LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
ĮSAKYMAS
DĖL KROVINIŲ KĖLIMO RANKOMIS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ
1998 m. rugsėjo 3 d. Nr. 134/493
Vilnius
Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 1049 „Dėl Nacionalinės teisės harmonizavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 86-2049; 1997, Nr. 84-2104),
3. Šio įsakymo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
PATVIRTINTA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
ir Sveikatos apsaugos ministerijos
1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 134/493
KROVINIŲ KĖLIMO RANKOMIS BENDRIEJI NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nuostatai parengti pagal Europos Sąjungos direktyvos 90/269/EEB „Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų, taikomų krovinių kėlimui rankomis, kai kyla pavojus darbuotojams susižaloti, ypač nugarą“ reikalavimus ir nustato minimalius (būtiniausius) saugos ir sveikatos darbe reikalavimus tais atvejais, kai krovinys keliamas rankomis ir esama pavojaus darbuotojams susižaloti, ypač nugarą.
2. Nuostatai taikomi visų rūšių Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms, žemės ūkio bendrovėms, organizacijoms ir kitiems įstatymų numatyta tvarka įsteigtiems ūkio subjektams, kuriuose darbo santykiai grindžiami Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat užsienyje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, priklausančioms Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.
3. Šiuose nuostatuose sąvoka krovinių kėlimas rankomis reiškia veiksmus, kai vienas ar keletas asmenų krovinį (daiktą, žmogų ar gyvūną) kelia, laiko, neša, remia, leidžia, stumia, traukia, ridena ar kitaip gabena, o šie veiksmai savo pobūdžiu dėl nepalankių darbo sąlygų kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, ypač susižaloti nugarą.
II. Bendrieji darbų planavimo, organizavimo ir atlikimo reikalavimai
5. Visais atvejais darbdavys turi siekti išvengti krovinių kėlimo rankomis darbų, kurie gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, ypač pavojų susižaloti nugarą, tikslingai planuoti ir organizuoti darbus, panaudodamas technines priemones, mechaninius įrenginius (žr. C priedą).
6. Tuo atveju, jei krovinių kėlimo rankomis darbas yra neišvengiamas, darbdavys turi imtis atitinkamų organizacinių veiksmų arba naudoti atitinkamas darbo priemones, siekdamas kuo labiau sumažinti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai.
7. Įvertinant darbuotojų saugai ir sveikatai pavojus, kurie gali iškilti keliant krovinius rankomis, turi būti atsižvelgiama į krovinio ir darbo vietos pobūdį bei reikiamas fizines pastangas, darbuotojo fizines galimybes, norminius reikalavimus, taip pat į bendrąsias darbo sąlygas ir kitus galimus veiksnius, nurodytus A ir B prieduose.
8. Vykdant darbus, kai reikia kelti žmones ar gyvūnus, pavojai turi būti įvertinami pagal 7 punktą bei atsižvelgta į pavojų dėl galimo staigaus apkrovos pasikeitimo (staigių žmogaus ar gyvūno judesių).
9. Planuojant, organizuojant, atliekant kėlimo rankomis darbus, tarp jų pavojingų ir kenksmingų krovinių bei taikant reikalingas priemones, reikia atsižvelgti į 7 ir 8 punktuose nurodytus veiksnius ir užtikrinti 10 – 28 punktų reikalavimus.
10. Krovinio charakteristika (žr. A priedą), krovinio svoris, forma, paviršius, suėmimo ir paėmimo sąlygos, padėtis prieš ir po kėlimo bei pakėlimų kiekis tarpusavyje turi būti kuo geriau suderinti, kad atliekant kėlimo rankomis darbus neiškiltų pavojus saugai ir sveikatai.
11. Siekiant kėlimo metu išvengti rizikos, krovinys turi būti tinkamai įpakuotas ir parengtas kėlimui. Pakavimo darbus reikia atlikti labai atsakingai, o pakavimo priemonės neturi kelti papildomos rizikos ir pavojingų veiksnių.
12. Visais atvejais, kai krovinio kėlimas rankomis gali kelti pavojų saugai ir sveikatai, jei tai įmanoma ir tikslinga, turi būti naudojamos tinkamos techninės priemonės. Naudojant technines krovinių kėlimo priemones, turi būti užtikrintas krovinio stabilumas, o jų naudojimas neturi sukelti papildomos rizikos ir pavojingų veiksnių.
