LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 104:2000 „GYVENTOJŲ SAUGA NUO ELEKTROS ORO LINIJŲ SUKURIAMŲ ELEKTRINIŲ LAUKŲ“ TVIRTINIMO
2001 m. sausio 4 d. Nr. 4
Vilnius
1. Tvirtinu:
1.1. Lietuvos higienos normą HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“;
2. Nustatau Lietuvos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ įsigaliojimą nuo šio įsakymo pasirašymo datos.
3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui E. Bartkevičiui.
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS VINSAS JANUŠONIS
______________
I. Taikymo sritis
1.1. Ši higienos norma taikoma asmenų, gyvenančių ar laikinai esančių elektrinių laukų, sukeltų pramoninio dažnio 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų, poveikio zonoje, saugai.
1.2. Ši higienos norma nustato:
1.2.1. Didžiausius leidžiamus elektrinių laukų stiprius, kurie, veikdami žmogaus organizmą gyvenamojoje aplinkoje, nekenkia sveikatai, taip pat higieninius reikalavimus, keliamus elektros oro linijoms.
1.3. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims:
- projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems ir eksploatuojantiems pastatus, įrenginius ir organizuojantiems žmonių buvimą arti elektros oro linijų;
- projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems ir eksploatuojantiems 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijas;
- rengiantiems normatyvinius dokumentus, susijusius su elektros oro linijų projektavimu, įrengimu ir naudojimu;
- organizuojantiems ir vykdantiems darbus arti elektros oro linijų.
II. Nuorodos
Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
2.1. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 39-1092).
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 57-1335).
2.3. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768).
2.4. Higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 108 (Žin., 1999, Nr. 25-721).
2.5. Poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 06 30 įsakymu Nr. 262 (Žin., 2000, Nr. 57-1697).
2.6. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 04 24 įsakymas Nr. 151 „Dėl energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 41-1119).
2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 08 25 įsakymas Nr. 264 „Dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 74-2265).
2.8. Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir aplinkos ministro 1999 02 13 įsakymas Nr. 63/47 „Dėl elektros įrenginių įrengimo taisyklių pirmojo skyriaus 1.7 skirsnio ir antrojo skyriaus patvirtinimo“ (Žin. 1999, Nr. 18-483).
2.9. Lietuvos higienos norma HN 42:1999. Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas (Žin., 1999, Nr. 5-121).
2.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 09 14 įsakymas Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401).
III. Terminai ir apibrĖŽimai
Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
3.1. elektros oro linija
Įrenginys, skirtas elektros energijai perduoti ir skirstyti elektros laidais, kurie yra virš žemės ir izoliatoriais pritvirtinti prie atramų [D.5].
3.2. elektrinio lauko stipris (E)
Pagrindinė elektrinio lauko charakteristika, išreiškiama elektrinės jėgos, veikiančios vienetinį taškinį krūvį duotame erdvės taške, dydžiu. Elektrinio lauko stiprio SI vienetas yra voltas metrui (V/m) [D.5].
3.3. leidžiamas elektrinio lauko stipris
Elektrinio lauko stipris, kuris, veikdamas žmogų neribotą laiką, nesukelia sveikatos sutrikimų ar ligos ir neturi įtakos paveldimumui [D.8, D.10].
3.4. gyvenamasis pastatas (namas)
Pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos [2.7, 2.9].
3.5. viešosios paskirties pastatai
Administraciniai, paslaugų, prekybos, restoranų, asmens sveikatos priežiūros ir profilaktikos, sporto įstaigų, viešbučių, stočių, mokslo ir mokymo įstaigų, vaikų įstaigų bei kiti pastatai, nepriklausantys gyvenamųjų, pramonės, žemės ūkio bei sandėlių (terminalų) pastatų grupėms ir kuriuose nevykdoma intensyvi darbinė veikla [2.5, 2.10].
