LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS 1995 M. GRUODŽIO 14 D. ĮSAKYMU NR. 198 PATVIRTINTOS „NUOSTOLIŲ, PADARYTŲ GAMTAI SUNAIKINUS ARBA SUŽALOJUS GAMTINIUS KRAŠTOVAIZDŽIO KOMPLEKSUS BEI OBJEKTUS, SKAIČIAVIMO METODIKOS“ REDAKCIJOS PAKEITIMO

1998 m. kovo 13 d. Nr. 45

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 118 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 13-308),

ĮSAKAU:

1. Iš dalies pakeisti Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintą „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką“ (Žin., 1996, Nr. 39-973) ir ją išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad metodikos bazinių tarifų indeksavimo bazė ir sąlygos nesikeičia.

3. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „kraštovaizdis“.

L. E. APLINKOS APSAUGOS

MINISTRO PAREIGAS                                                                                 IMANTAS LAZDINIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. 198

(Aplinkos apsaugos ministerijos

1998 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 45 redakcija)

NUOSTOLIŲ, PADARYTŲ GAMTAI, SUNAIKINUS ARBA SUŽALOJUS GAMTINIUS KRAŠTOVAIZDŽIO KOMPLEKSUS BEI OBJEKTUS, SKAIČIAVIMO METODIKA

Bendroji dalis

1. Metodika sudaryta nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus (pažeidus) gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, pažeidžiant aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus, dydžiui apskaičiuoti. Ji taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

2. Nuostolių, padarytų sunaikinus ar pažeidus kraštovaizdžio kompleksus, dydis apskaičiuojamas sumuojant atskirų kraštovaizdžio objektų nuostolių dydžius.

3. Jei pažeidimai padaryti valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose, nuostolių dydis didinamas 5 kartus, jei valstybiniuose draustiniuose, saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose ir valstybinių (nacionalinių ar regioninių) parkų draustiniuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose – 3 kartus. Jei pažeidimai padaryti savivaldybių draustiniuose, valstybinių (nacionalinių ar regioninių) parkų, valstybinių rezervatų, saugomų kraštovaizdžio objektų ar vandens telkinių apsaugos zonose bei kitose valstybinių parkų zonose, nuostolių dydis didinamas 2 kartus.

4. Saugomiems valstybės ar savivaldybės kraštovaizdžio objektams padarytų nuostolių dydis didinamas pagal 8 lentelėje nurodytus koeficientus, šiais atvejais metodikos 3 punkto koeficientai netaikomi.

5. Metodikoje pateikiami nuostolių apskaičiavimo baziniai tarifai indeksuojami kartą per ketvirtį, taikant vartotojų kainų indeksą (VKI). Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, vertės baziniai įkainiai neindeksuojami, jie tvirtinami atskiru Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu.

Reljefo keitimas, žalojimas

6. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pakeitus) reljefo formas (nukasant, supilant kalvas ar kitas teigiamas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas neigiamas reljefo formas), dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

N_r=B_g x P_g x R_f;

N_{r –} nuostolių dydis, pažeidus reljefą (Lt),

B_{g –} grunto bazinis tarifas (1 lentelė),

P_{g –} grunto (nuogriuvų, nuošliaužų, nukasto, supilto grunto) tūris (m³),

R_{f –} reljefo formos pažeidimo dydžio koeficientas (2 lentelė).

Sunaikinus (pakeitus) karstines (termokarstines) įgriuvas (smegduobes), nuostolių dydis didinamas 2 kartus.

Nuostolių, padarytų sunaikinus (pakeitus) reljefo formas, vykdant savavalias statybas, dydis apskaičiuojamas vietoj grunto bazinio tarifo imant užstatytos teritorijos bazinį tarifą (1 priedas), o vietoj grunto tūrio – užstatytos teritorijos plotą (m²).

7. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) akmenynus ir pavienius akmenis (riedulius), dydis apskaičiuojamas:

7.1. Nuostolių, sunaikinus (pažeidus) pavienius saugomus akmenis, taip pat ir didesnius kaip 0,5 m³ akmenis (riedulius), dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

N_a=K_a x B_a x V_a;

N_{a –} nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) akmenį (riedulį) (Lt),

K_{a –} akmens (riedulio) dydžio koeficientas (3 lentelė),

B_{a –} akmens (riedulio) bazinis tarifas (1 lentelė),

V_{a –} sunaikinto akmens (riedulio) tūris (m³).

7.2. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) akmenyną, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

N_ak=K_ak x B_ak x S;

N_{ak –} nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) akmenyną (Lt),

K_{ak –} akmenyno pažeidimo dydžio koeficientas (4 lentelė),

B_{ak –} akmenyno bazinis tarifas (1 lentelė),

S – sunaikinto (pažeisto) akmenyno plotas (m²).

Perkėlus (nesunaikinant) saugomus kraštovaizdžio objektus – akmenis (riedulius) iš vienos vietos į kitą, pagal 7.2 punkte nurodytą formulę apskaičiuotas nuostolių dydis sumažinamas 5 kartus.

