LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL FINANSINĖS GRUPĖS ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO IR JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 7 d. Nr. 153
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 57–59 straipsniais bei įgyvendindama 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisykles (pridedamos).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos banko valdybos 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 125-4530) 1 punktą;
2.2. Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 145 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 139-5090).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 153
FINANSINĖS GRUPĖS ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO IR JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis dokumentas parengtas vadovaujantis 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), 1983 m. birželio 13 d. Septintąja Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 58), 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymu (toliau – Bankų įstatymas), Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais bei Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintais Pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
3. Konsoliduojantysis bankas:
3.2. finansinei grupei priklausantis bankas, jei patronuojanti finansinėje grupėje yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė;
4. Kontroliuojamoji įmonė – finansų įstaiga, įskaitant ir Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme apibrėžtas valdymo įmones (toliau – finansų įstaiga) ar draudimo įmonė, kuriose patronuojantis bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiose taisyklėse kontroliuojamąja įmone laikoma ir ta įmonė, kuri yra valdoma bendrai, remiantis sudarytomis sutartimis ar steigimo dokumentuose esamomis nuostatomis, arba jos ir patronuojančio banko ar finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dauguma administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys.
5. Bendrai kontroliuojama įmonė – finansų įstaiga ar draudimo įmonė, kurios ekonomine, veiklą arba turtą pagal sutartį kontroliuoja dvi ar daugiau sutarties šalių (toliau – dalininkai).
6. Banko veiklą papildančias paslaugas teikianti įmonė – įmonė, suprantama kaip Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme apibrėžta kredito įstaigos veiklą papildančias paslaugas teikianti įmonė.
7. Pilnas konsolidavimas – konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų sujungimas (100 proc.), kai sudedami turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno, nuostolio straipsniai ir eliminuojamos finansinės grupės narių tarpusavio turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolio sumos.
8. Proporcinis konsolidavimas – vieno bendrai kontroliuojamos įmonės dalininko turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsnių bendrai kontroliuojamoje įmonėje dalies ir panašių kito dalininko finansinės atskaitomybės straipsnių sudėjimas.
9. Nuosavybės metodas – metodas, kai investicija į įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis apskaitoje įrašoma nurodant įsigijimo išlaidas, po to jos apskaitinė vertė padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodyti po įsigijimo datos susidariusią pelno ar nuostolio dalį, t. y. kiekvieną ataskaitine, dieną pridedamas konsoliduojančiajam bankui tenkantis įmonės pelnas arba atimami nuostoliai.
10. Dalinis konsolidavimas – ne visos finansinės grupės, o atskirų tos grupės narių finansinių ataskaitų sujungimas.
11. Patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje – kredito įstaiga, turinti kontroliuojamąją įmonę – kredito įstaigą arba finansų įmonę – arba dalyvaujanti valdant šios įstaigos arba įmonės kapitalą, kuri pati nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kontroliuojama įmonė.
12. Patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje – finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kontroliuojama įmonė.
13. ES patronuojanti kredito įstaiga – patronuojanti kredito įstaiga Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kontroliuojama įmonė.
14. ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kontroliuojama įmonė.
III. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RENGIMO SĄLYGOS IR BŪDAI
17. Konsoliduojantysis bankas privalo parengti finansinės grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, esant tokioms sąlygoms:
17.1. Kai patronuojantis bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja įmones, finansinės ataskaitos konsoliduojamos pilnai.
17.2. Kai patronuojantis bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kartu su kitais dalininkais bendrai kontroliuoja įmones, finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant proporcinio konsolidavimo metodą.
