Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL TARYBOS SPRENDIMO 2008/615/TVR DĖL TARPVALSTYBINIO BENDRADARBIAVIMO GERINIMO, VISŲ PIRMA KOVOS SU TERORIZMU IR TARPVALSTYBINIU NUSIKALSTAMUMU SRITYJE, ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 15 d. Nr. 310
Vilnius
Vadovaudamasi 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL 2008 L 210, p. 1), 36 straipsniu ir siekdama užtikrinti šio Tarybos sprendimo įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo veiksmų planą (pridedama).
2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai informuoti Tarybos Generalinį sekretoriatą ir Komisiją apie Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimą ir pateikti šiame sprendime numatytas deklaracijas.
3. Pasiūlyti Valstybės saugumo departamentui paskirti padalinį, kuris vykdytų nacionalinio kontaktinio centro funkcijas, įgyvendinant Tarybos sprendimo 2008/615/TVR 16 straipsnį, ir apie tai per mėnesį nuo padalinio paskyrimo informuoti Vidaus reikalų ministeriją.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. balandžio 15 d.
nutarimu Nr. 310
TARYBOS SPRENDIMO 2008/615/TVR DĖL TARPVALSTYBINIO BENDRADARBIAVIMO GERINIMO, VISŲ PIRMA KOVOS SU TERORIZMU IR TARPVALSTYBINIU NUSIKALSTAMUMU SRITYJE, ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS
I . BENDROSIOS NUOSTATOS
1.Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo veiksmų planas (toliau vadinama – šis planas) parengtas siekiant tinkamai ir laiku įgyvendinti 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL 2008 L 210, p. 1) (toliau vadinama ? Tarybos sprendimas).
2.Šiame plane nustatytas Tarybos sprendimo nuostatų, susijusių su deoksiribonukleino rūgšties (toliau vadinama – DNR) charakteristikų, daktiloskopinių duomenų ir nacionalinių transporto priemonių registracijos duomenų automatiniu perdavimu, duomenų apie didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginius teikimu, informacijos teikimu teroristinių nusikaltimų prevencijos tikslais, tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo gerinimu ir asmens duomenų apsauga, įgyvendinimas.
3.Tarybos sprendimo įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete (toliau vadinama – valstybės biudžetas) atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už šių priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų. Priemonėms finansuoti gali būti naudojamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos lėšos, taip pat kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
II. DNR DUOMENYS
4.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 11RN „Dėl DNR duomenų įskaitos tvarkymo instrukcijos patvirtinimo“ (riboto naudojimo) patvirtinta DNR duomenų įskaitos tvarkymo instrukcija. Nuo 2003 metų pabaigos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro (toliau vadinama – Kriminalistinių tyrimų centras) struktūriniame padalinyje – Biologinių tyrimų skyriuje – įsteigta DNR duomenų įskaita ir pradėtos kaupti DNR analitės. Policijos ir kitų šalies ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai įvertino DNR tyrimų pranašumus, DNR duomenų įskaitos svarbą, efektyvumą tiriant nusikalstamas veikas ir teikia DNR ėminius DNR tyrimams atlikti. Pastaraisiais metais DNR duomenų įskaitos tvarkymo krūvis padidėjo, nes DNR duomenų įskaitai DNR analites ir ėminius aktyviau ėmė teikti ne tik teritorinės policijos įstaigos, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Muitinės kriminalinė tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Interpolo, Europolo nacionaliniai padaliniai ir kitos institucijos.
2008 metų spalį Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinių tyrimų biuras kaip negrąžinamą pagalbą perdavė Kriminalistinių tyrimų centrui DNR duomenų įskaitos programinę įrangą CODIS 5.7.3 (angl. Combined DNA index System) ir įsipareigojo nemokamai teikti operatyvią nuotolinę CODIS techninę priežiūrą (ištisą parą) ir palaikymą. CODIS įdiegti moderniausi DNR analičių palyginimo algoritmai, tad galima teikti DNR duomenis į Interpolo DNR duomenų bazę, keistis DNR duomenimis su kitomis valstybėmis, kuriose įdiegtos tokios pat sistemos.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 90-2777) (toliau vadinama – Policijos veiklos įstatymas) ir kituose teisės aktuose nepakankamai reglamentuota DNR duomenų paėmimo, ištyrimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, teikimo ir praktinio panaudojimo, keitimosi informacija tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau vadinama – Baudžiamojo proceso kodeksas) IV skyriuje reglamentuotas Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, vykdydami užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atlieka Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus proceso veiksmus, taip pat DNR duomenų paėmimą iš įtariamojo lyginamajam tyrimui. Taigi DNR duomenys gali būti paimti ir naudojami tik konkrečiai nusikalstamai veikai tirti.
