LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DARBO UŽMOKESČIO, PENSIJŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PADIDINIMO BEI PREKIŲ IR PASLAUGŲ KAINŲ (TARIFŲ) PATIKSLINIMO PEREINANT PRIE RINKOS EKONOMIKOS
1991 m. spalio 10 d. Nr. 411
Vilnius
Siekdama, kad Respublikoje būtų tinkamai pasirengta darbui rinkos sąlygomis, kad darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės išmokos didėtų tolygiai su kainomis, toliau būtų galima reguliuoti darbo apmokėjimo proporcijas atsižvelgiant į bendro kainų indekso ir su tuo susijusio minimalaus gyvenimo lygio keitimąsi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti:
1.1. indeksuotą minimalų gyvenimo lygį 1991 m. rugsėjo 1 d. kainomis – 350 rublių per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui (bendras kainų indeksas 2,712 – 1991 m. rugpjūčio mėnesio kainos lyginamos su 1990 m. gruodžio mėnesio kainomis);
2. Mokėti nuo 1991 m. spalio 1 d., atsižvelgiant į indeksuotą minimalų gyvenimo lygį, valstybės remiamas pajamas ir pajamų garantiją:
Lietuvos Respublikos įstatymų (Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymo, Gyventojų užimtumo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo) numatytas su nurodytais dydžiais susijusias išmokas;
darbo užmokestį atostogų, suteikiamų ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose, metu;
laikinąją pašalpą nepilnamečiams vaikams, kai negalima išieškoti alimentų iš jų tėvų;
minimalius alimentus; socialinę stipendiją aukštųjų mokyklų studentams ir aukštesniųjų mokyklų moksleiviams.
Pagal nurodytus dydžius mokamos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“ reglamentuotos pensijos bei jų priedai.
3. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo“, nustatyti šiuos pagrindinėje darbovietėje gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, neapmokestinamuosius minimumus:
3.5. motinai arba tėvui, neturintiems sutuoktinio ir auginantiems vieną vaiką iki 18 metų, – 320 rublių, auginantiems du ar daugiau vaikų iki 18 metų, – 370 rublių;
3.6. žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių, kurių įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro daugiau kaip 80 procentų, darbuotojams – 320 rublių.
Šių darbuotojų 1991 metais gaunamų pajamų neapmokestinamasis minimumas – 370 rublių;
4. Nustatyti, kad nuo 1991 m. spalio 1 d.:
4.1. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestis didinamas 40 procentų.
Ryšium su tuo iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su kai kurių prekių padidėjimu, kompensavimo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo didinimo“ (Žin., 1991, Nr. 21-558):
1–8 priedėliuose patvirtintų mėnesinių tarnybinių atlyginimų ir valandinių atlygių schemų, priedų bei skaičiuotinų vidurkių, kuriais vadovaujamasi nustatant darbo apmokėjimo fondą, dydžius padidinant 40 procentų (suapvalinant tarnybinius atlyginimus iki dešimčių, valandinius atlygius už mokomuosius užsiėmimus – iki vienetų, darbininkams valandinius tarifinius atlygius – iki šimtųjų rublio dalių), išskyrus 1 ir 7 priedėliuose nurodytą tarnautojų ir darbininkų minimalų tarnybinį atlyginimą (255 rubliai), kuris didinamas iki 350 rublių, ir 6 priedėlyje – darbininkų pirmos kategorijos valandinį tarifinį atlygį (1,5 rublio), kuris didinamas iki 2,06 rublio;
7 priedėlyje numatytus departamentų prie ministerijų direktorius prilyginant savivaldybių ir kitų valstybinių tarnybų darbuotojams, o jų mėnesinius tarnybinius atlyginimus bei skaičiuotinus vidurkius – atitinkamoms kitų valstybinių tarnybų (įstaigų) vadovų išmokoms.
Toliau lieka galioti kitos darbo apmokėjimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarime Nr. 250.
