LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2007 m. balandžio 2 d. Nr. D1-193

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 16 straipsnio 1 punktu,

1. Tvirtinu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 687 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-289);

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. D1-486 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 687 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 123-4400).

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193

 

PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos.

2. Reglamento nuostatos atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB „Dėl miestų nuotekų valymo“ reikalavimus ir HELCOM rekomendaciją 23/5 „Dėl teršalų išmetimų iš urbanizuotų teritorijų mažinimo, tinkamai tvarkant paviršines nuotekas“.

3. Šio Reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą.

 

II. APIBRĖŽTYS

 

4. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

abonentas – asmuo, kuriam sutartimi ar kitokiu teisės aktuose numatytu būdu suteikta teisė išleisti paviršines nuotekas į kitam asmeniui priklausančią nuotekų tvarkymo sistemą;

mišriųjų nuotekų tvarkymo sistema – bendra paviršinių, buitinių ir (ar) gamybinių nuotekų tvarkymo sistema, į kurią patenkančios paviršinės nuotekos sudaro ne mažiau kaip 25 procentus ir ne daugiau kaip 90 procentų vidutinio metinio nuotekų kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, į kurias išleidžiamos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos, atitinkančios tinkamumo išleisti į aplinką reikalavimus, nelaikomos mišriųjų nuotekų;

paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui);

paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės ir pan.);

paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės;

paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas;

galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) kenksmingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms – prižiūrima ne daugiau kaip 20 mechanizmų); trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų kenksmingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos teritorija.

 

III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMUI

 

5. Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo. Mišriųjų nuotekų tvarkymo sistemoms taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai nuotekų, kurios patenka į mišriųjų nuotekų sistemą, tvarkymui.

6. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama šalinti (siekiant atsikratyti) vandens aplinkai kenksmingas medžiagas ir bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas vandens aplinkai kenksmingų medžiagų patekimas ant teritorijų arba tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančios teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pvz., eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų transporto priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų ir pan.).

7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turi būti išnagrinėjami ir, esant galimybei, taikomi techniniai sprendimai:

7.1. sumažinantys paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);

7.2. sumažinantys kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms ir pan.);

7.3. sumažinantys susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą (pvz., numatyti sausą galimai teršiamų teritorijų valymą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.).

8. Projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, apskaičiuojant paviršinių nuotekų projektinį srautą ir kt., turi būti vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804).

9. Projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius, gali būti numatomos liūčių metu susidarančių srautų apvedimo be valymo sistemos. Projektuojant tokias sistemas turi būti užtikrinama, kad per valymo įrenginius, neviršijant projektinio nuotekų valymo įrenginių našumo, bus praleidžiamas toks srautas:

9.1. kai nuotekos surenkamos nuo ne didesnių kaip 3 ha ploto (paviršių, nuo kurių surenkamos nuotekos, plotas) teritorijų:

 

Plotas, ha

0,1

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

Valytinas nuotekų srautas*, l/s

3,0

9,0

15

20

24

27

30

 

* – tarpinės reikšmės skaičiuojamos interpoliacijos būdu;

9.2. kai nuotekos surenkamos nuo didesnių kaip 3 ha teritorijų – nuotekų srautas, sudarantis ne mažiau kaip 15 procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto (l/s).

10. Reikalavimai konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projekte ir (ar) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje.

 

IV. REIKALAVIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ, SUSIDARANČIŲ ANT GALIMAI TERŠIAMŲ TERITORIJŲ, TVARKYMUI

 

11. Bet kokios operacijos su vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis turi būti vykdomos taip, kad tokios medžiagos nepatektų ant teritorijos paviršiaus arba patekusios ant teritorijos paviršiaus turi būti surenkamos arba neutralizuojamos taip, kad jos nepatektų į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas ar aplinką. Esant rizikai, kad dėl planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos ant teritorijos paviršiaus gali patekti vandens aplinkai kenksmingos medžiagos, teritorijos naudotojas privalo turėti priemones tokių medžiagų surinkimui ir (ar) neutralizavimui. Jeigu pagal ūkinės veiklos pobūdį vandens aplinkai kenksmingų medžiagų patekimas ant teritorijos paviršiaus yra būtinas (neišvengiamas), tokios teritorijos turi būti apsaugotos nuo paviršinių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos kaip gamybinės nuotekos (taikomi visi gamybinių nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai).

