VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL BAUDŲ SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2007 m. kovo 28 d. Nr. VA-25
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 63-2243), Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966) 18.11 punktu ir siekdamas suvienodinti praktiką skiriant baudas bei skaičiuojant delspinigius:
2. Įsakau:
2.1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – AVMI) darbuotojams, skiriant baudas bei skaičiuojant delspinigius, vadovautis Metodika.
3. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 284 „Dėl baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus skyrimo ir delspinigių už mokesčio nesumokėjimą laiku skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viršininko 2007 m. kovo 28 d.
įsakymu Nr. VA-25
BAUDŲ SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šioje Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) pateikiami paaiškinimai, kokia tvarka mokesčių mokėtojams, pažeidusiems mokesčių įstatymus, turi būti skiriamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) ar atitinkamų mokesčių įstatymuose numatytos baudos bei skaičiuojami delspinigiai.
II. TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMAS SKIRIANT BAUDAS
5. Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos vadovaujantis MAĮ, išskyrus atvejus, kai baudų skyrimo tvarką numato atitinkamo mokesčio įstatymas.
6. Mokesčių įstatymus pažeidusiems mokesčių mokėtojams baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.
7. Jei po atitinkamų pažeidimų padarymo įsigalioja teisės aktai, kuriais atsakomybė už šiuos pažeidimus sušvelninama arba panaikinama, tai vadovaujantis MAĮ 142 str. nuostatomis numatomas baudas švelninančio įstatymo galiojimas atgal. Baudas švelninančių teisės aktų nuostatų galiojimas atgal taikomas skiriant baudas tiek pagal MAĮ, tiek pagal atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatas.
8. Baudos už piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus, kurias numatė ankstesnės redakcijos MAĮ, galiojęs iki 2004-04-30, neskiriamos.
9. Jeigu pažeidimo padarymo metu už mokesčio įstatymo pažeidimą bauda mokesčių teisės aktuose nebuvo numatyta, tai nors šiuo metu galiojantys mokesčių teisės aktai nustato baudą už tokio pobūdžio pažeidimą bauda pažeidėjui neskiriama.
Pavyzdys
| Iki 2002 m. birželio 27 d. galiojusi MAĮ redakcija nenumatė baudos už neteisėtai pritaikytą mažesnį mokesčio tarifą. Todėl, nors ir šiuo metu galiojantys teisės aktai numato baudos skyrimą už tokio pobūdžio pažeidimą, mokesčių administratoriaus pareigūnui atlikus mokesčių mokėtojo patikrinimą ir nustačius minėto pobūdžio pažeidimus, padarytus iki 2002-06-27, mokesčių mokėtojui bauda už tokį pažeidimą neskiriama. |
III. MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYME NUMATYTŲ BAUDŲ SKYRIMAS
10. Pagal MAĮ 139 straipsnį baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį, nes:
10.1. neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio. Laikoma, kad nedeklaruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas, jeigu jis turėjo būti, bet nebuvo atvaizduotas mokesčių mokėtojo buhalterinėje apskaitoje. Jeigu pagal teisės aktus buhalterinė apskaita neprivaloma arba joje neprivalu atvaizduoti apskaičiuoto mokesčio, laikoma, kad mokestis buvo apskaičiuotas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui, kuriam pagal teisės aktus neprivaloma vesti buhalterinės apskaitos, už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas bauda neskiriama;
10.2. nedeklaravo deklaruojamo mokesčio. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, jeigu jis mokesčių administratoriui nepateikė mokesčio deklaracijos ar pateiktoje mokesčio deklaracijoje nurodė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą, nei, vadovaudamasis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, nustato mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad MAĮ 139 str. 1 dalis nustato, kad bauda skiriama už mokėtino mokesčio neteisėtą sumažinimą dėl 10.1 punkte ir šiame punkte numatytų priežasčių, tačiau skirtingai nei tai yra numatyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 35-1271, toliau – PVM įstatymas), MAĮ nėra numatytos galimybės skirti baudą už grąžintino mokesčio neteisėtą padidinimą. Todėl tuo atveju, jeigu nustatoma mažesnė grąžintina mokesčio suma nei buvo deklaruota, bauda neskiriama. Bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu vietoj grąžintinos mokesčio sumos susidarys mokėtina mokesčio suma;
1 pavyzdys
| Mokesčių mokėtojas deklaravo 1000 Lt grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad jam priklauso grąžinti 800 Lt GPM sumos. Šiuo atveju, bauda mokesčių mokėtojui neskiriama. |
2 pavyzdys
| Mokesčių mokėtojas deklaravo 1000 Lt grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad vietoj grąžintinos GPM sumos, jis privalėjo sumokėti 200 Lt GPM. Šiuo atveju bauda skiriama nuo trūkstamos mokesčio sumos, t. y. nuo 200 Lt. |
10.3. neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą. Laikoma, kad mažesnis mokesčio tarifas pritaikytas neteisėtai, jei konkrečiu atveju atitinkamo mokesčio įstatymas nenumato mažesnio mokesčio tarifo taikymo. Jeigu mokesčių mokėtojas neteisėtai pritaiko mažesnį tarifą, bauda skiriama nuo mokesčio sumos, susidariusios kaip skirtumas tarp mokesčių administratoriaus apskaičiuotos mokesčio sumos ir mokesčių mokėtojo apskaičiuotos mokesčio sumos, kuri apskaičiuota neteisėtai taikant mažesnį mokesčio tarifą.
