LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

N U T A R I M A S

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 m. VASARIO 26 d. NUTARIMO Nr. 276 „DĖL SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

 

2012 m. spalio 16 d. Nr. 1276

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-975; 2007, Nr. 40-1488; 2008, Nr. 134-5207; 2009, Nr. 26-1017, Nr. 114-4843, Nr. 121-5213; 2010, Nr. 15-709) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

 

DĖL NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką (pridedama).

2. Pavesti ministrams ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų vadovams, rengiant pagal kompetenciją įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, vadovautis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos nuostatomis ir poveikio vertinimo rezultatus pateikti šioje metodikoje nustatyta tvarka.

3. Pasiūlyti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams, rengiant pagal kompetenciją teisės aktų projektus, vadovautis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos nuostatomis.

4. Pasiūlyti valstybės institucijoms, neatskaitingoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei, pagal kompetenciją teikti metodinę pagalbą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo.“

2. Šis nutarimas įsigalioja 2013 m. sausio 1 dieną.

3. Sprendimų projektų poveikio vertinimas, pradėtas iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, baigiamas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                              Andrius Kubilius

 

Teisingumo ministras                                                             Remigijus Šimašius

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1276

redakcija)

 

NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos (toliau – Metodika) tikslas – nustatyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo principus, procesą ir dalyvius.

2. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliekamas siekiant tobulinti viešosios politikos formavimą, sprendimų priėmimą, suteikti rengiančioms ir priimančioms sprendimus valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų įgyvendinimo pasekmes, sudaryti sąlygas pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą.

3. Turi būti atliekamas prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektų (toliau – projektai), teikiamų svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas.

4. Metodikos nuostatomis taip pat vadovaujamasi rengiant Lietuvos Respublikos pozicijas Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais.

5. Metodika netaikoma numatomo teisinio reguliavimo koncepcijoms ir teisės aktų projektams, kuriais tvirtinami planavimo dokumentai (plėtros programos, strateginių veiklos planų programos, kiti planavimo dokumentai). Planavimo dokumentai vertinami pagal finansų ministro patvirtintą Programų vertinimo metodiką.

6. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlieka projekto rengėjas. Kai projektas yra sudėtingas ir reikia specialaus techninio ar kitokio pasirengimo, žinių bei įgūdžių, kurių projekto rengėjai neturi, gali būti pasitelkiami kitų valstybės institucijų ir įstaigų ar ne valstybės institucijose ar įstaigose dirbantys ekspertai.

7. Metodikoje vartojamos sąvokos:

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (toliau – poveikio vertinimas) – projekto rengimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija ir jos pagrindu Metodikoje nustatyta tvarka įvertinamas rengiamo projekto įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.

Teisėkūros iniciatyva – siūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą, nurodant šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.

Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos – kasmet Vyriausybės tvirtinamos teisėkūros iniciatyvos, dėl kurių ekonominio, socialinio, politinio reikšmingumo ir jautrumo atliekamas išsamesnis poveikio vertinimas, siekiant surinkti įrodymus ir argumentus ir pagrįsti siūlymų nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą būtinumą, naudą ir sąnaudas.

 

II. POVEIKIO VERTINIMO PRINCIPAI IR ASPEKTAI

 

8. Poveikio vertinimas atliekamas vadovaujantis šiais principais:

8.1. proporcingumas – projekto poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamų pasekmių mastą. Kuo platesnio masto ir (ar) reikšmingesnės galimos projekto pasekmės, tuo išsamiau reikia įvertinti būsimą poveikį;

8.2. profesionalumas – projekto poveikį turi vertinti kvalifikuoti specialistai;

8.3. bendradarbiavimas – siekdami kvalifikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti projekto poveikį, jo rengėjai bendradarbiauja su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), prireikus – su kitomis institucijomis ir įstaigomis, taip pat su fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupėmis.

9. Atsižvelgiant į numatomo teisinio reguliavimo pobūdį, poveikis vertinamas šiais aspektais:

9.1. poveikis atitinkamai sričiai (įvertinamas galimas poveikis konkrečiai viešosios politikos ir (ar) visuomeninių santykių sričiai, kurioje numatoma daryti pakeitimus);

9.2. poveikis valstybės finansams (įvertinamas galimas poveikis valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams, finansiniams įsipareigojimams ir kita);

9.3. poveikis piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai, kai projektu siūloma šiems subjektams nustatyti naujus, keisti, naikinti galiojančius informacinius įpareigojimus (informacinis įpareigojimas – teisės aktuose nustatytas įpareigojimas nustatytais atvejais teikti atitinkamą informaciją nustatytoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms arba jų įgaliotiems asmenims);

9.4. poveikis ekonomikai (įvertinamas galimas poveikis ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms);

9.5. poveikis socialinei aplinkai (įvertinamas galimas poveikis įvairioms socialinėms grupėms ir socialiniams santykiams);

9.6. poveikis viešojo valdymo sistemai (viešajam administravimui) (įvertinamas galimas poveikis viešojo valdymo procesams, valstybės institucinei sandarai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administraciniams gebėjimams);

9.7. poveikis aplinkai (įvertinamas galimas poveikis aplinkai);

9.8. poveikis regionų plėtrai (įvertinamas galimas poveikis socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje pokyčiams, teritorinei sanglaudai);

9.9. poveikis teisinei sistemai;

9.10. poveikis kriminogeninei situacijai;

9.11. prireikus poveikis ir kitoms sritims.

10. Projektų rengėjams, atliekant poveikio vertinimą, siūloma vadovautis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimynu (Metodikos 1 priedas), Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 213 (Žin., 2011, Nr. 24-1163), Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 (Žin., 2012, Nr. 8-264), Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis, parengtomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, ir kitais pagal projekto pobūdį aktualiais metodiniais dokumentais.

 

III. PRIORITETINIŲ TEISĖKŪROS INICIATYVŲ POVEIKIO VERTINIMO PROCESAS

 

11. Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo procesas apima poveikio vertinimo planavimą, atlikimą, rezultatų apibendrinimą, pateikimą ir viešinimą.

 

I. PRIORITETINIŲ TEISĖKŪROS INICIATYVŲ POVEIKIO VERTINIMO PLANAVIMAS

 

12. Ministerijos ir kitos Vyriausybei atskaitingos įstaigos (toliau – institucijos), rengdamos atitinkamų metų strateginių veiklos planų projektus, juose numato svarbiausias teisėkūros iniciatyvas, išvardija pagrindinius kitais metais planuojamus parengti įstatymų projektus ir Vyriausybės ir (ar) institucijos veiklos prioritetams įgyvendinti reikalingus parengti teisės aktų projektus.

13. Ministro Pirmininko tarnyba, išnagrinėjusi institucijų kitais metais planuojamas teisėkūros iniciatyvas ir atsižvelgdama į jų tikslus bei sprendžiamas problemas, bendradarbiaudama su institucijomis parengia pasiūlymus dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo sudarymo ir teikia juos Ministrui Pirmininkui. Pasiūlymai dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo sudarymo aptariami Vyriausybėje, kai svarstomi ir tvirtinami atitinkamų metų Vyriausybės veiklos prioritetai.

14. Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo sudarymo, Ministro Pirmininko tarnyba parengia Vyriausybės nutarimo projektą dėl atitinkamų metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo ir teikia jį Ministrui Pirmininkui.

15. Ministras Pirmininkas metų pradžioje Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), ir Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212), nustatyta tvarka teikia Vyriausybei svarstyti Vyriausybės nutarimo projektą dėl atitinkamų metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo. Prireikus institucijos gali iki atitinkamų metų pabaigos teikti savo siūlymus Ministro Pirmininko tarnybai dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo papildymo ar patikslinimo.

 

II. PRIORITETINIŲ TEISĖKŪROS INICIATYVŲ POVEIKIO VERTINIMO ATLIKIMAS

 

16. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos vertinamos Metodikos 9.1–9.4 punktuose nurodytais poveikio vertinimo aspektais, prireikus – ir kitais pasirinktais poveikio vertinimo aspektais.