Natūralaus hidrografinio tinklo keitimas ir hidrologinio režimo pažeidimai bei durpynų naikinimas

8. Nuostolių, padarytų nusausinus arba kitaip sunaikinus, pažeidus pelkes, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

N_p=B_p x S+B_d x P_p;

N_{p –} nuostolių dydis, sunaikinus pelkę (Lt),

B_{p –} pelkės (be durpių vertės) bazinis tarifas (1 lentelė),

S – sunaikintos (pažeistos) pelkės plotas (m²),

B_{d –} durpių bazinis tarifas (1 lentelė),

P_{p –} sunaikintų (iškastų) durpių tūris (m³).

9. Nuostolių, padarytų sunaikinus (sudeginus) ar pažeidus durpyną (apsausintą ir storesnį kaip 0,3 m durpių klodą), dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

N_d= K_d x B_d x P_p;

N_d – nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) durpyną (Lt),

K_d – durpyno ploto koeficientas (5 lentelė),

B_{d –} durpių bazinis tarifas (1 lentelė),

P_{p –} sunaikintų (sudegintų) durpių tūris (m³).

10. Nuostolių, padarytų sunaikinus šaltinį, dydis (B_š) – 2000 Lt (1 lentelė).

11. Nuostolių, padarytų pažeminus arba pakėlus vandens telkinio (ežero, vandens saugyklos, upės) vandens lygį, pakeitus natūralią upės vagą (tiesinant, performuojant krantus) ar visiškai sunaikinus vandens telkinį, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

N_vh=B_vh x H x S+N_r+N_ž+N_m+N_k;

N_{vh –} nuostolių dydis, pažeminus, pakėlus vandens telkinio vandens lygį, pakeitus upės vagą ar visiškai sunaikinus vandens telkinį (Lt),

B_{vh –} natūralaus vandens telkinio lygio pažeminimo, pakėlimo bazinis tarifas (1 lentelė),

H – pažeminimo, pakėlimo dydis (cm),

S – vandens telkinio plotas (ha),

N_r – nuostolių dydis, pažeidus reljefą (Lt),

N_{ž –} nuostolių dydis, sunaikinus žolinę augmeniją (Lt),

N_{m –} nuostolių dydis, sunaikinus medžius (Lt),

N_{k –} nuostolių dydis, sunaikinus krūmus (Lt).

Jei, pakėlus vandens lygį, sunaikinama sala (salos), nuostolių dydis (N_vh) didinamas 2 kartus.

12. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) upių senvages, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

N_us=B_us x S;

N_{us –} senvagės sunaikinimo nuostolių dydis (Lt),

B_{us –} 1 m² sunaikintos senvagės bazinis tarifas (1 lentelė),

S – sunaikintos senvagės plotas (m²).

13. Nuostolių, padarytų sunaikinus (pažeidus) natūralių upių rėvas, dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

N_ur=B_ur x S;

N_ur – nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) natūralių upių rėvas (Lt),

B_{ur –} natūralios upės rėvos bazinis tarifas (1 lentelė),

S – sunaikintos rėvos plotas (m²).

Nuostolių, padarytų sunaikinus arba sužalojus augmeniją, apskaičiavimas

14. Nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus medžius ir krūmus, augančius ne miško žemėje, dydis apskaičiuojamas taikant bazinius įkainius, patvirtintus Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu:

14.1. medžių baziniai įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui;

14.2. krūmų baziniai įkainiai taikomi kiekvienam krūmo vienetui.

Sužalojus (nepažeidžiant gyvybinių funkcijų) medžius ir krūmus, nuostolių dydis mažinamas 2 kartus.

Nuostolių dydis, sunaikinus arba sužalojus šiuos medžius ir krūmus miestuose, didinamas 2 kartus.

15. Nuostolių, padarytų sunaikinus arba pažeidus žolinę augmeniją (sausumos, pelkių, vandens), dydis skaičiuojamas (taikant kaupiamąjį metodą) pagal formulę:

N_ž=K_ž x B_ž x (K_p1 x S₁ + K_p2 x S₂ + K_p3 x S₃ + K_p4 x S₄);

S₁ = S – S₂ + S₃ + S₄,

S₂ = S – S₁ + S₃+ S₄,

S₃ = S – S₁ + S₂+ S₄,

S₄ = S – S₁ + S₂+ S₃;

N_{ž –} nuostolių dydis, sunaikinus (pažeidus) žolinę augmeniją (Lt),

K_{ž –} žolinės augmenijos atsistatymo koeficientas (6 lentelė),

B_{ž –} žolinės augmenijos bazinis tarifas (1 lentelė),

K_{p1 –} koeficientas, taikomas pažeisto ploto daliai iki 2500 m² (7 lentelė),

K_{p2 –} koeficientas, taikomas pažeisto ploto daliai nuo 2501 iki 10000 m² (7 lentelė),

K_{p3 –} koeficientas, taikomas pažeisto ploto daliai nuo 10001 iki 100000 m² (7 lentelė),

K_{p4 –} koeficientas, taikomas pažeisto ploto daliai, didesnei negu 100001 m² (7 lentelė),

S – visas sunaikintos (pažeistos) žolinės augmenijos plotas (m²),

S_{1 –} pažeisto ploto dalis iki 2500 m²,

S_{2 –} pažeisto ploto dalis nuo 2501 iki 10000 m²,

S_{3 –} pažeisto ploto dalis nuo 10001 iki 100000 m²,

S_{4 –} pažeisto ploto dalis, didesnė negu 100001 m².