Šiuo metu DNR duomenys kaupiami DNR duomenų įskaitoje, tačiau nėra pakankamos teisinės bazės, kad būtų įsteigtas DNR žinybinis registras. Tokio registro, kuriame būtų kaupiami DNR duomenys, ir teisinės bazės, reglamentuojančios DNR duomenų rinkimą, kaupimą, apdorojimą, keitimąsi jais, optimalų ir efektyvų tyrimų rezultatų naudojimą, sukūrimas leistų užtikrinti galimybę nacionalinio DNR duomenų registro duomenimis naudotis ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
5.Įgyvendinant Tarybos sprendimo nuostatas, susijusias su DNR duomenų rinkimu, saugojimu, automatinės paieškos atlikimu, keitimusi asmens duomenimis ir kita informacija, turės būti pakeistas Policijos veiklos įstatymas: įgyvendinant Policijos veiklos įstatyme nustatytus policijos uždavinius, policijos pareigūnams turėtų būti suteikta teisė paimti asmenų, patekusių į policijos įskaitas, DNR ėminius genetiniam tipizavimui atlikti ir gautus duomenis tvarkyti žinybiniame registre. Taip pat bus patikslintos asmenų, iš kurių galima paimti tokius ėminius, kategorijos ir paskirtai policijos įstaigai suteikta teisė keistis DNR duomenimis su Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis. Bus sukurtas DNR registras, patvirtinti jo nuostatai, kuriuose bus nustatyta duomenų rinkimo, kaupimo, keitimosi jais su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis tvarka. Kriminalistinių tyrimų centras bus paskirtas nacionaliniu kontaktiniu centru, atsakingu už duomenų, susijusių su DNR analitėmis, keitimąsi. Tam reikia papildomai įsteigti informacinių technologijų specialisto pareigybę. Šis specialistas administruos informacijos srautus ir atliks automatines DNR duomenų palyginimo užklausas. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) skiriamuose valstybės biudžeto asignavimuose turėtų būti numatytos šios lėšos: abonementiniam mokesčiui saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms (toliau vadinama – s-TESTA) mokėti; programinei ir kompiuterinei įrangai, skirtai duomenimis keistis su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis per saugų s-TESTA tarpvalstybinį tinklą, atnaujinti ir palaikyti; seilių ėminių tyrimui akredituoti ir akreditacijai palaikyti pagal LST EN ISO/IEC 17025:2006 standarto reikalavimus.
III. DAKTILOSKOPINIAI DUOMENYS
6.Kriminalistinių tyrimų centro struktūrinis padalinys – Daktiloskopinių tyrimų skyrius – yra atsakingas už daktiloskopinių duomenų (daktiloskopinių kortelių ir rankų pėdsakų, rastų neišaiškintų nusikaltimų vietose) tvarkymą automatizuotoje daktiloskopinės identifikacijos sistemoje (toliau vadinama – ADIS). Tiesiogiai su ADIS dirba 5 daktiloskopijos specialistai, kurių pagrindinės funkcijos – įrašyti į ADIS naujas daktiloskopines korteles, pažymėti rankų pėdsakuose individualiuosius papiliarinių raštų požymius, atlikti pėdsakų palyginimą su ADIS pateiktais galbūt sutampančiais įtariamųjų rankų atspaudais. ADIS darbo organizavimą reglamentuoja šie Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymai: 2007 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 5-V-88 „Dėl Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registro steigimo“ (Žin., 2007, Nr. 19-751), 2007 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 5-V-388 „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registrui tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 67-2641) ir 2008 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 5-V-8 „Dėl Policijos žinybinių registrų duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 9-325).
ADIS galimybėmis naudojasi visos Lietuvos teisėtvarkos institucijos, joje kaupiami įvykių vietose rasti pirštų pėdsakai, neatpažintų lavonų ir asmenų, patekusių į specialias įskaitas, tarp jų ir sulaikytų už Kaliningrado tranzito tvarkos pažeidimus, nelegalių migrantų ir neteisėtai kertančiųjų valstybės sieną daktiloskopinės kortelės. Be to, į ADIS integruotas EURODAC (Europos Sąjungos sukurta ir tvarkoma daktiloskopinė sistema, skirta prieglobsčio prašytojams identifikuoti) nacionalinis padalinys. Pagal šią sistemą atliekamos Interpolo ir Europolo užduotys identifikuojant nusikaltėlius, neatpažintus žmonių kūnus ir tiriant kitus nusikaltimus.
