūkio ir kaimo struktūrinius pertvarkymus, didinti jų konkurencinį pajėgumą ir spręsti kaimo socialines problemas, kadangi Europos Sąjunga teikia specialią paramą pagal PHARE programą, o nuo 2000 m. – ir pagal Pasirengimo stoti į Europos Sąjungą specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros (toliau – SAPARD) bei Struktūrinės politikos įgyvendinimo (toliau – ISPA) programas.

4.3. Didėja žemės ir kito nekilnojamojo turto kaina, mažėja paskolų palūkanos.

4.4. Didesnė gyventojų migracija sudaro sąlygas įvairiapusei kaimo plėtrai (rekreaciniams, kaimo turizmo, paslaugų ir kitiems verslams kurti).

4.5. Suderinti su Europos Sąjungos direktyvomis Lietuvos Respublikos teisės aktai geriau gina kaimo žmonių teises bei interesus.

4.6. Susidaro galimybės ilgalaikiam ūkio planavimui ir plėtrai.

4.7. Techninė ir konsultacinė pagalba pertvarkant kaimo žmonių savivaldos institucijas ir didinant jų gebėjimą kvalifikuotai atlikti patikėtas funkcijas.

4.8. Daugiau gaunama informacijos apie tarptautines žemės ūkio rinkas.

4.9. Didėja nacionalinių ūkio subjektų konkurencija, skatinanti juos daugiau rūpintis technine pažanga, produkcijos kokybe ir rinkodara.

5. Galimas neigiamas integracijos į Europos Sąjungą poveikis

5.1. Gali padidėti nacionalinių žemės ūkio subjektų ir jų rinkos partnerių konkurencija su daugiau subsidijuojamais ir objektyviai didesnio konkurencinio pajėgumo kitų valstybių subjektais.

5.2. Jeigu nebus sukurtos sąlygos alternatyviam verslui, galimas laikinas nedarbo žemės ūkyje ir perdirbimo pramonėje padidėjimas.

5.3. Didėja konkurencinė grėsmė iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių.

IV. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS

1. Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas

1.1. Besikuriančių ūkininkų, ypač jaunųjų, rėmimas.

1.2. Specializuotų racionalaus dydžio prekinių ūkių plėtojimo investicijų dalinis finansavimas, lengvatinis kreditavimas, kitos specialios priemonės ūkių kapitalui formuoti.

1.3. Subsidijos žemės ūkio technikai, įrangai, pastatams pirkti.

1.4. Subsidijos veislinių gyvulių ir augalų sėklinei medžiagai įsigyti.

1.5. Melioracijos įrenginių remonto ir daugiamečių ganyklų atnaujinimo ir įrengimo dalinis finansavimas.

1.6. Netradicinių žemės ūkio verslų (vaistinių augalų auginimo ir atitinkamų technologijų diegimo ir kt.) rėmimas.

1.7. Žemės ūkio produktų gamyba ne maisto reikmėms.

2. Geros kokybės produktų gamybos plėtra ir rinkodara

2.1. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos infrastruktūros plėtros rėmimas.

2.2. Produktų perdirbimo technologijų tobulinimo ir kokybės kontrolės įrangos įsigijimo rėmimas.

2.3. Lietuvos Respublikos standartų tobulinimas.

2.4. Pranašumą turinčios produkcijos eksporto subsidijavimas, ypač kai produkcija realizuojama naujose rinkose.

2.5. Ekologinio žemės ūkio plėtros rėmimas.

3. Užimtumo didinimas skatinant alternatyvią veiklą ir socialinės būklės gerinimas

3.1. Alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, miškų sodinimo, amatų, kitų ne žemės ūkio verslų) rėmimas.

3.2. Arklininkystės, kaip sporto ir pramogų verslo, plėtra.

3.3. Kaimo žmonių perkvalifikavimo finansavimas.

3.4. Gyventojų pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, skatinimas ir naujos ekonominės veiklos rėmimas.

3.5. Žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas tiesioginėmis išmokomis.

