LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖS POZICIJOS DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE RENGIMO TVARKOS

1999 m. balandžio 27 d. Nr. 475

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarką.

2. Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje tipinę struktūrą.

3. Darbo grupių derybinei pozicijai derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengti ir jų vadovų sąrašą.

Ministras Pirmininkas                                                                Gediminas Vagnorius

Užsienio reikalų ministras                                                       Algirdas Saudargas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖS POZICIJOS DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE RENGIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) rengimo bei tvirtinimo procedūrą ir nustato darbo grupių derybinei pozicijai rengti sudarymo tvarką bei funkcijas.

2. Lietuvos Respublikos derybinė pozicija derybose dėl narystės ES (toliau vadinama – derybinė pozicija) – tai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą parengtas dokumentas, skirtas pateikti ES šalims narėms derybų dėl narystės metu. Jame išdėstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija dėl galimybių vykdyti kiekvieno atskiro derybinio ES teisės skyriaus reikalavimus, Lietuvai tampant tikrąja ES nare. Kiekvienam teisės peržiūros metu išanalizuotam derybiniam ES teisės skyriui parengiama atskira derybinė pozicija.

II. DERYBINĖS POZICIJOS PROJEKTUS RENGIANČIOS INSTITUCIJOS

3. Pasiūlymus dėl derybinės pozicijos projekto pagal savo kompetenciją teikia visos suinteresuotos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė (toliau vadinama – institucijos).

4. Pirminius derybinės pozicijos projektus rengia darbo grupės, sudarytos pagal šios tvarkos III skyriaus nuostatas.

5. Pirminių derybinės pozicijos projektų rengimą koordinuoja ir galutinį derybinės pozicijos projektą parengia Užsienio reikalų ministerija.

III. PIRMINIŲ DERYBINĖS POZICIJOS PROJEKTŲ RENGIMO DARBO GRUPĖS

6. Pirminių derybinės pozicijos projektų rengimo darbo grupės (toliau vadinama – darbo grupės) sudaromos kiekvienam teisės peržiūros metu išanalizuotam derybiniam ES teisės skyriui. Darbo grupėse, kurių kompetencijai priskirtas sudėtingas ir didelis derybinis ES teisės skyrius, gali būti sudaromi pogrupiai. Darbo grupių vadovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

7. Į darbo grupės sudėtį įtraukiami visų suinteresuotų institucijų atstovai. Darbo grupės veikloje dalyvaujančių institucijų sąrašą darbo grupės vadovo teikimu, suderintu su Europos komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tvirtina Vyriausybinė Europos integracijos komisija. Institucijos atstovas deleguojamas į darbo grupę institucijos vadovo įsakymu, suderinus su darbo grupės vadovu. Į kiekvienos darbo grupės sudėtį privalo būti įtraukti Užsienio reikalų ministerijos ir Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai.

8. Darbo grupės vadovas gali turėti Vyriausybinės Europos integracijos komisijos skiriamus (jo teikimu) pavaduotojus (paprastai jais skiriami institucijų, kurių kompetencijai priklauso darbo grupei priskirto derybinio ES teisės skyriaus savarankiškos potemės, atstovai). Darbo grupės vadovas iš jo atstovaujamos institucijos darbuotojų paskiria darbo grupės sekretorių.

9. Darbo grupės uždaviniai yra šie:

9.1. apibendrinti institucijų pasiūlymus dėl derybinės pozicijos projekto;

9.2. parengti pirminį derybinės pozicijos projektą;

9.3. parengti vientisą derybinės pozicijos projekto aiškinamąjį raštą.

IV. DERYBINĖS POZICIJOS PROJEKTO RENGIMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS

10. Sprendimą parengti derybinę poziciją pagal atskirus derybinius ES teisės skyrius priima bei derybinės pozicijos preliminaraus projekto parengimo terminus nustato Vyriausybinė Europos integracijos komisija.