Pavyzdys
| Mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėjęs darbuotojui išmoką, ją apmokestino ne kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, o kaip pajamas už parduotą turtą, t. y. vietoj pajamoms, susijusioms su darbo santykiams, taikomo 27 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo pritaikė 15 procentų tarifą ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą GPM. Tarkime, darbo užmokestis buvo 1000 Lt (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085), taip pat turi būti atimamas neapmokestinamasis pajamų dydis, tarkime, 1000-290), todėl nuo 710 Lt, pritaikius 27 procentų GMP tarifą, turėjo būti apskaičiuota ir sumokėta 192 Lt GPM, o neteisėtai pritaikius mažesnį mokesčio tarifą (15 proc), buvo apskaičiuota ir sumokėta 150 Lt. Šiuo atveju bauda turi būti skiriama nuo trūkstamos mokesčio sumos (192-150 = 42), t. y. nuo 42 Lt. |
11. Baudos mokesčių mokėtojui neskiriamos:
11.1. mokesčių mokėtojui savarankiškai nustačius ir ištaisius klaidas, t. y. pateikus mokesčių administratoriui atitinkamo mokesčio deklaraciją (jei jos buvo nepateikęs) arba pateikus patikslintą deklaraciją, kurioje nurodomas teisingas mokesčio dydis, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji pateikiama mokesčių administratoriui iki atitinkamo mokesčių administratoriaus pavedimo tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą, išrašymo dienos.
Jeigu pirminės ar patikslintos deklaracijos, nurodant teisingą mokesčio dydį, mokesčių administratoriui pateikimo data sutampa su pavedimo tikrinti išrašymo data, bauda mokesčių mokėtojui turi būti skiriama,
11.2. vadovaujantis MAĮ 136 straipsniu, mokesčių mokėtojui pašalinus mokesčių administratoriaus pareigūno mokestinio tyrimo metu nustatytus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo trūkumus ar prieštaravimus;
IV. BAUDŲ, NUMATYTŲ ATITINKAMO MOKESČIO ĮSTATYME, SKYRIMAS
12. PVM įstatyme numatytų baudų skyrimas.
12.1. PVM įstatymo 123 straipsnis numato baudą už šiuos pažeidimus:
12.1.1. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojo nepagrįstai sumažintą apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidintą apskaičiuotą iš biudžeto grąžintiną PVM sumą). Už šiuos PVM įstatymo pažeidimus apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama iš biudžeto grąžintina PVM suma) ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda;
1 pavyzdys
| Mokesčių mokėtojas deklaravo grąžintiną 1000 Lt PVM. Mokesčių administratorius patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 1500 Lt PVM. Mokesčių mokėtojas į biudžetą turėtų sumokėti 500 Lt PVM. Bauda skiriama nuo 1500 Lt (apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos). |
2 pavyzdys
| Mokesčių mokėtojas deklaravo grąžintiną 1000 Lt PVM. Mokesčių administratorius patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 300 Lt PVM. Mokesčių mokėtojui turėtų būti grąžinta 700 Lt PVM. Bauda skiriama nuo 300 Lt (apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos). |
12.1.2. apmokestinamojo asmens arba bet kokio kito asmens, nesančio PVM mokėtoju, tačiau PVMĮ nustatyta tvarka privalėjusio mokėti į biudžetą PVM, nesumokėtą mokesčio sumą. Tokiu atveju apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda.
