PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. balandžio 23 d. Nr. T1-61
Plungė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Plungės rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T1-364 „Dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T1-238 „Dėl Mokėjimo už Plungės rajono savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir jį keitusius sprendimus.
PATVIRTINTA
Plungės rajono savivaldybės
tarybos 2020 m. balandžio 23 d.
sprendimu Nr. T1-61
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą Plungės rajono savivaldybės gyventojams, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas ir kitų sąlygų vertinimą.
2. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
3. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Plungės rajono savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį ir paslaugos kainą. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Savivaldybės biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų teikiamų socialinių paslaugų kainos nustatomos Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, atsižvelgiant į faktines socialinių paslaugų organizavimo išlaidas šiose įstaigose. Kitos socialinės įstaigos nustato savo teikiamų paslaugų kainas, derindamos jas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
6. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas tik pinigine išraiška. Konkretus asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas tuo pačiu metu, kada pasirašoma socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutartis. Mokestis mokamas už praėjusį mėnesį suteiktas socialines paslaugas.
7. Asmens (šeimos) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su socialinių paslaugų teikimu ir asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos bei Plungės rajono savivaldybės (kai teikiama trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa) sutartimi.
8. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų įstaigose yra laisvų vietų, socialinės paslaugos gali būti teikiamos ir kitų savivaldybių gyventojams – jie moka visą nustatytą socialinės paslaugos kainą (kartu su gyvenamosios vietos savivaldybės mokama dalimi).
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, traukiamos į apskaitą ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
10. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
10.1. Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
10.2. Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, Savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
10.3. Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
10.4. Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Jos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose. Tai informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto paslaugų organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas bei kitos socialinės paslaugos.
12. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai. Mokėjimas už kitas bendrąsias socialines paslaugas asmenims nustatomas Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimais.
13. Nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydį, atliekamas asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimas. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) paslaugas gauna nemokamai arba sutinka mokėti visą bendrųjų socialinių paslaugų kainą.
14. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
16. Socialinės priežiūros paslaugos yra visuma paslaugų, teikiamų asmeniui, leidžiančių grąžinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę bei tenkinti asmens gyvybinius poreikius. Paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose. Tai pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apnakvindinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba, apgyvendinimas nakvynės namuose, apgyvendinimas krizių centruose, pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams, apgyvendinimas apsaugotame būste.
17. Nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, atliekamas asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimas. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, suteiktų paslaugų kiekį ir patvirtintą tų paslaugų kainą.
18. Vienas gyvenantis asmuo už socialinę priežiūrą per mėnesį moka:
19. Asmuo, gyvenantis šeimoje, už socialinę priežiūrą per mėnesį moka:
19.2. kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės 3 VRP - neviršinat 5 procentų šeimos pajamų;
19.3. kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės už 4VRP- neviršinat 10 procentų šeimos pajamų;
19.4. kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės už 5 VRP - neviršinat 15 procentų šeimos pajamų;
20. Socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai:
20.2. krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, - 7 pirmąsias kalendorines dienas per kalendorinius metus;
20.3. socialinę riziką patiriantiems asmenims, gaunantiems laikino apnakvindinimo paslaugas (iki 7 parų);
21. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
22. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
23. Mokėjimas už kitas socialinės priežiūros paslaugas - apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose, intensyvią krizių įveikimo pagalbą, psichosocialinę pagalbą, apgyvendinimą nakvynės namuose ir apgyvendinimą krizių centruose - asmenims (šeimoms) nustatomas Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimais.
IV SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
25. Pagalbos pinigai yra mėnesinė periodinė piniginė išmoka, mokama šeimai arba asmeniui, globojančiam (rūpinančiam) vaikus, kuriems Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba teismo nutartimi (sprendimu) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
26. Pagalbos pinigai mokami kiekvieną mėnesį po 3 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio išmokas už kiekvieną prižiūrimą ir (ar) šeimoje globojamą (rūpinamą) vaiką.
27. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami Plungės rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojančiam vaiko globėjui (rūpintojui), budinčiam globotojui, šeimynai už kiekvieną vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje ir (ar) Globos centre, nuo patvirtintos formos prašymo pateikimo mėnesio 1 dienos ir mokama iki metų pabaigos arba globos (rūpybos) pabaigos.
28. Prašymas iš naujo pateikiamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje arba pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Sprendimą dėl pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) skyrimo ir nutraukimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas teisės aktuose nustatytais terminais.
29. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, pasibaigus laikinajai arba nuolatinei vaiko globai (rūpybai). Pagalbos pinigai neskiriami ir nemokami, jeigu vaikas yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, taip pat jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Pagalbos pinigai neskiriami globėjui (rūpintojui), kuris globoja savo nepilnamečio vaiko vaiką, iki vaiko tėvams sukaks pilnametystė. Pagalbos pinigai neskiriami ir nemokami globėjams (rūpintojams), gyvenantiems užsienyje.
