Administracinė byla Nr. eA-2581-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00182-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, skundą atsakovams E. A., M. A., V. P. ir V. L. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų E. A., M. A., V. P. ir V. L. solidariai 23 102,13 Eur žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TI-222 pritarta teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) rengimui. Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TI-249 pritarta Detaliojo plano koncepcijai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA) 2005 m. sausio 24 d. patvirtino detaliojo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-24 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pateikė teigiamą išvadą. Neringos savivaldybės taryba 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TI-32 Detalųjį planą patvirtino ir pritarė sutarties tarp Neringos savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Enerilas“ dėl infrastruktūros plėtros pasirašymui. Neringos savivaldybės administracija 2005 m. gegužės 27 d. UAB „Enerilas“ išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 19 statinių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektavimui.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 pripažinus Detalųjį planą prieštaraujančiu Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) (toliau – ir Parko schema, KNNP schema, Generalinis planas), patvirtintos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, sprendiniams, UAB „Enerilas“ iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės solidariai prisiteisė 159 534,06 Lt (46 204,26 Eur) turtinės žalos atlyginimą. Pusę sumos (79 767,03 Lt (23 102,13 Eur)) Lietuvos valstybei grąžino Neringos savivaldybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A⁶²–1119/2011 konstatavo, kad Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės padaryti pažeidimai planuojant ginčo teritoriją laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Valstybei atlyginus UAB „Enerilas“ padarytą žalą, vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, valstybės sumokėtą žalos atlyginimo dalį (23 102,13 Eur) valstybei privalėjo solidariai atlyginti atsakovai, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala. Detalųjį planą tikrino, Patikrinimo aktą surašė ir pasirašė Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir TPSVP skyrius) vedėjas S. A. (teisių perėmėjai: E. A. ir M. A.), jį vizavo Klaipėdos AVA Teisės departamento direktorius V. P., o jį patvirtino Klaipėdos AVA viršininkė V. L.. Šie asmenys, tinkamai neatlikdami teisės aktais jiems nustatytų pareigų, patvirtino teigiamą Patikrinimo akto išvadą, dėl to pareiškėjui kilo turtinė žala.

Pareiškėjas teigė, jog pagal Patikrinimo akto surašymo ir jo tvirtinimo metu galiojusių Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 194, 2.2.1 punktą, vykdydamas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, TPSVP skyrius tikrino, ar Detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros bei šių dokumentų sprendiniai atitiko teisės aktų ir teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, teikė šiuos dokumentus tvirtinančioms institucijoms motyvuotas išvadas dėl jų tvirtinimo tikslingumo. Patikrinimo akto surašymo ir tvirtinimo metu galiojusio Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 194 K, IV dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, o šios dalies 15 punkte numatyta, kad Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus vedėjas vykdo ir kitas apskrities viršininko pateiktas užduotis, nors ir nepaminėtas šiame aprašyme, bet susijusias su Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus kompetencija. S. A., kuris Patikrinimo akto surašymo ir tvirtinimo metu ėjo Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus vedėjo pareigas, veiksmai tikrinant Detalųjį planą, priimant teigiamą Detaliojo plano patikrinimo išvadą ir surašant Patikrinimo aktą neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Patikrinimo akto surašymo ir patikrinimo metu galiojusių Klaipėdos AVA Teisės departamento nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2004 rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. K–239, 5.1 punktą, vienas iš svarbiausių Teisės departamento uždavinių buvo užtikrinti Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos AVA struktūrinių padalinių priimtų sprendimų, rengiamų dokumentų ir veiklos teisėtumą. Vadovaujantis šio teisės akto 6.3 punktu, Klaipėdos AVA Teisės departamentas užtikrino, kad Klaipėdos apskrities viršininkui teikiami įsakymų ir kitų dokumentų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktus. Su šiais nuostatais Klaipėdos AVA Teisės departamento direktorius V. P. buvo supažindintas pasirašytinai. Patikrinimo akto pasirašymo ir tvirtinimo metu galiojusio Klaipėdos AVA Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 151K, III dalies 1 punkte buvo nustatytas reikalavimas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui ne tik žinoti teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą, bet ir teisės aktus, reglamentuojančius apskrities viršininko įgaliojimų įgyvendinimą. Su šiuo pareigybės aprašymu Klaipėdos AVA Teisės departamento direktorius V. P. buvo supažindintas pasirašytinai. Taigi, kad V. P. netinkamai atliko savo pareigas.