12.2. PVM baudos dydis nustatomas vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir skiriant MAĮ numatytą baudą.
13. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295, toliau – VSDĮ) numatytų baudų skyrimas. VSDĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad jei patikrinimo metu nustatoma, jog socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, tai priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama dviguba šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Jeigu šie veiksmai buvo atlikti tą dieną, kai buvo išrašytas pavedimas tikrinti, bauda turi būti skiriama.
14. Už VSDĮ nuostatų pažeidimus baudos mokesčių mokėtojui neskiriamos Metodikos 11.2–11.4 papunkčiuose nurodytais atvejais.
15. Už Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų įregistravimą įstatymo (Žin., 2001, Nr. 52-1811), Lietuvos Respublikos valstybės rinkliavų (Žin., 2000, Nr. 52-1484) bei Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo (Žin., 1994, Nr. 51-951) nuostatų pažeidimus baudos yra neskiriamos.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų įregistravimo įstatymą, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčiai buvo sumokėti per maži arba iš viso nesumokėti, trūkstama arba visa suma MAĮ nustatyta tvarka išieškoma į valstybės biudžetą iš Valstybinio patentų biuro, dėl kurio kaltės mokesčiai buvo sumokėti per maži arba iš viso nesumokėti.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme taip pat numatyta, kad, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės rinkliavos buvo paimta per mažai arba ji iš viso nebuvo paimta, tai MAĮ nustatyta tvarka trūkstama arba visa valstybės rinkliavos suma išieškoma į atitinkamą biudžetą iš institucijos, dėl kurios kaltės paimta per maža arba visai nepaimta valstybės rinkliava. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatyme, t. y. klaidingai paimtas arba nepaimtas konsulinis mokestis išieškomas iš įstaigos, dėl kurios kaltės mokestis buvo paimtas klaidingai arba visai nepaimtas, MAĮ nustatyta tvarka.
V. SKIRIAMOS BAUDOS DYDŽIO NUSTATYMAS
17. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 139 straipsniu, už mokesčių įstatymų pažeidimus, nuo priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos skiria nuo 10 iki 50 procentų dydžio baudą, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenumato kitokio baudos dydžio.
18. Mokesčių administratoriui, skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, turi būti skiriama 30 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių administratorius privalo, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, baudą mažinti ar didinti, atsižvelgdamas į tokias MAĮ nustatytas aplinkybes:
18.1. padaryto pažeidimo pobūdį. Tuo tikslu mokesčių administratorius kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti pažeidimo padarymo faktus, aplinkybes, priežastis, pažeidimu padarytą žalą biudžetui. Pažeidimo pobūdis priklauso ir nuo to, kaip mokesčių mokėtojas vykdo jam mokesčių teisės aktuose pavestas pareigas. Vertinant pažeidimo pobūdį baudą didinančiomis aplinkybėmis yra laikomos:
18.1.1. mokesčių mokėtojas sumažino mokėtiną mokestį ar visiškai jo išvengė siekdamas mokestinės naudos ir mokesčiai apskaičiuojami taikant turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 str.), kai mokesčių administratorius atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, išsiaiškina tikruosius sandorių, ūkinių operacijų sudarymo tikslus, dalyvių tarpusavio ryšius, ketinimus ir, neatsižvelgdamas į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, mokestį apskaičiuoja vadovaudamasis veiklos turiniui taikomomis apmokestinimo taisyklėmis;
18.1.2. nėra galimybės mokesčių apskaičiuoti atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, kadangi mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus, dėl ko mokesčių administratorius mokesčius apskaičiuoja pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.).