18. Konsoliduojantysis bankas finansines ataskaitas konsoliduoja taikydamas nuosavybės metodą ir tuomet kai:
18.1. patronuojantis bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė turi reikšmingos įtakos (atstovauja įmonės valdymo organuose, dalyvauja nustatant įmonės ekonominės veiklos politiką) vienai ar kelioms įmonėms, tačiau nedalyvauja valdant šių įmonių kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių;
18.2. patronuojantis bankas arba finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kartu su viena ar keliomis finansų įstaigomis arba draudimo įmonėmis priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose;
IV. IŠIMTYS, KAI KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS NERENGIAMOS IR NEVYKDOMA JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA
19. Finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos ir jungtinė (konsoliduota) priežiūra nevykdoma:
19.1. kai kontrolė yra laikina, nes kontroliuojamosios įmonės kapitalo dalis buvo įsigyta ir laikoma siekiant perleisti;
19.2. kai kontroliuojamoji įmonė, priklausanti ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, veikia su reikšmingais apribojimais, kurie sudaro kliūčių konsoliduojančiajam bankui perduoti ataskaitoms konsoliduoti reikalingą informaciją, o turtui, įsipareigojimams, nuosavybei, pajamoms ir išlaidoms – judėti tarp finansinės grupės narių;
19.3. kai kontroliuojamosios įmonės turtas sudaro ne daugiau kaip 1 proc. konsoliduojančiojo banko turto;
19.4. kai įmonės, kurių finansines ataskaitas reikėtų konsoliduoti, yra nereikšmingos vykdant kredito įstaigų priežiūrą;
V. FINANSINIŲ IR PRIEŽIŪRAI SKIRTŲ ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMAS
21. Konsoliduojantysis bankas Lietuvos bankui pateikia tokias finansinės grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas:
22. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pagrindu sudaromos finansinės grupės konsoliduotosios priežiūrai skirtos ataskaitos:
VI. KONSOLIDUOTŲJŲ METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PUBLIKAVIMAS
24. Patronuojantis bankas, kontroliuojantis įmones arba dalyvaujantis valdant jų kapitalą, turi parengti ir Lietuvos banko nustatyta tvarka paskelbti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Šios ataskaitos turi būti patikrintos nepriklausomo auditoriaus.
25. Publikuojamas metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:
26. Publikuodamas metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojantis bankas laikosi įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
27. Aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija, susijusi su konsolidavimu:
27.1. priežastys, dėl kurių kontroliuojamųjų įmonių ataskaitos nekonsoliduojamos, šių įmonių bei patronuojančio banko ryšiai;
27.2. įmonių, kuriose patronuojantis bankas dalyvauja valdant kapitalą, centrinių būstinių adresai, banko turima įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis jose;
27.3. patronuojančio banko ir įmonių, kuriose bankas turi reikšmingą įtaką, centrinių būstinių adresai, tarpusavio ryšiai;
27.4. kontroliuojamosiose įmonėse taikomų apskaitos politikos ir apskaitos metodų aprašymas (jei yra kokių nors svarbių skirtumų);
VII. ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO PROCEDŪROS
28. Konsoliduojantysis bankas konsoliduotąsias ataskaitas privalo sudaryti pagal 17 punkte numatytas sąlygas nuo to laikotarpio, kai įmonės pradėtos kontroliuoti arba pradėta dalyvauti valdant jų kapitalą.
29. Finansinės ataskaitos, skirtos konsoliduoti, turi atitikti šiuos reikalavimus:
29.1. Konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos turi būti to paties ataskaitinio laikotarpio. Kai to padaryti nėra galimybių, konsoliduoti galima ir skirtingomis datomis parengtas ataskaitas, bet laikotarpis tarp ataskaitų parengimo datų negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Jei tuo laikotarpiu įvyksta kokių nors reikšmingų įvykių, konsoliduojamosios ataskaitos turi būti koreguojamos, kad nebūtų iškreipti finansinės grupės rezultatai.
29.2. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos vadovaujantis vienodais tų pačių veiklos sričių apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo principais. Jei to padaryti neįmanoma, išimtiniais atvejais galima konsoliduoti ataskaitas, parengtas vadovaujantis skirtingais principais. Kiekvienas toks atvejis būtinai aprašomas ir paaiškinamas.
29.3. Kontroliuojamosios įmonės veiklos rezultatai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiami ne nuo metų pradžios, o nuo tos dienos, kai perimta tos įmonės kontrolė (įsigijimo datos). Analogiškai kontroliuojamosios įmonės perleidimo atveju – rezultatai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiami tik iki kontrolės perleidimo dienos.
30. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus kontroliuojamosios įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, nurodomas laikotarpio, kai įvyko minėtas pardavimas, konsoliduotojoje pelno (nuostolio) ataskaitoje.
31. Nuo to momento, kai netenkama teisės kontroliuoti įmonės, finansinės ataskaitos nekonsoliduojamos, o investicija į kapitalą turi būti įtraukta į apskaitą pagal TAS 39 „Finansinės priemonės: pripažinimas ir įvertinimas“.