3.6. Parama nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas kaime.

4. Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra

4.1. Investicijos į kaimų pastatų ir statinių renovaciją ir geros būklės palaikymą.

4.2. Melioracijos sistemų (griovių, drenažo, siurblinių, pylimų, tiltų, pralaidų ir kt.) rekonstrukcijos ir modernizavimo finansavimas.

4.3. Bendro naudojimo infrastruktūros objektų (vandentiekio, kanalizacijos, nuotėkų valymo įrenginių, kelių ir kt.) statybos ir rekonstrukcijos finansavimas.

4.4. Parama jauniesiems specialistams įsikurti kaime.

4.5. Mokslo, mokymo, konsultavimo, žemės ūkio informacinės sistemos plėtros finansavimas.

4.6. Savivaldos ir savitarpio pagalbos struktūrų bei kaimo bendruomenių lyderių mokymo finansavimas.

4.7. Etnokultūros ugdymo ir paveldo išsaugojimo finansavimas.

5. Aplinkosauga ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas

5.1. Taršos židinių likvidavimo, pastatų liekanų ir teritorijų sutvarkymo projektų finansavimas.

5.2. Mėšlidžių statybos dalinis finansavimas.

5.3. Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų dėl nitratų taršos ekologiškai jautriose žemės ūkio veiklai teritorijose įgyvendinimo dalinis finansavimas.

5.4. Aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas, siekiant išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, žemės natūralizavimas.

5.5. Nuostolių, atsiradusių dėl žemės naudojimo ūkinei veiklai apribojimų ir aplinkosaugos priemonių taikymo, kompensavimas.

5.6. Žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemės ūkio naudmenų pertvarkymo į ganyklas ir natūralias pievas bei apsodinimo mišku projektų įgyvendinimo dalinis finansavimas.

V. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO PERTVARKYMO BEI MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS

1. Žemės naudojimas

1.1. Teritorijose, kuriose susidarys laisvos žemės ūkio paskirties žemės rezervas, formuoti ūkininko šeimos ūkiui tinkamus racionalaus dydžio sklypus ir juos lengvatinėmis sąlygomis parduoti jauniesiems ūkininkams.

1.2. Sukurti žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos žemės ir nekilnojamojo turto rinkai susiformuoti ir funkcionuoti, racionaliam ūkių didėjimui bei žemės sklypų konsolidacijai.

1.3. Siekiant paspartinti žemės rinkos formavimąsi, sudaryti sąlygas užstatyti bankams žemės ūkio paskirties žemę, su apribojimais leisti įsigyti žemės ūkininkavimui kitų šalių subjektams.

2. Žemės ir maisto ūkio šakų plėtra

2.1. Prioritetas teikiamas šioms žemės ūkio ir maisto ūkio šakoms:

pieninės galvijininkystės,

mėsinės galvijininkystės,

sodininkystės ir daržininkystės,

linininkystės,

aliejinių augalų auginimo,

prieskoninių, vaistinių ir kitų specialios paskirties augalų auginimo,

javų auginimo,

cukrinių runkelių auginimo.

2.2. Siekti, kad vidaus rinka būtų aprūpinta savos gamybos žemės ūkio produkcija.

2.3. Įgyvendinti žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos priemones ir užtikrinti tinkamą jų finansavimą.

2.4. Parengti žemės ir maisto ūkio šakų bei kitos ekonominės veiklos plėtros regionuose rekomendacijas.

2.5. Skatinti, kad būtų naudojami geriausi veisliniai gyvuliai ir sėklos, diegiama moderni technika ir technologijos.

2.6. Skatinti didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą.

2.7. Pereiti prie augalų ir gyvulių sveikatingumo nustatymo, prevencijos bei ligų židinių likvidavimo naujų standartų ir metodų.

2.8. Tobulinti augalų apsaugos teisinę ir institucijų sistemą.

2.9. Tobulinti veterinarijos teisinę ir institucijų sistemą.

2.10. Tobulinti gyvulių veislininkystės teisinę ir institucijų sistemą.

2.11. Pereiti nuo žemės ūkio produktų pardavimo subsidijavimo prie prioritetinių investicinių projektų rėmimo ir tiesioginių išmokų.