17. Vertinant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikį, atliekama sąnaudų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo analizė (jeigu teisėkūros iniciatyvos pobūdis leidžia atlikti kiekybinę analizę, siūloma vadovautis Sąnaudų ir naudos analizės metodinėmis gairėmis, kurios skelbiamos Finansų ministerijos interneto svetainėje (www.finmin.lt):

17.1. sąnaudų ir naudos analizė – analizės metodas, kurį taikant nustatomos ir kiekybiškai įvertinamos projekto įgyvendinimo tiesioginės ir netiesioginės ekonominės sąnaudos ir nauda. Nauda suprantama kaip valstybės, savivaldybės, visuomenės ar tam tikros asmenų grupės gerovės padidėjimas dėl konkretaus sprendimo įgyvendinimo. Skaičiuojant sąnaudas įvertinami projektui įgyvendinti numatomi būtini ištekliai – investicijų išlaidos (kapitalo išlaidos) ir veiklos išlaidos (išskyrus nusidėvėjimą ar kapitalo išlaidas). Sąnaudų ir naudos analizės metodo tikslas – įvertinti (apskaičiuoti) ir palyginti skirtingų projekto alternatyvų sąnaudas ir naudą ir suteikti informacijos, kuri iš projekto alternatyvų yra optimali;

17.2. sąnaudų efektyvumo analizė – analizės metodas, kurį taikant vertinamos skirtingų projekto alternatyvų, leidžiančių pasiekti tą patį tikslą, sąnaudos. Kai projekto įgyvendinimo naudą sudėtinga įvertinti (apskaičiuoti) piniginiais vienetais, atliekama sąnaudų efektyvumo analizė, t. y. įvertinamos (apskaičiuojamos), lyginamos tarpusavyje tik problemos sprendimo alternatyvų sąnaudos ir sprendžiama, kuri alternatyva yra efektyviausia. Taikant sąnaudų efektyvumo analizės metodą, daroma prielaida, kad visos problemos sprendimo alternatyvos leis pasiekti tą patį tikslą. Šį metodą siūloma taikyti, kai ieškoma būdo, leisiančio pasiekti nustatytų rezultatų su mažiausiomis sąnaudomis.

18. Institucijos, pradėdamos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą, aiškiai apibrėžia problemą (-as), kurią (-ias) siekiama išspręsti. Apibrėžiant problemą svarbu nustatyti jos priežastis, mastą, apibrėžti problemos veikiamus subjektus ir pagrįsti, kad siekiant išspręsti problemą būtini sprendimai, kurie pakeistų esamą situaciją.

19. Atsižvelgiant į apibrėžtą (-as) problemą (-as), suformuluojamas prioritetinės teisėkūros iniciatyvos tikslas, kuris turi būti aiškiai siejamas su problemos (-ų) sprendimu ir ją (jas) sukeliančių priežasčių šalinimu.

20. Apibrėžus problemą (-as) ir tikslą, formuluojamos pagrindinės (realiausios) galimos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo alternatyvos ir vertinamas šių alternatyvų poveikis. Visų galimų alternatyvų poveikis įvertinamas tais pačiais poveikio vertinimo aspektais.

21. Palyginamos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos alternatyvų nauda ir sąnaudos (jeigu buvo taikytas sąnaudų ir naudos analizės metodas) arba sąnaudos tarpusavyje (jeigu buvo taikytas sąnaudų efektyvumo analizės metodas) ir remiantis rezultatais nustatoma optimali alternatyva, kuri bus siūloma sprendimą priimančiai institucijai.

22. Apibrėžiant problemą (-as), formuluojant prioritetinės teisėkūros iniciatyvos tikslą, alternatyvas ir vertinant šių alternatyvų poveikį, konsultuojamasi su visuomene atsižvelgiant į tai, kiek tai būtina (konsultavimosi proporcingumas).

 

III. PRIORITETINIŲ TEISĖKŪROS INICIATYVŲ POVEIKIO VERTINIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS, PATEIKIMAS IR VIEŠINIMAS

 

23. Atlikus prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą, vertinimo rezultatai apibendrinami užpildant Metodikos 2 priede pateiktą Numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymą. Prie šios pažymos kaip priedas pridedama informacija apie atliktus skaičiavimus, naudotus duomenų šaltinius, prielaidos, kuriomis vadovautasi atliekant vertinimą, kita vertinimą pagrindžianti informacija.

24. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos kartu su poveikio vertinimo rezultatais ir visa juos pagrindžiančia informacija teikiamos svarstyti Vyriausybei. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos pristatomos pagal Ministro Pirmininko kanclerio patvirtintas metodines rekomendacijas. Institucija, prieš pateikdama Vyriausybei informaciją apie prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo rezultatus, išsiunčia ją susipažinti Ministro Pirmininko tarnybai ir įvertinti Metodikos 32 punkte nurodytoms atsakingoms institucijoms, prireikus – kitoms suinteresuotoms institucijoms.

25. Metodikos 32 punkte nurodytos atsakingos institucijos, prireikus – kitos suinteresuotos institucijos per 10 darbo dienų išnagrinėja pateiktus prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo rezultatus ir pateikia poveikio vertinimą atlikusiai institucijai ir Ministro Pirmininko tarnybai savo pastabas ir pasiūlymus dėl atlikto prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo, taip pat poziciją dėl siūlomos pasirinkti prioritetinės teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo alternatyvos. Atsakingos institucijos, užtikrindamos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo kokybę, turi įvertinti duomenų teisingumą ir objektyvumą, atliktus skaičiavimus ir jų korektiškumą, išvadų pagrįstumą, taip pat prioritetinės teisėkūros iniciatyvos kontekstą: siekiamą išspręsti problemą, jos pagrįstumą ir mastą, pasirinktų alternatyvų realumą ir tinkamumą siekiant išspręsti pateiktą problemą ir siūlomos pasirinkti alternatyvos optimalumą.

26. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą atlikusi institucija įvertina atsakingų institucijų, kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, prireikus patikslina prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo rezultatus ir juos pagrindžiančią informaciją ir pateikia svarstyti Vyriausybei.

27. Ministro Pirmininko tarnyba vertina institucijos atliktą prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą, analizuoja pateiktus poveikio vertinimo rezultatus, taip pat išnagrinėja visų atsakingų institucijų ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir parengia pažymą dėl prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo, vertinimo kokybės ir siūlomos pasirinkti prioritetinės teisėkūros iniciatyvos alternatyvos. Ši pažyma teikiama Ministro Pirmininko kancleriui ir Ministrui Pirmininkui.

28. Vyriausybės pasitarime apsvarsčius prioritetinę teisėkūros iniciatyvą kartu su poveikio vertinimo rezultatais ir Vyriausybei nusprendus, kuri alternatyva yra labiausiai tinkama, atitinkamai ministerijai pavedama parengti konkretų projektą (toliau – prioritetinis projektas).

29. Parengtas prioritetinis projektas (prireikus su patikslintais poveikio vertinimo rezultatais) teikiamas išvadoms gauti, o vėliau ir svarstyti Vyriausybei Vyriausybės darbo reglamento ir Vyriausybės teisėkūros taisyklių nustatyta tvarka. Ministro Pirmininko tarnyba teikia išvadas (pasiūlymus) dėl parengto prioritetinio projekto poveikio vertinimo, taip pat minėto projekto atitikties Vyriausybės pasitarime pasirinktai alternatyvai.

30. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos ir esminė informacija apie prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo rezultatus skelbiama atitinkamos institucijos interneto svetainėje.