IV. LeiDŽIAMI elektrinio lauko stipriai
4.1. Elektrinio lauko stipriai ir jų poveikio žmogui trukmė turi būti ne didesni kaip:
4.1.2. Gyvenamųjų namų ir viešosios paskirties pastatų teritorijoje – 1 kV/m – buvimo trukmė neribojama.
4.1.3. Urbanizuotose (užstatytose) teritorijose, įskaitant jų perspektyvinę 10 metų plėtrą, ir priemiestinėje žaliojoje zonoje, daržų ir sodų teritorijose – 5 kV/m – buvimo trukmė neribojama.
4.1.4. Automobilinių magistralinių ar krašto kelių ruožuose, virš kurių nutiestos elektros oro linijos – 10 kV/m – buvimo trukmė – ne ilgiau kaip 180 min. (Likusį laiką asmuo gali būti aplinkoje, kur elektrinio lauko stipris neviršija 5 kV/m).
4.1.5. Negyvenamoje vietovėje, transporto priemonėmis prieinamose ir žemėnaudos vietovėse – 15 kV/m – buvimo trukmė – ne ilgiau kaip 90 min. (Likusį laiką asmuo gali būti aplinkoje, kur elektrinio lauko stipris neviršija 5 kV/m).
V. HIGIENINIAI Reikalavimai ELEKTROS oro linijų projektavimui ir įrengimui
5.1. Projektuojant 330 kV ir didesnės įtampos elektros oro linijas turi būti parinktos teritorijos galimai toliau nuo urbanizuotos teritorijos ar gyvenamųjų namų.
Projektuojant 330 kV įtampos elektros oro linijas turi būti numatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo jų iki gyvenamųjų namų. Išimtiniais atvejais, kai vietinės sąlygos neleidžia įvykdyti šio reikalavimo, 330 ir 400 kV įtampos elektros oro linijas galima priartinti prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų, bet ne arčiau kaip 20, 30 m atitinkamai, užtikrinant, kad oro linijų elektrinio lauko stipriai po laidais neviršys 5 kV/m. Galimybė priartinti oro linijas prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų turi būti suderinta su visuomeninės sveikatos priežiūros institucijomis.
5.2. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo žalingo oro linijų elektrinio lauko poveikio, turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Šioje zonoje ribojama ar visiškai draudžiama ūkinė veikla:
5.2.4. Važiuoti mašinomis ir mechanizmais, kurių bendras aukštis su kroviniu arba be krovinio nuo kelio paviršiaus daugiau kaip 4,5 m.
5.2.6. Išdėstyti ilgus, neįžemintus laidininkus (vielines tvoras, vynuogių ar apynių pakabinimo metalinius tinklus ir kt.) vietose, prieinamose žmonėms.
5.3. Elektros oro linijų SAZ teritorijoje leidžiama:
VI. ElektrINIO lauko stiprio matavimas ir vertinimas
6.1. Elektrinio lauko intensyvumo parametrai matuojami ir vertinami vadovaujantis teisės norminiu aktu „Higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos [2.4]:
6.1.3. Pakeitus elektros oro linijos technines charakteristikas (įtampą), įrengimo vietą arba aukštį.
6.1.4. Atlikus radiotechninio objekto remonto darbus, kurie galėtų nulemti elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo pokyčius.
6.2. Matavimus 6.1.1 – 6.1.4 punktuose nurodytais atvejais turi organizuoti elektros oro linijos savininkas, 6.1.5 punkte nurodytu atveju – elektros oro linijos ir (arba) naujai statomo objekto savininkas. Matavimo rezultatus, viršijančius leistinas normas, pateikti visuomenės sveikatos centrui.
6.3. Elektrinio lauko stiprio matavimus gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose, vykdant oro linijų sukuriamo elektrinio lauko monitoringą, organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros institucijos.
6.4. Elektrinio lauko stiprio matavimus nustatyta tvarka turi atlikti šiai veiklai akredituotos (atestuotos) institucijos (laboratorijos).