Lietuvos mokslininkų sukurta ir patobulinta ADIS programinė įranga, palyginti su kitose šalyse įdiegtomis SAGEM, PRINTRACK/MOTOROLLA, COGENT ir kitų kompanijų sistemomis, nelabai veiksminga, algoritmai, kuriais atliekamas pirštų atspaudų lyginimas, nėra patikimi, sistema yra lėta, nenumatytas delnų atspaudų palyginimas. Lietuvos policijos, priešingai negu kitų šalių, pareigūnai neturi galimybės naudotis nešiojamaisiais vieno piršto skeneriais, kurie piršto atspaudo vaizdą tiesiogiai perduotų į ADIS ir po kelių minučių būtų gaunamas atsakymas, ar sulaikytas asmuo jau įtrauktas į Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registrą. Lietuvos mokslininkų sukurtoje ADIS neįdiegtas tarptautinis duomenų formatas ANSI/NIST-ITL 1-2000, kuris užtikrintų operatyvų keitimąsi daktiloskopiniais duomenimis su Šengeno erdvės valstybėmis narėmis.
Policijos veiklos įstatyme policijos pareigūnams suteikta teisė, įgyvendinant iškeltus uždavinius, daktiloskopuoti asmenis, policijos įstaigoms gautus daktiloskopinius duomenis tvarkyti žinybiniame registre, tačiau asmenų, kuriuos galima daktiloskopuoti, kategorijos minėtame įstatyme apibrėžtos nelabai tiksliai ir dėl to kyla netgi teisminių ginčų.
Be to, keitimuisi daktiloskopiniais duomenimis taikomos tos pačios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos kaip ir keitimuisi DNR duomenimis, taigi daktiloskopiniai duomenys gali būti paimti užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymu ir naudojami tik konkrečiai nusikalstamai veikai tirti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 5-V-88 buvo įsteigtas Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registras, tačiau šiame įsakyme nustatyta tik bendroji keitimosi daktiloskopiniais duomenimis su kitomis valstybėmis tvarka, kuri nėra pakankama.
7.Įgyvendinant Tarybos sprendimo nuostatas, susijusias su nacionalinių automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų rinkmenų informacinių duomenų naudojimu, automatinės paieškos atlikimu, keitimusi asmens duomenimis ir kita informacija, turės būti pakeistas Policijos veiklos įstatymas: įgyvendinant jame nustatytus policijos uždavinius, bus patikslintos asmenų, kuriuos galima daktiloskopuoti, kategorijos, daktiloskopinių duomenų tvarkymo nuostatos. Planuojama įsigyti ADIS su išplėtotu nutolusių darbo vietų tinklu ir nešiojamaisiais vieno piršto atspaudo skeneriais, kurie bus montuojami į policijos patrulio automobilius, bus įdiegtas tarptautinis duomenų formatas ANSI/NIST-ITL 1-2000, Policijos departamentui skiriamuose valstybės biudžeto asignavimuose turėtų būti numatytos lėšos naujos ADIS kompiuterinės ir programinės įrangos priežiūrai (ADIS kompiuterinės ir programinės įrangos priežiūrai iš Išorės sienų fondo lėšų planuojama kasmet numatyti po 170 tūkst. litų). Kadangi Kriminalistinių tyrimų centras turi aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų, dirbančių su daktiloskopiniais duomenimis, ir didelę šios srities patirtį, jis bus paskirtas nacionaliniu kontaktiniu centru, atsakingu už duomenų, susijusių su daktiloskopiniais duomenimis, teikimą. Tam reikia papildomai įsteigti atitinkamas pareigybes: 1 – informacinių technologijų specialisto ir 6 – daktiloskopijos specialistų. Šie specialistai administruos informacijos srautus, atliks keitimosi daktiloskopiniais duomenimis veiksmus, pirštų ir delnų atspaudų palyginimą.