32. Pagrindinės pilno konsolidavimo procedūros:
32.1. Eliminuojama konsoliduojančiojo banko investicijų į kiekvieną kontroliuojamąją įmonę ir kiekvienos kontroliuojamosios įmonės kapitalo dalies vertė.
32.2. Eliminuojami visi konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių tarpusavio turto, įsipareigojimų ir nuosavybės straipsniai.
32.3. Eliminuojamos visos konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių tarpusavio pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolių sumos.
32.4. Visas kitas konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių turtas ir įsipareigojimai eilutė po eilutės sumuojami, kad būtų sudarytas konsoliduotasis balansas.
32.5. Visos kitos konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolio sumos eilutė po eilutės sujungiamos (sumuojamos), kad būtų galima sudaryti konsoliduotąją pelno (nuostolio) ataskaitą.
33. Taikant proporcinio konsolidavimo metodą, įvertinama tai, kad yra bendrai kontroliuojama ekonominė veikla arba turtas, ir vieno dalininko turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsnių bendrai kontroliuojamoje įmonėje dalis, proporcinga valdomo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių daliai, eilutė po eilutės sudedama su kito dalininko panašiais straipsniais, arba dalininko finansinėse ataskaitose ji pateikiama kaip atskiros eilutės, tačiau turi būti apimama tik ta dalininko turto dalis, kuri yra bendrai kontroliuojama, ir įsipareigojimų dalis, už kurią jis yra bendrai atsakingas. Bendrai kontroliuojamos įmonės dalininko konsoliduotoji pelno (nuostolio) ataskaita apima jo pajamų ir sąnaudų dalį bendrai kontroliuojamoje įmonėje.
34. Taikant nuosavybės metodą, iš pradžių investicija į kapitalo dalis apskaitoje įrašoma nurodant įsigijimo išlaidas, po to jos apskaitinė vertė padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos susidariusią pelno ar nuostolio dalį, t. y. kiekvieną ataskaitinę datą konsoliduojančiam bankui tenkantis įmonės pelnas arba atimami nuostoliai.
VIII. JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA
35. Lietuvos bankas atlieka visos finansinės grupės jungtiną (konsoliduotą) priežiūrą, jei:
35.1. patronuojantis finansinėje grupėje yra Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas; arba
36. Jeigu patronuojantis finansinėje grupėje yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas, finansinės grupės jungtiną (konsoliduotą) priežiūrą vykdo priežiūros institucija, išdavusi leidimą veiklai tam bankui. Lietuvos bankas šiuo atveju vykdo atskirą arba iš dalies konsoliduotą tik finansinės grupės dalies, kurioje Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra patronuojantis, priežiūrą (t. y. banko, jo kontroliuojamųjų įmonių ir tokių įmonių, kuriose minėtas bankas dalyvauja valdant kapitalą). Lietuvos bankas dvišalio susitarimo pagrindu gali perduoti įgaliojimus atlikti atskirą arba iš dalies jungtiną (konsoliduotą) priežiūrą tos Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso patronuojantis užsienio bankas, priežiūros institucijai, jei to užsienio banko priežiūra atliekama taip, kad yra prisiimama atsakomybė ir už kontroliuojamo banko priežiūrą, atitinkančią Bankų įstatymo reikalavimus.
37. Jeigu patronuojanti finansinėje grupėje yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir toje finansų grupėje be Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių bankų yra ir užsienio bankų, licencijuotų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, už jungtiną (konsoliduotą) priežiūrą atsakinga priežiūros institucija nustatoma atsižvelgiant į tokius kriterijus:
37.1. Jeigu bankai, turintys leidimus veiklai dviejų arba kelių Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose, priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei valstybėje narėje arba tai pačiai ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, šių bankų jungtiną (konsoliduotą) priežiūrą vykdo tos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, priežiūros institucijos.
37.2. Jeigu bankai, turintys leidimus veiklai dviejų arba daugiau Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose, priklauso daugiau nei vienai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, o kiekvienoje iš šių valstybių yra bankas, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka banko, turinčio didžiausią bendrą balansą, priežiūros institucija.
37.3. Jeigu daugiau nei vienas bankas, turintis leidimą veiklai Europos Sąjungoje, priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, ir nei vienas iš šių bankų neturi leidimo veiklai toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdo priežiūros institucija, kuri išdavė leidimą veiklai bankui, turinčiam didžiausią bendrą balansą.