Ši aplinkybė neturi būti vertinama kaip baudą didinanti tais atvejais, kai mokesčių apskaičiuoti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės ne dėl mokesčių mokėtojų kaltės. Tokiais atvejais mokesčių administratorius privalo vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais ir kiekvieną situaciją vertinti individualiai;
18.1.3. vertinant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio ir kitų su kontroliuojamų transakcijų kainodaros taikymu susijusių teisės aktų nuostatų taikymą, nustatoma, kad mokesčių mokėtojas turėjo tikslą gauti mokestinės naudos;
18.1.4. mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, elgėsi nesąžiningai, pavyzdžiui, jeigu į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas žinojo ar turėjo galimybę žinoti, jog ankstesnėje jo įsigytos prekės apyvartos grandinėje buvo nesumokėti su šios prekės apyvarta susiję mokesčiai, jis laikytinas nesąžiningu;
18.1.5. dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui. Didelė žala padaryta valstybės biudžetui laikytina tada, kai nesumokėto mokesčio dydis yra daugiau kaip 500 minimalaus gyvenimo lygio (MGL);
18.1.6. pažeidimas padarytas pakartotinai. Pakartotinai padarytu pažeidimu laikomas mokesčių įstatymų pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta bauda;
18.1.7. pažeidimų sistemiškumas. Pavyzdžiui, kai patikrinimo metu nustatomi pastovūs, pakartotiniai sandoriai su mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdančiais, mokesčių nemokančiais ar deklaracijų neteikiančiais ūkio subjektais;
18.1.8. apskaityti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko;
18.2. mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi apima:
– savanorišką mokesčių teisės aktuose jam nustatytų pareigų vykdymą (mokesčių deklaracijų teikimą, mokesčių mokėjimą, kitų pareigų vykdymą);
– sąlygų, reikalingų patikrinimui atlikti sudarymą pagal turimas galimybes, netrukdymą mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių,
– mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingų dokumentų, kompiuterinės apskaitos duomenų, paaiškinimų bei pastabų dėl tikrinamojo dalyko geranorišką teikimą ir pan.
Todėl, jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas geranoriškai atliko jam nustatytą pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, ir nėra kitų baudą didinančių aplinkybių, jam skiriama mažesnė nei baudos vidurkyje nustatyto dydžio bauda. Priešingu atveju, jeigu mokesčių mokėtojas patikrinimo metu savo veiksmais arba neveikimu kliudo mokesčių administratoriui vykdyti savo funkcijas bei įgyvendinti teises, tokiam mokesčių mokėtojui būtų pagrindas skirti didesnę nei baudos vidurkis dydžio baudą.
Mokesčių mokėtojui skiriant baudą, t. y. nustatant baudos dydį, pakartotinio patikrinimo metu būtina iš naujo vertinti aplinkybes. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai pirminio patikrinimo metu mokesčių mokėtojas geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir, atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius jam skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkyje nustatyto dydžio baudą, o atliekant pakartotinį patikrinimą mokesčių mokėtojas vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ar kitaip trukdo įgyvendinti mokesčių administratoriui jam pavestas funkcijas, mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, turi teisę tokiam mokesčių mokėtojui skirti didesnę nei sankcijos vidurkyje nustatyto dydžio baudą, neatsižvelgiant į tai, kad prieš tai buvo skirta mažesnė bauda;
18.3. į mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimą. Mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimu laikoma, kai mokesčių mokėtojas iš esmės sutinka ir pripažįsta padarytą pažeidimą, sumoka trūkstamą mokesčio sumą ir pan. Tačiau vertinant šią aplinkybę trūkstamos mokesčio sumos sumokėjimas neturi būti vertinamas kaip pagrindinis kriterijus. Jeigu mokesčių mokėtojas nepripažįsta mokesčių įstatymo pažeidimo, tai kaip baudą didinanti aplinkybė vertinama ne visais atvejais, o tuomet, kai, pavyzdžiui, mokesčių administratorius nustato sistemingus, pakartotinius ir/ar sąmoningus mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau mokesčių mokėtojas jų nepripažįsta;
18.4. kitas aplinkybes, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Pagal šią MAĮ nuostatą mokesčių administratorius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju vertinti visas, jo manymu, svarbias aplinkybes (baudą didinančias ar mažinančias) ir skirti baudą, adekvačią padarytam pažeidimui.
Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ nenustatytas detalus baudą didinančių (mažinančių) aplinkybių sąrašas, rekomenduojama vadovautis ir atitinkamomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, atsižvelgiant į mokesčių teisinių santykių specifiką.
VI. TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMAS SKAIČIUOJANT DELSPINIGIUS
19. Delspinigiai mokesčių mokėtojams skaičiuojami, jei tai numato pažeidimo padarymo metu galiojantys teisės aktai. Pažeidimas (mokesčio nesumokėjimas) laikomas padarytu kiekvieną dieną, jeigu tą dieną nesumokamas privalomas mokėti mokestis.