13. Vieta, kur kroviniai kraunami rankomis, turi būti parinkta ir tinkamai įrengta atsižvelgiant į darbo aplinkos charakteristikas ir su ja susijusius veiksnius, nurodytus A priede.
14. Iš krovinių transportavimo rankomis ruožų turi būti pašalinti trukdantys daiktai. Jei tokios galimybės nėra, turi būti įrengiami saugūs apėjimai ar keliai. Šiuose ruožuose neturi kilti pavojus paslysti, kristi, užkliūti, atsitrenkti ir pan. Ruožai turi būti gerai apšviesti, o jų pagrindas stabilus, jie turi būti pakankamai platūs ir aukšti, kad būtų galima pernešti krovinius visiškai išsitiesus.
15. Kai kroviniai pernešami rankomis ir kraunami į krūvas ar rietuves, krovimo darbai neturi kelti pavojaus saugai ir sveikatai. Kroviniai neturi slysti ir kristi, o rietuvės neiširti ar pajudėti.
16. Kai kroviniai transportuojami techninėmis priemonėmis, turi būti užtikrinta atliekančių krovimo darbus ir šalia esančių darbuotojų apsauga nuo galimo jų kliudymo judančiu kroviniu, nuo inercinio virtimo ar panašių pavojų. Krovinių kėlimui techninės priemonės turi būti naudojamos pagal jų gamintojo instrukcijų reikalavimus.
17. Jei darbininkai krovinius nuolat kelia rankomis, tokie darbai turi būti kaitaliojami su kitokio pobūdžio darbais arba turi būti daromos pertraukos. Darbų kaitaliojimo arba specialiųjų pertraukų tvarką, įvertindamas šių nuostatų, kitų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimus, nustato darbdavys pagal darbo vietų higieninio įvertinimo rezultatus.
18. Kai darbuotojai dirba krovinių kėlimo darbus rankomis aukštos ar žemos temperatūros aplinkoje, darbas turi būti kaitaliojamas su kitokio pobūdžio darbu arba atliekamas su pertraukomis, kad nekiltų pavojus saugai ir sveikatai.
19. Darbuotojai turi būti aprūpinti ir privalo avėti apsauginę avalynę, jei kėlimo darbai kelia riziką susižeisti kojas, ir mūvėti pirštinėmis, jei darbuotojai gali susižeisti rankas.
20. Kai būtina apsaugoti darbuotojus nuo kitų saugai ir sveikatai pavojingų darbo aplinkos veiksnių, darbuotojai privalo būti aprūpinti ir naudoti reikiamas asmeninės apsaugos priemones.
21. Planuojant ir parenkant asmenines apsaugos priemones bei darbo drabužius, reikia atsižvelgti į tai, kad jie nepablogintų krovinio kėlimo rankomis sąlygų ir nesukeltų papildomų pavojingų veiksnių susižaloti ar pakenkti sveikatai.
22. Darbdaviai privalo instruktuoti darbuotojus, kaip saugiai atlikti krovinių kėlimo rankomis darbus, kad būtų visiškai išvengta grėsmės saugai bei sveikatai, ir juos informuoti (teisės aktuose nustatyta tvarka) apie visas priemones, kurių buvo imtasi profesinei sveikatai ir saugai užtikrinti.
23. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojams ir (arba) jų atstovams būtų suteikta visa būtina informacija apie tai, kaip teisingai atlikti krovinių kėlimo rankomis darbus. Jie taip pat turi gauti, jei tai įmanoma, tikslią informaciją apie:
- krovinio svorį,
- krovinio turinį ir konsistenciją,
- krovinio svorio centrą arba sunkiausią pakuotės pusę, jei jos turinys paskirstytas netolygiai centro atžvilgiu ar svorio centro padėtis gali keistis kėlimo metu, ir saugius tokių krovinių kėlimo būdus.
24. Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai, keliantys krovinius rankomis, prieš tai turi būti specialiai mokomi ir instruktuojami:
- kaip taisyklingai atlikti darbus,
- kaip naudoti pagalbines technines priemones,
- apie galimus pavojus, kylančius tuo atveju, kai darbai vykdomi pažeidžiant saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.
Apmokant ir instruktuojant darbuotojus, turi būti atsižvelgiama į A ir B priedų reikalavimus.
25. Darbdaviai turi vengti vykdyti neplanuotus krovinių kėlimo darbus, ypač esant rizikos veiksniams, nurodytiems B priede.
