LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ FIZIKINIŲ CHEMINIŲ SAVYBIŲ TYRIMO METODŲ PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 14 d. Nr. V-365

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987) 6 straipsnio 2 dalimi, Cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai, savybių tyrimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 762/556 (Žin., 2001, Nr. 3-60) 11.1 punktu, ir įgyvendindamas 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo 67/548/EEB, 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo reikalavimus:

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. A3 metodą: Santykinis tankis;

1.2. A9 metodą: Pliūpsnio temperatūra;

1.3. A10 metodą: Kietųjų medžiagų degumas;

1.4. A12 metodą: Degumas dėl sąlyčio su vandeniu.

2. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu

Nr. V-365

A3 metodas: Santykinis tankis

Šis metodas remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo vadovo (OECD Guidelines for Testing of Chemicals) metodu [11]. Pagrindiniai principai pateikti [12] nuorodoje.

I. Bendrosios nuostatos

1. Įvadas. Santykinio tankio nustatymo metodai taikomi tiriant skystąsias ir kietąsias medžiagas nepriklausomai nuo jų grynumo. Taikytini metodai parenkami pagal šio metodo 1 lentelę.

1 lentelė. Santykinio tankio nustatymo metodai

Matavimo būdas	Tankis		Didžiausia galima dinaminė klampa	Standartai
	Kietosios medžiagos	Skystosios medžiagos
Hidrometrija	+		5 Pa s	ISO 387 ISO 649-2 NF T 20-050
Hidrostatinis balansas a) kietosios medžiagos b) skystosios medžiagos	+	+	5 Pa s	ISO 1183 (A)
				ISO 901
				ISO 758
Panardinto kūno metodas	+	20 Pa s		DIN 53217
Piknometrija a) kietosios medžiagos b) skystosios medžiagos	+	+	500 Pa s	ISO 3507 ISO 1183 (B) NF T 20-053 ISO 758
Oro lyginamoji piknometrija	+			DIN 55990/3 DIN 53243
Osciliacinė densimetrija		+	5 Pa s	-

2. Apibrėžimai ir vienetai

2.1. Skystųjų ir kietųjų medžiagų santykinis tankis D420 yra tam tikro tiriamosios medžiagos tūrio masės, esant 20 °C, ir tokio paties tūrio vandens masės, esant 4 °C temperatūrai, santykis. Santykinis tankis yra bedimensinis.

2.2. Medžiagos tankis (ρ) yra masės (m) ir tūrio (v) dalmuo. Tankis SI vienetais išreiškiamas kg/m³.

3. Pamatinės medžiagos. Tiriant naują medžiagą ne visada būtina naudoti pamatines medžiagas [11, 13]. Pagrindinis pamatinių medžiagų naudojimo tikslas yra periodiškai patikrinti metodo kokybę ir užtikrinti gautų rezultatų palyginamumą su kitais metodais gautų tyrimų duomenimis.

4. Bandymo metodo principas

4.1. Naudojamos keturios bandymų metodų klasės:

4.1.1. plūdrumo metodai;

4.1.2. skystųjų medžiagų hidrometrija; greitai ir tiksliai medžiagos tankis gali būti nustatytas plūdriaisiais hidrometrais. Tankis nustatomas pagal hidrometro skalę, atsižvelgiant į jo pasinėrimo gylį;

4.1.3. kietųjų ir skystųjų medžiagų hidrostatinis balansas:

4.1.3.1. medžiagos tankis nustatomas pagal jos svorio ore ir tinkamame skystyje (pvz., vandenyje) skirtumą;

4.1.3.2. nustatytas kietųjų medžiagų tankis taikytinas tik tirtam bandiniui. Nustatant skystųjų medžiagų tankį, žinomo tūrio medžiaga iš pradžių pasveriama ore, po to skystyje;

4.1.3. skystųjų medžiagų panardinto kūno metodas [14]. Medžiagos tankis nustatomas pagal žinomo tūrio kūno svorio prieš panardinant ir panardinus į tiriamąją medžiagą skirtumą.