2.12. Įgyvendinti intervencinių pirkimų modelį.

2.13. Parengti ir įgyvendinti naujus maisto produktų gamybos standartus.

3. Žemės ūkio subjektų restruktūrizavimas

3.1. Prioritetą teikti prekiniam ūkininko šeimos ūkiui, kurio žemės plotas priklausys nuo specializacijos.

3.2. Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti ūkių, kuriuose ūkininkauja jauni asmenys, kūrimąsi, ūkių pertvarkymą iki racionalaus dydžio, jų modernizavimą bei veiklos įvairinimą.

3.4. Teikti paramą ūkininkaujantiems retai apgyvendintose mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose ir skatinti alternatyvią veiklą.

3.5. Sukurti palankesnę žemės ūkio kreditavimo sistemą.

4. Ekologinis žemės ūkis

4.1. Skatinti ekologiškos produkcijos gamybą.

4.2. Sudaryti palankias sąlygas ekoproduktų rinkai formuoti.

4.3. Tobulinti ekologinių ūkių sertifikavimo sistemą.

5. Miškininkystė

5.1. Parengti ir įgyvendinti žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemės ūkio naudmenų užsodinimo mišku programą.

5.2. Pagerinti privačių miškų naudojimą. Iškirstus miškus atsodinti per dvejus metus.

5.3. Skatinti energetinių augalų auginimą, katilinių pertvarkymą, kad būtų galima naudoti kurą iš nerūšinės medienos ir medžio bei kitų organinių atliekų.

6. Žuvininkystė

6.1. Skatinti žvejybos infrastruktūros plėtrą.

6.2. Remti žuvų perdirbimo pramonės modernizavimą.

6.3. Plėtoti vertingų žuvų auginimą tvenkiniuose, remti jų veislynus.

6.4. Įgyvendinti priemones, garantuojančias tvenkinių nuotėkų kokybę.

6.5. Remti žuvininkystės tvenkinių statybą ir žuvies perdirbimo įmonių modernizavimą.

VI. ALTERNATYVIŲ KAIMO VERSLŲ PLĖTRA

1. Sudaryti palankias ekonomines ir teisines sąlygas netradicinei žemės ūkio veiklai ir alternatyviems verslams plėtoti.

2. Rengti ir taikyti netradicinės žemės ūkio veiklos rekomendacijas regionams.

3. Teikti mokymo, perkvalifikavimo, konsultavimo paslaugas, didinti kaimo gyventojų aktyvumą ir skatinti juos alternatyviai veiklai kaime.

4. Remti smulkaus verslo plėtojimą, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose.

5. Remti energetinių kultūrų auginimą ir perdirbimą.

6. Remti bei steigti verslo plėtrą inicijuojančias institucijas, verslo konsultavimo centrus.

VII. KAIMO VERSLŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

1. Kooperacijos plėtra

1.1. Teikti finansinę, organizacinę ir intelektinę paramą kooperacijai, organizuoti lyderių ir vadovų mokymą.

1.2. Žemdirbių savivaldos institucijoms ir jų atstovams rajonuose geriau koordinuoti kooperatyvų steigimą, šiam darbui daugiau pasitelkti savivaldybes bei seniūnijas.

1.3. Prioritetą teikti kredito, prekybos, žemės ūkio produkcijos supirkimo ir perdirbimo, techninių bei kitų paslaugų kooperatyvams bei kooperatyvų susivienijimams.

2. Prekybos plėtra

2.1. Parengti ir įgyvendinti priemones neigiamam žemės ūkio produkcijos ir maisto prekių eksporto – importo balansui sumažinti.

2.2. Sudaryti teisines, organizacines ir finansines prielaidas sparčiau kurtis gamintojų ir prekybininkų sąjungoms, prekių biržoms ir kitoms rinkodaros institucijoms.

2.3. Įteisinti išankstinių sutarčių dėl žemės ūkio produktų supirkimo sudarymo sistemą.