30. Globėjas (rūpintojas) apie pasikeitusias faktines aplinkybes, turinčias įtakos pagalbos pinigų mokėjimui, privalo pranešti per 1 mėnesį. Globėjas (rūpintojas) turi teisę atsisakyti pagalbos pinigų, pateikęs prašymą dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo.
31. Pagalbos pinigai mokami iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuo prašymo pateikimo datos. Pagalbos pinigai gali būti išmokami ne daugiau kaip už vieną praėjusį mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos, bet ne anksčiau, kaip nuo teisės į pagalbos pinigus atsiradimo dienos. Pagalbos pinigai mokami už praėjusį mėnesį ir pervedami į pagalbos pinigų gavėjo asmeninę sąskaitą banke kiekvieną mėnesį iki 20 dienos.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
32. Dienos socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Dienos socialinė globa gali būti teikiama asmens namuose ir institucijoje.
33. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir patvirtintą tų paslaugų kainą.
34. Vienas gyvenantis asmuo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka:
35. Asmuo, gyvenantis šeimoje, už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka:
35.1. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės už 2 VRP dydžio – neviršinat 10 procentų asmens pajamų;
35.2. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės už 3 VRP dydžio – neviršinat 20 procentų asmens pajamų;
35.3. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės už 4 VRP dydžio – neviršinat 30 procentų asmens pajamų;
35.4. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės už 5 VRP dydžio – neviršinat 40 procentų asmens pajamų;
36. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis (reikalingas specialus maistas), mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
37. Paslaugų gavėjui mirus ar apsigyvenus socialinės globos įstaigoje, mokestis už tą mėnesį suteiktas paslaugas neimamas. Už mirties mėnesį socialinių paslaugų teikėjo apskaičiuotas asmens mokėjimo dydis už suteiktas paslaugas yra dengiamas socialinių paslaugų įstaigoms skirtomis Savivaldybės biudžeto lėšomis.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
38. Trumpalaikė socialinės globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui ar tėvų globos netekusiam vaikui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Paslauga gali būti teikiama asmens namuose ir institucijoje.
39. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir patvirtintą tų paslaugų kainą.
40. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, nustatomas mokėjimo dydis, neviršijantis 50 procentų asmens pajamų.
Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
41. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
42. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
44. Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba institucijoje.
45. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
46. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
47. Mokėjimo už vaiko su negalia ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Vaikui su negalia mokėjimo dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą.
48. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
49. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
50. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos ilgalaikės socialinės globos trukmei.
Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
51. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VIII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
53. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
54. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas (taip pat socialinės globos paslaugas) asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą.
55. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas – pildomas socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
56. Socialinės paramos skyriaus socialinis darbuotojas vertina asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas (ilgalaikės ir trumpalaikės, dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose), atsižvelgdamas į asmens pajamas ir turtą, duomenis suveda į Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS).
57. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
58. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
59. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
60. Asmens (šeimos narių), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
61. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
62. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
63. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas arba turimą turtą.
64. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybių prašymu turi parengti ir pateikti joms informaciją, susijusią su asmens (šeimų narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimu.
65. Socialinės paramos skyrius ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
66. Seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
67. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Socialinės paramos skyriui ir socialines paslaugas teikiančiai įstaigai apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus šio Aprašo 73.6–73.8, 73.13, 73.18–73.20 papunkčiuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
68. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
69. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens pajamų ir turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
71. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialinės priežiūros paslaugas, dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugas, vadovaudamasis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu, vertina ir pagalbos pinigų dydį apskaičiuoja Socialinės paramos skyriaus specialistas, administruojantis socialines paslaugas.
72. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:
72.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
72.2. individualios įmonės savininko ar tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
72.5.išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
72.6. pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoje pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
72.7. šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;
72.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
72.16. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą;
72.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
72.19. išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
73. Asmens pajamos, nurodytos šios tvarkos 72 punkte, imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
74. Pajamas, numatytas šio Aprašo 72.1–72.4 ir 72.10–72.15 papunkčiuose nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas, išskyrus atvejus, kai Plungės rajono savivaldybės administracija turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės, savivaldybių informacinių sistemų.
75. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
76. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 72.1–72.6 papunkčiuose.
77. Nustatant vienam šeimos nariui tenkančias šeimos pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, šio asmens pajamų, nurodytų šio Aprašo 72 punkte, ir visų šeimos narių pajamų, nurodytų šio Aprašo 72.1–72.6 papunkčiuose, suma dalijama iš visų šeimos narių skaičiaus.
78. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
79. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoje pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
80. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
X SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
82. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
83. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas:
84. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 83 punkte nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto šio Aprašo 83.1–83.4 papunkčiuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, Savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia Plungės rajono savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.
85. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 83 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
86. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 83 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
87. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens (paslaugų gavėjo) turtą neįskaitomos.
88. Tais atvejais, kai šio Aprašo 83 punkte nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine Savivaldybės, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.
89. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių ir jų vertes) Socialinės paramos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo–gavimo sutartį, kurią sudaro Savivaldybės institucija su valstybės įmone Registrų centru.
90. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai.
91. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
92. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
94. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
95.Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
96. Tais atvejais, kai asmuo jau gauna socialines paslaugas įstaigoje ir ten pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turto normatyvas nustatomas pagal tos asmens gyvenamosios vietos, kurioje jis gyveno prieš patekdamas į socialinės globos įstaigą, nekilnojamojo turto normatyvinę vertę. Jei asmuo, prieš patekdamas į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Plungės rajono savivaldybėje, turto normatyvas nustatomas pagal vidutinę Plungės miesto būsto daugiabučiuose pastatuose ir būsto vieno ir dviejų butų namuose normatyvinę vertę.
XI SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINĖS GLOBOS PASLAUGAS
97. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenis nuo mokėjimo už socialinės paslaugas, įvertinusi visą turimą informaciją ir aplinkybes.
98. Asmuo (šeima) dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas ar nuo turto mokesčio mokėjimo kreipiasi į Socialinės paramos skyrių ir pateikia:
99. Mokestis gali būti sumažintas ar socialinės paslaugos teikiamos nemokamai Plungės rajono savivaldybės gyventojams, kuriems dėl vienišumo, amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų yra iš dalies ar visiškai sumažėjusios galimybės savimi pasirūpinti ir kurie priklauso šioms socialinėms gyventojų grupėms:
100. Socialinių paslaugų skyrimo komisija svarsto socialines paslaugas gaunančių asmenų prašymus, įvertina socialinių paslaugų įstaigų, seniūnijų, kitų suinteresuotų įstaigų pateiktus dokumentus, rekomendacijas, įvertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir siūlo sumažinti mokestį arba atleisti (terminuotai atleisti) asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už konkrečią socialinę paslaugą ir nurodo terminą.
101. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis sumažinamas arba atleidžiama nuo mokėjimo už socialines paslaugas, kai:
101.1. socialinių paslaugų gavėjas paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai serga ir gydymosi metu yra padidėjusios išlaidos vaistams, slaugos priemonėms pirkti, pateikia pateisinamus dokumentus (medicininių dokumentų išrašas (forma Nr. 027/a) arba stacionaro epikrizė, dokumentai, įrodantys patirtas (patiriamas) gydymosi išlaidas);
101.2. socialinių paslaugų gavėjas paslaugų gavimo laikotarpiu patiria nuostolius dėl gaisro, stichinių nelaimių ar kitų aplinkybių (pateikiami pateisinami dokumentai). Šiuo atveju įvertinamos socialinių paslaugų gavėjo gyvenimo ir buities sąlygos ir surašomas jų patikrinimo aktas, atsižvelgiama į akte nurodytas Socialinės paramos skyriaus atsakingo specialisto, seniūnijų ar Socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų rekomendacijas;
101.3. kitais nenumatytais atvejais, kai pateikiami pateisinami dokumentai, įvertinamos socialinių paslaugų gavėjo gyvenimo ir buities sąlygos ir surašomas jų patikrinimo aktas, atsižvelgiama į akte nurodytas Socialinės paramos skyriaus atsakingo specialisto, seniūnijų ar Socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų rekomendacijas.
102. Socialinių paslaugų skyrimo komisija svarsto ilgalaikės globos paslaugas gaunančių asmenų prašymus, kad būtų sumažintas turto mokestis, kuriuo iš dalies apmokama už ilgalaikės socialinės globos suaugusiam asmeniui paslaugas, ar jis būtų atleistas nuo turto mokesčio mokėjimo, įvertina asmens (šeimos) esamą situaciją ir siūlo dėl asmens (šeimos) dalinio ar visiško atleidimo nuo turto mokesčio.
103. Asmuo gali būti atleistas nuo turto mokesčio ar jam sumažintas turto mokestis šiais atvejais:
104. Galimi atleidimo (iš dalies ar visiškai) nuo mokėjimo už socialines paslaugas ar turto mokesčio terminai: 3 mėnesiai, 6 mėnesiai, 12 mėnesių, neterminuotai. Konkretus atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas būdas ir atleidimo terminas nustatomas atsižvelgiant į visų faktų ir aplinkybių visumą. Terminui pratęsti dokumentai pateikiami iš naujo.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
105. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
106. Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas atsako už teisingą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio vertinimą.
107. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai yra atsakingi už teisingą mokėjimo už socialines paslaugas apskaičiavimą paslaugų gavėjams, sutarčių sudarymą ir jų pakeitimą, gautų lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka.
108. Išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Administracijos direktoriui.
109. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo, Administracijos direktoriaus įsakymu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį. Komisija, nustačiusi, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatytas neteisingai, teikia išvadą Administracijos direktoriui.
110. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (sumažinus mokėjimo dalį), socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui lėšomis.
111. Savivaldybės taryba nustato maksimalų trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo Plungės rajono savivaldybės teritorijos gyventojams dydį.