LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO 18 D. NUTARIMO NR. 1156 „DĖL VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

 

2001 m. liepos 11 d. Nr. 889

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš dalies pakeisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 1995, Nr. 101-2257; 1997, Nr. 58-1349; 1999, Nr. 18-466; 2000, Nr. 37-1037; 2001, Nr. 37-1254):

1. Išdėstyti 17.1 punktą taip:

17.1. darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinių archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu“.

2. Išdėstyti 17.4 punktą taip:

17.4. valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymėjimais arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų archyvinių dokumentų nuorašais ar išrašais“.

3. Išdėstyti 17.8 punktą taip:

17.8. samdytojo pažymėjimu, kai asmuo, iki 1991 m. birželio 1 d. dirbęs pas pavienį samdytoją, negali gauti valstybinių archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymėjimo apie darbo sutarties įregistravimą arba negali pateikti profesinės sąjungos nario bilieto, įrodančio profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą. Samdytojo pažymėjimas privalo būti patvirtintas notariškai ir, be to, dar patvirtintas socialinio draudimo skyriaus patikrinimo aktu. Jeigu samdytojas miręs, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka“.

4. Išdėstyti 22 punktą taip:

22. Draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., o Pensijų įstatymo 53 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos socialinio draudimo skyrių pažymėjimais, išduotais remiantis šiuose skyriuose esančia draudžiamųjų įskaita. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių pažymėjimais, išduotais remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos archyviniais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, taip pat valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymėjimais arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų archyvinių dokumentų nuorašais ar išrašais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas“.

5. Išdėstyti 47.7 punktą taip:

47.7. teismo sprendimas dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo“.

6. Išdėstyti 47.11 ir 48 punktus taip:

47.11. rajono  (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimas (potvarkis) dėl asmens nustatytąja tvarka pripažinimo vaiko našlaičio ar vaikų našlaičių laikinuoju globėju ar teismo sprendimas (nutartis) dėl asmens nustatytąja tvarka pripažinimo našlaičio ar našlaičių globėju.

48. Asmuo turi pateikti dokumentų, kurių reikia atitinkamos rūšies pensijai skirti, originalus.

Jeigu dokumentų originalai neišsaugoti ar perduoti saugoti valstybinių archyvų sistemos įstaigoms arba savivaldybių archyvams, pateikiami šių įstaigų ir archyvų pažymėjimai arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų archyvinių dokumentų nuorašai ar išrašai“.

7. Išdėstyti 50 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas taip:

50. Socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus vedėjas (arba jo pavaduotojas) nustato, ar priežastys svarbios.

Draudėjai, valstybinių archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybių archyvai, darbo biržos privalo išduoti asmenų ir socialinio draudimo skyrių reikalaujamus dokumentus apie tų asmenų turimą stažą, draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), išmokėtas valstybinio socialinio draudimo ir bedarbio pašalpas, taip pat kitus dokumentus, kurių reikia pensijoms skirti ir mokėti. Socialinio draudimo skyriaus reikalavimu dokumentai išduodami nemokamai“.

8. Išdėstyti 62.1, 62.2 ir 62.3 punktus taip:

62.1. Pensijų įstatymo 23 straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse bei 32 straipsnio pirmojoje, trečiojoje dalyse ir ketvirtosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims visa paskirta pensija arba nustatyta mokėti atitinkama paskirtos pensijos dalis – pagrindinė pensijos dalis arba pagrindinė pensijos dalis ir papildomos pensijos dalies dalis (šios dalys toliau vadinamos – mokėtina paskirtos pensijos dalis) mokama, kai asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų:

62.1.1. visą atitinkamą kalendorinį mėnesį, – priklausomai nuo šių pajamų dydžio;

62.1.2. ne visą mėnesį, tik jo dalį, – tuo laikotarpiu, kurį asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, – priklausomai nuo šių pajamų dydžio. Jeigu asmuo atitinkamą mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų su pertraukomis per kelis atskirus šio mėnesio laikotarpius, atsižvelgiama į turėtų draudžiamųjų pajamų per sumuotus laikotarpius dydžių sumą;