2.4. Tobulinti informacijos apie rinkas sistemą.

2.5. Gerinti eksportą koordinuojančių institucijų veiklą, daugiau teisių šioje srityje suteikti Žemės ūkio ministerijai. Skatinti žemės ūkio produkciją ir maisto prekes eksportuojančių verslo institucijų steigimąsi.

2.6. Steigti žemės ūkio atašė ir prekybos atstovybes rinkos plėtrai reikšmingiausiose šalyse.

3. Vidaus rinkos apsauga

3.1. Parengti ir įgyvendinti teisines, ekonomines bei veterinariniais ir fitosanitariniais reikalavimais pagrįstas vidaus rinkos apsaugos priemones.

3.2. Parengti ir įgyvendinti teisines priemones, apsaugančias vidaus rinką nuo blogos kokybės ir didelėmis subsidijomis remiamų bei nelegaliai įvežamų produktų importo.

4. Finansų infrastruktūra

4.1. Remti kredito unijų ir kitų kredito įstaigų sistemos plėtrą.

4.2. Tobulinti kaimo rėmimo sistemą vadovaujantis Europos Sąjungos žemės ūkio paramos taisyklėmis.

4.3. Remti Nacionalinės mokėjimo agentūros plėtrą siekiant tinkamai administruoti nacionalines bei stojimo į Europos Sąjungą specialiosios paramos fondų lėšas.

4.4. Tobulinti valstybės paramą per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.

4.5. Visų kategorijų perspektyviems ūkiams, kaimo verslininkams suteikti paskolų garantijas ir susieti su nacionaliniais ir Europos Sąjungos specialiaisiais fondais.

4.6. Sukurti ir taikyti žaliavų ir paslaugų didelio pabrangimo kompensavimo sistemą.

4.7. Kaimo plėtrą finansuoti iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos PHARE, SAPARD programų bei kitų Lietuvos ir užsienio šalių finansinės paramos šaltinių.

5. Technikos paslaugų infrastruktūra

5.1. Sudaryti palankesnes sąlygas techninių ir kitų paslaugų įmonių, pirmiausia kooperatinių, taip pat technikos bendro naudojimo grupelių plėtrai, jų techninei bazei stiprinti ir modernizuoti.

5.2. Įdiegti naują žemės ūkio technikos registracijos ir techninės būklės kontrolės sistemą.

6. Vandentvarka, melioracija ir dirvų kalkinimas

6.1. Išsaugoti žemės ūkiui tinkamas nusausintas žemes, tam tikslui kooperuoti valstybės, ūkininkų, kitų žemės naudotojų bei juridinių ir fizinių asmenų, turinčių naudos iš melioracijos, lėšas.

6.2. Patikslinti melioracijos sistemų statybos, remonto, rekonstrukcijos ir modernizavimo ekonominį tikslingumą, melioracijos statinių nuosavybės santykius, visų melioracijos darbų mastą ir finansavimą.

6.3. Parengti ir įgyvendinti priemones, kurios leistų užtikrinti kompleksinę kaimo vandentvarką – sausinimą, paviršinio ir nuotėkų nuvedimą, aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir kt.

7. Žemės ūkio mokslas, studijos ir mokymas

7.1. Integruoti žemės ūkio mokslo institucijas į vieną universitetinę mokslo ir studijų sistemą, paliekant teisę koordinuoti šių institucijų finansavimą.

7.2. Plėsti ir koordinuoti žemės ūkio mokslo, studijų, tęstinio mokymo, perkvalifikavimo ir konsultavimo veiklą (programas).

7.3. Koordinuoti kaimo verslų mokymo centrų kūrimą ir jų veiklą.

7.4. Modernizuoti universitetinių ir aukštųjų studijų institucijų tyrimų ir mokymo bazę, pritaikyti ją tęstiniam mokymui ir praktiniams darbams.

7.5. Sukurti ūkininkų tęstinio mokymo sistemą.

8. Informacijos ir konsultavimo sistema

8.1. Įkurti bendrą valstybinę žemės ūkio informacijos sistemą, parengti ją reglamentuojančius aktus.