 

IV. PRIORITETINIŲ TEISĖKŪROS INICIATYVŲ POVEIKIO VERTINIMO KOKYBĖS PRIEŽIŪRA IR METODINĖ PAGALBA

 

31. Ministro Pirmininko tarnyba konsultuoja dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo atlikimo proceso ir atlieka šio poveikio vertinimo kokybės priežiūrą, taip pat koordinuoja Metodikos 32 punkte nurodytų atsakingų institucijų veiklą, vertinant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų ir prioritetinių projektų poveikio vertinimo informaciją.

32. Dėl poveikio vertinimo aspektų konsultuoja:

32.1. Finansų ministerija – dėl poveikio valstybės finansams, sąnaudų ir naudos analizės metodo taikymo;

32.2. Vidaus reikalų ministerija – dėl poveikio piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai;

32.3. Ūkio ministerija – dėl poveikio ekonomikai;

32.4. kitos ministerijos pagal ministrų valdymo sritis – dėl poveikio atitinkamai sričiai ir kitų poveikio vertinimo aspektų, nurodytų Metodikos 9 punkte.

33. Metodikos 32 punkte nurodytos institucijos yra atsakingos už poveikio vertinimo nurodytose srityse atlikimo kokybės priežiūrą. Prireikus jos gali rengti atskirų poveikio vertinimo aspektų poveikio įvertinimo metodines rekomendacijas.

 

IV. KITŲ PROJEKTŲ (išskyrus prioritetines teisėkūros iniciatyvas) POVEIKIO VERTINIMO PROCESAS

 

34. Kitų projektų (išskyrus prioritetines teisėkūros iniciatyvas) poveikio vertinimo procesas apima: poveikio vertinimo atlikimą, rezultatų apibendrinimą ir jų pateikimą.

35. Projekto rengėjai, išnagrinėję esamą (status quo) situaciją ir nustatę tinkamiausią problemos sprendimo būdą (alternatyvą), parengia projektą. Projektas įvertinamas 9.1–9.3 punktuose nurodytais poveikio vertinimo aspektais. Atsižvelgiant į projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais poveikio vertinimo aspektais. Poveikio vertinimo rezultatai, jeigu įmanoma, išreiškiami kiekybiškai.

36. Projektų poveikio vertinimo rezultatų išvados pateikiamos kaip apibendrinta informacija projektą parengusios institucijos teikime, kuris teikiamas kartu su projektu. Apibendrintoje informacijoje nurodomas galimas teigiamas ir (ar) neigiamas projekto poveikis kiekvienu vertintu poveikio vertinimo aspektu, kur įmanoma, pagrįstas atliktais skaičiavimais.

Projekto rengėjui nusprendus, poveikio vertinimo rezultatai gali būti pateikiami ne teikime, o atskiroje Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje, kurios forma pateikta Metodikos 3 priede. Parengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma teikiama suinteresuotoms institucijoms kartu su projektu išvadoms gauti.

Lietuvos Respublikos Seimui teiktinų įstatymų projektų ar kitų Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 135 straipsnyje nustatytais reikalavimais arba atskiroje Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje.

37. Metodikos 32 punkte nurodytos atsakingos institucijos teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl parengto ir išvadoms gauti pateikto projekto, atlikto poveikio vertinimo ir jo rezultatų (dėl duomenų teisingumo, atliktų skaičiavimų ir jų korektiškumo, išvadų pagrįstumo ir kita). Atsakingų institucijų prašymu projekto rengėjai turi pateikti papildomą informaciją, kuri galėtų pagrįsti atliko poveikio vertinimo rezultatus.

 

_________________

 


Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo metodikos

1 priedas

 

NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO KLAUSIMYNAS

 

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyno (toliau – klausimynas) tikslas – padėti projektų rengėjams atkreipti dėmesį į visus galimus numatomo teisinio reguliavimo poveikio aspektus ir nustatyti galimą projekto poveikį. Klausimynas yra rekomendacinio pobūdžio, o jo klausimai – orientaciniai, todėl rengėjai numatomo teisinio reguliavimo projektų poveikį turėtų vertinti ir visais kitais, klausimyne neaptartais konkrečiam projektui aktualiais poveikio aspektais.

 

I. Poveikis atitinkamai sričiai

 

1. Ar numatomas teisinis reguliavimas reguliuos iš esmės naują teisinių santykių sritį?

2. Ar numatomu teisiniu reguliavimu planuojami esminiai pakeitimai atitinkamoje srityje?

Jeigu taip, pagrįskite šių pakeitimų svarbą ir reikšmingumą atitinkamai sričiai.

3. Nurodykite, kokių rezultatų tikimasi įgyvendinus numatomą teisinį reguliavimą.

4. Įvertinkite numatomo teisinio reguliavimo poveikio efektą (trumpalaikis ar ilgalaikis, stiprus ar silpnas ir panašiai).

5. įvertinkite ir nurodykite, kokios galimos tiesioginės ir netiesioginės šio numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo pasekmės.

6. įvertinkite ir nurodykite visus įmanomus subjektus, kuriuos paveiks numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas, ir kokias teigiamas ir neigiamas pasekmes jie patirs.

7. įvertinkite ir nurodykite visus išteklius ir priemones (administracines, finansines, organizacines ir kitas), kurių reikės numatomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti ir numatytam rezultatui pasiekti.

8. Įvertinkite, ar siūlomam numatomam teisiniam reguliavimui nustatyti svarbus laiko aspektas, t. y. ar svarbu siūlomą numatomą teisinį reguliavimą nustatyti ir įgyvendinti kuo skubiau.

Jeigu taip, įvertinkite tokio skubaus nustatymo poveikį rezultatams, kurių tikimasi.

9. Įvertinkite „nulinio veikimo“ ar „nieko neveikimo“ scenarijaus (kas atsitiktų, jeigu numatomas teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas) poveikį atitinkamai sričiai.

 

II. Poveikis valstybės finansams

 

1. Ar projekto įgyvendinimui reikės skirti lėšų?

Jeigu taip, nurodykite, kiek reikėtų skirti lėšų, iš jų:

1.1. darbo užmokesčiui;

1.2. kitoms išlaidoms;

1.3. turtui įsigyti.

2. Ar prie projekto įgyvendinimo prisidės kitos institucijos ir (ar) savivaldybės (kitos institucijos ir (ar) savivaldybės – tai projekto įgyvendinime kartu su projektą parengusia institucija dalyvausiančios institucijos ir (ar) savivaldybės)?

Jeigu taip, ar projekto įgyvendinimas paveiks kitų institucijų ir (ar) savivaldybių išlaidas? Nurodykite, kiek lėšų turėtų skirti kitos institucijos ir (ar) savivaldybės projektui įgyvendinti, išskirkite lėšas darbo užmokesčiui, kitoms išlaidoms, turtui įsigyti.

3. Ar projekto įgyvendinimas leistų sutaupyti valstybės biudžeto lėšų?

Jeigu taip, nurodykite, kuriose srityse planuojama sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, ir įvertinkite kiekybine išraiška galimą sutaupymą artimiausioje ateityje.

4. Jeigu projektui įgyvendinti reikia papildomų asignavimų, viršijančių institucijai patvirtintą asignavimų sumą:

4.1. nurodykite, iš kokio lėšų šaltinio planuojama jų gauti;

4.2. įvertinkite ir pateikite išvadas, ar reikiamos išlaidos gali būti finansuojamos perskirstant jau turimus išteklius, pavyzdžiui, perskirstant kitų programų ir (ar) priemonių asignavimus;

4.3. įvertinkite ir nurodykite visus kitus galimus projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinius ir pateikite išvadą dėl galimybių jais pasinaudoti.

5. Ar projekto įgyvendinimas paveiks valstybės tarptautinius finansinius įsipareigojimus? Jeigu taip, nurodykite, kokius ir kaip.

6. Įvertinkite, kaip projekto įgyvendinimas paveiks valdžios sektoriaus finansus (n)-aisiais (pirmaisiais), (n+1)-aisiais (antraisiais) ir (n+2)-aisiais (trečiaisiais) planuojamais metais:

6.1. valstybės biudžetą (pajamų ar išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą);

6.2. savivaldybių biudžetus (pajamų ar išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą);

6.3. socialinės apsaugos ir nebiudžetinius fondus (pajamų ar išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą).