IV. TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRAVIMO DUOMENYS
8. Valstybės įmonė „Regitra“ (toliau vadinama – „Regitra“) nuo 2002 metų yra prisijungusi prie Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos EUCARIS. Keitimuisi duomenimis apie transporto priemonių registravimą įdiegtas ir paleistas specialus programinis-techninis mazgas (toliau vadinama – EUCARIS serveris), įgyvendinantis keitimąsi duomenimis tarp šalių, prisijungusių prie EUCARIS sistemos ir nacionalinio transporto priemonių registro bei transporto priemonių registravimo sistemos. 2009 metais numatyta įdiegti ir paleisti naują EUCARIS sistemos versiją EUCARIS II, kurioje realizuotas 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (OL 2008 L 210, p. 12) 3 priede detaliau aprašytas EUCARIS II funkcionalumas ir kitos savybės. „Regitros“ atstovai administruoja, diegia, atnaujina, prižiūri sistemos modulį ir aktyviai dalyvauja darbo grupėse, tobulinant visą EUCARIS sistemą. „Regitra“ užtikrina, kad keičiantis duomenimis EUCARIS serveris veiktų ištisą parą, 7 dienas per savaitę (išskyrus numatytą profilaktikos laiką).
9. Įgyvendinant Tarybos sprendimo nuostatas, susijusias su automatine transporto priemonių registravimo duomenų paieška, būtų naudojamas EUCARIS II serveris. „Regitra“ bus paskirta nacionaliniu kontaktiniu centru, turinčiu dirbti su kitų valstybių atsiunčiamais paklausimais dėl transporto priemonių registravimo duomenų.
V. DIDELIO MASTO TARPVALSTYBINIO POBŪDŽIO RENGINIAI
10.Dabar informacijos apie didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginius tvarkymo reglamentavimas Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktuose skiriasi pagal duomenų rūšis: ikiteisminio tyrimo duomenų teikimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas – esamo teisinio reglamentavimo pakanka ir pakeitimų nereikia; operatyvinės veiklos duomenų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 65-2633).
Remiantis 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimu 2002/348/TVR dėl saugumo tarptautinio masto futbolo rungtynėse (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 237) ir 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2007/412/TVR, iš dalies keičiančiu Tarybos sprendimą 2002/348/TVR dėl saugumo tarptautinio masto futbolo rungtynėse (OL 2007 L 155, p. 76), taip pat įgyvendinant Europos konvencijos „Dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes“ (Žin., 2000, Nr. 53-1525), ratifikuotos Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos konvencijos dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes ratifikavimo (Žin., 2000, Nr. 53-1521), nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-696 „Dėl policijos nacionalinio futbolo informacijos centro paskyrimo“ Policijos departamento Viešosios policijos valdyba (toliau vadinama – Viešosios policijos valdyba) buvo paskirta kontaktiniu futbolo informacijos centru. Šis padalinys teikia informaciją, susijusią su sporto renginių (ne tik futbolo) saugumo užtikrinimu, kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kaupia tokią pat gaunamą informaciją. Taip pat bendradarbiaujama su kitomis nacionalinėmis institucijomis, susijusiomis su sporto renginiais, – Lietuvos futbolo klubų asociacija, Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vadovybės apsaugos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Vadovybės apsaugos departamentas).
11.Įgyvendinant Tarybos sprendimo nuostatas, susijusias su duomenų teikimu nusikaltimų prevencijos tikslais, ir siekiant palaikyti viešąją tvarką bei saugumą didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginių metu (visų pirma sporto renginių ar Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu), Policijos departamentas (jo padalinys) bus paskirtas kontaktiniu centru. Šio centro veiklai bus numatyta darbo vieta su prieiga prie Šengeno informacinės sistemos, valstybės registrų, žinybinių registrų ir informacinių sistemų. Papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių kontaktinio centro funkcionavimui užtikrinti nereikės. Viešosios policijos valdyba kontroliuoja ir koordinuoja viešosios tvarkos užtikrinimą šalyje vykstančių didesnių tarptautinių ir respublikinių masinių renginių metu, todėl racionalu, įgyvendinant Tarybos sprendimą, šiam padaliniui priskirti keitimosi informacija didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginių metu funkciją.
VI. TERORISTINIŲ NUSIKALTIMŲ PREVENCIJOS PRIEMONĖS
12.Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) 20 skyrių Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Taip pat Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo (Žin., 1994, Nr. 11-163) 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas kovoja su terorizmu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas, atlikdamas šią funkciją, su NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių saugumo ir žvalgybos tarnybomis keičiasi informacija, susijusia su terorizmu. Įgyvendinant 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje (OL 2005 L 253, p. 22), 2006 m. lapkričio 30 d. buvo sudarytas tarpžinybinis susitarimas Nr. (70)-33-110/1/5-IN-124/38-IN-8/08-18/1876/11B-264/145-79-06/8-1 tarp Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kuriuo nustatyta, kad nacionalinės teisėsaugos institucijos teiks Valstybės saugumo departamentui visą su teroristinėmis veikomis susijusią informaciją, o Valstybės saugumo departamentas šią informaciją per Europolo Lietuvos nacionalinį skyrių siųs Europolui.