20. Skaičiuojant delspinigius taikomas pažeidimo padarymo dieną galiojęs delspinigių dydis. Delspinigių dydį kas ketvirtį savo įsakymu nustato finansų ministras. Atsižvelgiant į 2006-09-26 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo byloje Nr. 29/04 nuostatas, delspinigių dydžiai skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, adresu: www. vmi. lt.
21. Jeigu įsigaliojus naujam teisės aktui nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo terminas, tai toks delspinigių skaičiavimas taikomas tik tų mokesčių atžvilgiu, kurie buvo nesumokėti po šio teisės akto įsigaliojimo. Įsigaliojus naujajam teisės aktui, jei delspinigiai buvo skaičiuojami ilgesnį laikotarpį, nei numato naujasis teisės aktas, nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo dienos delspinigių skaičiavimas sustabdomas.
VII. DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO PAGRINDAI
22. Vadovaujantis MAĮ 96 straipsniu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už:
23. Delspinigiai mokesčių mokėtojui taip pat apskaičiuojami, kai mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad:
23.1. buvo nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą mokesčių administratoriaus nustatytas nedeklaruotas deklaruojamas mokestis. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, jeigu jis mokesčių administratoriui nepateikė mokesčio deklaracijos ar pateiktoje mokesčio deklaracijoje nurodė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą, nei, vadovaudamasis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, nustato mokesčių administratorius;
23.2. buvo nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą mokesčių administratoriaus nustatytas neapskaičiuotas nedeklaruojamas mokestis. Laikoma, kad nedeklaruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas, jeigu jis turėjo būti, bet nebuvo atvaizduotas mokesčių mokėtojo buhalterinėje apskaitoje. Jeigu pagal teisės aktus buhalterinė apskaita neprivaloma arba joje neprivalu atvaizduoti apskaičiuoto mokesčio, laikoma, kad mokestis buvo apskaičiuotas, bet nesumokėtas.
24. Delspinigiai taip pat skaičiuojami už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką. Jeigu mokesčio permoka ar mokesčio skirtumas nepagrįstai grąžinami dėl mokesčių administratoriaus klaidos, pavyzdžiui, klaidos, atsiradusios apdorojant deklaracijos duomenis, delspinigiai tokiu atveju, mokesčių mokėtojui neskaičiuojami.
26. Biudžetinėms įstaigoms delspinigiai neskaičiuojami nuo 1999 m. liepos 16 d. Lietuvos bankui delspinigiai neskaičiuojami nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos MAĮ (Žin., 2004, Nr. 63-2243).
VIII. DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO PRADŽIA, PABAIGA, TRUKMĖ
28. Už mokesčių mokėtojo deklaruotą, tačiau nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą į biudžetą mokestį delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas. Minėtu atveju delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai), tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį (mokestinę nepriemoką) atsiradimo dienos. Teisė priverstinai išieškoti deklaruoto mokesčio mokestinę nepriemoką, atsiranda 21 kalendorinę dieną nuo atitinkamo mokesčio teisės akto nustatyto mokesčio sumokėjimo termino pabaigos.
29. Mokesčių mokėtojui po sumokėjimo termino patikslinus atitinkamo mokesčio deklaraciją arba pateikus ją mokesčių administratoriui pavėluotai, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda kitą dieną, po deklaracijos pateikimo dienos, nuo kurios skaičiuojamas 180 kalendorinių dienų terminas. Todėl patikslinus deklaruojamų mokesčių sumą, maksimali delspinigių skaičiavimo trukmė yra ilgesnė. Tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas deklaraciją patikslina iki teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dienos, t. y. nepraėjus 20 kalendorinių dienų po mokesčio sumokėjimo termino pabaigos, delspinigių skaičiavimo bendra trukmė gali būti ir trumpesnė.
30. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar pavėluotai sumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos. Todėl tais atvejais, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas apskaičiavo, bet nesumokėjo arba pavėluotai sumokėjo nedeklaruojamą mokestį, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos.
31. Tuo atveju, kai pagal mokesčių mokėtojo prašymą buvo nepagrįstai grąžinta (įskaityta) mokesčio permoka (skirtumas) (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos), delspinigiai mokesčių mokėtojui pradedami skaičiuoti nuo tos dienos (įskaitytinai), kurią permoka (skirtumas) buvo nepagrįstai grąžinta (įskaityta). Tokiu atveju delspinigiai baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sugrąžinamas į biudžetą (įskaitytinai).