(Socialinės apsaugos fondai – Valstybinis socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Užimtumo fondas.

Nebiudžetiniai fondai – Privatizavimo fondas, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas, Garantinis fondas ir kiti.)

 

III. POVEIKIS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ADMINISTRACINEI NAŠTAI

 

1. Ar projekte numatomi papildomi informaciniai įpareigojimai valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms vykdant savo pagrindinę veiklą?

Jeigu taip, nurodykite, kokius įsipareigojimus ir kokiu periodiškumu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turės atlikti.

2. Ar pagal projekte numatomą reguliavimą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos šiuos įpareigojimus, turės kreiptis informacijos į kitas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas?

Jeigu taip, nurodykite, iš kurių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų jos turės gauti reikiamą informaciją. Ar ši informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bus mokama?

3. Ar projekte numatant papildomus informacinius įpareigojimus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sumažės atitinkamų informacinių įpareigojimų ūkio subjektams ir (ar) piliečiams bei kitiems asmenims?

4. Ar pagal projekte numatomą reguliavimą šiems įpareigojimams atlikti bus naudojamos informacinės ir ryšių technologijos? Įvertinkite, ar informacinių ir ryšių technologijų naudojimas numatomiems įpareigojimams atlikti sumažintų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tenkančią administracinę naštą.

5. Ar projektu numatoma atsisakyti informacinių įpareigojimų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

5.1. Kokių informacinių įpareigojimų numatoma atsisakyti?

5.2. Kurioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šis atsisakymas turės įtakos?

5.3. Ar tai sumažins valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų patiriamą administracinę naštą? Kaip?

5.4. Ar atsisakomi informaciniai įpareigojimai valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nebus perduodami ūkio subjektams ir (ar) piliečiams ir kitiems asmenims?

 

IV. POVEIKIS EKONOMIKAI

 

I. POVEIKIS EKONOMINĖMS SĄLYGOMS

 

1. Ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks bendrą ūkio būklę ir (ar) atskiras verslo sritis? Jeigu taip, įvertinkite numatomą poveikį.

2. Ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks įmonių konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose? Jeigu taip, įvertinkite numatomą poveikį.

3. Ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks bendrą investicinį klimatą? Jeigu taip, įvertinkite numatomą poveikį.

4. Ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks bendrą eksporto galimybių lygį (eksporto geografinę rinką)? Jeigu taip, įvertinkite numatomą poveikį.

5. Ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks inovacijų diegimą įmonėse? Jeigu taip, įvertinkite numatomą poveikį.

6. Ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks prekių ir paslaugų kainų indeksus? Jeigu taip, įvertinkite numatomą poveikį.

7. Ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks vartotojų teises? Jeigu taip, įvertinkite numatomą poveikį.

8. Ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks gyventojų perkamąją galią? Jeigu taip, įvertinkite numatomą poveikį.

 

II. POVEIKIS VERSLO SĄLYGOMS

 

9. Ar numatomas teisinis reguliavimas bus taikomas ūkio subjektams?

Jeigu taip, nurodykite, kokie ūkio subjektai (pagal ūkines formas, dydžius, veiklos sektorius) bus paveikti.

10. Ar numatomas teisinis reguliavimas keičia verslo veiklos sąlygas, t.y. nustato ūkinės komercinės veiklos pradžios, pabaigos, vykdymo reikalavimus, ūkinės komercinės veiklos valstybinės priežiūros vykdymą, veikia ūkio subjektų finansines, konkurencijos, investicijų, eksporto, inovacijų kūrimo aplinkybes?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

10.1. Ar numatomas verslo sąlygų griežtinimas, ar įvedamas ne toks palankus verslui reguliavimas, palyginti su esama padėtimi?

Jeigu taip, pagrįskite, kodėl nauji verslo veiklos sąlygų reikalavimai yra būtini, pagrįsti ir proporcingi siekiamam tikslui?

10.2. Ar numatomam teisiniam reguliavimui taikoma dviejų datų įsigaliojimo taisyklė?

10.3. Įvertinkite, ar siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos verslo sąlygų pokyčiui pagal „Doing Business“ vertinimo kriterijus. Kaip?

11. Ar dėl numatomo teisinio reguliavimo ūkio subjektai patirs naujų tiesioginių finansinių sąnaudų (ar įvedami nauji mokesčiai, rinkliavos ir panašiai)?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

11.1. Kaip naujo mokesčio (rinkliavos) įvedimas paveiks ūkio subjektų finansines sąlygas?

11.2. Ar numatomas pusės metų terminas ūkio subjektams prisitaikyti prie naujo mokesčio (rinkliavos) iki jo (jos) įsigaliojimo?

12. Ar numatomu teisiniu reguliavimu įvedami nauji, ar keičiami galiojantys informaciniai įpareigojimai?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

12.1. Įvertinkite, ar prašomos pateikti informacijos negalima gauti iš kitų valstybės institucijų.

12.2. Įvertinkite, ar galima supaprastinti naujus informacinius įpareigojimus – sumažinti jų teikimo dažnumą, informacinius įpareigojimus vykdyti elektroniniu būdu ir kita.

12.3. Ar galima nustatyti išimtis mažoms ar labai mažoms įmonėms? (Pagrįskite, kodėl galima arba ne.)

12.4. Įvertinkite nustatomų informacinių įpareigojimų uždedamą administracinę naštą ūkio subjektams. (Apskaičiuokite pagal Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodiką.)

12.5. Pagrįskite, kodėl nustatomi informaciniai įpareigojimai yra būtini ir pagrįsti, o administracinė našta proporcinga siekiamam tikslui.

13. Ar dėl numatomo teisinio reguliavimo ūkio subjektai patirs prisitaikymo išlaidų?

(Prisitaikymo išlaidos – tai išlaidos, kurias patiria verslo subjektai, siekdami, kad jų veikla atitiktų norminiuose teisės aktuose nustatytus standartus, pavyzdžiui, išlaidos gaminamiems produktams ar teikiamoms paslaugoms pakeisti, įrangai įsigyti ar pertvarkyti, darbuotojams apmokyti ar naujiems samdyti, paslaugoms, tokioms kaip teisinės paslaugos, draudimo paslaugos, buhalterių paslaugos, laboratorinių tyrimų ar produktų testavimo paslaugos ir panašiai, pirkti ir t. t.)

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

13.1. Kokių prisitaikymo išlaidų patirs ūkio subjektai dėl numatomo teisinio reguliavimo?

13.2. Kiek išlaidų patirs ūkio subjektai dėl numatomo teisinio reguliavimo?

13.3. Kodėl išlaidos, kurias patirs ūkio subjektai, yra būtinos, pagrįstos ir proporcingos siekiamam tikslui?

14. Ar numatoma nustatyti naujus reikalavimus ūkio subjektams gauti veiklos licencijas (leidimus) ar keisti galiojančių licencijų (leidimų) išdavimo tvarką?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

14.1. Ar galima taikyti mažiau ūkio subjektų veiklą ribojančias priemones (pavyzdžiui, ex-ante leidimus pakeisti ex-post kontrole ir panašiai)?

14.2. Ar buvo apsvarstytos galimybės supaprastinti licencijų išdavimo sąlygas (pavyzdžiui, sujungti licencijas (leidimus), atlikti reikalaujamas procedūras elektroniniu būdu ir panašiai)?

14.3. Kodėl reikalavimas gauti licenciją (leidimą) yra būtinas, pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui?

15. Ar numatomas teisinis reguliavimas pareikalaus kitų ūkio subjektų veiklos pertvarkymų?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

15.1. Kokių ūkio subjektų veiklos pertvarkymų reikės dėl numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo?

15.2. Kodėl įvedami reikalavimai yra būtini, pagrįsti ir proporcingi siekiamam tikslui?

16. Įvertinkite, ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks laisvą prekių (paslaugų) judėjimą tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Kaip?