4.2. Piknometrija. Kietųjų ir skystųjų medžiagų tankis nustatomas žinomo tūrio įvairios konstrukcijos piknometrais. Medžiagos tankis apskaičiuojamas pagal tuščio ir užpildyto žinomo tūrio piknometro svorio skirtumą.

4.3. Kietųjų medžiagų oro lyginamoji piknometrija. Bet kokios konsistencijos kietosios medžiagos tankis matuojamas dujų lyginamuoju piknometru kambario temperatūroje. Medžiagos tūris matuojamas ore arba inertinėse dujose įvairaus tūrio graduotais cilindrais. Išmatavus tūrį, medžiaga pasveriama ir apskaičiuojamas jos tankis.

4.4. Osciliacinė densimetrija [15, 16, 17]. Skystosios medžiagos tankį galima išmatuoti osciliaciniu densitometru. U formos vamzdelio mechaninis osciliatorius kratomas osciliatoriaus rezonansiniu dažniu, kuris priklauso nuo masės. Įdėjus tiriamosios medžiagos, pakinta osciliatoriaus rezonansinis dažnis. Aparatą būtina kalibruoti dviem žinomo tankio skysčiais; rekomenduojama, kad vieno jų tankis būtų didesnis, kito – mažesnis už tiriamosios medžiagos tankį.

5. Kokybės kriterijai. Įvairių metodų parinkimo kriterijai nurodyti šio metodo įvade.

6. Bandymo metodo aprašymas

6.1. Bandymai turi būti atliekami esant 20 oC temperatūrai ne mažiau kaip du kartus.

6.2. Papildomose nuorodose išvardytuose standartuose nurodyti papildomi techniniai duomenys, į kuriuos būtina atsižvelgti atliekant atitinkamą bandymą.

II. Duomenys

7. Žiūrėti: šio metodo įvadą ir papildomose nuorodose nurodytus standartus.

III. Ataskaitos pateikimas

8. Bandymo protokole, jeigu įmanoma, pateikiama tokia informacija:

8.1. taikytas metodas;

8.2. tiksli medžiagos specifikacija (grynumas ir priemaišos) ir gryninimo procedūra (jei atlikta).

9. Santykinis tankis turi būti pateiktas, kaip nurodyta šio metodo 1.2 punkte kartu nurodant tirtos medžiagos agregatinę būklę.

10. Būtina pateikti visus (įskaitant priemaišų ir agregatinės būklės) duomenis, reikalingus duomenims interpretuoti.

IV. Nuorodos

11. EBPO, Paryžius, 1981, 109 tyrimo metodas, galutinis Tarybos nutarimas C(81) 30.

12. Weissberger R., Organinės chemijos technika. Organinės chemijos fiziniai metodai, 3 leidimas, IV skyrius, Interscience Publ., Niujorkas, 1959, I t., 1d.

13. IUPAC. Rekomenduojamos pamatinės medžiagos fizikinėms cheminėms savybėms nustatyti. Grynoji ir taikomoji chemija, 1976, 48 t., 508.

14. Wagenbreth H., Panardinto kūno metodas skystosios medžiagos tankiui nustatyti, Techniniai matavimai, 1979, 11 t., 427-430.

15. Leopold H., Skystosios medžiagos osciliacinės densimetrijos matavimai, Elektronika, 1970, 19 t., 297-302.

16. Baumgarten D., Supakuotų gaminių tūrio matavimai. Skystųjų medžiagų tankio nustatymo būdai ir jų praktinis panaudojimas, 1975, 37, 717–726.