13.Įgyvendindamas Tarybos sprendimo nuostatas, susijusias su teroristinių nusikaltimų prevencijos priemonėmis, ir atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu, Valstybės saugumo departamentas paskirs padalinį, atliksiantį nacionalinio kontaktinio centro funkcijas. Jis bus atsakingas už asmens duomenų ir susijusios informacijos teikimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniam centrui, kilus įtarimų, kad asmuo vykdys teroristinius nusikaltimus.
VII. KITOS BENDRADARBIAVIMO FORMOS
14.Dabar teisinis pagrindas Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnams veikti kitos valstybės teritorijoje ir analogiškai užsienio valstybės pareigūnams veikti Lietuvos teritorijoje yra tik tais atvejais, kai tokius veiksmus numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Lietuvos nacionalinėje teisėje atitinkamas reglamentavimas nėra numatytas. Be to, nacionalinės teisės aktai nereglamentuoja užsienio valstybių pareigūnų teisinio statuso jiems einant pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (Žin., 2002, Nr. 13-467) reglamentuojami bendrieji ginklų panaudojimo principai ir ginklų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją (išvežimo iš jos) tvarka.
Užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnų ir Lietuvos policijos pareigūnų ginklų įvežimo (išvežimo) tvarka detalizuota Teisėsaugos pareigūnų ginklų ir šaudmenų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 5-V-624 (Žin., 2007, Nr. 101-4136). Pagal šias taisykles Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnai, kurie su ginklais ir šaudmenimis atvyksta į Lietuvos Respubliką, ar Lietuvos policijos pareigūnai, kurie vyksta su ginklais ir šaudmenimis į Europos Sąjungos valstybę narę, turės gauti leidimą vežti ginklus ir šaudmenis.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. sausio 22 d. įsakyme Nr. 5S-V-2 „Dėl policijos įstaigų aprūpinimo ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, išminavimo, stebėjimo, sveikatos ir gyvybės apsaugos, policijos specialiųjų priemonių ir įrangos bei priedų normų patvirtinimo“ (riboto naudojimo) nustatyta, kokiais ginklais leidžiama naudotis specialiesiems padaliniams, o kokiais – viešosios tvarkos palaikymo padaliniams. Pakeitus Policijos veiklos įstatymą ir nustačius užsienio valstybių pareigūnų teisinį statusą jiems einant pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje, šio įsakymo nuostatos būtų taikomos ir užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnams.
Įgyvendinant Tarybos sprendimą, policijos pareigūnų komandiravimo dalyvauti bendrose operacijose klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 74-2555). Todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) ir Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (Žin., 2007, Nr. 81-3322) pakeitimų nereikės.
15.Įgyvendinant Tarybos sprendimo nuostatas dėl kitų bendradarbiavimo formų, turės būti pakeistas Policijos veiklos įstatymas, jame reglamentuota Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių narių policijos bendrosios operacijos ir Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnų statusas, dalyvaujant bendrose operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat turės būti papildytas policijos pareigūnų teisių sąrašas reglamentuojant teisę tam tikrų kategorijų asmenis fotografuoti, matuoti, aprašyti išorės požymius, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti pirštų atspaudus ir ėminius genetiniam tipizavimui ir (ar) pavyzdžius lyginamajam tyrimui atlikti ir identifikacijai, surinktus duomenis tvarkyti žinybiniuose registruose.
Kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimų nereikės.
VIII. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
16.Asmens duomenų tvarkymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804). Kaip jo laikomasi, prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Policijos veiklos įstatymas reglamentuoja duomenų tvarkymo policijoje nuostatas. Daktiloskopinių duomenų tvarkymą Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registre nustato Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 5-V-88, o transporto priemonių registracijos duomenų tvarkymą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre – Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 (Žin., 2005, Nr. 141-5080). Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, susiję su duomenų apsauga, iš esmės atitinka Tarybos sprendime keliamus reikalavimus.