6.5. Oro linijos sukuriamo elektrinio lauko faktiškos vertės matuojamos matuokliais, skirtais 50 Hz dažnio elektrinio lauko stipriui matuoti.
6.6. Metrologinė matavimo prietaisų priežiūra atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Matavimai atliekami pagal prietaisų naudojimo instrukcijų reikalavimus. Matavimo prietaisai turi būti kalibruojami pagal atitinkamas instrukcijas prieš kiekvieną elektrinio lauko stiprio matavimą. Elektrinio lauko stiprio matavimo santykinė paklaida neturi būti didesnė kaip ±10%.
6.7. Elektrinio lauko stiprio matavimai gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose atliekami esant įprastiniam elektros oro linijų darbo režimui.
6.8. Matavimo maršrutas turi būti nustatomas prieš tai išanalizavus teritorijos schemą (įvertinus reljefą, užstatymo pastatais pobūdį, augmeniją ir t. t.). Matavimo maršrutas turi būti atviras (neužstatytas, be didelių medžių). Išilgai matavimo maršruto neturi būti metalinių konstrukcijų, įrenginių. Vietovė, kur numatoma matuoti, turi būti atvira ir joje tiesiogiai matoma elektros oro linija. Matavimo maršruto nuolydis turi būti minimalus.
6.9. Matavimo aikštelė turi būti neužimta vietiniais daiktais, jos spindulys turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Matuojant po medžiais, matavimo antena turi būti išdėstyta 1,5-2 m atstumu nuo elektros oro linijos laido projekcijos į žemę.
6.10. Matavimo maršruto ilgis priklauso nuo elektros oro linijos parametrų (įtampos) ir turi būti ne mažesnis už dydį, nustatomą pagal formulę:
Lmi = (1,5÷2) Lsaz,
kur:
Lmi – maršruto ilgis, skaičiuojamas nuo kraštinio laido projekcijos;
Lsaz – SAZ nuotolis nuo kraštinio laido projekcijos.
Intervalai (tarpai) tarp matavimo taškų turi būti 1 m – tiesiogiai po laidais ir iškilimuose, 0,5 Lsaz ribose – ne daugiau kaip 5 m, kitais atvejais – ne daugiau kaip 10 m.
6.11. Periodiškai elektrinio lauko stiprį matuojant toje pačioje teritorijoje, matavimai turi būti atliekami tuose pačiuose maršruto taškuose, kad galima būtų stebėti situacijos pokyčius.
6.12. Gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose oro linijos sukuriamo elektrinio lauko matavimai atliekami apie 1,8 m aukštyje virš žemės paviršiaus (patalpos grindų aukščio), taip pat priklausomai nuo esančių arba planuojamų statyti pastatų aukščio – apie 3 m, 6 m, 9 m ir t. t. aukštyje nuo žemės paviršiaus. Atliekant matavimus daugiaaukščiame užstatytame plote, matavimai turi būti atliekami visuose aukštuose iš nukreiptos į elektros oro liniją pastato pusės. Automobilių kelių ir elektros oro linijų susikirtimo vietose matavimai atliekami 1,8 m ir 3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus.
6.13. Kiekviename matavimo taške atliekami ne mažiau kaip trys matavimai. Rezultatu laikomas šių matavimų aritmetinis vidurkis.
6.14. Gauti elektrinio lauko stiprio rezultatai lyginami su leidžiamomis vertėmis, pateiktomis šioje higienos normoje [4 skyr.].
6.15. Kartu su gautais elektrinio lauko stiprio rezultatais turi būti pateikti duomenys apie matavimo prietaisą: tipas, techninės charakteristikos, paskutinės metrologinės patikros data ir pažymos numeris. Kartu pateikiama ir situacijos schema, kur turi būti nurodyti matavimų taškai, artimiausio užstatymo ir kiti būdingi vietiniai objektai, kurie lemia sudarant vietovės schemą (C priedas).