17. Riemann J., Osciliacinės densimetrijos metodų rinkinys alaus daryklų laboratorijoms, 1976, 9 t., 253-255.

V. Papildomos nuorodos

18. Plūdrumo metodai

18.1. Hidrometrija

18.1.1. DIN 12790, ISO 387 Hidrometras. Bendrosios instrukcijos.

18.1.2. DIN 12791 I d. Tankio hidrometrai. Konstrukcija, pritaikymas ir naudojimas.

18.1.3. II d. Tankio hidrometrai. Standartiniai dydžiai, ženklinimas.

18.1.4. III d. Naudojimas ir patikra.

18.1.5. ISO 649-2 Laboratoriniai indai. Bendrosios paskirties tankio hidrometrai.

18.1.6. NF T 20-050 Pramoninio naudojimo chemijos gaminiai. Skysčių tankio nustatymas. Aerometrijos metodas.

18.1.7. DIN 12793 Laboratoriniai indai. Bendrosios paskirties tankio hidrometrai. Hidrometrai intervalams nustatyti.

18.2. Hidrostatinis balansas

18.2.1. Kietosios medžiagos.

18.2.1.1. ISO 1183 A metodas. Plastmasių, išskyrus akytąsias, tankio ir santykinio tankio nustatymo metodai.

18.2.1.2. NF T 20-049 Pramoninio naudojimo chemijos gaminiai. Kietųjų medžiagų, išskyrus miltelius ir akytąsias medžiagas, tankio nustatymas. Hidrostatinio balanso metodas.

18.2.1.3. ASTM-D-792 Plastmasių specifinio sunkio ir tankio nustatymas išstūmimu.

18.2.1.4. DIN 53479 Plastmasių ir elastomerų tyrimai. Tankio nustatymas.

18.2.2. Skystosios medžiagos.

18.2.2.1. ISO 901 ISO 758

18.2.2.2. DIN 51757 Mineralinių alyvų ir panašių medžiagų tyrimas. Tankio nustatymas.

18.2.2.3. ASTM D 941-55, ASTM D 1296-67 ir ASTM D 1481-62.

18.2.2.4. ASTM D 1298 Žalios naftos ir skystųjų naftos produktų tankio, specifinio ar API tankio nustatymas hidrometrijos metodu.

18.2.2.5. BS 4714 Žalios naftos ir skystųjų naftos produktų tankio, specifinio ar API tankio nustatymas hidrometrijos metodu.

18.3. Panardinto kūno metodas. DIN 53217 Dažų, lakų ir panašių dangų tyrimas. Tankio nustatymas. Panardinto kūno metodas.

19. Piknometrija

19.1. Skystosios medžiagos

19.1.1. ISO 3507 Piknometrai.

19.1.2 ISO 758 Skysti chemijos produktai. Tankio nustatymas esant 20 oC.

19.1.3. DIN 12797 Gay-Lussac piknometras (nelakiesiems ir mažai klampiems skysčiams).

19.1.4. DIN 12798 Lipkin piknometras (skysčiams, kurių kinematinė klampa mažesnė kaip 100. 10⁶ m² s-¹ esant 15 oC).

19.1.5. DIN 12800 Sprengel piknometras (skysčiams pagal DIN 12798).

19.1.6. DIN 12801 Reischauer piknometras (skysčiams, kurių kinematinė klampa mažesnė kaip 100. 106 m2 s-1 esant 20 oC, ypač taikytinas angliavandeniliams ir vandeniniams tirpalams bei skysčiams su didesniu garų slėgiu, apytiksliai 1 baro esant 90 oC).

19.1.7. DIN 12806 Hubbard piknometras (visų tipų klampiems skysčiams, kurių nedidelis garų slėgis, ypač taikytinas dažams, lakams ir bitumui).

