VALSTYBINIO TURIZMO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL NAKVYNĖS IR PUSRYČIŲ PASLAUGOS TEIKIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. kovo 27 d. Nr. 27-V

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) 15 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 29-1193) 3.5 punktu:

1. Tvirtinu Nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimus (pridedama).

2. Pripažįstu Valstybinio turizmo departamento 1998 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30 „Dėl minimalių reikalavimų patalpoms turistams apgyvendinti teikiant kaimo turizmo paslaugas ir minimalių reikalavimų patalpoms turistams apgyvendinti teikiant nakvynės ir pusryčių paslaugas patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 73-2127) netekusiu galios.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                      ALVITIS LUKOŠEVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

Valstybinio turizmo departamento

prie Ūkio ministerijos direktoriaus

2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 27-V

 

NAKVYNĖS IR PUSRYČIŲ PASLAUGoS TEIKIMO REIKALAVIMAI

 

I. BendrOSIOS NUOSTATOS

 

1. Nakvynė ir pusryčiai yra apgyvendinimo paslauga, kai apibrėžtam laikui už nustatytą mokestį išnuomojama apgyvendinimui įrengta individuali gyvenamoji patalpa arba atskiri kambariai (numeriai) (toliau – kambariai) ir yra pateikiami pusryčiai. Nakvynės ir pusryčių paslaugą gali teikti tik verslo liudijimą turintys fiziniai asmenys.

2. Teikiant nakvynės ir pusryčių paslaugą, apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 10 nuomojamų kambarių, atitinkančių nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimus. Jei kambarių skaičius didesnis, yra taikomi Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatyti juridiniams asmenims apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimai.

3. Teikiant nakvynės ir pusryčių paslaugą turi būti laikomasi šių reikalavimų, taip pat priešgaisrinės saugos, patalpų eksploatavimo normų bei savivaldybės reikalavimų, susijusių su geriamojo vandens tiekimu bei nuotekų surinkimu ir valymu bei atliekų tvarkymu. Prireikus svečiams turi būti sudarytos galimybės naudotis pirmosios medicinos pagalbos priemonėmis.

4. Nakvynė ir pusryčių paslaugos teikėjai, informuodami turistus, privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie šios paslaugos teikimo vietą, apgyvendinimo ir kitų teikiamų paslaugų pasirinkimą ir kainas. Apgyvendinimo paslaugų paros kaina, nurodyta užsakymo priėmimo metu, negali būti didinama turisto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas metu.

5. Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu arba kompiuterinėse laikmenose. Esant turisto pageidavimui užsakymas turi būti patvirtintas raštu. Už išankstinį užsakymo (rezervavimo) priėmimą paslaugos teikėjas gali reikalauti avansinio apmokėjimo, kurio dydis nustatomas abipusiu šalių sutarimu.

 

II. Reikalavimai patalpoms

 

6. Nakvynės ir pusryčių paslaugai gali būti naudojami gyvenamieji pastatai ar atskiros gyvenamosios patalpos (kambariai, butas, individualus namas, vasarnamis, sodo namelis ar kitoks svečiams apgyvendinti pritaikytas gyvenamasis būstas), kuriuose yra sudarytos sąlygos svečių (turistų) nakvynės, higienos poreikiams tenkinti ir pusryčiams pateikti.

7. Nakvynės ir pusryčių paslaugai teikti naudojamos patalpos ir įranga turi atitikti higienos normą HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-2 (Žin., 2003, Nr. 13-531).

8. Svečių nakvynei negali būti naudojamos bendro naudojimo ar pereinamos patalpos.

9. Be apgyvendinimui skirtų patalpų (kambarių), gali būti specialiai įrengta atskira patalpa renginiams, pobūviams ar poilsiui organizuoti su šiems tikslams reikalinga įranga.

10. Patalpos turi būti švarios, tvarkingos ir saugios bei nuolat prižiūrimos, kad jose nebūtų pelių, vabzdžių ar kitų kenkėjų. Už aplinkos bei patalpų priežiūrą atsako paslaugų teikėjas.

 

III. SVEčIų kambariai

 

11. Svečių kambariai turi būti įrengiami pagal higienos normos HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimus“ ir sudaryti saugias apgyvendinimo sąlygas.

12. Visuose gyvenamuosiuose kambariuose turi būti natūralus ir dirbtinis apšvietimas, taip pat naktinės užuolaidos ar žaliuzės.

13. Svečių kambariuose turi būti geros būklės baldai: vienvietė arba dvivietė lova, spintelė arba lentynėlė prie lovos ir lempa, drabužių spinta arba tam tikslui pritaikyta drabužių kabykla su lentyna svečių daiktams laikyti, stalas arba žurnalinis staliukas, kėdė (kiekvienam svečiui) arba kėdė ir fotelis, veidrodis, kabinamas ant sienos ar spintoje, stiklinės vandeniui, šiukšlių dėžė, elektros instaliacija (bent 2 elektros įvadai). Jeigu kambario grindys nėra padengtos kilimine danga, prie lovos turi būti patiesiamas kilimėlis. Svečių kambarius pritaikant šeimai gali būti pastatyta papildoma lova, jeigu kambario plotas atitinka higienos normos reikalavimus.