12. Galimai teršiamos teritorijos (objekto) statybos techniniame projekte ir (ar) projekto dalyje Aplinkos apsauga (jeigu tokia projekto dalis rengiama), prieš gaunant statybos leidimą, turi būti išvardinami paviršinių nuotekų tvarkymo sprendiniai. Statinio projekte, pateikiamame savivaldybės nuolatinei statybų komisijai, turi būti:

12.1. teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo kurių bus renkamos paviršinės nuotekos, pažymėti galimos taršos objektai (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos, kenksmingų medžiagų perkrovimų vietos, degalinės ir pan.); pažymėtos pagrindinės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos komunikacijos, statiniai, įrenginiai (tinklai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);

12.2. aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti teršiama teritorija, ant teritorijos galintys patekti teršalai, galimos eksploatacinės ir (ar) avarinės taršos apimtis ir numatomos taikyti teritorijos taršos bei paviršinių nuotekų susidarymo prevencijos priemonės;

12.3. pateikti duomenys apie teritorijų, nuo kurių planuojama rinkti paviršines nuotekas, plotus, projektinį nuotekų kiekį (srautus) ir apie planuojamą taršą;

12.4. pateikta nuotekų valymo įrenginių technologinė schema ir jos aprašymas, pagrindiniai technologiniai brėžiniai, išdėstymo planas teritorijos plane, technologiniai efektyvumo ir našumo skaičiavimai (taikant tipinius nuotekų valymo įrenginius, technologiniai skaičiavimai statybos projekte nebūtini, tačiau turi būti pridėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti gamintojo (tiekėjo) deklaruojami technologiniai parametrai, įrodantys numatomų taikyti valymo įrenginių tinkamumą valyti konkretaus objekto nuotekas), nuotekų valymo įrenginių eksploatacijos aprašymas, išvalytų nuotekų užterštumo rodikliai;

12.5. aprašyta paviršinių nuotekų apskaitos ir kontrolės sistema.

13. Galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

14. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos atskira paviršinių nuotekų surinkimo sistema (nuotakynu), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvas.

15. Į aplinką išleidžiamos ant galimai teršiamų teritorijų susidariusios paviršinės nuotekos turi atitikti šio Reglamento 18 punkte nustatytus reikalavimus. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose (privaloma: smėlio (purvo) sėsdintuvas, gravitacinis naftos atskirtuvas, papildoma naftos sulaikymo grandis (kolisenciniai atskirtuvai, sorbciniai filtrai, flotatoriai, biosorbciniai reaktoriai ar pan.); automatinės priemonės, užkertančios kelią valymo įrenginiuose sulaikytų teršalų išnešimui ir signalizuojančios apie tokį pavojų), kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytas sąlygas.

16. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos bent smėlio (purvo), naftos gaudyklėse, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 24.1 ir 24.3 punkte nustatytas sąlygas.

17. Galimai teršiamoms teritorijoms, kuriose veikla jau vykdoma arba kurioms įrengti projektavimo sąlygos išduotos iki šio Reglamento įsigaliojimo, 15 ir 16 punktų reikalavimai taikomi nuo 2012 metų.

 

V. PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Į APLINKĄ

 

18. Į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip:

18.1. skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg/l;

18.2. BDS5 vidutinė metinė koncentracija – 25 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg O2/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas tik nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.);

18.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 5 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 7 mg/l;

18.4. kitų vandens aplinkai kenksmingų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2103) patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai šiame Reglamente arba kituose teisės aktuose paviršinių nuotekų išleidimui nustatyti kitokie reikalavimai.

19. Paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, vejos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės.

20. Miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

21. Paviršinių nuotekų, surenkamų nuo transportui skirtų bendro naudojimo visuomeninių teritorijų (miestų gatvių, viešo naudojimo transporto stovėjimo aikštelių, kelių ir pan.), kurių bendras plotas didesnis kaip 10 ha, tvarkymo sistemos operatorius privalo turėti nuotekų išleidimo į aplinką uždarymo (nutraukimo) priemones, kuriomis avariniu teršalų patekimo į nuotekų tvarkymo sistemą atveju arba valymo įrenginių valymo (remonto) metu ne ilgiau kaip per 30 min. galėtų nutraukti nuotekų patekimą į aplinką.

 

VI. PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Į NUOTAKYNĄ

 

22. Nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, iš kurių nuotekos į aplinką išleidžiamos be valymo ir jų valymas pagal šio Reglamento nuostatas neprivalomas, taikomi visi nuotekų išleidimui į aplinką nustatyti reikalavimai.

23. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, gavus šių sistemų savininko (valdytojo) rašytinį sutikimą (pasirašius atitinkamą sutartį), gali būti išleidžiamos valytos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos. Buitinių, komunalinių ir (ar) gamybinių nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai tokių nuotekų išleidimui į aplinką. Tokiu atveju vadovaujamasi prielaida, kad nuotekos išleidžiamos tiesiai į aplinką toje vietoje, kur įrengtas paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką išleistuvas.

24. Į bendrus paviršinių nuotekų nuotakynus, iš kurių išleidžiamos nuotekos yra arba turi būti valomos, išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali viršyti:

24.1. skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija – 150 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 300 mg/l;

24.2. BDS5 vidutinė metinė koncentracija – 50 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 100 mg O2/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas tik nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.);

24.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 10 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 30 mg/l;

24.4. kitų vandens aplinkai kenksmingų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2103) patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų medžiagų, II priedo A ir B1 sąrašuose nurodytų medžiagų DLK į gamtinę aplinką ir II priedo B2 sąraše nurodytų medžiagų DLK į nuotekų surinkimo sistemą, išskyrus išimtis, kai šiame Reglamente arba kituose teisės aktuose paviršinių nuotekų išleidimui nustatyti kitokie reikalavimai.

25. Paviršinių nuotekų surinkimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į sistemos galimybes, abonentams (paviršinių nuotekų priėmimui į tinklus) gali nustatyti mažiau griežtus reikalavimus, nei nurodyti 24.1–24.3 punktuose.

 

VII. LEIDIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMUI Į APLINKĄ

 

26. TIPK leidimą, kuriame nustatyti leidžiami paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką parametrai, būtina turėti, kai:

26.1. į aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles);

26.2. į aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo 10 ha ir didesnių paviršių, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), ir (ar) kai į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą patenka nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių bendras paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha.

27. TIPK leidime paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į leidimą įrašomos konkrečiam objektui nustatytos leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LK) arba teisės aktų numatytais atvejais laikinai leistina koncentracija (LLK). Šio punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai nuo potencialiai teršiamų teritorijų surenkamos paviršinės nuotekos prilyginamos gamybinėms nuotekoms (kaip numatyta 11 punkte).

28. Leidžiamas išleisti su paviršinėmis nuotekomis teršalų kiekis (LT) arba laikinai leistina tarša (LLT) nustatomas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, dauginant objektui nustatytą vidutinę metinę LK/LLK iš faktiškai per tą laikotarpį išleisto nuotekų kiekio.

29. Paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybos, remonto ar rekonstravimo laikotarpiu, kai dėl minėtų darbų negali būti užtikrinamas reikalavimus atitinkantis nuotekų išvalymas, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas laikinų normatyvų poreikis, prašomų normatyvų dydis ir nurodomos priemonės, kurių bus imtasi taršai mažinti), gali būti nustatomi ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui laikini išleidžiamų paviršinių nuotekų taršos normatyvai (LLK), atitinkantys faktinį paviršinių nuotekų užterštumą, kuris būtų taikant visas prašyme nurodytas taršos prevencijos priemones.

30. Išduodant TIPK leidimus miestų ir miestelių bendrosiomis paviršinių nuotekų surinkimo sistemomis surenkamų paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką, kai, vadovaujantis šio Reglamento nuostatomis, nuotekos prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos, tačiau nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas išimčių poreikis, valymo įrenginių statybos etapai ir terminai), laikinai (ne ilgiau kaip iki 2012 metų pabaigos) gali būti taikomos šios išimtys:

– TIPK leidimas išduodamas paviršinių nuotekų išleistuvą valdančiam asmeniui;

– TIPK leidimą pildyti taip, kad prie nuotekų surinkimo sistemos prisijungusių abonentų, kurie atitinka 26.1 punkto kriterijų, išleistuvai būtų traktuojami kaip atskiri išleistuvai į aplinką ir jiems nustatomi LLK normatyvai, lygūs šiame Reglamente nustatytiems išleidimui į kanalizacijos tinklus DLK normatyvams;

– reikalavimai laboratorinei kontrolei ir apskaitai turi būti nustatyti ir leidime reglamentuotų abonentų išleistuvams į nuotekų surinkimo sistemą, ir galutiniam išleistuvui į aplinką.

31. 30 punkte numatytu atveju mokesčių už taršą ataskaitas paviršinių nuotekų nuotakyno valdytojas pildo kiekvienam abonento išleistuvui, o metinėse statistinėse ataskaitose nurodo per galutinį išleistuvą į aplinką išleistų nuotekų apskaitos ir laboratorinės kontrolės duomenis.

32. Išduodant TIPK leidimus paviršinių nuotekų, susidarančių ant esamų (statybos leidimas išduotas iki šio Reglamento įsigaliojimo) galimai teršiamų teritorijų, išleidimui į aplinką, kai naudojant esamą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą negali būti užtikrinamas reikalavimus atitinkantis nuotekų išvalymas, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas laikinų normatyvų poreikis, prašomų normatyvų dydis ir nurodomos priemonės, kurių bus imtasi taršai mažinti), gali būti nustatomi ne ilgiau kaip iki 2010 metų pabaigos laikini išleidžiamų nuotekų taršos normatyvai (LLK), atitinkantys faktinį nuotekų užterštumą, kuris būtų taikant visas turimas ir prašyme nurodytas taršos prevencijos priemones.

33. Paraiškoje TIPK leidimui gauti paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką (išskyrus miestų ir miestelių bendromis nuotekų surinkimo sistemomis surenkamų nuotekų išleidimui) turi būti tokia informacija:

33.1. teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo kurių bus renkamos paviršinės nuotekos, pažymėtais galimos taršos objektais (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos, kenksmingų medžiagų perkrovimų ar sandėliavimo vietos, degalinės ir pan.), pažymėtomis pagrindinėmis paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos komunikacijomis, statiniais, įrenginiais (tinklai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);

33.2. aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti teršiama teritorija, ant teritorijos galintys patekti teršalai, galima eksploatacinės ir (ar) avarinės taršos apimtis ir numatomos taikyti teritorijos taršos bei paviršinių nuotekų susidarymo prevencijos priemonės;

33.3. planuojamų išleisti nuotekų ir teršalų skaičiavimai;

33.4. informacija apie nuotekų valymo įrenginius ir jų eksploataciją (technologinė schema ir aprašymas, statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti datos, valymo įrenginių projektinės charakteristikos, trumpas eksploatacijos aprašymas (nurodomi už eksploataciją atsakingi asmenys), eksploatacijos taisyklės).

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

34. Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________