17. Ar numatomas teisinis reguliavimas perkelia Europos Sąjungos direktyvą?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

17.1. Ar perkeliamoje direktyvoje yra numatytos ūkio subjektams palankios reguliavimo išimtys (pavyzdžiui, mažinančios administracinę naštą ar taikomos vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms)?

17.2. Ar perkeliant Europos Sąjungos direktyvą numatomas teisinis reguliavimas nustato papildomus (griežtesnius) reikalavimus, palyginti su perkeliama direktyva ir joje nustatytomis reguliavimo išimtimis? Jeigu taip, pagrįskite, kodėl nustatomi griežtesni reikalavimai yra būtini, pagrįsti ir proporcingi siekiamam tikslui.

18. Ar numatomas teisinis reguliavimas bus taikomas (paveiks) mažoms įmonėms ir labai mažoms įmonėms, veikiančioms rinkoje pirmus dvejus metus?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

18.1. Ar numatomas teisinis reguliavimas neturės neproporcingai didelio neigiamo poveikio mažoms įmonėms ir labai mažoms įmonėms, palyginti su stambiomis įmonėmis?

18.2. Ar galima mažoms įmonėms ir labai mažoms įmonėms taikyti reguliavimo išimtis (mažiau ribojančias priemones)? Jeigu į šį klausimą atsakėte neigiamai, pagrįskite, kodėl negalima taikyti išimčių.

 

III. POVEIKIS KONKURENCIJOS SĄLYGOMS*

 

19. Įvertinkite, ar siūlomas projektas tiesiogiai arba netiesiogiai paveiktų ūkio subjekto įėjimą į rinką.

(Ūkio subjekto galimybės įeiti į rinką potencialiai apribojamos, kai jam suteikiamos išimtinės ar specialiosios teisės; kai numatoma pirkti prekes ar paslaugas tik iš vieno ūkio subjekto ar apibrėžtos ūkio subjektų grupės; kai nustatoma, kad veikla gali būti vykdoma tik turint licenciją, leidimą ar kitokią teisę verstis ūkine veikla; kai nustatomas fiksuotas ūkio subjektų skaičius; kai iš esmės padidėja įėjimo į rinką ar išėjimo iš rinkos sąnaudos ir panašiai.)

20. Įvertinkite, ar siūlomas projektas paveiktų ūkio subjektų galimybes konkuruoti.

(Ūkio subjekto galimybės konkuruoti potencialiai suvaržomos, kai ribojamos galimybės nustatyti prekių ar paslaugų kainas; kai nustatomi nepagrįsti prekių savybių reikalavimai; kai reikšmingai padidėja dalies rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos sąnaudos; kai ribojamas prekių pardavimo būdų ar vietos pasirinkimas; kai ribojamos ūkio subjekto galimybės reklamuoti savo prekes ar paslaugas ir panašiai.)

21. Įvertinkite, ar siūlomas projektas paveiktų ūkio subjektų paskatas konkuruoti.

(Ūkio subjektų paskatos konkuruoti potencialiai sumažinamos, kai nustatomas reikalavimas viešai skelbti informaciją apie kainas, sąnaudas, pardavimų ir gamybos apimtį; kai tam tikriems ūkio subjektams ar tam tikrų sektorių reguliavimui konkurencijos taisyklės nėra taikomos; kai ribojama vartotojų galimybė pasirinkti ar pakeisti paslaugos tiekėją ir panašiai.)

V. Poveikis socialinei aplinkai

 

1. Ar projekto įgyvendinimas paveiks atskiras socialines grupes, pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamus asmenis, jaunimą, vaikus, šeimas, ypač jaunas ar auginančias 3 ir daugiau vaikų, pagyvenusius ir kitus asmenis?

Jeigu taip, įvertinkite ir nurodykite:

1.1. kokias socialines grupes paveiks projekto įgyvendinimas;

1.2. kokį galimą teigiamą poveikį projekto įgyvendinimas turės atskiroms socialinėms grupėms;

1.3. kokį galimą neigiamą poveikį projekto įgyvendinimas turės atskiroms socialinėms grupėms;

1.4. kokių priemonių planuojama imtis siekiant sumažinti nustatytą neigiamą poveikį atskiroms socialinėms grupėms.

2. Ar projekto įgyvendinimas turės įtakos darbo rinkai ir užimtumui?

Jeigu taip, įvertinkite projekto įgyvendinimo įtaką:

2.1. naujų darbo vietų steigimui;

2.2. nedarbo lygiui šalyje ir (ar) atskiroje (-ose) teritorijoje (-ose);

2.3. grupės darbuotojų atleidimui, darbo vietų panaikinimui;

2.4. nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičiui;

2.5. darbo rinkos profesinio mokymo, kvalifikacijos tobulinimo reikalavimams.

3. Ar projekto įgyvendinimas užtikrins lygias galimybes? Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas:

3.1. paveiks neįgaliųjų galimybes dalyvauti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse ir panašiai;

3.2. darys įtaką moterų ir vyrų užimtumui;

3.3. darys įtaką moterų ir vyrų socialinėms garantijoms (socialinis draudimas, sveikatos priežiūra);

3.4. darys įtaką darbo ir pareigų šeimoje derinimui;

3.5. darys įtaką moterų ir vyrų atlyginimų skirtumams.

4. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas turės įtakos darbo santykiams ir darbo sąlygoms. Jeigu taip, nurodykite galimą poveikį.

5. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas paveiks socialinę partnerystę. Kaip?

6. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas paveiks vartojimo kainas, realiąsias gyventojų pajamas, gyventojų išlaidas. Kaip?

 

_______________

* Atsakant į poveikio konkurencijos sąlygoms klausimyno klausimus, siūloma naudotis Konkurencijos tarybos parengtomis Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis, kurios skelbiamos Konkurencijos tarybos tinklalapyje. Šiomis gairėmis siūloma remtis ir atliekant išsamų poveikio konkurencijai vertinimą (tais atvejais, kai į bent vieną anksčiau pateiktą klausimą bus atsakyta teigiamai, reikėtų atlikti išsamesnį siūlomo projekto poveikio konkurencijos sąlygoms vertinimą).

 

7. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas paveiks skurdo lygį. Jeigu taip, įvertinkite, kaip projekto įgyvendinimas paveiks socialinės paramos sistemą.

8. Ar projekto įgyvendinimas turės įtakos socialinei atskirčiai ir socialinei diferenciacijai?

Jeigu taip, įvertinkite ir nurodykite:

8.1. kaip projekto įgyvendinimas paveiks socialinę atskirtį ir socialinę diferenciaciją;

8.2. kokių priemonių planuojama imtis siekiant sumažinti socialinę atskirtį ir socialinę diferenciaciją, jeigu projekto įgyvendinimas turės neigiamą poveikį socialinei atskirčiai ir diferenciacijai.

9. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas paveiks socialinių išmokų dydį ir jų finansavimo galimybes. Kaip?

10. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas paveiks socialinės paramos ir socialinių išmokų teikimą ir prieinamumą. Kaip?

11. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas paveiks nevyriausybines organizacijas, viešąsias įstaigas ir jų bendradarbiavimą su valstybės institucijomis. Kaip?

12. Įvertinkite, kaip projekto įgyvendinimas paveiks vietos savivaldos ir (ar) vietos bendruomenės raidą.

 

VI. Poveikis viešojo VALDYMO sistemai (VIEŠAJAM ADMINISTRAVIMUI)

 

1. Ar projekto įgyvendinimas turės įtakos viešojo valdymo procesams (t. y. viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (ar) dalyvavimo formuojant, įgyvendinimo procesams, kurių metu priimami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos)?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

1.1. ar projektas pagreitins valdymo sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, padidins jų kokybę. Jeigu taip, tai kokiu būdu?