38. Lietuvos bankas ir kitos susijusios priežiūros institucijos bendro susitarimo pagrindu gali netaikyti už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakingos institucijos nustatymo kriterijų, nurodytų 37 punkte, jeigu jų taikymas būtų netinkamas, atsižvelgiant į bankus ir jų veiklos santykinę svarbą atskirose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tokiais atvejais, prieš priimant sprendimą dėl priežiūros institucijos, atsakingos už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, nustatymo, konsultuojamasi su ES patronuojančia kredito įstaiga ar ES patronuojančia finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove arba banku, turinčiu didžiausią bendrą balansą.
39. Jei Lietuvos bankas tampa atsakingas už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, jis praneša Komisijai apie visus susitarimus, sudarytus 38 punkte nurodytais atvejais.
40. Jei bankas priklauso finansinei grupei, kurią globoja (patronuoja) ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, Lietuvos bankas jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu prižiūri tik finansinės grupės dalį, kurią sudaro Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas, jo kontroliuojamos įmonės ir tokios įmonės, kuriose minėtas bankas dalyvauja valdant kapitalą.
41. Jungtinė (konsoliduota) finansinės grupės priežiūra vykdoma konsoliduotųjų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų pagrindu. Vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, taip pat atsižvelgiama ir į tokią finansinės grupės narių veiklą, kuri negali būti parodyta konsoliduotosiose ataskaitose (pvz., turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno bei nuostolio judėjimą tarp finansinės grupės narių).
42. Finansinėje grupėje turi būti sukurta tokia rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant patikimas apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo procedūras, kuri užtikrintų priėjimą prie visų tos finansinės grupės narių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingos konsoliduotosioms ataskaitoms sudaryti ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai vykdyti, ir atitiktų reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko teisės aktuose.
43. Kai patronuojanti grupėje yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, grupei priklausantys kontroliuojami bankai, pasinaudodami rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema bei apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo procedūromis, privalo stebėti, kontroliuoti ir įvertinti sandorius, vykdomus su patronuojančia mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove ir jos dukterinėmis įmonėmis. Lietuvos bankas taip pat reikalauja, kad kontroliuojami bankai teiktų informaciją apie jų požiūriu svarbius minėtus sandorius, išskyrus dideles pozicijas. Jeigu tokie sandoriai kelia grėsmę banko finansinei padėčiai, Lietuvos bankas gali imtis veiksmų ir taikyti poveikio priemones, numatytas Bankų įstatyme.
44. Kaip vykdomas kapitalo pakankamumo normatyvas, vertinama konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu, vadovaujantis Lietuvos banko teisės aktais. Finansinei grupei taikoma ta pati kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo tvarka ir toks pats normatyvo dydis kaip ir tos finansinės grupės konsoliduojančiajam bankui. Lietuvos bankas gali nustatyti skirtingą kapitalo pakankamumo normatyvo dydį atskiriems finansinės grupės bankams, atsižvelgdamas į tokius veiksnius:
44.2. rizikos pasiskirstymo finansinėje grupėje laipsnį, palyginti su atskirų šios grupės narių rizika;
45. Skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą konsoliduotų ataskaitų pagrindu, toliau nurodytos pozicijos pridedamos prie konsoliduotų nuosavų lėšų, jei jos yra neigiamos, arba atimamos iš jų, jei jos teigiamos:
45.3. valiutos perskaičiavimo skirtumai, susidarą konsoliduojant finansines ataskaitas, dėl užsienyje veikiančių įmonių kapitalo ir rezervų ar jų dalies perskaičiavimo funkcine valiuta;
46. Konsoliduotų ataskaitų pagrindu vertinant, kaip vykdomi kiti rizikos apribojimai, finansinei grupei taikoma ta pati apribojimų skaičiavimo tvarka ir tie patys jų dydžiai kaip ir konsoliduojančiam tą finansinę grupę bankui, vadovaujantis atitinkamais Lietuvos banko teisės aktais.
47. Jei finansinei grupei priklausantis kontroliuojamas bankas arba patronuojanti tos finansinės grupės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja įmonę, kuri priklauso ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, arba dalyvauja valdant jos kapitalą, grupei priklausančio kontroliuojamo banko rizikos apribojimų vykdymo skaičiavimas ir vertinimo procesas turi būti atliekami iš dalies konsoliduotų ataskaitų pagrindu.