11. Institucijos per Vyriausybinės Europos integracijos komisijos nurodytą laiką parengia pagal savo kompetenciją pasiūlymus dėl derybinės pozicijos projekto bei išsamų šių pasiūlymų aiškinamąjį raštą ir pateikia juos atitinkamos darbo grupės vadovui.

12. Darbo grupė apibendrina pateiktus pasiūlymus ir parengia pirminį derybinės pozicijos projektą ir vientisą bei išsamų derybinės pozicijos projekto aiškinamąjį raštą.

13. Darbo grupės aprobuotą derybinės pozicijos projektą ir šios pozicijos aiškinamąjį raštą jos vadovas pateikia Užsienio reikalų ministerijai.

14. Užsienio reikalų ministerija pirminio derybinės pozicijos projekto pagrindu parengia galutinį derybinės pozicijos projektą, kuris pateikiamas derinti suinteresuotoms ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms, Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitoms suinteresuotoms institucijoms, prireikus – ir Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetui.

15. Gavus ir įvertinus šios tvarkos 14 punkte nurodytų institucijų pastabas, derybinės pozicijos projektas apsvarstomas Pasirengimo deryboms dėl narystės ES delegacijos posėdyje.

16. Pasirengimo deryboms dėl narystės ES delegacijai pritarus, derybinės pozicijos projektas pateikiamas svarstyti Vyriausybinei Europos integracijos komisijai. Gavusi Vyriausybinės Europos integracijos komisijos pritarimą, Užsienio reikalų ministerija parengia ir nustatytąja tvarka pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintą nutarimo dėl derybinės pozicijos projektą.

17. Derybinę poziciją nutarimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18. Derybinės pozicijos projektas rengiamas ir tvirtinamas lietuvių kalba.

19. Patvirtintos derybinės pozicijos oficialų vertimą į anglų kalbą organizuoja viešoji įstaiga Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centras. Už vertimo teisinį ir terminologinį redagavimą atsako institucijos, pateikusios atskiras derybinės pozicijos projekto dalis. Galutinę derybinės pozicijos vertimo į anglų kalbą redakciją atlieka ir vertimą tvirtina viešoji įstaiga Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centras.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖS POZICIJOS DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE TIPINĖ STRUKTŪRA

________________________________________________________________________________

(derybinio Europos Sąjungos teisės skyriaus pavadinimas)

________________________________________________________________________________

(institucijų, dalyvaujančių rengiant derybinę poziciją, pavadinimai)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Principinio pritarimo visam ACQUIS analizuojamame derybiniame Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės skyriuje pareiškimas.

2. Pasirengimo taikyti ACQUIS terminai (teisinės bazės galutinio suderinimo ir jos įgyvendinimo datos).

3. Pageidaujamas pereinamasis laikotarpis ar išimtys (dėl konkretaus ES teisės akto arba dėl bendros probleminės pozicijos, nesietinos su kuriuo nors teisės aktu) arba jų nereikalingumo konstatavimas.

II. DERYBINĖS POZICIJOS PAGRINDIMAS

4. Trumpas faktinės būklės analizuojamame derybiniame ES teisės skyriuje aprašymas (reformos eiga, struktūriniai pokyčiai, sektoriaus vieta ūkyje, pagrindiniai ekonominiai rodikliai).

5. Nacionalinės teisės atitikimo ES teisę analizuojamame derybiniame ES teisės skyriuje apžvalga^*:

5.1. trumpas ES teisinės bazės aprašymas (nuorodos į Romos (Mastrichto, Amsterdamo) sutarčių straipsnius; ar derybinio ES teisės skyriaus teisinis reguliavimas priskiriamas ES šalių narių, ar ES centrinių institucijų kompetencijai; ar reikalinga ES teisės priemonių implementacija į nacionalinę teisę);

5.2. nacionalinės teisinės bazės toje teisinio reguliavimo srityje trumpa charakteristika (pagrindiniai teisės šaltiniai, jų įgyvendinami svarbiausieji ES teisės aktai ar jų principai);

5.3. pagrindiniai veiksmai, būtini toliau tobulinant nacionalinę teisinę reglamentaciją iki narystės;

5.4. data, iki kurios bus pasiektas visiškas suderinimas tiek teisėdaros, tiek priimtų teisės aktų įgyvendinimo prasme.