1.2. ar projektas padidins viešojo valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą visuomenei. Jeigu taip, tai kokiu būdu?

1.3. ar projekto įgyvendinimas suaktyvins visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose. Jeigu taip, tai kokiu būdu?

1.4. ar projekte numatytos naujos administracinių ir (ar) viešųjų paslaugų rūšys. Jeigu taip, tai kokios?

1.5. ar projektu keičiamas esamų administracinių ir (ar) viešųjų paslaugų teikimo režimas. Jeigu taip, tai kokiu būdu?

1.6. ar projekte numatomi nauji administracinių ir (ar) viešųjų paslaugų teikimo būdai ir (ar) nauji jų teikėjai. Jeigu taip, tai kokie?

1.7. ar įgyvendinus projektą pagerės asmenų aptarnavimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Jeigu taip, tai kokiu būdu?

2. Ar projekto įgyvendinimas paveiks valstybės institucinę sandarą?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

2.1. ar siekiant įgyvendinti projektą reikės įsteigti naujas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas. Jeigu taip, nurodykite, kokias, per kiek laiko ir kokiam konkrečiam tikslui;

2.2. ar siekiant įgyvendinti projektą reikės likviduoti esamas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas. Jeigu taip, nurodykite, kokias ir per kiek laiko;

2.3. ar siekiant įgyvendinti projektą reikės pertvarkyti esamas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas. Jeigu taip, nurodykite, kokias, per kiek laiko ir kaip;

2.4. ar reikės pakeisti esamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pavaldumo ir koordinacinius ryšius. Jeigu taip, nurodykite, kaip ir per kiek laiko;

2.5. ar bus perskirstomos esamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijos (įskaitant ir viešojo administravimo funkcijas). Jeigu taip, nurodykite, kokių institucijų, kokios funkcijos ir per kiek laiko;

2.6. ar bus naikinamos ir (ar) nustatomos naujos funkcijos (įskaitant ir viešojo administravimo funkcijas) esamoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Jeigu taip, nurodykite, kokių institucijų, kokios funkcijos ir per kiek laiko bus naikinamos ir (ar) nustatomos.

3. Ar projekto įgyvendinimas paveiks valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų intelektinius išteklius?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

3.1. ar siekiant įgyvendinti projektą reikės priimti naujų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu taip, nurodykite, kiek, kuriam laikui ir kokios kvalifikacijos;

3.2. ar projektui įgyvendinti valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, reikės įgyti naujų kompetencijų, žinių ir (ar) gebėjimų. Jeigu taip, nurodykite, kiek ir kokių mokymų reikės valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

4. Ar projektui įgyvendinti turės būti keičiamos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus struktūros? Jeigu taip, nurodykite, kokių institucijų ir kaip keičiamos.

5. Ar įgyvendinus projektą pasikeis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas, bendrųjų funkcijų atlikimas? Jeigu taip, nurodykite kaip pasikeis.

 

VII. Poveikis aplinkai

 

1. Ar projekto įgyvendinimas galėtų paveikti klimato kaitą?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

1.1. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir kitos, susidarymui, jų kiekio kitimui;

1.2. ar projekto įgyvendinimas lemtų ozono sluoksnį ardančių dalelių išsiskyrimą;

1.3. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos pasekmių.

2. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų aplinkos oro kokybę?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

2.1. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos į aplinkos orą išmetamų teršalų, kurie gali sukelti rūgštėjimą, eutrofikaciją, pažeminio ozono koncentracijos padidėjimą, patvariųjų organinių ar kitų teršalų, turinčių neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai susidarymui, jų kiekio kitimui;

2.2. kaip galėtų pasikeisti visuomenės sveikatos ir aplinkos būklė dėl tokių teršalų kiekio kitimo.

3. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų vandens būklę ir išteklius?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

3.1. ar dėl projekto įgyvendinimo ar įgyvendinus projektą pablogėtų, ar pagerėtų požeminių vandens telkinių būklė;

3.2. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos geriamojo vandens ištekliams;

3.3. ar dėl projekto įgyvendinimo ar įgyvendinus projektą pablogėtų, ar pagerėtų paviršinių vandens telkinių ir (ar) Lietuvos jūros rajono vandenų būklė (pavyzdžiui, dėl galimo nuotekų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ar kitų teršalų išleidimo);

3.4. ar dėl projekto įgyvendinimo turėtų būtų keičiami natūralūs paviršiniai vandens telkiniai ir (ar) jų vandens lygis.

4. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų gyvosios ir negyvosios gamtos išteklius (įskaitant miškus ir žemės gelmes)?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

4.1. projekto įgyvendinimo įtaką atsinaujinančių gamtos išteklių (gyvūnijos ir augalijos, miškų ir kitų) naudojimui, eikvojant juos greičiau, negu jie gali atsinaujinti;

4.2. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos (padidintų ar sumažintų) neatsinaujinančių gamtos išteklių (naudingųjų iškasenų ir kitų) naudojimui.

5. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų gamtos vertybes (saugomas teritorijas)? Kaip?

6. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų dirvožemį?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

6.1. ar projekto įgyvendinimas lemtų dirvožemio cheminės reakcijos kitimą (rūgštėjimą, kalkėjimą), teršimą, druskingumą ar erozijos laipsnio padidėjimą;

6.2. ar projekto įgyvendinimas lemtų dirvožemio praradimą dėl įvairių darbų (pavyzdžiui, statybos) atlikimo;

6.3. ar dėl projekto įgyvendinimo pasikeistų naudojimui tinkamo dirvožemio kiekis (pavyzdžiui, atliekant užterštų teritorijų išvalymo darbus).

7. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų kraštovaizdį ir biologinę įvairovę?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

7.1. ar projekto įgyvendinimas sumažintų tam tikroje vietovėje esančių rūšių skaičių (t. y. sumažintų bioįvairovę), ar paskatintų nepageidautinų rūšių atsiradimą, pakeistų ekosistemas;

7.2. ar projekto įgyvendinimas paveiktų saugomas arba nykstančias grybų, augalų ar gyvūnų rūšis ar jų buveines, ekologiniu požiūriu jautrias teritorijas;

7.3. ar projekto įgyvendinimas lemtų natūralių buveinių plotų sumažėjimą;

7.4. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos kraštovaizdžio estetinei vertei, ją sumažintų ar padidintų.

8. Ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos atliekų susidarymui?

Jeigu taip, įvertinkite, kaip susidariusios atliekos būtų naudojamos ar šalinamos.

9. Įvertinkite, kaip projekto įgyvendinimas paveiktų žmones ir jų sveikatą.

10. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas paveiktų nekilnojamąsias kultūros vertybes. Kaip?

11. Įvertinkite, ar projekto įgyvendinimas paveiktų rekreacinius išteklius.

12. Ar dėl projekto įgyvendinimo pasikeistų teritorijų naudojimas tiesiogiai su projektu susijusiose ir nesusijusiose teritorijose?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

12.1. ar projekto įgyvendinimas lemtų naujų teritorijų, kurios iki šiol nebuvo naudojamos tam tikroms reikmėms, naudojimą;

12.2. ar projektas atitinka teritorijų naudojimo reikalavimus;

12.3. ar projekto įgyvendinimas lemtų žemės naudojimo būdo pokyčius;

12.4. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos žemės paėmimui visuomenės poreikiams.

13. Ar įgyvendinus projektą padidėtų ar sumažėtų energijos ir kuro vartojimas?

Jeigu taip, įvertinkite ir pagrįskite tokio proceso apimtį, papildomus energijos ir kuro vartojimo poreikius ar, priešingai, sutaupymus ateityje.

14. Ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio padidėjimui ar sumažėjimui?

15. Ar projekto įgyvendinimas lemtų tvaresnę gamybą ir vartojimą?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

15.1. ar projekto įgyvendinimas paveiktų aplinkos požiūriu saugių produktų ir aplinkai kenksmingų produktų kainas;

15.2. ar dėl projekto įgyvendinimo verslo įmonės mažiau ar daugiau terštų aplinką.