26. Jei kyla būtinybė vienkartiniam krovinio kėlimui pasitelkti neapmokytus ir neparengtus kelis darbuotojus, darbai turi būti atliekami ypač atsakingai. Šiuo atveju darbdavys privalo skirti atsakingą darbų vadovą, kuris privalo supažindinti su saugiu krovinio kėlimo būdu ir vadovauti jų darbui.
27. Darbdavys, duodamas užduotį darbuotojui atlikti krovinio kėlimo rankomis darbus, privalo atsižvelgti į:
- sveikatos būklę,
- amžių (ypač atsižvelgti į tai, kuriai (jaunimo ar pagyvenusių žmonių) grupei priklauso darbuotojas),
- lytį (ypač atsižvelgti į moterų saugos ir sveikatos darbe garantijas, nustatytas Žmonių saugos darbe įstatymu ir kitais teisės aktais),
- fizinę būklę ir veiksnius, nurodytus B priede.
28. Projektuojant gamybos technologinius procesus, technines pagalbines pakeičiančias krovinių kėlimą rankomis priemones, krovinių pakavimą, darbo vietos įrengimą, statybos arba kitokius darbus arba konsultuojant krovinių kėlimo rankomis klausimais, būtina įvertinti ergonominius ir šių nuostatų reikalavimus.
29. Darbuotojai, nuolat dirbantys krovinių kėlimo rankomis darbą, privalo prieš stodami į darbą ir periodiškai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tikrintis sveikatą.
III. Baigiamosios nuostatos
31. Ginčai dėl šių nuostatų taikymo ar jų pažeidimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
32. Asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, pagal pažeidimo pobūdį bei padarinius atsako Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
33. Šių nuostatų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nuorodiniai veiksniai
1. Krovinio charakteristika
Krovinį keliant rankomis, gali kilti pavojus susižaloti, ypač nugarą, jei krovinys yra:
- pernelyg sunkus arba didelis,
- griozdiškas arba nepatogus suimti (paimti),
- nestabilus arba jo turinys sunkiai perkeliamas,
- tokioje padėtyje, kad turi būti laikomas arba juo turi būti manipuliuojama per atstumą nuo liemens, arba liemenį lenkiant arba sukant,
- galintis sužeisti darbuotojus, ypač susidūrus, dėl savo kontūrų ir (arba) konsistencijos.
2. Reikalingos fizinės pastangos
Fizinės pastangos gali kelti pavojų susižaloti, ypač nugarą, jei jos:
- pernelyg įtemptos,
- neatsietos nuo sukamojo liemens judesio,
- gali baigtis staigiu judesiu,
- atliekamos, kai kūno padėtis nestabili.
3. Darbo aplinkos charakteristika
Darbo aplinkos charakteristika gali didinti pavojų susižaloti, ypač nugarą, jeigu:
- nėra pakankamai erdvės, ypač vertikaliai atlikti kėlimo veiksmų,
- grindys yra nelygios arba slidžios darbuotojų avalynei, o tai didina pavojų suklupti ar paslysti,
- dėl darbo vietos (ploto, erdvės ir kita) arba darbo aplinkos negalima kelti krovinių saugiame aukštyje arba patogioje darbuotojui padėtyje,
- grindų arba darbo paviršiai yra nevienodo lygio, dėl to kroviniu yra manipuliuojama įvairiuose lygiuose,
- grindys arba pėdų atrama yra nestabili,
- yra netinkama temperatūra, drėgmė arba ventiliacija.
4. Veiklos pobūdis
Veikla gali kelti pavojų susižaloti, ypač nugarą, jei su ta veikla yra susiję vienas ar daugiau toliau nurodomų veiksnių:
- pernelyg dažnos arba gana ilgos pastangos, kai ypač įtempiamas stuburas,
- nepakankamas fizinio poilsio arba atgajos laikotarpis darbo metu,
- pernelyg ilgi atstumai kelti, leisti arba nešti,
- proceso nustatyta darbo sparta, kurios darbuotojas negali keisti.
_____________
B. PRIEDAS (privalomasis)
Asmeninės rizikos veiksniai
Darbuotojas gali patirti pavojų, jeigu jis (ji):
- fiziškai netinka vykdyti užduotį,
- dėvi netinkamus drabužius, avi netinkamą avalynę ar naudoja kitus asmeninius daiktus, galinčius kliudyti saugiai atlikti darbus,
- neturi reikiamų žinių arba tinkamo pasirengimo.