19.1.8. DIN 12807 Bingham piknometras (skysčiams pagal DIN 12801).

19.1.9. DIN 12808 Jaulmes piknometras (ypač taikytinas etanolio ir vandens mišiniams).

19.1.10. DIN 12809 Piknometras su pritrintu termometru ir šoniniu kapiliaru (mažai klampiems skysčiams).

19.1.11. DIN 53217 Dažų, lakų ir panašių produktų tyrimas. Tankio nustatymas piknometru.

19.1.12. DIN 51757 7 punktas. Mineralinių alyvų ir panašių medžiagų tyrimai. Tankio nustatymas.

19.1.13. ASTM D 297 15 dalis. Gumos produktai. Cheminė analizė.

19.1.14. ASTM D 2111 C metodas. Halogeninti organiniai junginiai.

19.1.15. BS 4699 Naftos produktų specifinio sunkio ir tankio nustatymo metodas (graduoto dviejų kapiliarų piknometro metodas).

19.1.16. BS 5903 Naftos produktų santykinio tankio ir tankio nustatymo fiksuotų kapiliarų piknometru metodas.

19.2. Kietosios medžiagos

19.2.1. ISO 1183 B metodas. Plastmasių, išskyrus akytąsias, tankio nustatymo metodai.

19.2.2. NF T 20-053 Pramoninio naudojimo chemijos gaminiai. Kietųjų medžiagų miltelių ir skysčių tankio nustatymas. Piknometrijos metodas.

19.2.3. DIN 19683 Dirvožemio tankio nustatymas.

20. Oro lyginamoji piknometrija

20.1. DIN 55990 3 dalis. Dažų ir kitų dangų tyrimas. Lako milteliai. Tankio nustatymas.

20.2. DIN 53243 Dažančios medžiagos. Chlorinti polimerai. Nustatymas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu

Nr. V-365

A9 metodas: pliūpsnio temperatūra

I. Bendrosios nuostatos

1. Įvadas

1.1. Prieš atliekant bandymą, naudinga turėti tiriamosios medžiagos degumo duomenis. Metodas taikomas tiriant skystąsias medžiagas, kurių garus galima padegti. Konkretūs metodai tinka nustatyti tik juose nurodytiems pliūpsnio temperatūrų intervalams.

1.2. Pasirenkant konkretų metodą, turi būti atsižvelgta į tiriamosios medžiagos cheminės reakcijos su bandymo priemonėmis galimybę.

2. Apibrėžimai ir vienetai

2.1. Pliūpsnio temperatūra yra mažiausia, perskaičiuota 101,325 kPa slėgiui, temperatūra, kuriai esant dėl tiriamosios medžiagos garavimo bandymo inde susirenka tiek garų, kad susidaro degus garų ir oro mišinys.

2.2. Vienetai: oC

2.3. t = T – 273,15 (t matuojama oC, T matuojama K)

3. Pamatinės medžiagos. Tiriant naują medžiagą ne visada būtina naudoti pamatines medžiagas. Pagrindinis pamatinių medžiagų naudojimo tikslas yra periodiškai patikrinti metodo kokybę ir užtikrinti gautų rezultatų palyginamumą su kitais metodais gautais tyrimų duomenimis.

4. Bandymo metodo principas. Tiriamoji medžiaga supilama į indą ir kaitinama iki konkrečiame metode nurodytos temperatūros. Kaitinimo metu periodiškai bandoma padegti garų ir oro mišinį.

5. Kokybės kriterijai:

5.1. pakartojamumas. Duomenų skirtumai priklauso nuo pliūpsnio temperatūros intervalo ir konkretaus metodo; didžiausias skirtumas neturi viršyti 2 oC;

5.2. jautrumas. Jautrumas priklauso nuo konkretaus metodo;

5.3. specifiškumas. Kai kuriais metodais galima nustatyti tik tam tikrus pliūpsnio temperatūrų intervalus arba tirti tik tam tikrų savybių (pvz., didelės klampos) medžiagas.