 

VIII. POVEIKIS REGIONŲ PLĖTRAI

 

1. Įvertinkite, kur ir kokiu mastu pasireiškia problema, kurią siekiama išspręsti taikant numatomą teisinį reguliavimą.

(Problemos mastas gali apimti: vienodai visą šalies teritoriją; visą šalies teritoriją, tačiau nevienodu mastu; dalį regionų ar savivaldybių (nurodyti kurias); tam tikrą gyvenamųjų vietovių grupę (pavyzdžiui, didieji miestai, miestai, kaimo vietovės); egzistuoja teritoriniai problemos židiniai (nurodyti konkrečias teritorijas, kur problema pasireiškia aštriausiai); kita (nurodyti).)

2. Ar problemai išspręsti (projektui įgyvendinti) pakanka vienos valdymo srities priemonių (išteklių)?

Jeigu ne, nurodykite būdus, kaip turės būti užtikrintas skirtingų valdymo sričių institucijų veiksmų koordinavimas (pasirinkite iš toliau pateikiamų variantų arba nurodykite):

2.1. per nacionalinius strateginio planavimo dokumentus (strategijas, plėtros programas, tarpinstitucinius veiklos planus ir panašiai);

2.2. deleguojant dalį koordinatoriaus teisių regionų plėtros taryboms (bendri veiksmai koordinuojami per regionų plėtros planus, įgyvendinami regioniniai projektai);

2.3. pavedant ar pasiūlant projektą įgyvendinti savivaldybėms;

2.4. kitais būdais (nurodykite).

3. Ar numatomas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas investicijoms į infrastruktūrą (viešosioms ar privačioms) konkrečioje (-se) teritorijoje (-se) (pavyzdžiui, universitetinis miestas, laisvoji ekonominė zona, uostas, kaimo vietovė, savivaldybė, regionas ir panašiai), dėl ko jų gyventojai ir (ar) ūkio subjektai atsidurtų palankesnėje padėtyje?

Jeigu taip, pagrįskite, kokiais motyvais vadovautasi nustatant tokias sąlygas. Pavyzdžiui:

3.1. šių teritorijų plėtrai skiriamas specialus dėmesys, siekiant sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus, sprendžiamos sektoriaus specifinės regioninės problemos (nurodykite kriterijus, pagal kuriuos problema buvo nustatyta), t. y. taikomos kompensacinės priemonės;

3.2. atsižvelgta į infrastruktūros išvystymo teritorinį netolygumą, poreikius (atlikta alternatyvų analizė, tyrimas ir panašiai);

3.3. teritorija turi specifinių išteklių ir pranašumų (gamtinių, technologinių, žmogiškųjų), kurių nėra kitose vietovėse, todėl su mažiausiomis sąnaudomis galės būti sukurta didžiausia pridėtinė vertė;

3.4. investicijos būtinos siekiant strateginių nacionalinių interesų (nurodykite konkrečias strateginių dokumentų nuostatas);

3.5. yra numatytos priemonės, būdai, užtikrinantys rezultatų sklaidą, todėl dėl priimto projekto regionų skirtumai reikšmingai nepadidės;

3.6. kitos priežastys (nurodykite).

4. Ar numatomas teisinis reguliavimas sudarytų palankesnes sąlygas investicijoms į žmogiškuosius išteklius, verslumą, konkurencingumą konkrečioje teritorijoje (pavyzdžiui, aukšto nedarbo lygio teritorija, slėnis, technologinis parkas, regionas, savivaldybė)?

Jeigu taip, pagrįskite, kokiais motyvais vadovautasi nustatant tokias sąlygas.

5. Ar nėra nustatomi apribojimai, dėl kurių konkrečioje gyvenamojoje vietovėje ar jų grupėje, regione, savivaldybėje veikiantys ūkio subjektai dėl priimto projekto gautų didesnę naudą? Jeigu taip, pagrįskite, kodėl tokių apribojimų reikia.

6. Ar numatomas teisinis reguliavimas bus taikomas savivaldybėms?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

6.1. Ar įgyvendinant projektą turės dalyvauti savivaldybės?

6.2. Ar numatomas teisinis reguliavimas nustato naujas, ar panaikina savivaldybėms teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su regionine plėtra (dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas ir panašiai)?

6.3. Ar numatomas teisinis reguliavimas pareikalaus investicijų į savivaldybių nuosavybę; savivaldybių biudžetų įnašo?

6.4. Ar rengiant projektą buvo konsultuojamasi su savivaldybėmis?

7. Ar numatomas teisinis reguliavimas bus taikomas regionų plėtros taryboms?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

7.1. Ar įgyvendinant projektą turės dalyvauti regionų plėtros tarybos?

7.2. Ar numatomas teisinis reguliavimas nustato naujas ar panaikina regionų plėtros taryboms teisės aktais priskirtas funkcijas (regionų plėtros planų rengimas ir įgyvendinimo koordinavimas, regioninė projektų atranka, regioninių projektų (transporto, atliekų tvarkymo ar vandentvarkos) koordinavimas ir panašiai)?

7.3. Ar numatomas teisinis reguliavimas pareikalaus bendrų savivaldybių veiksmų, kurie turėtų būti koordinuojami regionų lygiu? Ar šie veiksmai pasiūlyti regiono plėtros tarybai įtraukti į regiono plėtros planą?

7.4. Ar rengiant projektą buvo konsultuojamasi su regionų plėtros tarybomis?

 

IX. Poveikis teisinei sistemai

 

1. Ar numatomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir įstatymų lydimiesiems aktams, kitiems teisės aktams, ar atitinka strateginio planavimo dokumentų nuostatas?

2. Ar numatomas teisinis reguliavimas nekartoja jau įtvirtinto reguliavimo?

3. Ar įtvirtinus numatomą teisinį reguliavimą neatsirastų teisės normų (teisinio reguliavimo) kolizijos ar konkurencijos, ar nesidubliuotų institucijų funkcijos?

4. Ar numatomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir tarptautinėms sutartims?

5. Ar numatomu teisiniu reguliavimu perkeliami Europos Sąjungos teisės aktai į nacionalinę teisę?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

5.1. Ar Europos Sąjungos teisės aktai tinkamai perkeliami į nacionalinę teisę?

5.2. Jeigu perkeliant Europos Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę sugriežtinami jų reikalavimai, pagrįskite, kodėl sugriežtinimas yra proporcingas siekiamam tikslui.

6. Ar nėra kitų teisinio reguliavimo priemonių, kuriomis būtų galima numatomo teisinio reguliavimo tikslą pasiekti veiksmingiau ir ekonomiškiau?

7. Ar numatomo teisinio reguliavimo priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui ir būtinos teisiniam reguliavimui tobulinti? Įvertinkite, ar numatomo teisinio reguliavimo tikslo negalima pasiekti mažiau apribojimų, įpareigojimų ar draudimų nustatančiomis priemonėmis.

8. Ar numatomi tinkami numatomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo terminai (pavyzdžiui, ar numatomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo terminas yra toks, kad būtų galima tinkamai pasirengti jį įgyvendinti; ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo terminai suderinti su atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminais ir panašiai)?

9. Ar numatomas teisinis reguliavimas nekliudys sudaryti lygias galimybes visiems asmenims nepaisant jų tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teises, teisėtus interesus ir siekti teisingumo?

10. Įvertinkite, ar pasirinktas tinkamas reguliavimo metodas – reguliuojant civilinius santykius vyrauja dispozityvus (leidžiamas pasirinkti) teisinio reguliavimo metodas, o reguliuojant administracinius santykius – imperatyvus (nurodantis, privalomas) teisinio reguliavimo metodas.