Šiais reikalavimais vadovaujamasi didinant kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų iš biudžeto finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestį;
4.2. kiekvieno valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių bei organizacijų, gaminančių prekes ir teikiančių paslaugas, darbuotojo darbo užmokestis turi būti didinamas 30 procentų skirtumo tarp 1500 rublių ir faktinio įmonės vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gauto 1991 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Nuo 1991 m. spalio 10 d. įmonės, išskyrus dirbančias nekonkurenciniu pagrindu, savo produkcijos ir paslaugų kainas bei tarifus perskaičiavusios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 247 „Dėl ne maisto prekių kainų patikslinimo“ (Žin., 1991, Nr. 20-537) ir 1991 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 306 „Dėl buitinių ir komunalinių paslaugų tarifų nustatymo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 24-654), ryšium su šiuo nutarimu reglamentuotu atlyginimo padidinimu kainas ir tarifus gali padidinti 15 procentų, o buitinio aptarnavimo įmonės – 20 procentų, nepriklausomai nuo faktinių išlaidų.
Nekonkurenciniu pagrindu veikiančių (energetikos, žemės ūkio, maisto pramonės ir kt.) įmonių, kurių produkcijos kainos nebuvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 247 ir 1991 m. liepos 31 d. Nr. 306, bet yra nustatytos kituose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kainas (tarifus) steigėjų teikimu iki 1991 m. lapkričio 1 d. atitinkamai patikslina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės;
4.3. iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 2.2 punkto antrąją pastraipą, patikslinami valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių vadovų (direktorių, valdybų pirmininkų, administracijos vadovų) maksimalūs tarnybiniai atlyginimai, kurių mokėjimo išlaidos įtraukiamos į produkcijos (paslaugų) savikainą, pagal įmonių grupes: I grupė – iki 1200 rublių per mėnesį, II grupė – iki 1410 rublių per mėnesį, III grupė – iki 1620 rublių per mėnesį;
4.4. nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos už kasmetines atostogas apmokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 5 punkte numatyta tvarka, papildomai pridedant šio nutarimo 4.1–4.3 punktuose nustatytą darbo užmokesčio padidinimo sumą, padaugintą iš tiek mėnesių, kiek per skaičiuojamąjį 12 mėnesių laikotarpį nebuvo nustatytas padidintas darbo užmokestis.
Ši tvarka taikoma ir apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
5. Nustatyti, kad:
5.1. nuo 1991 m. spalio 1 d. visiems pensininkams prie gaunamų (iš jų ir minimalių senatvės bei socialinių) pensijų pradedama mokėti papildomai 120 rublių per mėnesį;
5.2. nuo 1991 m. spalio 1 d. 40 procentų didinamos:
5.2.1. stipendijos (išskyrus socialines) aukštųjų mokyklų studentams ir aukštesniųjų bei profesinių mokyklų ketvirtos pakopos dieninio skyriaus moksleiviams;
5.2.2. pašalpos asmenims, gaunantiems laikinojo nedarbingumo pašalpas; bedarbiams, gaunantiems bedarbio pašalpas (išskyrus minimalią ir maksimalią); esančioms nėštumo ir gimdymo atostogose ir gaunančioms nėštumo bei gimdymo pašalpas dirbančioms moterims; atleistiems iš darbo asmenims, gaunantiems išeitines bei įsidarbinimo laikotarpiui skirtas pašalpas.