6. Bandymo metodo aprašymas:

6.1. pasiruošimas. Tiriamoji medžiaga įpilama į bandymo aparatą pagal 6.3.1 ir/ar 6.3.2 punktą. Siekiant užtikrinti saugą, rekomenduojama toksiškų ir didelės energijos medžiagų tyrimams parinkti metodą, kuriame bandinio tūris ne didesnis kaip 2 cm3;

6.2. bandymo sąlygos. Jei saugu, bandymo aparatas statomas tokioje vietoje, kur aplinkos oras nejuda;

6.3. darbo eiga:

6.3.1. balansinis metodas. Žiūrėti: ISO 1516, ISO 3680, ISO 1523, ISO 3679;

6.3.2. nebalansinis metodas:

6.3.2.1. Abel aparatas. Žiūrėti: BS 2000 170 d., NF M07-011, NF T66-009;

6.3.2.2. Abel-Pensky aparatas. Žiūrėti: EN 57, DIN 51755 (1) (temperatūroms nuo minus 5 iki plius 65 oC), DIN 51755 (2) (temperatūroms iki minus 5 oC), NF M07-036;

6.3.2.3. Tag aparatas. Žiūrėti: ASTM D 56;

6.3.2.4. Pensky-Martens apparatas. Žiūrėti: ISO 2719, EN 11, DIN 51758, ASTM D 93, BS 2000-34, NF M07-019.

6.3.3. Jei nebalansiniu metodu (6.3.2 punktas) nustatoma pliūpsnio temperatūra (0 ± 2) oC, (21 ± 2) oC arba (55 ± 2) oC, bandymas turi būti pakartotas balansiniu metodu naudojant tą patį aparatą. Medžiagos notifikavimui gali būti naudojami tik tie duomenys, kurie gauti pliūpsnio temperatūrą nustatyti įgalinančiais metodais.

6.3.4. Klampių skysčių, kurių sudėtyje yra tirpiklių (dažų, klijų ir pan.), pliūpsnio temperatūra nustatoma tik tam skirtais aparatais ir metodais, žiūrėti: ISO 3679, ISO 368O, ISO 1523, DIN 53213 (1).

II. Duomenys

7. Žiūrėti: šio metodo 6 punkte nurodytus standartus.

III. Ataskaitos pateikimas

8. Bandymo protokole, jeigu įmanoma, pateikiama tokia informacija:

8.1. tiksli medžiagos specifikacija (grynumas ir priemaišos);

8.2. taikytas metodas ir visi jo pakeitimai;

8.3. rezultatai ir visa papildoma informacija, reikalinga duomenims interpretuoti.

IV. Nuorodos

9. Nuorodų nėra.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu

Nr. V-365

A10 Metodas: Kietųjų medžiagų degumas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įvadas

1.1. Prieš atliekant bandymą naudinga turėti tiriamosios medžiagos sprogumo duomenis.

1.1.2. Metodas taikomas tiriant tik miltelių, granulių ar pastos formų kietąsias medžiagas.

1.1.3. Siekiant neklasifikuoti visų medžiagų, kurias galima uždegti, ypač degioms priskiriamos tik tos medžiagos, kurios dega greitai arba degimo būdas yra ypač pavojingas, jeigu jų degimo greitis viršija nustatytą ribą.

1.1.4. Kadangi degančius metalų miltelius labai sunku užgesinti, jų degumas yra ypač pavojingas. Metalų milteliai turi būti priskiriami labai degiems, jei per nustatytą laiką palaiko liepsnos plitimą.

1.2. Apibrėžimai ir vienetai. Degimo laikas sekundėmis.

1.3. Pamatinės medžiagos. Nėra.

1.4. Bandymo metodo principas. Iš tiriamosios medžiagos suformuojama nenutrūkstama apie 250 mm juosta. Įvadiniame bandyme juosta padegama dujiniu degikliu ir stebima, ar plinta liepsna ar rusenimas. Jei per nustatytą laiką liepsna ar rusenimas išplinta daugiau kaip 200 mm, atliekamas visas bandymas.

1.5. Kokybės kriterijai. Nėra.

1.6. Bandymo metodo principas

1.6.1. Įvadinis bandymas

1.6.1.1. Iš tiriamosios medžiagos suformuojama nenutrūkstama apie 250 mm ilgio, 200 mm pločio ir 10 mm storio juosta. Juosta formuojama ant nedegaus neporėto mažai laidaus šilumai pagrindo.