11. Ar numatomu teisiniu reguliavimu nustatomos sankcijos už reikalavimų nesilaikymą?

Jeigu taip, atsakykite į šiuos klausimus:

11.1. Ar nustatomos tinkamos ir proporcingos sankcijos už reikalavimų nesilaikymą?

11.2. Ar už to paties reikalavimo nesilaikymą nenumatoma taikyti daugiau nei vieną sankciją?

11.3. Ar numatoma diferencijuoti taikomas sankcijas?

11.4. Ar tinkama reikalavimų laikymosi priežiūros kontrolė, institucinė sandara?

 

X. Poveikis KRIMINOGENINEI SITUACIJAI

 

1. Ar projekto įgyvendinimas turės įtakos (sumažins ar padidins) sąlygas ir prielaidas nusikalstamos veikos padarymui?

2. Ar projekto įgyvendinimas paveiks teisėsaugos ir kitų baudžiamojo teisingumo institucijų (policijos ir kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūrų, teismų, penitencinės sistemos įstaigų) veiklos efektyvumą (pareigūnų motyvaciją, darbo sąlygas, darbo krūvius, baudžiamąjį procesą ar bausmių vykdymą ir kita)?

 

_________________

 


Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo metodikos

2 priedas

 

NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PRIORITETINIŲ TEISĖKŪROS INICIATYVŲ POVEIKIO VERTINIMO PAŽYMOS FORMA

 

Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos pavadinimas

 

 

Vertinimą atlikusi institucija

 

 

Problema

(trumpai aprašoma sprendžiama problema, nurodomas jos pobūdis, mastas, priežastys, problemos paveikti subjektai, probleminės situacijos vystymosi tendencijos, jeigu nebus imtasi veiksmų ją spręsti)

 

Tikslas

(nurodoma, kokio tikslo siekiama įgyvendinant prioritetinę teisėkūros iniciatyvą, jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai)

 

 

Status quo ir alternatyvos

(įvardijama ir trumpai aprašoma esama situacija ir galimos alternatyvos, pateikiamas jų poveikio įvertinimas)

 

Poveikis atitinkamai sričiai

Status quo

(trumpai aprašomas dabartinis reglamentavimas atitinkamoje politikos srityje, pateikiamas kokybinis ir, kai įmanoma, kiekybinis poveikio įvertinimas)

1-oji ir 2-oji alternatyvos

(pateikiamas kokybinis ir, kai įmanoma, kiekybinis galimų alternatyvų poveikio atitinkamoje politikos srityje įvertinimas)

 

Poveikis valstybės finansams

Status quo

(pateikiamas dabartinės situacijos poveikio valstybės finansams kiekybinis įvertinimas)

 

1-oji ir 2-oji alternatyvos

(pateikiamas galimų alternatyvų poveikio valstybės finansams kiekybinis įvertinimas, palyginama su status quo. Vertinant poveikį turi būti remiamasi patikimais duomenimis)

 

Poveikis administracinei naštai

Status quo

(pateikiamas dabartinės situacijos poveikio piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai kiekybinis (jeigu neįmanoma, kokybinis) įvertinimas)

 

1-oji ir 2-oji alternatyvos

(pateikiamas galimų alternatyvų poveikio administracinei naštai kiekybinis (jeigu neįmanoma, kokybinis) įvertinimas, atskirai įvertinamas galimas poveikis piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai)

 

Poveikis ekonomikai

Status quo

(pateikiamas dabartinės situacijos poveikio ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms įvertinimas)

1-oji ir 2-oji alternatyvos

(pateikiamas galimų alternatyvų poveikio ekonomikai įvertinimas, kiekybiškai įvertinamas galimas poveikis ūkio subjektų administracinei naštai, palyginama su status quo)

 

Kiti poveikio vertinimo aspektai

Status quo

1-oji alternatyva

kitos alternatyvos

Socialinei aplinkai

 

 

 

Viešojo valdymo sistemai (viešajam administravimui)

 

 

 

Aplinkai

 

 

 

Regionų plėtrai

 

 

 

Teisinei sistemai

 

 

 

Kriminogeninei situacijai

 

 

 

(Pateikiamas status quo ir galimų alternatyvų poveikio vertinimas kitais aktualiais poveikio vertinimo aspektais, nurodomas teigiamas ir (ar) neigiamas poveikis)

 

Alternatyvų palyginimas

(palyginamos status quo ir galimos sprendimo alternatyvos. Atskirai nurodomos kiekvienos alternatyvos sąnaudos ir nauda. Svarbu nurodyti, kaip alternatyvų įgyvendinimas tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks tam tikras visuomenės grupes)

 

Siūloma alternatyva ir jos įgyvendinimo būdai

(projekto rengėjai siūlo, jų manymu, optimalią alternatyvą ir, remdamiesi atliktos sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizės rezultatais, argumentuoja, kodėl ją pasirinko. Trumpai nurodoma, kaip būtų įgyvendinamas siūlomas projektas)

 

Kita svarbi informacija

(pateikiama kita aktuali su prioritetine teisėkūros iniciatyva susijusi informacija; apibendrinami konsultavimosi su visuomene rezultatai (nurodoma, su kokiomis suinteresuotomis grupėmis buvo konsultuotasi, ar atsižvelgta į suinteresuotų grupių pateiktus siūlymus, kiek į juos atsižvelgta); kita)

 

Informacija apie asmenį ir instituciją, atsakingą už poveikio vertinimą

 

Vardas ir pavardė

 

Pareigos

 

Institucija (padalinys)

 

Telefono numeris ir elektroninio pašto adresas

 

_________________

 

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo metodikos

3 priedas

 

NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO PAŽYMOS FORMA

 

Projekto pavadinimas

 

 

Projekto rengėjas

(projektą parengusios institucijos pavadinimas)

 

Projekto tikslas

(nurodoma, kokio tikslo bus siekiama įgyvendinant projektą ir kokia (-ios) problema (-os) bus sprendžiama (-os) siūlomu projektu)

 

 

Siūlomo projekto poveikio įvertinimas

(teigiamos ir (ar) neigiamos pasekmės)*

 

Poveikis atitinkamai sričiai

(pateikiamas kokybinis ir, kai įmanoma, kiekybinis siūlomo projekto poveikio atitinkamoje politikos srityje įvertinimas)

 

Poveikis valstybės finansams

(pateikiamas siūlomo projekto poveikio valstybės finansams kiekybinis įvertinimas. Vertinant poveikį valstybės finansams, turi būti nurodomi patikimi, korektiški, nesudėtingai patikrinami duomenys)

 

Poveikis administracinei naštai

(pateikiamas siūlomo projekto poveikio administracinei naštai kiekybinis (jeigu neįmanoma, kokybinis) įvertinimas. Atskirai įvertinamas galimas poveikis:

piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai)

 

Gali būti nurodomas projekto poveikis kitais, pagal projekto pobūdį aktualiais poveikio vertinimo aspektais.

 

Kita svarbi informacija

(gali būti nurodomos kitos galimos projekto ir (ar) jo įgyvendinimo alternatyvos, taip pat jų poveikio įvertinimas; pateikiami siūlymai dėl ex-post poveikio vertinimo poreikio, nurodoma, kokios institucijos būtų atsakingos už jo atlikimą, kokie duomenys turėtų būti renkami, siekiant vėliau įvertinti, ar buvo pasiektas projekto tikslas; nurodoma, ar buvo konsultuotasi su visuomene, apibendrinami konsultavimosi rezultatai (nurodoma, su kokiomis suinteresuotomis grupėmis buvo konsultuotasi, ar atsižvelgta į suinteresuotų grupių pateiktus siūlymus, kiek į juos atsižvelgta); kita)

 

* Jeigu buvo atlikta siūlomo projekto sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizė, nurodykite ir pateikite sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizės išvadas, pagrindžiančias siūlomą projektą.

 

Informacija apie asmenį ir instituciją, atsakingą už poveikio vertinimą

 

Vardas ir pavardė

 

Pareigos

 

Institucija (padalinys)

 

Telefono numeris ir elektroninio pašto adresas

 

 

_________________