17.Įgyvendinant Tarybos sprendimo nuostatas, susijusias su duomenų apsauga, turės būti patvirtinti DNR registro nuostatai, kuriuose bus reglamentuojami duomenų apsaugos klausimai, susiję su automatinės paieškos, lyginant DNR charakteristikas, atlikimu ir asmens duomenų bei kitos informacijos teikimu, ir papildyti Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registro nuostatai. Juose bus reglamentuojami duomenų apsaugos klausimai, susiję su automatinės daktiloskopinių duomenų paieškos atlikimu ir asmens duomenų bei kitos informacijos teikimu.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo veiksmų plano
priedas
TARYBOS SPRENDIMO 2008/615/TVR DĖL TARPVALSTYBINIO BENDRADARBIAVIMO GERINIMO, VISŲ PIRMA KOVOS SU TERORIZMU IR TARPVALSTYBINIU NUSIKALSTAMUMU SRITYJE, ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONĖS
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija |
Priemonės įgyvendinimo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis priemonei įgyvendinti |
||
| 2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
||||
| I. TEISINĖS PRIEMONĖS |
||||||
| 1. |
Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą |
Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas |
2009 m. gegužės 15 d. |
– |
– |
– |
| 2. |
Parengti ir patvirtinti DNR registro nuostatus ir kitus teisės aktus, susijusius su šio registro tvarkymu |
Policijos departamentas |
2009 m. birželio 1 d. |
– |
– |
– |
| 3. |
Pakeisti Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registro nuostatus ir kitus teisės aktus, susijusius su šio registro tvarkymu |
Policijos departamentas |
2009 m. birželio 1 d. |
– |
– |
– |
| 4. |
Parengti ir priimti teisės aktus, kuriais bus paskirti nacionaliniai kontaktiniai centrai keitimuisi DNR ir daktiloskopiniais duomenimis |
Vidaus reikalų ministerija |
2009 m. birželio 1 d. |
– |
– |
– |
| 5. |
Parengti teisės aktus, kuriais bus paskirtas nacionalinis kontaktinis centras keitimuisi transporto priemonių registracijos duomenimis |
Vidaus reikalų ministerija |
2009 m. birželio 1 d. |
– |
– |
– |
| 6. |
Parengti ir priimti teisės aktus, kuriais bus paskirtas nacionalinis kontaktinis centras keitimuisi su asmenimis nesusijusiais duomenimis ir asmens duomenimis, siekiant palaikyti viešąją tvarką ir saugumą didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginių metu |
Vidaus reikalų ministerija |
2009 m. birželio 1 d. |
– |
– |
– |
| 7. |
Paskirti Valstybės saugumo departamento padalinį, kuris atliks nacionalinio kontaktinio centro funkcijas teikdamas informaciją teroristinių nusikaltimų prevencijos tikslais |
Valstybės saugumo departamentas |
2009 m. birželio 1 d. |
– |
– |
– |
| II. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS |
||||||
| 8. |
Įsigyti programinę ir kompiuterinę įrangą, skirtą keistis duomenimis su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis per s-TESTA tarpvalstybinį tinklą |
Policijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija |
2011 m. birželio 1 d. |
– |
250 |
100 |
| 9. |
Integruoti programinę ir kompiuterinę įrangą, skirtą keistis duomenimis su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, į DNR registro programinę įrangą, sukurti papildomas programines priemones |
Policijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija |
2011 m. birželio 1 d. |
– |
75 |
75 |
| 10. |
Nacionaliniuose kontaktiniuose centruose, paskirtuose keitimuisi DNR ir daktiloskopiniais duomenimis, įsteigti atitinkamai 1 ir 7 valstybės tarnautojų pareigybes |
Policijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija |
2011 m. birželio 1 d. |
– |
– |
600 |
| 11. |
Įsigyti naują ADIS programinę ir kompiuterinę įrangą su specifikacijomis ir galimybe apdoroti pirštų ir delnų atspaudus |
Policijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija |
2010 m. birželio 1 d. |
– |
7000* |
– |
| 12. |
Paskirtame Valstybės saugumo departamento padalinyje, kuris atliks nacionalinio kontaktinio centro funkcijas, teikdamas informaciją teroristinių nusikaltimų prevencijos tikslais, sukurti kompiuterizuotą darbo vietą |
Valstybės saugumo departamentas |
2009 m. birželio 1 d. |
5 |
– |
– |
|
|
Iš viso |
5 |
7325 |
775 |
||
–––––––––––––––––––
* Lėšos šiai priemonei įgyvendinti numatytos Išorės sienų fonde.