1.6.1.2. Dujinio degiklio (ne mažesnio kaip 5 mm skersmens) liepsna nukreipiama į vieną juostos galą ir laikoma, kol tiriamoji medžiaga užsidegs, bet ne ilgiau kaip 2 min. (kai tiriamoji medžiaga yra metalų ar metalų junginių milteliai – ne ilgiau kaip 5 min.). Stebima, ar degimas pasklinda bent 200 mm per 4 min. (metalų miltelių – per 40 min.). Jei tiriamoji medžiaga neužsidega arba degimas ar rusenimas per nustatytą laiką nepasklinda bent 200 mm, medžiaga nepriskiriama labai degioms ir toliau netiriama. Jei degimas ar rusenimas per nustatytą laiką pasklinda 200 mm ar daugiau, medžiaga tiriama toliau.

1.6.2. Degimo greičio nustatymo bandymas

1.6.2.1. Pasiruošimas

1.6.2.1.1. Bandinys (milteliai ar granulės) supilami į 250 mm ilgio aliumininį lovelį. Lovelio šonuose pritaisomi du metaliniai kampuočiai, kurių kraštai 2 mm iškilę virš lovelio. Lovelis su pritaisytais kampuočiais 3 kartus iš 2 cm aukščio numetamas ant kieto paviršiaus, po to, jei reikia, tiriamosios medžiagos pripilama dar. Po to metaliniai kampuočiai nuimami, tiriamosios medžiagos perteklius nubraukiamas, ant lovelio viršaus uždedamas nedegios neporėtos mažai laidžios šilumai medžiagos lakštas, viskas apverčiama ir lovelis nuimamas. Aliumininio lovelio forma ir matmenys pateikti 1 piešinyje.

1.6.2.1.2. Pastos formos medžiaga suformuojama į 250 mm ilgio apie 1 cm2 skerspjūvio ploto ritinį ir padedama ant nedegios neporėtos mažai laidžios šilumai medžiagos lakšto.

1.6.2.2. Bandymo sąlygos. Tiriant jautrias drėgmei medžiagas, bandymas atliekamas iškart išėmus jas iš pakuotės.

1.6.2.3. Darbo eiga

1.6.2.3.1. Paruoštas bandinys dedamas į traukos spintą skersai oro judėjimo krypties.

1.6.2.3.2. Oro trauka turi būti pakankama, kad dūmai neplūstų iš traukos spintos. Aplink bandinį pastatomi skersvėjo ekranai.

1.6.2.3.3. Bandinio galas padegamas dujiniu degikliu, kurio skersmuo ne mažesnis kaip 5 mm. Nudegus 80 mm bandinio, išmatuojamas laikas, per kurį sudega kiti 100 mm bandinio. Bandymas kartojamas 6 kartus, kiekvieną kartą bandinį dedant ant švaraus šalto lakšto.

II. Duomenys

2. Vertinami įvadinio bandymo (1.6.1 punktas) duomenys ir degimo greičio nustatymo bandymu (1.6.2 punktas) nustatyta trumpiausia degimo trukmė.

III. Ataskaitos pateikimas

3. Bandymo protokolas. Bandymo protokole, jeigu įmanoma, pateikiama tokia informacija:

3.1. tiksli medžiagos specifikacija (grynumas ir priemaišos);

3.2. medžiagos aprašymas, įskaitant fizines savybes ir drėgnumą;

3.1.3. įvadinio bandymo duomenys ir, jei atliktas degimo greičio nustatymo bandymas, degimo greitis;

3.1.4. visa papildoma informacija, reikalinga duomenims interpretuoti.

