RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PagrįstOS veiklOS su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšių sąrašO PATVIRTINIMO

 

2018 m. spalio 16 d. Nr. V-60

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Veiklų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant vartojimo gaminių gamybą, importą ir numatomą naudojimą, pagrįstumo vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Veiklų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant vartojimo gaminių gamybą, importą ir numatomą naudojimą, pagrįstumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu ir įgyvendindama 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvą 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL 2014 L 13, p. 1),

t v i r t i n u Pagrįstos veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšių sąrašą (pridedama).

 

 

 

Direktoriaus pavaduotoja,

laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Ramunė Marija Stasiūnaitienė

 

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-60

 

 

PagrįstOS veiklOS su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšių sąrašas

 

 

1. Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla), vykdoma pramonėje:

1.1. uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir rentgeno spinduliuotės generatorių naudojimas atliekant neardomąją metalo konstrukcijų kokybės analizę naudojant gama radiografus ir prietaisus, generuojančius rentgeno spinduliuotę, kai nėra galimybės taikyti alternatyvių technologinių metodų, kuriuos taikant būtų nenaudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ar naudojami radiacinės saugos požiūriu saugesni jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai;

1.2. uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ar rentgeno spinduliuotės generatorių naudojimas lygio, tankio (storio), drėgmės matuokliuose;

1.3. rentgeno spinduliuotės generatorių naudojimas pramoniniuose rentgeno analizatoriuose;

1.4. rentgeno spinduliuotės generatorių naudojimas svetimkūnių paieškos sistemose;

1.5. uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių naudojimas geologinių gręžinių tyrimo įrenginiuose;

1.6. etaloninių (kalibracinių) uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių naudojimas;

1.7. uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių naudojimas dūmų jutikliuose (išskyrus naujai pradedamus naudoti dūmų jutiklius, kurių sudėtyje yra branduolinių medžiagų), kai dėl technologinių priežasčių nėra galimybės taikyti alternatyvių technologinių metodų, kuriuos taikant, būtų nenaudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai;

1.8. šalutinę rentgeno spinduliuotę generuojančių prietaisų naudojimas (kai nėra galimybės taikyti alternatyvių technologinių metodų).

2. Veikla, vykdoma medicinoje:

2.1. rentgeno spinduliuotės generatorių naudojimas spindulinėje diagnostikoje (rentgenografijoje, rentgenoskopijoje, mamografijoje, kompiuterinėje tomografijoje, atliekant kaulų mineralinio tankio matavimus, odontologijoje), intervencinėje radiologijoje, taip pat planavimui, valdymui ir tikrinimui, išskyrus tokių generatorių naudojimą atliekant biomedicininius tyrimus ir atrankinius sveikatos tikrinimus bei naudojant fluorografijos ir nešiojamus intraoralinius dantų rentgeno aparatus;

2.2. mamografijos aparatų, išskyrus tomosintezės režimą, naudojimas atliekant atrankinius sveikatos tikrinimus;

2.3. radiofarmacinių vaistinių preparatų naudojimas spindulinėje diagnostikoje ir spindulinėje terapijoje, išskyrus tokių preparatų naudojimą atliekant biomedicininius tyrimus;

2.4. didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių (išskyrus 137Cs uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius), aukštos energijos jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių (greitintuvų) arba rentgeno terapijos aparatų naudojimas išorinėje spindulinėje terapijoje;

2.5. mažos dozės galios brachiterapijos uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių naudojimas spindulinėje terapijoje (pavyzdžiui, 125I sėklos, akių aplikatoriai su 106Ru radionuklidu);

2.6. didelės ir vidutinės dozės galios brachiterapijos uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių naudojimas spindulinėje terapijoje (pavyzdžiui, 192Ir, 60Co);

2.7. uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ar rentgeno spinduliuotės generatorių naudojimas apšvitinimo įrenginiuose, kurie naudojami kraujui sterilizuoti (išskyrus naujai pradedamus naudoti 137Cs uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius);

2.8. prietaisų ar įrenginių, skirtų radionuklidų, naudojamų medicinoje ar moksliniais tikslais, gamybai (pavyzdžiui, 99mTc, 67Ga, 68Ga radionuklidų generatorių, ciklotronų), naudojimas.

3. Veikla, vykdant mokslinius ir kitus tyrimus:

3.1. biologiniai, biocheminiai, fizikiniai tyrimai, atliekami naudojant radioaktyviuosius šaltinius;

3.2. rentgeno spinduliuotės generatorių naudojimas mokslinių ir kitų tyrimų tikslams skirtuose optiniuose įrenginiuose (spektrometruose, difraktometruose ir kt.), rentgeno analizatoriuose, uždaro tipo rentgeno įrenginiuose, skirtuose kokybės patikrai, rentgenografinio tyrimo įrenginiuose;

3.3. uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių naudojimas chromatografijoje;

3.4. uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių (išskyrus 137Cs uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius) ar jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių naudojimas apšvitinimo įrenginiuose, atliekant biologinę dozimetriją ar nustatant paciento radiojautrį;

3.5. aukštos energijos jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių (greitintuvų) naudojimas mokslinių tyrimų tikslais;

3.6. elektroninių mikroskopų naudojimas mokslinių ir kitų tyrimų tikslais.

4. Rentgeno spinduliuotės generatorių, šio sąrašo 2.4, 2.5 ir 2.6 papunkčiuose nurodytų uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radiofarmacinių vaistinių preparatų naudojimas veterinarijos praktikoje atliekant spindulinės diagnostikos ir (ar) spindulinės terapijos procedūras.

5. Medicininės radiologijos įrangos naudojimas atliekant nemedicininės apšvitos procedūras vaizdinimo tikslais:

5.1. amžiaus nustatymą;

5.2. teismo nurodymu atliekamus tyrimus nesant klinikinių indikacijų;

5.3. daiktų, paslėptų žmogaus kūne, nustatymą.

6. Veikla, vykdoma atliekant saugumo patikrą ir krovinių kontrolę:

6.1. uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių naudojimas saugumo patikros prietaisuose, kuriais atliekama sprogmenų, narkotinių medžiagų, kitų pavojingų medžiagų paieška;

6.2. rentgeno spinduliuotės generatorių naudojimas saugumo tikslais atliekant krovinių, bagažo, asmeninių daiktų patikrą;

6.3. rentgeno spinduliuotės ir aukštų energijų jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių naudojimas atliekant geležinkelio riedmenų ir transporto priemonių kontrolę.

7. Veikla, susijusi su vartojimo gaminiais (naudojimas ir importas): nedidelių kiekių radioaktyviųjų medžiagų naudojimas (neviršijant nereguliavimo lygių, nustatytų Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, 4 priede) apšvietimo lempose ar prie jų sumontuotuose starteriuose, optiniuose prietaisuose.

8. Kitos veiklos rūšys:

8.1. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, naudojamų vykdant šio sąrašo 1–6 punktuose nurodytą veiklą, montavimas, priežiūra ir remontas;

8.2. radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų vežimas;

8.3. veikla jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, pagrįsta technologine būtinybe, Radiacinės saugos centrui individualiai vertinant tokios veiklos pagrįstumą veiklos įteisinimo metu;

8.4. radioaktyviųjų atliekų, panaudotų uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių tvarkymas;

8.5. veikla su radioaktyviosiomis atliekomis likviduojant avarijas, tvarkant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus, paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius, vykdant dezaktyvaciją;

8.6. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimas edukacinėje veikloje, Radiacinės saugos centrui individualiai vertinant tokios veiklos pagrįstumą veiklos įteisinimo metu.

_______________