______________
GYVENTOJŲ SAUGA NUO ELEKTROS ORO LINIJŲ SUKURIAMO ELEKTRINIO LAUKO POVEIKIO
A.1. Pagrindinė apsaugos priemonė – tai sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) nustatymas ir griežtas visų jos naudojimą reglamentuojančių reikalavimų vykdymas.
A.2. Jeigu elektrinio lauko stipris viršija leidžiamą ribinį elektrinio lauko stiprį, nurodytą 4.1 punkte, būtina panaudoti jį mažinančias priemones. Žmonių buvimo vietose elektrinio lauko stipris turi būti mažinamas:
A.2.1. Atitolinant gyvenamųjų namų statybos teritorijas nuo elektros oro linijų.
A.2.2. Naudojant ekranuojančius įrengimus ir kitas elektrinio lauko stiprį mažinančias priemones.
A.3. Naujai projektuojamų ir statomų elektros oro linijų trasos turi būti parenkamos taip, kad objektai, išvardyti 5.2 punkte, neatsidurtų elektros oro linijų SAZ.
A.4. Gyvenamųjų namų, esančių 330-400 kV įtampos elektros oro linijų SAZ, metalinės stogų dangos turi būti įžemintos ne mažiau kaip dviejose vietose. Įžeminimo varža nenormuojama.
A.5. Pastatuose su nemetalinėmis stogo dangomis, paliekamuose 330-400 kV elektros oro linijų SAZ, elektrinio lauko stipris gali būti sumažintas ant šių pastatų stogų, ne mažiau kaip dviejose vietose įrengus įžemintą metalinį tinklą. Įžeminimo varža nenormuojama.
A.6. Elektrinio lauko stipris atvirose teritorijose, esančiose SAZ, gali būti sumažintas statant ekranines užtvaras (gelžbetonines tvoras, lyninius ekraninius įrenginius) arba sodinant medžius ir krūmus, aukštesnius nei 2 m.
A.7. Vielą, kuria tveriamos ganyklos, ir kt. įrengimus, esančius elektros oro linijų SAZ, rekomenduojama nutiesti statmenai oro linijų ašiai. Kiekvienas laidininkas turi būti įžemintas ne mažiau kaip 3 taškuose. Įžeminimo varža nenormuojama.
A.8. Vykdant statybos montavimo darbus oro linijų SAZ būtina ilgus metalinius objektus (vamzdžius, kabelius, ryšių linijų laidus) įžeminti ne mažiau kaip 2 taškuose, taip pat darbų vykdymo vietoje. Įžeminimo varža nenormuojama.
A.9. Automobilių kelių susikirtimo su 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijomis vietoje, kur elektrinio lauko stipris viršija 5 kV/m, prie apsaugos zonos ribų reikia statyti kelio ženklus, draudžiančius stovėti linijų apsaugos zonose [2.8].
A.10. Vykdant žemės ūkio ir kitus darbus arti elektros oro linijų, asmenys, atsakingi už šiuos darbus, turi instruktuoti vykdytojus ir užtikrinti apsaugos nuo elektrinio lauko poveikio priemones, reglamentuojamas šioje HN.
______________
ElektrINIO lauko faktoriai, veikiantys žmogaus organizmą
B.1. Elektromagnetinis laukas susidaro ten, kur nutiestos elektros oro linijos, prie pastočių ar kitų atvirųjų paskirstymo įrenginių.
B.2. Elektromagnetinį lauką sudaro dvi komponentės: elektrinis ir magnetinis laukai (50 Hz dažnio atvirųjų elektros oro linijų sukeltų elektromagnetinių laukų magnetinio lauko komponentė nenormuojama). Elektrinio lauko stipris priklauso nuo elektros oro linijos įtampos, nuo laidų tvirtinimo aukščio ir nuo atstumo tarp jų. Elektrinio lauko stipris sparčiai silpnėja, tolstant nuo elektros oro linijų ir kitų įrenginių.