4. Duomenų interpretacija. Miltelių, granulių ar pastos formų kietosios medžiagos priskiriamos labai degioms, jeigu degimo greičio nustatymo bandymu (1.6.2 punktas) nustatyta degimo trukmė mažesnė kaip 45 sek. Metalų ir metalų junginių milteliai priskiriami labai degiems, jeigu juos galima padegti ir liepsna ar rusenimas išplinta per visą bandinį ne ilgiau kaip per 10 min.

IV. Nuorodos

5. NF T 20-042 (SEPT 85). Pramoninio naudojimo chemijos produktai. Kietųjų medžiagų degumo nustatymas.

______________

1 piešinys. Aliumininis lovelis bandiniui

paruošti (matmenys nurodyti milimetrais,

šablono ilgis 250 mm)

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu

Nr. V-365

A12 Metodas: Degumas dėl sąlyčio su vandeniu

I. Bendrosios nuostatos

1. Įvadas

1.1. Šis bandymo metodas turi būti taikomas nustatant, ar dėl medžiagos sąlyčio su vandeniu arba drėgnu oru gali susidaryti pavojingi dujų kiekiai ar ypač degios dujos.

1.2. Bandymo metodas taikytinas kietosioms ir skystosioms medžiagoms. Šis metodas netaikytinas medžiagoms, kurios užsidega nuo sąlyčio su oru.

2. Apibrėžimai ir vienetai. Ypač degios medžiagos: medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu arba drėgnu oru išskiria ne mažiau kaip 1 l/kg per val. ypač degių dujų.

3. Bandymo metodo principas. Medžiaga bandoma nuosekliais etapais. Bandymas baigiamas užsidegus dujoms. Jeigu žinoma, kad medžiaga su vandeniu nereaguoja audringai, iškart pereinama prie 4 etapo (3.4 punktas).

3.1. 1 etapas. Tiriamoji medžiaga įdedama į indą su distiliuotu vandeniu ir stebima, ar užsidega išsiskiriančios dujos.

3.2. 2 etapas. Tiriamoji medžiaga uždedama ant filtrinio popieriaus, plūduriuojančio inde su distiliuotu vandeniu ir stebima, ar užsidega išsiskiriančios dujos. Filtrinis popierius tik prilaiko medžiagą vienoje vietoje, kad padidintų užsidegimo galimybę.

3.3. 3 etapas. Iš tiriamosios medžiagos suformuojama apie 2 cm aukščio ir 3 cm skersmens rietuvė. Ant jos užlašinami keli lašai vandens ir stebima, ar užsidega išsiskiriančios dujos.

3.4. 4 etapas. Tiriamoji medžiaga sumaišoma su distiliuotu vandeniu ir 7 valandas kas valandą matuojamas išsiskiriančių dujų tūris.

4. Pamatinės medžiagos. Nėra.

5. Kokybės kriterijai. Nenustatyti.

6. Bandymo metodo aprašymas.

6.1. 1 etapas

6.1.1. Bandymo sąlygos. Bandymas atliekamas kambario temperatūroje (apie 20 °C).

6.1.2. Darbo eiga. Nedidelis tiriamosios medžiagos kiekis (apie 2 mm skersmens) įdedamas į indą su distiliuotu vandeniu. Stebima, ar išsiskiria kokios nors dujos ir ar dujos užsidega. Jeigu dujos užsidega, bandymas nutraukiamas, medžiaga priskiriama pavojingoms.

6.2. 2 etapas

6.2.1. Priemonės. Plūduriuojantis filtrinis popierius distiliuoto vandens paviršiuje. Vanduo įpilamas į patogų apie 100 mm skersmens indą, kad būtų užtikrintas pakankamas garavimo paviršius.

6.2.2. Bandymo sąlygos. Bandymas atliekamas kambario temperatūroje (apie 20 °C).

6.2.3. Darbo eiga. Nedidelis tiriamosios medžiagos kiekis (apie 2 mm skersmens) padedamas ant filtrinio popieriaus vidurio. Stebima, ar išsiskiria kokios nors dujos ir ar dujos užsidega. Jeigu dujos užsidega, bandymas nutraukiamas, medžiaga priskiriama pavojingoms.