8.2. Sukurti bendrą konsultavimo sistemą (universitetai su mokslinių tyrimų institutais, bandymų stotimis, Žemės ūkio rūmai, kolegijos, žemės ūkio mokyklos, privačios ir viešos konsultavimo įmonės), teikti įvairiapusę paramą mokslo rezultatams skleisti.

8.3. Gerinti apskaitos, ekonomikos, technologijų ir aplinkosaugos konsultavimo paslaugų kokybę, diegti ūkininkavimo ir buhalterinės apskaitos duomenų tinklą.

VIII. KAIMO SOCIALINĖS PLĖTROS UŽDAVINIAI

1. Užimtumo didinimas ir darbo santykių tobulinimas

1.1. Atsižvelgiant į kaimo gyventojų struktūrą ir siekiant palaikyti kaimo gyventojų pajamas, skatinti kurti darbo vietas kaime, sudaryti sąlygas alternatyviai veiklai.

1.2. Parengti teisės aktų projektus, reglamentuojančius trumpalaikių darbo santykių įforminimą pagal specifines kaimo sąlygas.

1.3. Parengti ir įgyvendinti kaimo gyventojų pajamų palaikymo sistemą.

1.4. Mažinti Lietuvos regionų plėtros netolygumus, ypač skirti dėmesį toms kaimo vietovėms, kuriose ekstremaliai sumažėjo darbo vietų arba kurių teritorijos yra mažiau palankios ūkininkauti.

2. Socialinė ir sveikatos apsauga

2.1. Tobulinti socialinių pašalpų skyrimo mažai pajamų gaunančioms šeimoms tvarką, remti būsto įsigijimą kaime.

2.2. Siekti racionalesnio sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų teritorinio išdėstymo, gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.

2.3. Teikti prioritetą nestacionarių socialinių ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai.

2.4. Skatinti verslo įmones bei nevyriausybines organizacijas plėtoti socialinę veiklą kaime, teikti labdarą ir paramą.

3. Švietimas ir kultūra

3.1. Didinti finansinę pagalbą kaimo mokyklų materialinei bazei stiprinti bei mokytojų kvalifikacijai kelti, jiems perkvalifikuoti.

3.2. Parengti rekomendacijas savivaldybių bei apskričių etnokultūros plėtros ilgalaikėms programoms rengti ir paramos kultūros plėtrai fondams steigti.

3.3. Teikti valstybės finansinę paramą kultūros centrų tinklui sutvarkyti ir naujiems kultūros plėtros projektams vykdyti.

4. Kaimo socialinė infrastruktūra

4.1. Teikti prioritetą infrastruktūros decentralizavimui ir modernizavimui.

4.2. Parengti ir įgyvendinti kaimo socialinės infrastruktūros plėtros regioninius projektus.

5. Kaimo atnaujinimas

5.1. Atsižvelgiant į regioninius ypatumus, parengti kaimo gyvenviečių pertvarkymo, vienkiemių kūrimo, infrastruktūros formavimo, gamtos ir kultūros paminklų sutvarkymo bei apsaugos programas.

5.2. Inventorizuoti, sutvarkyti ir pritaikyti rekreacinei ar kitai veiklai kultūros ir ūkio paveldo objektus (dvarus, parkus, malūnus ir kt.).

5.3. Skatinti kaimo papročių ir tradicijų atgaivinimą.

6. Kaimo bendruomenių ugdymas ir kaimo žmonių savivaldos veiklos aktyvinimas

6.1. Remti Žemės ūkio rūmų ir kitų institucijų, padedančių įgyvendinti kaimo žmonių savivaldą, įvairiapusę veiklą.

6.2. Remti žemdirbių organizacijas, tiesiogiai padedančias žemės ūkio kooperatyvams ir jų sąjungoms spręsti su ūkinės veiklos organizavimu susijusias problemas.

6.3. Stiprinti kaimo žmonių savivaldos institucijų vaidmenį bei atsakomybę už kaimo ekonominę, socialinę, gamtosaugos ir etnokultūros plėtrą.