B.3. Stiprūs elektriniai laukai, kurie susidaro elektros oro linijų ar kitų įrenginių zonoje, kenkia žmogaus organizmui.
B.3.1. Tiesioginis elektrinio lauko poveikis priklauso nuo elektrinio lauko stiprio ir poveikio žmogui trukmės (ekspozicijos).
B.3.2. Slinkties srovės, tekančios žmogaus kūnu, kai pastarasis liečiasi su nuo žemės izoliuotais dideliais daiktais, mechanizmais, mašinomis ar ilgais laidininkais.
B.3.3. Impulsinis elektros išlydis prisilietus žmogui prie nuo žemės izoliuotų konstrukcijų, mašinų korpusų ar kitų mechanizmų arba izoliuotam nuo žemės žmogui prisilietus prie augalų, medžių, įžemintų konstrukcijų, mašinų ar kitų mechanizmų.
B.3.4. Elektrinis laukas gali sukelti degių medžiagų ar jų garų mišinių gaisrą ar sprogimą dėl elektros išlydžio tarp žmogaus ar kokio nors daikto sąlyčio su mašinomis, mechanizmais ar konstrukcijomis.
B.3.5. Elektros oro linijos priskiriamos prie aplinkos biologinio poveikio veiksnių. Sistemingas elektrinių laukų, viršijančių didžiausias leidžiamas normas, poveikis gali sukelti funkcinius nervų sistemos, širdies, kraujagyslių, endokrininės sistemos, taip pat tam tikrus apykaitos procesų, organizmo imuninio reaktyvumo ir reprodukcinės funkcijos sutrikimus.
______________
PROTOKOLAS Nr.
Matavimus atlikusi organizacija ______________________________________________________
Objekto pavadinimas ______________________________________________________________
Vietovė
Leidžiamas elektrinio lauko stipris ___________________ kV/m
Situacijos schema, matavimo taškai
Statomo objekto savininkas (įgaliotas asmuo) ___________________________________________
(vardas, pavardė)
Matavimo rezultatai _______________________________________________________________
Išvados
Matavimai atlikti prietaisu __________________________________________________________
(tipas, techninės charakteristikos, metrologinės patikros duomenys)
Matavimo data ____________________
Matavo _________________________________________________________________________
parašas, pareigos, vardas, pavardė)
______________
Literatūra
D.1. Aplinkos sveikatos kriterijai 137. Elektromagnetiniai laukai. PSO, Ženeva, 1993 Environmental Health Criteria 137: Elektromagnetic Fields (300 Hz to 300 GHz), Geneva, WHO, 1993.
D.2. Europos bendrijos tarybos direktyva. Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektros įrengimais, skirtais naudoti esant tam tikrai įtampai, suderinimo 73/23/EEB, 1973 02 19.
D.3. Europos bendrijos tarybos direktyva „Dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojų, susijusių su cheminių, fizikinių ir biologinių veiksnių poveikiu darbe“ 80/1107/EEB, 1980 11 27.
D.4. LST ISO 31-5: 1996. Dydžiai ir vienetai. 5 dalis. Elektra ir magnetizmas.
D.5. LST IEC 50(601): 1995. Elektros energijos gamyba, perdavimas ir skirstymas. Bendros sąvokos. Terminai ir apibrėžimai.
D.6. DIN 57 848-Teil 1 (VDE 0848 – Teil 1/0282) Gefährdung durch elektromagnetische Felder Meß- und Berechnungsverfahren [VDE-Bestimmuno].
D.7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1998 08 17 įsakymas Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijos“ (Žin., 1998, Nr. 87-2416).
D.8. Gyventojų apsaugos nuo elektros oro linijų sukuriamo elektros lauko poveikio sanitarinės normos ir taisyklės Nr. 2971-84. TSRS SAM, 1984.
D.9. Pramoninio dažnio elektros laukai. Leidžiami stiprių lygiai ir reikalavimai kontroliuojant darbo vietas. GOST 12.1.002-84.