Pavyzdys
| Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2007-03-29 deklaravo grąžintiną 2000 Lt GPM permoką. Vietos mokesčių administratorius 2007-04-10 šią sumą grąžino mokesčių mokėtojui. 2007-07-01 mokesčių mokėtojas patikslino minėtą deklaraciją ir nurodė, kad grąžintina suma yra 500 Lt. Nepriklausomai nuo to, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą GPM sumokėjimo terminas baigiasi 2007-05-02, delspinigiai (nuo 1500 Lt sumos) gyventojui skaičiuojami nuo 2007-04-10, t. y. nuo tos dienos (įskaitytinai), kurią permoka (skirtumas) buvo nepagrįstai grąžinta (įskaityta) už kiekvieną kalendorinę dieną, ir skaičiuojami, kol nepagrįstai grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka bus sumokėta atgal į biudžetą. |
32. Patikrinimo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai.
Nesumokėjus mokesčio per MAĮ 81 str. 2 dalyje nustatytą terminą (per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo, t. y. nuo 21 dienos po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.
33. Mokestinio patikrinimo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, delspinigiai skaičiuojami MAĮ 98 str. 2 dalyje nustatyta tvarka, kuri aprašyta Metodikos 30 punkte.
34. Tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius paveda atlikti pakartotinį patikrinimą, delspinigiai nuo nesumokėtų ar pavėluotai sumokėtų mokesčių, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į patikrinimo akte aprašytus pažeidimus, turi būti skaičiuojami bendra tvarka, t. y. iki naujojo (pakartotinio) patikrinimo akto surašymo dienos, ir toliau skaičiavimas tęsiamas MAĮ 98 str. 2 dalyje nustatyta tvarka, kuri aprašyta Metodikos 32 punkte.
35. Mokesčių mokėtojui neinicijavus mokestinio ginčo, t. y. sutikus su mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytomis mokėti sumomis, jos turi būti sumokėtos per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Sumų nesumokėjus per šį terminą, t. y. nuo 21 dienos po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, toliau skaičiuojami delspinigiai
Vadovaujantis MAĮ 105 str. 2 d., teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po 20 dienų po sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyto sumokėjimo termino pabaigos. Todėl mokesčių administratorius teisę priverstinai išieškoti apskaičiuotas papildomas mokesčio sumas įgyja po 40 kalendorinių dienų po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, o 180 kalendorinių dienų delspinigių skaičiavimo terminas pradedamas skaičiuoti 41 kalendorinę dieną nuo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.
36. Mokesčių mokėtojui apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, delspinigiai skaičiuojami mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, jei mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija atmeta mokesčių mokėtojo skundą ar jo dalį.
Kai mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija atmeta mokesčių mokėtojo skundą ar jo dalį, mokesčių mokėtojui siunčiamas raginimas įvykdyti mokestinę prievolę geruoju per jame nustatytą terminą (per 20 kalendorinių dienų). Jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų pasibaigus raginime nustatytam terminui, mokesčių administratorius įgyja teisę mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, todėl nuo šios datos delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau nei 180 kalendorinių dienų.
37. Tais atvejais, kai yra atnaujinami skundo padavimo terminai, skundas išnagrinėjamas ir įsiteisėja sprendimas, netenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, o pasibaigus mokestiniams ginčams, mokesčių mokėtojui išsiunčiamas raginimas geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, tai delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, kuri atsirado iki buvo atnaujinti skundo padavimo terminai. Delspinigiai skaičiuojami už mokestinio ginčo laikotarpį ir, jei iki mokestinio ginčo nesuėjo 180 dienų, skaičiavimas tęsiamas už laikotarpį pasibaigus raginime (jei buvo siųstas antras raginimas – antrajame raginime) įvykdyti mokestinę prievolę geruoju nustatytam terminui.
38. Susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymas nekeičia mokesčių įstatymuose nustatytų mokesčių sumokėjimo terminų. Todėl, pasirašius susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio ir mokesčių mokėtojui nesumokėjus šiame susitarime sutartų mokesčių sumų, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka.
39. Jeigu mokesčių mokėtojui iškelta bankroto byla, delspinigiai skaičiuojami iki teismo sprendimo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, skiriantys baudas bei skaičiuojantys delspinigius, turi vadovautis Metodikoje pateiktomis rekomendacijomis.