LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

1999 m. gegužės 14 d. Nr. 591

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) 8 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Civilinės saugos mokymo tvarką (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 606 „Dėl civilinės saugos mokymo“ (Žin., 1992, Nr. 28-830).

L. e. socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas,

l. e. Ministrės Pirmininkės pareigas                                            Irena Degutienė

L. e. krašto apsaugos ministro pareigas Česlovas Stankevičius

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 591

CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka nustato valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų, gyventojų civilinės saugos mokymo tikslus ir uždavinius, planavimą, organizavimą, praktinį mokymą ir finansavimą.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

gyventojai – Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės, kurie nuolat ar laikinai gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje;

civilinės saugos mokymo institucijos – tai įsteigtas prie Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas) Civilinės saugos mokymo centras ir apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengiamieji skyriai;

civilinės saugos treniruotė – ministerijų, kitų valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, ūkio subjektų rengimo forma, kurio metu mokomasi tiksliai vykdyti pareigines funkcijas ekstremalių situacijų atvejais, pagal pateiktas sąlygas vertinti situaciją, priimti pagrįstus sprendimus, tobulinti valdymo įgūdžius, o civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos, naudodamos tabelinę techniką, įrangą, prietaisus, mokosi atlikti praktinius veiksmus;

civilinės saugos pratybos (mokymas) – tai kompleksinis valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų ir gyventojų mokymas, kurio metu sudarius tariamas ekstremalias situacijas tobulinami valdymo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti žmonių ir turto apsaugą nuo ekstremalių situacijų poveikio ir atlikti gelbėjimo bei ekstremalios situacijos padarinių šalinimo darbus.

II. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Civilinės saugos mokymo tikslai yra šie:

3.1. skatinti ir stiprinti parengtį ekstremalioms situacijoms Lietuvos Respublikoje;

3.2. padėti pasirengti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų vadovams ir specialistams įgyvendinti jiems pavestas užduotis civilinės saugos srityje;

3.3. rengti visuomenę praktiniams veiksmams, kad ji galėtų pereiti iš įprastų gyvenimo (darbo) sąlygų į ekstremalias situacijas, patirdama kuo mažiau nuostolių, kad būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo ekstremalių situacijų poveikio;

3.4. mokyti valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijas, ūkio subjektus darbo organizavimo metodų ir vadovavimo, pereinant iš įprastų darbo sąlygų į ekstremalias situacijas;

3.5. rengti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas vykdyti gelbėjimo, žmonių paieškos ir kitus neatidėliotinus darbus;

3.6. tobulinti gyventojų pasirengimą veiksmams ekstremalių įvykių metu.

4. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų vadovaujantysis personalas ir gyventojai diferencijuotai (atsižvelgiant į jų priskyrimą tam tikrai kategorijai) mokomi spręsti šiuos uždavinius:

4.1. analizuoti galimas ekstremalias situacijas;

4.2. įvertinti ekstremalių situacijų riziką ir jas prognozuoti;

4.3. valdyti ekstremalias situacijas;

4.4. organizuoti ir vykdyti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus;

4.5. užtikrinti ūkio funkcionavimą ir stabilumą ekstremalių situacijų atvejais;

4.6. organizuoti ir koordinuoti ekstremalių situacijų valdymo centrų darbą;

4.7. parengti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas veikti ekstremalių situacijų sąlygomis;

4.8. parengti veiksmų ekstremalių situacijų atvejais planus;

4.9. organizuoti visuomenės informavimo sistemą ir ryšius su žiniasklaida;

4.10. teikti materialinę techninę, organizacinę, metodinę pagalbą, kurios reikia svarbiems objektams išsaugoti;

4.11. rengti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas, darbuotojus ir gyventojus praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais;

4.12. organizuoti gyvulių ir augalų apsaugą.

III. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO ORGANIZAVIMAS

5. Civilinės saugos mokomi šių kategorijų gyventojai:

5.1. dirbantys gyventojai;

5.2. ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytiniai, bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, profesinio mokymo įstaigų mokiniai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai;

5.3. bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių personalas;

5.4. valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų, įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir civilinės saugos etatiniai darbuotojai, ekstremalių situacijų valdymo centrų nariai ir kiti institucijų specialistai;

5.5. nedirbantys gyventojai.