Nuostolių dydis, sunaikinus arba sužalojus žolinę augmeniją miestuose, didinamas 2 kartus.

PAVYZDYS: ieškinys už 11 ha ploto sausos žolės išdeginimą būtų:

N_ž = 0,5 x 0,49 x (1 x 2500 + 0,25 x 7500 + 0,05 x 90000 + 0,01 x 10000) = 2198,88 (Lt).

_____________

PRIEDAI

1 lentelė. Kraštovaizdžio komponentų bei objektų baziniai tarifai

Indeksas	Komponentas	Matavimo vienetas	Bazinis tarifas (Lt)
Bur	Natūrali rėva	m^2	15,0
Bus	Senvagė	m^2	5,0
Bž	Žolinė augmenija	m^2	0,49
Ba	Akmuo (riedulys)	m^3	43,4
Bak	Akmenynas	m^2	12,3
Bd	Durpės	m^3	7,0
Bg	Gruntas	m^3	5,0
Bp	Pelkė	m^2	1,2

Pastaba. Užstatytos teritorijos (plotas po statiniais) (m²) bazinis tarifas – 50,0 Lt.

Natūralaus vandens telkinio lygio pažeminimas arba pakėlimas 1 cm (B_vh) – 3,0 Lt.

Šaltinio sunaikinimas (B_š) – 2000 Lt.

2 lentelė. Reljefo formos pažeidimo koeficientas

Eil. Nr.	Reljefo formos pažeidimas (%)	Koeficientas Rf
1.	<30%	1
2.	30–50%	2
3.	>50%	3

3 lentelė. Riedulio dydžio dydžio koeficientas

Eil. Nr.	Riedulio dydis (m^3)	Koeficientas Kr
1.	<0,5	1
2.	0,5–5,0	2
3.	5,1–10,0	3
4.	>10,0	4

Pastaba. Supilant dirbtines reljefo formas ar užpilant neigiamas reljefo formas, taikomas koeficientas 3. Jei pažeidimai padaryti lygumoje, taikomas koeficientas 1.

4 lentelė. Akmenyno pažeidimo dydžio koeficientas

Eil. Nr.	Akmenyno pažeidimo plotas (%)	Koeficientas Kak
1.	<30%	1
2.	30–50%	1,5
3.	>50%	2

5 lentelė. Durpyno ploto koeficientas

Eil. Nr.	Durpyno plotas (ha)		Koeficientas Kd
1.	<5 ha		1
2.	5–10,0		2
3.	10,1–30,0		3
4.	30,1–50		4
5.		>50		5

6 lentelė. Visiško žolinės augmenijos atsistatymo koeficientas, esant skirtingam pažeidimo pobūdžiui ir mastui

Eil. Nr.	Pažeidimo pobūdis	Koeficientas Kž
1.	Stovyklavimas, ganymas	0,1
2.	Važinėjimas ne keliais, intensyvus ištrypimas, žolinės augmenijos suvažinėjimas, suslėgimas	0,3
3.	Žolės deginimas	0,5
4.	Užpylimas gruntu, natūralios pievos suarimas, kitoks žolinės augmenijos sunaikinimas	1

Pastaba. Natūralia pieva laikoma ne mažiau kaip 25 metus nesausinama ir neariama pieva, kurioje vyrauja natūralūs žolynai.

7 lentelė. Žolinės augmenijos pažeisto ploto koeficientas

Eil. Nr.	Pažeidimo plotas S (m^2)	Koeficientas Kp
1.	<2 500	1
2.	2 501–10 000	0,25
3.	10 001–100 000	0,05
4.	>100 001	0,01

8 lentelė. Saugomiems kraštovaizdžio objektams padarytų nuostolių dydžio didinimo koeficientai

Saugomi kraštovaizdžio objektai (SKO)	Metodikos taikymo punktas	Didinimo koeficientai
		Valstybinių SKO	Savivaldybių SKO
1. Geologiniai:
1.1. olos, atodangos, uolos ir kt.	6	5	3
1.2. smegduobės	6	2,5	1,5
1.3. rieduliai	7	5	3
2. Hidrogeologiniai (šaltiniai)	10	5	3
3. Geomorfologiniai
(kalvos, gūbriai, daubos, raguvos ir kt.)	6	5	3
4. Hidrografiniai:
4.1. senvagės	12	5	3
4.2. rėvos	13	5	3
4.3. salos ir kt.	11	2,5	1,5
5. Botaniniai:
5.1. medžiai	14.1	5
5.2. krūmai	14.2	30	20
6. Zoologiniai (drevėti medžiai)	14.1	5	3

_____________