62.2. nustatant, ar nuo 2001 m. liepos 1 d. reikia mokėti visą paskirtą pensiją ar tik atitinkamą mokėtiną paskirtos pensijos dalį (šių nuostatų 62.1 punktas) už tą mėnesio laikotarpį, per kurį asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų (šių nuostatų 62.1.2 punktas), atsižvelgiama į Pensijų įstatymo 23 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse bei 32 straipsnio pirmojoje, trečiojoje dalyse ir ketvirtosios dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas draudžiamąsias pajamas, kurių dydis siejamas arba su 1 minimalios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija, dydžiu (toliau vadinama – 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų riba), arba su 1,5 minimalios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija, dydžiu (toliau vadinama – 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų riba). Tuo tikslu apskaičiuojamas asmens atitinkamo mėnesio draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis. Jis apskaičiuojamas dalijant asmens per atitinkamo mėnesio laikotarpį turėtas draudžiamąsias pajamas iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus. Tada apskaičiuojami atitinkamo mėnesio 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos dydis, tenkantis vienai kalendorinei atitinkamo mėnesio dienai (toliau vadinama – 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydis), ir 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos dydis, tenkantis vienai kalendorinei atitinkamo mėnesio dienai (toliau vadinama – 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydis). Šie dydžiai apskaičiuojami 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos dydį ir 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos dydį dalijant iš atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus;

62.3. apskaičiuotas asmens atitinkamo mėnesio draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis lyginamas su 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydžiu ir 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydžiu (šių nuostatų 62.2 punktas). Priklausomai nuo šių dydžių santykio:

62.3.1. jeigu asmens per atitinkamo mėnesio laikotarpį turėtų draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis neviršija 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydžio, asmens šio laikotarpio draudžiamosios pajamos yra mažesnės už 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribą;

62.3.2. jeigu per atitinkamo mėnesio laikotarpį turėtų draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis didesnis už 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydį, bet neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydžio, asmens šio laikotarpio draudžiamosios pajamos yra didesnės už 1 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribą, bet mažesnės už 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribą. Jeigu asmens per atitinkamo mėnesio laikotarpį turėtų draudžiamųjų pajamų vienos dienos dydis viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribos vienos dienos dydį, asmens šio laikotarpio draudžiamosios pajamos yra didesnės už 1,5 minimalios mėnesinės algos draudžiamųjų pajamų ribą“.

9. Išdėstyti 62.5 punktą taip:

62.5. kai asmuo turėjo šių nuostatų 62.3.2 punkte nurodytų draudžiamųjų pajamų ne visą mėnesį, už atitinkamą mėnesį mokėtinos paskirtos pensijos dydis nustatomas taip:

62.5.1. už atitinkamo mėnesio laikotarpio, per kurį asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, kalendorines dienas išmokama pagrindinės pensijos dalies dalis, kuri apskaičiuojama pagrindinę pensijos dalį dalijant iš atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš to mėnesio laikotarpio, per kurį asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, kalendorinių dienų skaičiaus. Tokia pat tvarka apskaičiuojama ir papildomos pensijos dalies dalis, jeigu atsižvelgiant į pensijos gavėjo draudžiamųjų pajamų dydį priklauso ją išmokėti;

62.5.2. už atitinkamo mėnesio laikotarpio, per kurį asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų, kalendorines dienas išmokama paskirtos pensijos dalies dalis, kuri apskaičiuojama paskirtąją pensiją (pagrindinę ir papildomą pensijos dalis) dalijant iš atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš to mėnesio laikotarpio, per kurį asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų, kalendorinių dienų skaičiaus“.

10. Išdėstyti 62.7 punktą taip:

62.7. kai Pensijų įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti invalidai sukanka senatvės pensijos amžių, šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse nustatyta invalidumo pensijų mokėjimo invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarka jiems pradedama taikyti nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį turintis draudžiamųjų pajamų invalidas sukako senatvės pensijos amžių“.

11. Išdėstyti 74 punkto trečiąją pastraipą taip:

„Išmokant pensiją pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis, išvykimo mėnesiu laikomas mėnuo, kurį nuolat išvykstantis gyventi į užsienį asmuo buvo išregistruotas iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę Pensijų įstatymo 41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pensijos mokėjimo į užsienį atvejais pensijų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“.

 

 

 

L. E. ŪKIO MINISTRO PAREIGAS,

L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS                                       EUGENIJUS GENTVILAS

 

 

 

L. E. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO

MINISTRO PAREIGAS                                                                          VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