6. Ūkio subjektuose ir įstaigose civilinės saugos pagrindų mokoma pagal civilinės saugos mokymo programas. Jas tvirtina Civilinės saugos departamentas. Ūkio subjektų, įstaigų vadovai nustato darbuotojų mokymo ir praktinių įgūdžių tikrinimo tvarką.

7. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytiniai, bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai mokomi pagal Civilinės saugos departamento parengtas civilinės saugos mokymo programas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos. Šios programos yra Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su kitomis suinteresuotomis ministerijomis parengtos Žmogaus saugos ir savisaugos mokymo programos sudedamoji dalis.

8. Profesinio mokymo įstaigų mokiniai mokomi pagal Civilinės saugos departamento parengtas civilinės saugos mokymo programas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos.

9. Aukštesniųjų mokyklų studentai mokomi pagal Civilinės saugos departamento parengtas civilinės saugos mokymo programas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos.

10. Valstybinėse aukštosiose mokslo įstaigose studentai mokomi pagal Civilinės saugos departamento parengtas ir aukštųjų mokslo įstaigų vadovų patvirtintas civilinės saugos mokymo programas.

11. Švietimo ir mokslo ministerija pagal Civilinės saugos departamento parengtas bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštesniųjų mokyklų civilinės saugos mokymo programas patikslina civilinės saugos mokymui skirtų valandų skaičių.

12. Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių, sudaromų mobilizacijos pagrindu, mokymo programas ir tvarką nustato bei mokymą organizuoja Civilinės saugos departamentas.

13. Už Civilinės saugos mokymo centre civilinės saugos kurso klausytojų mokymo organizavimą ir jo vykdymą atsakingas Civilinės saugos departamento direktorius.

14. Apskričių administracijų civilinės saugos departamentų parengiamuosiuose skyriuose už civilinės saugos kurso klausytojų mokymo organizavimą ir jo vykdymą atsakingas apskrities viršininkas.

15. Nedirbantys gyventojai civilinės saugos pagrindų mokosi savarankiškai pagal vietos savivaldybių civilinės saugos pareigūnų parengtas atmintines. Kad įtvirtintų praktinius įgūdžius, gyventojai dalyvauja rajonų (miestų) civilinės saugos pratybose (mokyme).

IV. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO PLANAVIMAS

16. Pagal valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų paraiškas ir klausytojų kategorijas, nurodytas šios tvarkos 1 ir 2 prieduose, Civilinės saugos mokymo centre ir apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengiamuosiuose skyriuose sudaromi metiniai civilinės saugos kurso klausytojų komplektavimo planai, kuriuos tvirtina:

16.1. Civilinės saugos mokymo centro – krašto apsaugos ministras;

16.2. apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengiamųjų skyrių – apskričių viršininkai.

17. Pagal Civilinės saugos departamento specialistų parengtas ir direktoriaus patvirtintas civilinės saugos mokymo programas Civilinės saugos mokymo centre ir apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengiamuosiuose skyriuose sudaromi metiniai civilinės saugos kurso klausytojų mokymo planai, kuriuos tvirtina:

17.1. Civilinės saugos mokymo centro – Civilinės saugos departamento direktorius;

17.2. apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengiamųjų skyrių – apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų direktoriai.

18. Valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijose, ūkio subjektuose, įstaigose darbuotojai mokomi civilinės saugos pagrindų pagal civilinės saugos mokymo programas, patvirtintas Civilinės saugos departamento direktoriaus.

19. Valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų, įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymo planus ir mokymo formas tvirtina jų vadovai. Metinius civilinės saugos darbo planus tvirtina aukštesniojo lygio civilinės saugos valdymo institucijos vadovas.

20. Valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų, įstaigų, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų ir gyventojų pasirengimui ekstremalioms situacijoms patikrinti bei jų valdymo įgūdžiams tobulinti rengiamos civilinės saugos treniruotės, pratybos (mokymas).

V. CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO FINANSAVIMAS

21. Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių mokymas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

22. Valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijos lėšas civilinės saugos mokymui numato metinėje išlaidų sąmatoje.

23. Ūkio subjektai lėšas civilinės saugos mokymui numato metinėje išlaidų sąmatoje.

______________

Civilinės saugos mokymo tvarkos

1 priedas

Civilinės saugos mokymo centro klausytojų kategorijos, mokymo trukmė ir periodiškumas

Klausytojų kategorijos	Mokymo trukmė (valandomis)	Mokymo periodiškumas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nariai	35	kas 5 metai
Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ekstremalių situacijų valdymo centrų vadovai ir nariai	35	kas 5 metai
Apskričių civilinės saugos departamentų pareigūnai	70	kas 4 metai
Apskričių ir savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrų vadovai ir nariai	35	kas 5 metai
Seniūnai ir jų pavaduotojai	35	kas 3 metai
Vietos savivaldybių civilinės saugos darbuotojai	70	kas 3 metai
Pavojingų objektų civilinės saugos etatiniai darbuotojai	70	kas 3 metai
Ūkio subjektų vadovai arba jų įgalioti asmenys	35	kas 5 metai
Pavojingų objektų vadovai	35	kas 3 metai
Pavojingų objektų technikos direktoriai ir dispečeriai	35	kas 3 metai
Ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų civilinės saugos tarnybų pareigūnai	35	kas 3 metai
Sveikatos priežiūros bei farmacinės veiklos įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys	35	kas 3 metai
Stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo specialistai	35	kas 3 metai
Savivaldybių priešgaisrinės, žmonių paieškos ir gelbėjimo, perspėjimo ir informavimo, evakavimo tarnybų specialistai	35	kas 3 metai
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir teritorinių policijos komisariatų vadovai arba jų įgalioti asmenys	35	kas 3 metai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jo struktūrinių padalinių pareigūnai bei specialistai	35	kas 3 metai
Bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštesniųjų, valstybinių aukštųjų mokyklų civilinės saugos kurso mokytojai ir dėstytojai	35	kas 3 metai
Visuomeninių organizacijų vadovai	35	kas 5 metai
Lietuvos kariuomenės dalinių ir padalinių vadai arba jų įgalioti asmenys	35	kas 3 metai
Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų rinktinių vadai arba jų įgalioti asmenys	35	kas 3 metai
Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių ir jų struktūrinių padalinių vadai	70	kas 3 metai

Pastaba. Civilinės saugos mokymo centro klausytojais gali būti ir kiti pareigūnai bei specialistai pagal valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų, įstaigų paraiškas.

______________

Civilinės saugos mokymo tvarkos

2 priedas

Apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengiamųjų skyrių klausytojų kategorijos, mokymo trukmė ir periodiškumas

Klausytojų kategorijos	Mokymo trukmė (valandomis)	Mokymo periodiškumas
Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų darbuotojai:
grupių ir grandžių vadai	21	kas 3 metai
stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo postų vadovai	21	kas 3 metai
specialiųjų tarnybų darbuotojai	21	kas 3 metai
Ūkio subjektų padalinių vadovai, atsakingi už įvadinius ir vėlesnius civilinės saugos žinių ir praktinių veiksmų instruktažus	21	kas 3 metai
Individualiųjų apsaugos priemonių išdavimo punktų vadovai ir valstybės rezervo tvarkytojai	21	kas 3 metai
Ūkio subjektų padalinių vadovai	21	kas 3 metai
Ūkio subjektų darbuotojai, atsakingi už civilinės saugos priemonių planavimą	21	kas 3 metai
Transporto darbuotojai, organizuojantys pavojingų krovinių gabenimą ir juos gabenantys	21	kas 3 metai
Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų kuopų ir būrių vadai ir specialistai	21	kas 3 metai
Ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigų vadovai ir bendrojo lavinimo mokyklų klasių auklėtojai	21	kas 3 metai
Teritorinių policijos komisariatų darbuotojai	21	kas 3 metai

Pastaba. Apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentų parengiamųjų skyrių klausytojais gali būti ir kiti pareigūnai bei specialistai pagal susitarimą.

______________