14. Kiekvienam svečiui patiesiama švari patalynė, padedami švarūs rankšluosčiai (mažiausiai 2). Patalynė ir rankšluosčiai turi būti natūralaus – medvilninio ar lininio audinio ir keičiami ne rečiau kaip kas 7 dienos arba svečio pageidavimu. Lova turi būti užtiesiama lovatiese. Svečio pageidavimu duodama papildoma antklodė ar pagalvė, nereikalaujant papildomo užmokesčio.

15. Gyvenamųjų kambarių duryse turi būti užraktas, rakinamas iš abiejų pusių ir grandinėlė iš vidaus arba akutė.

 

IV. MAITINIMO PATALPA

 

16. Maitinimo patalpa (valgomasis) turi būti atskira patalpa, pritaikyta ir įrengta visiems svečiams pusryčiauti vienu metu. Galimas svetainės-valgomojo arba valgomojo-virtuvės derinys.

17. Maitinimo patalpa gali būti naudojama ir kaip svečių poilsio kambarys.

18. Maitinimo patalpoje stalai ir kėdės turi būti išdėstyti taip, kad netrukdytų aptarnauti ir būtų patogu vaikščioti svečiams ir aptarnaujantiems asmenims.

19. Jeigu maistas pateikiamas į svečių kambarius, tuomet kambariuose turi būti pietų stalas, ir tokių kambarių plotas turi būti didesnis 2 kv. m – vienviečiam kambariui ir 3 kv. m – dviviečiam kambariui. Šiuo atveju maitinimo (valgomojo) patalpa gali būti neįrengiama.

 

V. Virtuvė

 

20. Virtuvė turi būti atskira patalpa arba tam skirta patalpos dalis su virtuvės įranga maistui ruošti, laikyti ir pateikti. Virtuvei įrengti naudojamos medžiagos ir įrengimai turi būti tinkami ir patogūs naudoti, tinkami nuolat valyti, taip pat dezinfekuoti. Virtuvėje turi būti įrengtas efektyvus natūralus ir mechaninis vėdinimas.

21. Virtuvėje turi būti: šaldytuvas (-ai), viryklė (-ės), spintelė (-ės), lentynos maistui ir įrankiams laikyti, produktams apdoroti ir maistui ruošti tinkamas stalas (-ai), įrankiai ir indai, padėklai maistui ruošti ir pateikti į valgomąjį, plautuvė (-ės) su karšto ir šalto vandens tiekimu, dėžė (-ės) atliekoms ir šiukšlėms surinkti.

22. Virtuvėje esančių indų ir įrankių turi pakakti visiems svečiams vienu metu aptarnauti.

23. Virtuvė gali būti suskirstyta į atskiras funkcines dalis: maisto ruošimo ir maitinimo.

24. Jeigu virtuve maisto ruošai leidžiama naudotis ir svečiams, virtuvėje turi būti atskiras šaldytuvas ir spintelės svečiams bei pakabinta informacija apie saugų priemonių naudojimą ir higienos reikalavimų laikymąsi.

 

VI. Dušo (vonios) kambarys ir tualetas

 

25. Dušo ar vonios patalpos bei tualetai gali būti įrengti svečiams naudotis bendrai arba įrengti svečių kambariuose. Jeigu yra svečių kambarių be dušo (vonios) ir tualeto patalpų, privalo būti įrengtos bendro naudojimo dušo ir tualeto patalpos. Esant įrengtiems bendro naudojimo tualetui ir dušui vienoje patalpoje, turi būti įrengtas atskiras tualetas.

26. Dušo (vonios) patalpose turi būti tiekiamas karštas ir šaltas vanduo. Karštas vanduo gali būti tiekiamas nurodytomis valandomis. Dušas (vonia) turi būti atskirti užuolaida ar slankiojančia sienele.

27. Dušo (vonios), tualeto duryse turi būti sklendė ar užraktas, rakinamas iš vidaus.

28. Teikiant nakvynės ir pusryčių paslaugą kaip higienos patalpa gali būti naudojama pirtis. Pirties, taip pat dušo (vonios) ir tualeto patalpų įrengimas ir šios įrangos kiekis turi atitikti higienos normą HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Nakvynės ir pusryčių paslaugos teikėjai turi sudaryti nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo pažymėjimą išduoda savivaldybė, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, arba jos įgaliota institucija ir pateikia informaciją Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.

30. Pažymėjimo, patvirtinančio, kad nakvynės ir pusryčių paslauga atitinka šiuos reikalavimus, išdavimo tvarką tvirtina savivaldybės taryba.

31. Nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo pažymėjimas turi būti laikomas svečiams matomoje vietoje.

32. Jeigu, teikiant nakvynės ir pusryčių paslaugas, yra sudarytos sąlygos aktyviam poilsiui ir kitoms svečių pramogoms, turi būti užtikrinamas jų teikimo saugumas, higienos normų reikalavimų laikymasis ir atitinkamos informacijos pateikimas vartotojams.

33. Už teikiamų paslaugų kokybę atsako paslaugų teikėjas.

______________