6. Teisės aktų įgyvendinimo būklė ir perspektyvos^*:

6.1. administraciniai pajėgumai įgyvendinti ACQUIS:

6.1.1. esama institucinė sistema;

6.1.2. esamos institucinės sistemos plėtros perspektyvos (institucijų steigimas, techniniai, žmonių ištekliai ir kt.);

6.2. esamas finansavimas, numatomi finansinių problemų sprendimo šaltiniai;

6.3. techninių adaptacijų reikmė;

6.4. interesai dalyvauti sektorinių ES struktūrų veikloje ar ES programose.

7. Padariniai valstybės tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu – pasirengimas denonsuoti tarptautines sutartis ar persiderėti (prireikus).

8. Išsamus pageidaujamo pereinamojo laikotarpio ar išimčių pagrindimas (teisiniai, organizaciniai, techniniai, finansiniai, socialiniai argumentai)^*.

–––––––––––––––––––

^*Dideliuose derybiniuose skyriuose pasiskirstoma mažesnėmis problemų grupėmis.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475

DARBO GRUPĖS DERYBINEI POZICIJAI DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE RENGTI IR JŲ VADOVAI

Eil. Nr.	Darbo grupės sritis	Darbo grupės vadovas
1.	Laisvas prekių judėjimas	A. Rimkūnas, užsienio reikalų viceministras
2.	Laisvas asmenų judėjimas	R. Kairelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras
3.	Laisvė teikti paslaugas	A. Kazlauskas, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas
4.	Laisvas kapitalo judėjimas	L. Urbšienė, finansų viceministrė
5.	Įmonių teisė	G. Miškinis, ūkio viceministras
6.	Konkurencija	R. Stanikūnas, Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos direktorius
7.	Žemės ūkis	N. Kazlauskienė, žemės ūkio viceministrė
8.	Žuvininkystė	A. Gedrimas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas
9.	Transporto politika	A. Šakalys, susisiekimo viceministras
10.	Mokesčiai	V. Latvienė, finansų viceministrė
11.	Ekonominė ir pinigų sąjunga	L. Urbšienė, finansų viceministrė
12.	Statistika	V. Lapėnienė, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotoja
13.	Socialinė politika ir užimtumas	R. Kairelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras
14.	Energetika	V. Valentukevičius, ūkio viceministras
15.	Pramonės politika	A. Bartulis, ūkio viceministras
16.	Mažos ir vidutinės įmonės	A. Bartulis, ūkio viceministras
17.	Mokslas ir mokslo tyrimai	R. Sližys, švietimo ir mokslo viceministras
18.	Švietimas ir mokymas	V. Vėbraitė, švietimo ir mokslo viceministrė
19.	Telekomunikacijos ir informacijos technologija	J. Ūsas, Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktorius
20.	Kultūra ir audiovizualinė politika	J. Širvinskas, kultūros viceministras
21.	Regioninė politika ir struktūrinės priemonės	V. Katkevičius, valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministras
22.	Aplinka	A. Daubaras, aplinkos viceministras
23.	Vartotojų ir sveikatos apsauga	V. Kriauza, sveikatos apsaugos viceministras
24.	Teisingumas ir vidaus reikalai	J. Adomaitis, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas
25.	Muitų sąjunga	S. Stažys, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktorius
26.	Išoriniai santykiai	R. Karoblis, Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius
27.	Bendra užsienio ir saugumo politika	V. Ušackas, Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius
28.	Finansinės ir biudžetinės nuostatos	E. Žilevičius, finansų viceministras
29.	Finansų kontrolė	E. Žilevičius, finansų viceministras

______________