Ši tvarka taikoma, jeigu nurodytosios pašalpos buvo paskirtos iki 1991 m. spalio 1 dienos;
5.3. nuo 1991 m. spalio 1 d. kiekvienam vaikui kartu su maitintojo netekimo pensija mokamos kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su būtiniausių prekių kainų padidinimu, kompensavimo“ (Žin., 1991, Nr. 7-212) 2 punktą, 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 6.1 punktą ir taikoma šio nutarimo 5.1 punkte nurodyta pensijos su kompensacijomis didinimo tvarka;
5.4. nuo 1991 m. spalio 1 d., apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (kompensuojamąjį uždarbį), kuriuo remiantis skaičiuojamos laikinojo nedarbingumo, nėštumo bei gimdymo ir bedarbio pašalpos, prie 3 mėnesių darbo užmokesčio papildomai pridedama šio nutarimo 4.1–4.3 punktuose nustatyta darbo užmokesčio padidinimo suma, padauginta iš tiek mėnesių, kiek per skaičiuojamąjį 3 mėnesių laikotarpį nebuvo nustatytas padidintas darbo užmokestis.
6. Padidinti nuo 1991 m. spalio 1 d. socialinę pašalpą, mokamą šeimoms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 73, 1991 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 103 „Dėl papildomų socialinių garantijų studentams“ (Žin., 1991, Nr. 11-299) bei 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250, ir nustatyti, kad socialinė pašalpa kiekvienam vaikui iki 16 (moksleiviui – iki 18) metų sudaro 40 procentų skirtumo tarp 475 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui. Šią pašalpą mokėti ir skirti šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (t. y. 225 rublių per mėnesį).
Pilnamečiams pašalpos gavėjams – vyresniems kaip 18 metų ir negaunantiems stipendijų (tarp jų socialinių) dieninių mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams; studentų šeimos sutuoktiniams; motinoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų; nedirbantiems motinai arba tėvui, slaugantiems sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą; vienam iš nedirbančių tėvų, jeigu jie yra I arba II grupės invalidai ir turi vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų, ir nedirbančioms motinoms, auginančioms iki 3 metų vaikus be tėvo arba kai tėvas dėl svarbių priežasčių nedirba (yra studentas, moksleivis, pensininkas, bedarbis, ligonis – jeigu yra medicininė išvada – arba nuteistas laisvės atėmimu), mokėti socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 350 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, jeigu jos yra mažesnės kaip 225 rublių per mėnesį.
Mokėti nuolat gyvenančioms Lietuvos Respublikoje šeimoms, negaunančioms šiame punkte numatytos socialinės pašalpos, minimalią socialinę pašalpą – po 100 rublių per mėnesį kiekvienam vaikui iki 16 metų, o dieninės bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviams – iki jie baigs mokyklą, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 nustatytos tvarkos.
7. Pavesti Finansų ministerijai skirti lėšas iš Lietuvos valstybės 1991 metų biudžeto šio nutarimo 4.1 punkte numatytam biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, skaičiuojant kiekvienam etatiniam vienetui, buvusiam skiriant papildomus asignavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. Nr. 250, ir kitoms šiuo nutarimu padidintoms socialinėms išmokoms. Per 15 dienų numatytas lėšas paskirstyti ministerijoms, departamentams, kitoms valstybinėms tarnyboms ir savivaldybėms, kartu peržiūrėti komandiruočių išlaidų normas.
8. Nustatyti, kad savivaldybėms 1991 m. spalio mėnesiui skirtų bendrųjų talonų prekėms įsigyti kiekis iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo padidinamas 40 procentų ir, neviršijant jų išdavimo normos (2000 bendrųjų talonų), yra naudotinas pagalbai socialiai remtiniems asmenims, įskaitant sunkiomis sąlygomis gyvenančius tremtinius bei politinius kalinius (baldams ir kitoms prekėms įsigyti).
9. Pripažinti netekusiais galios nuo 1991 m. spalio 1 dienos:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl ne maisto prekių kainų patikslinimo“ (Žin., 1991, Nr. 20-537) 1.3 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su kai kurių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo didinimo“ (Žin., 1991, Nr. 21-558) 8 punkto trečiąją pastraipą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 306 „Dėl buitinių ir komunalinių paslaugų tarifų nustatymo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 24-654) 4 punkto nuostatą dėl vieno darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (150 rublių);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 257 „Dėl keleivių ir krovinių vežimo tarifų nustatymo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 20-543) 2 punktą.