IX. BENDRADARBIAVIMAS VYKDANT JUNGTINĘ (KONSOLIDUOTĄ) PRIEŽIŪRĄ
48. Lietuvos bankas, būdamas atsakingas už finansinės grupės, kuriai priklauso ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą ir atlikdamas papildomas užduotis:
48.1. renka informaciją ir koordinuoja svarbios ar esminės informacijos skleidimą keliančiose susirūpinimą ir kritinėse situacijose;
49. Finansinės grupės viduje susidarius kritinei situacijai, galinčiai kelti grėsmę finansinės sistemos stabilumui vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių, kurioje šios finansinės grupės įmonės turi leidimus veiklai, Lietuvos bankas įspėja kitas priežiūros institucijas, susijusias su šia finansine grupe. Informacijos perdavimas atliekamas sutarčių, sudarytų su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, nustatyta tvarka.
50. Vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, Lietuvos bankui jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali būti pavesta atlikti ir kitas papildomas užduotis, sutartyse tiksliai apibrėžiant sprendimų priėmimo procesą ir bendradarbiavimo procedūras.
51. Lietuvos bankas jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu privalo teikti ir pats gali iš atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų prašyti visos svarbios informacijos. Nustatant svarbios informacijos apimtį, atsižvelgiama į bankų, kuriuos kontroliuoja bankai ar finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, priklausančios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, svarbą Lietuvos Respublikos finansinėje sistemoje.
52. Esminę informaciją, kuri galėtų ženkliai paveikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančio banko, finansų įstaigos, valdymo ar draudimo įmonės finansinio patikimumo vertinimą, Lietuvos bankas teikia savo iniciatyva. Esminė informacija apima:
52.1. finansinėje grupėje esančių didelių bankų grupės struktūros ir juos prižiūrinčių institucijų nustatymą;
53. Vykdydamas atskirą arba iš dalies konsoliduotą Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko priežiūrą ir norėdamas gauti informaciją apie finansinėje grupėje taikomus nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimo metodus, Lietuvos bankas pirmiausia kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso patronuojantis bankas, priežiūros instituciją, jei turi žinių, kad tokia informacija minėtai priežiūros institucijai jau buvo pateikta.
54. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, konsultuojasi ir keičiasi tokia informacija, kuri yra svarbi vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą:
54.1. apie pokyčius grupei priklausančių bankų akcininkų, organizacinėje arba valdymo struktūroje, kai jų įgyvendinimas reikalauja priežiūros institucijos patvirtinimo arba leidimo;
55. Prieš pritaikydamas 54.2 punkte nurodytas sankcijas ir priemones, Lietuvos bankas konsultuojasi su Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, atsakingomis už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą. Skubiais atvejais arba tada, kai dėl šių konsultacijų nukentėtų sprendimų veiksmingumas, Lietuvos bankas gali nuspręsti sankcijas ir priemones taikyti nesikonsultuojant. Šiuo atveju Lietuvos bankas neatidėliodamas informuoja atitinkamas Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijas.
56. Kai patronuojantis finansinėje grupėje yra Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas arba finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ar mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ir finansinei grupei priklauso viena arba kelios kontroliuojamosios įmonės, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investicines paslaugas teikiančios įmonės, gavusios leidimus veiklai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su priežiūros institucijomis, atsakingomis už draudimo įmonių ir investicines paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, teikdamas jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir pats iš jų prašydamas informacijos, kurios reikia vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. Vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, Lietuvos banko teisės aktais ir šiose taisyklėse pateiktais finansinių ataskaitų konsolidavimo principais, kiekvienas konsoliduojantysis bankas savo apskaitos politikoje privalo nustatyti ir pasitvirtinti išsamesnes finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras. Už teisingą konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą atsakinga konsoliduojančiojo banko valdyba.
58. Finansiniams metams pasibaigus, patronuojantis bankas, vadovaudamasis šiose taisyklėse, kituose Lietuvos banko teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytais reikalavimais, turi ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansiniams metams pasibaigus parengti, pateikti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui ir publikuoti finansinės grupės ir visos grupės (įskaitant ir tas kontroliuojamąsias įmones ar įmones, kurių kapitalą valdant patronuojantis bankas dalyvauja ir kurios nėra įtrauktos į Lietuvos banko vykdomą jungtiną (konsoliduotą) priežiūrą) konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotą metinį pranešimą.