6.3. 3 etapas

6.3.1. Bandymo sąlygos. Bandymas atliekamas kambario temperatūroje (apie 20 °C).

6.3.2. Darbo eiga. Iš tiriamosios medžiagos suformuojama apie 2 cm aukščio ir 3 cm skersmens rietuvė su įduba viršuje. Į įdubą įlašinami keli lašai vandens ir stebima, ar išsiskiria kokios nors dujos ir ar dujos užsidega. Jeigu dujos užsidega, bandymas nutraukiamas, medžiaga priskiriama pavojingoms.

6.4. 4 etapas

6.4.1. Priemonės. Naudojamas aparatas parodytas 1 piešinyje.

6.4.2. Bandymo sąlygos. Patikrinama, ar tiriamosios medžiagos pakuotėje yra miltelių, kurių dalelių skersmuo mažesnis kaip 500 µm. Jeigu milteliai sudaro daugiau kaip 1 % tiriamosios medžiagos tūrio arba jeigu bandinys yra purus, tai prieš bandymą visa tiriamoji medžiaga sugrūdama į miltelius; kitais atvejais medžiaga bandoma tokia, kokia gauta. Bandymas atliekamas kambario temperatūroje (apie 20 °C) 1 atmosferos slėgyje.

6.4.3. Darbo eiga

6.4.3.1. Į 1 piešinyje parodyto aparato konusinę kolbą įdedama 10 g tiriamosios medžiagos; į lašintuvą įpilama 10–20 ml vandens. Išsiskiriančių dujų tūrį galima matuoti bet kokiu tinkamu būdu. Laikas pradedamas matuoti atsukus lašintuvo čiaupą (kad vanduo sulašėtų į konusinę kolbą). Dujų išsiskyrimas matuojamas 7 valandas kas valandą. Jeigu dujų išsiskyrimo greitis yra nepastovus arba didėja, tai išsiskiriančių dujų tūris matuojamas ilgesnį laiką (iki 5 dienų). Bandymas nutraukiamas bent vienu matavimu nustačius, kad dujos išsiskiria greičiau kaip 1 l/kg per val. Šis etapas atliekamas tris kartus.

6.4.3.2. Jei dujų cheminė sudėtis nežinoma, ji turi būti ištirta. Kai dujas sudaro ypač degūs komponentai ir nežinoma, ar visos dujos yra ypač degios, tokio paties mišinio degumas turi būti nustatytas dujų degumo tyrimo metodu.

II. Duomenys

7. Medžiaga priskiriama pavojingoms, jeigu pasitvirtina bent vienas iš žemiau išdėstytų punktų:

7.1. išsiskyrusios dujos užsidega bent vienu bandymo etapu;

7.2. degių dujų išsiskyrimo greitis didesnis kaip 1 l/kg per val.

III. Ataskaitos pateikimas

8. Bandymo protokole, jeigu įmanoma, pateikiama tokia informacija:

8.1. tiksli medžiagos specifikacija (grynumas ir priemaišos);

8.2. smulkus medžiagos paruošimo aprašymas;

8.3. visų atliktų bandymo etapų rezultatai;

8.4. išsiskyrusių dujų cheminė sudėtis;

8.5. dujų išsiskyrimo greitis, jeigu buvo atliktas bandymo 4 etapas (6.4 punktas);

8.6. visa papildoma informacija, reikalinga duomenims interpretuoti.

IV. Nuorodos

9. Pavojingų krovinių transportavimo rekomendacijos. Tyrimų kriterijai, 1990, Jungtinės Tautos, Niujorkas.

10. NF T 20-040 (SEPT 85). Pramoninio naudojimo chemijos produktai. Dujų, gautų hidrolizuojant kietąsias ir skystąsias medžiagas, degumo nustatymas.

______________

1 piešinys

Šio metodo 4 etape (6.4 punktas) naudojamas

Aparatas

______________