______________
C. Priedas (informacinis)
Šiame priede pateikiami krovinių kėlimo rankomis mechanizavimo ir ergonominio įvertinimo galimi sprendiniai, kurių naudojimas gali padėti įgyvendinti šių nuostatų reikalavimus.
Krovinių kėlimo mechanizavimo ir ergonominio tobulinimo pavyzdžiai pateikiami C.1 priede.
Krovinių kėlimo rankomis darbo sunkumo įvertinimas pagal Potsdamo profesinės sveikatos ir saugos instituto siūlomą metodiką pateikiamas C.2 priede. Šaligatvių tiesimo darbų sunkumo įvertinimo pavyzdys pateikiamas C.2.1 priede.
Rekomenduojamos krovinio svorio ribos apskaičiavimas pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio profesinės sveikatos ir saugos instituto pasiūlytą metodiką pateikiamas C.3 priede.
Darbo ir poilsio ciklo apskaičiavimas pateikiamas C.4 priede.
Krovinių kėlimo rankomis darbams detaliai ištirti ir įvertinti, šių darbų ergonomiškumo lygiui pakelti reikalinga ergonomikos specialisto pagalba.
______________
C.2. Krovinių kėlimo rankomis darbo sunkumo įvertinimas
Krovinių kėlimo rankomis darbo sunkumas įvertinimas pagal Potsdamo profesinės sveikatos ir saugos instituto siūlomą metodiką. Kai kurių veiklos rūšių darbai, kuriems reikia didelės fizinės įtampos, turėtų būti vertinami atskirai.
1. Laiko įtakos įvertinimas
| Pastoviai pasikartojantys
|
Ilgas laikymas ir nešimas
|
Laiko įtaka |
||
|
|
< 10 kartų per darbo pamainą |
suminis laikas |
< 30 min |
1 |
| nuo 10 iki |
< 40 kartų per darbo pamainą |
suminis laikas nuo 30 min iki |
< 1 h |
2 |
| nuo 40 iki |
< 200 kartų per darbo pamainą |
suminis laikas nuo 1 h iki |
< 3 h |
4 |
| nuo 200 iki |
< 500 kartų per darbo pamainą |
suminis laikas nuo 3 h iki |
< 5 h |
6 |
|
|
³ 500 kartų per darbo pamainą |
suminis laikas |
5 h |
8 |
2. Krovinio įtakos įvertinimas
| Krovinys vyrams
|
Krovinys moterims
|
Krovinio įtaka |
||
|
|
< 10 kg |
|
< 5 kg |
1 |
| nuo 10 kg iki |
< 20 kg |
nuo 5 kg iki |
< 10 kg |
2 |
| nuo 20 kg iki |
< 30 kg |
nuo 10 kg iki |
< 15 kg |
4 |
| nuo 30 kg iki |
< 40 kg |
nuo 15 kg iki |
< 25 kg |
7 |
|
|
³ 40 kg |
|
³ 25 kg |
10 |
| Darbo atlikimo sąlygų įvertinimas |
Darbo sąlygų įtaka |
| - geros ergonominės darbo sąlygos, t. y. pakankama darbo erdvė, lygios tvirtos grindys, |
0 |
| tinkama apšvieta, geras krovinio suėmimas |
|
| - ribota darbo erdvė (per mažas aukštis, plotas mažesnis kaip 1,5 m2) |
1 |
| - ribotas pozos stabilumas (nelygios, minkštos, slidžios, nuožulnios grindys) |
|
3. Krovinių kėlimo rankomis įvertinimas
Šiai veiklai turinčų įtakos veiksnių parametrai surašomi į žemiau pateiktą diagramą ir apskaičiuojamas rizikos indeksas.