IX. GAMTOS IŠTEKLIŲ IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA

1. Nustatyti ekologiškai jautrių žemės ūkio veiklai teritorijų ribas.

2. Sumažinti antropogeninę apkrovą žemės ūkio teritorijose, parengti ją reguliuojančius normatyvinius dokumentus.

3. Saugoti paviršinius ir gruntinius vandenis nuo taršos, sumažinti augalų apsaugos priemonių neigiamą poveikį aplinkai.

4. Parengti ir įgyvendinti aplinkos kokybės gerinimo programas žemės ūkio veiklos pažeistose teritorijose.

5. Skatinti ekologinį, aplinkai palankų ūkininkavimą.

6. Gerinti miškų būklės ir naudojimo kontrolę. Remti sodybų ir kaimo gyvenviečių nuotėkų valymo ir kitų aplinkosaugos įrenginių statybą.

7. Skatinti alternatyvių ir atsinaujinančių energijos rūšių naudojimą.

X. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

1. Strategiją įgyvendinančios institucijos

1.1. Už strategijos įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apskričių viršininkai bei savivaldybės.

1.2. Iš strategiją įgyvendinančių institucijų sudaroma Kaimo plėtros taryba, susidedanti iš pirmininko – žemės ūkio ministro ir iki 15 narių – ministrų, kitų valstybės valdymo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Kaimo plėtros tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Kaimo plėtros taryba dirba pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

1.3. Pagal atsakingų už strategijos vykdymą ministerijų pateiktas ataskaitas Kaimo plėtros taryba įvertina strategijos įgyvendinimo eigą bei rezultatus ir teikia Vyriausybei siūlymus dėl konkrečių projektų įgyvendinimo gerinimo.

1.4. Žemės ūkio ministerija kasmet parengia žemės ūkio ir kaimo plėtros apžvalgas.

1.5. Įgyvendinant strategiją dalyvauja Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos savivaldybių asociacija, žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbamosios pramonės ir paslaugas teikiančių organizacijų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, institutai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras, Žemės ūkio kooperacijos ir verslo mokymo centras, verslo konsultavimo centrai, kitos kaimo ir verslo institucijos bei savivaldos institucijos.

2. Strategijai įgyvendinti reikalingi teisės aktai, programos ir kitos priemonės

2.1. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti tikslinga priimti šiuos teisės aktus ir patvirtinti programas:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymą;

2) Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą;

3) Fondo fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją įstatymą;

4) Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą;

5) Seimo nutarimą dėl žemėvaldų konsolidavimo teisinių, ekonominių, ūkinių ir techninių principų patvirtinimo;

6) Melioracijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą;

7) atnaujintą Nacionalinę žemės ūkio programą;

8) Kaimo vandentvarkos ir melioracijos programą;

9) Ekologinio žemės ūkio plėtros programą;

10) Gyvulių veislininkystės programą 2001–2005 metams;

11) Kooperacijos plėtros kaime programą 2000–2005 metams;

12) Vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo programą.

2.2. Artimiausiais metais surengti žemės ūkio surašymą, parengti kitus strategijai įgyvendinti reikalingus teisės aktus, programas ir priemones.

3. Strategijos įgyvendinimo finansavimas

3.1. Strategijoje numatytos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų tikslinių asignavimų, bankų ir kitų kredito institucijų paskolų, ūkininkų, žemės ūkio įmonių ir kitų kaimo verslininkų nuosavo kapitalo, SAPARD, ISPA, PHARE programų bei dvišalių programų ir projektų lėšų bei kitų šaltinių.

3.2. Minimalus lėšų poreikis iš nacionalinio biudžeto ir stojimo į Europos Sąjungą paramos fondų vidutiniškai vieneriems metams yra 1–1,2 mlrd. litų.

3.3. Kiekvienais metais, vadovaujantis Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymu, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei žemės ūkio ir kaimo plėtros tendencijas, lėšos bus tikslinamos.

______________