(žiūrėti „Valstybės žinių „ Nr. 79, 60 psl.)
|
|
Krovinio įtaka |
|
|
|
|
| + |
Pozos įtaka |
|
|
|
|
| + |
Darbo sąlygų įtaka |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| = |
Suma |
X |
Laiko įtaka |
= |
Rizikos indeksas |
Naudojantis apskaičiuotu rizikos indeksu ir žemiau pateikta lentele, įvertinamas darbo sunkumas. Manoma, kad raumenų ir kaulų sistemos perkrovos rizika didėja, didėjant rizikos indeksui. Dėl asmeninės darbo technikos ir fizinių sugebėjimų tarp lentelėje pateiktų rizikos zonų nėra ryškių ribų. Čia pateiktas rizikos įvertinimas yra rekomendacinis. Išsamesniam analizavimui reikalingos ergonomikos eksperto žinios.
| Rizikos |
Rizikos |
Rizikos aprašymas |
| zona |
indeksas |
|
|
|
|
|
| 1 |
< 10 |
Maža apkrova, pavojus sveikatai dėl fizinės perkrovos vargu ar įvyks |
|
|
|
|
| 2 |
10 < 25 |
Padidėjusi apkrova, perkrova yra galima labiau pažeidžiamiems asmenims |
|
|
|
Šiai žmonių grupei tikslinga perprojektuoti darbo vietą. |
|
|
|
|
| 3 |
25 < 50 |
Stipriai padidėjusi apkrova, galima fizinė perkrova kitiems asmenims. |
|
|
|
Šiuo atveju rekomenduojama perprojektuoti darbo vietą. |
|
|
|
|
| 4 |
³ 50 |
Didelė apkrova, tikėtina fizinė perkrova. Būtina nedelsiant perprojektuoti darbo vietą. |
Pastabos:
1. Pagal rizikos aprašymą labiau pažeidžiami asmenys yra asmenys, vyresni kaip 40 metų arba jaunesni kaip 21 metų, arba asmenys, kenčiantys dėl ligos.
C.3. Rekomenduojamos krovinio svorio ribos apskaičiavimo metodika
Žemiau pateikiama Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio profesinės sveikatos ir saugos instituto rekomenduojamos krovinio svorio ribos apskaičiavimo metodika.
RKSR £ AK ×·HD·× VD × KD ×·AD ×·DD × PD,
čia AK – apkrovos konstanta lygi 23 kg;
HD – krovinio horizontalumo daugiklis lygus 25/H, čia H – horizontalus atstumas nuo krovinio paėmimo centro iki kulkšnių centro. Šis atstumas kinta nuo 25 cm iki 65 cm (žr. C.3.1 pav.);
VD – krovinio vertikalumo daugiklis lygus (1 – 0,003/V – 75), čia V – vertikalus atstumas nuo grindų iki paėmimo centro (žr. C.3.1 pav.);
KD – krovinio kėlimo daugiklis lygus (0,82 + 4,5/D), čia D – vertikalus krovinio atstumas nuo pirminės padėties iki paskyrimo vietos (žr. C.3.1 pav.);
AD – krovinio asimetrijos daugiklis lygus (1 – 0,0032 A), čia A – asimetrijos kampas (žr. C.3.2 pav.), matuojamas laipsniais;
DD – krovinio kėlimo dažnio daugiklis, pasirenkamas 1 lentelėje;
PD – krovinio paėmimo daugiklis, parenkamas 2 lentelėje.
2. Kėlimo indeksas (KI) nesudėtingai įvertina persitempimo pavojų, atliekant krovinių kėlimo rankomis darbą:
| KI = |
L |
, |
| RKSR |
čia L – keliamo krovinio svoris kilogramais. Ergonomikos literatūroje nurodoma, kad kėlimo indeksas neturėtų viršyti 3,0, nes daugeliui asmenų grėstų didelė rizika.
Tuomet keliamo rankomis krovinio didžiausias leidžiamas svoris (DLS) yra:
C.4. Darbo ir poilsio ciklo keliant krovinius rankomis apskaičiavimas
Darbo ir poilsio ciklui keliant krovinius rankomis apskaičiuoti galima taikyti tą pačią metodiką kaip ir bet kuriam darbui.
Bet kuriam darbui reikalingas suminis poilsio laikas gali būti apskaičiuotas pagal formulę:
| R = |
T (K - S) , |
, |
| K – 1.5 |
čia R – reikalingas poilsio laikas min,
T – suminis darbo laikas min,
K – vidutinis energijos suvartojimas darbui atlikti kcal/min (W. E. Woodson, B. Tillman, P. Tillman (1991). Human Factors Design Handbook. Information and Guidelines for the Design of Systems, Facilities, Equipment, and Products for Human Use. Second edition, McGrow-Hill, Inc., New York.);
S – rekomenduojamas energijos suvartojimas, kuris literatūros duomenimis galėtų būti lygus 4 kcal/min.
____________