Pareiškėjas akcentavo, kad Patikrinimo akto tvirtinimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 punktas numatė, kad apskrities viršininkas nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymą. Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 367, 13 punkte buvo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Apskrities valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo ir kitų teisės aktų apskrities viršininkui nustatytus įgaliojimus teritorijų planavimo srityje. Minėto pareigybės aprašymo 28 punkte nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas asmeniškai atsako už tinkamą apskrities viršininko įgaliojimų vykdymą laiku. Su šiuo pareigybės aprašymu Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. buvo supažindinta pasirašytinai ir buvo atsakinga už neteisėto Patikrinimo akto patvirtinimą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad privalomumas atsižvelgti į Parko schemos sprendinius rengiant Detalųjį planą buvo aiškiai nurodytas 2004 m. lapkričio 3 d. išduotose planavimo sąlygose Nr. A10/12. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2–870–546/2008 konstatuota, jog Detalusis planas akivaizdžiai prieštaravo Parko schemos sprendiniams. Pareiškėjo nuomone, atsakovai negalėjo nesuvokti akivaizdaus Detaliojo plano neteisėtumo, todėl jų kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia – atsakovai suvokė, kad Patikrinimo aktas buvo neteisėtas ir galėjo būti panaikintas ir, nors žalos atsiradimo nesiekė, bet bendrais savo veiksmais leido jai kilti, todėl jų atsakomybė solidari. Pareiškėjas pastebėjo, kad, nors Detaliojo plano rengimo procese dalyvavo ir kitos institucijos, kurios turėjo įvertinti Detaliojo plano atitikį Parko schemai (generaliniam planui), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P–438–120–12 konstatavo būtent Klaipėdos AVA neteisėtus veiksmus.

Atsakovė V. L. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

V. L. nurodė, kad, vadovaujantis pareigybių aprašymais, už Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus veiklą buvo atsakingas šio skyriaus vedėjas S. A., už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą – jo pavaduotojas K. V., už statybos valstybinę priežiūrą – vyriausiasis specialistas A. N., detaliųjų planų išvadas derino Klaipėdos AVA Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėja V. Š.. Nurodytiems pareigūnams suderinus Patikrinimo aktą, jai, kaip Klaipėdos apskrities viršininkei, nebuvo jokių abejonių dėl šio dokumento teisėtumo. Be to, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija išdavė planavimo sąlygas detaliajam planui rengti, jas išdavė ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Minėtų institucijų derinimas buvo pateiktas, todėl nekilo abejonių dėl galimybės Detaliojo plano derinimo aktą tvirtinti. V. L. pažymėjo, kad Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus darbuotojai, kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos neturėjo visos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos Parko schemos (generalinio plano) su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl ja negalėjo vadovautis. Be to, pažeidimų faktas buvo nustatytas 2005 m., todėl nagrinėjamo ginčo atveju turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

Atsakovai E. A. ir M. A. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

E. A. ir M. A. teigė, jog pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, Patikrinimo aktas buvo detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrinis dokumentas, todėl Detalųjį planą tvirtinančiai institucijai buvo patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime konstatavo, kad net ir esant teigiamam Patikrinimo aktui, Neringos savivaldybė neprivalėjo jo patvirtinti ir turėjo užtikrinti teisėtumą baigiamajame teritorijų planavimo etape. Dar prieš S. A. pasirašant Patikrinimo aktą, kitos kompetentingos institucijos, kurios buvo pavaldžios pareiškėjo atstovui (Inspekcijai), pritarė Neringos detaliojo plano koncepcijai, t. y. savo veiksmais pripažino šias sąlygas įvykdytomis pagal teisės aktų reikalavimus, todėl pasirašydamas Patikrinimo aktą S. A. neturėjo pagrindo abejoti šių atsakingų institucijų išvadomis.

E. A. ir M. A. pažymėjo, jog Parko schema (generalinis planas) buvo patvirtinta 1994 m. gruodžio 19 d., t. y. iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, todėl ji negalėjo atitikti šio įstatymo reikalavimų. Parko schema buvo specialusis dokumentas, kuris nebuvo nustatyta tvarka suderintas su tuo metu galiojusiu Neringos generaliniu planu, todėl turėjo būti tik rekomendacinio pobūdžio. S. A., surašydamas Patikrinimo aktą, turėjo teisinį pagrindą manyti, kad Parko schema buvo specialusis, rekomendacinio pobūdžio dokumentas, neatstojantis bendrojo plano teritorijų planavimo dokumento. Tik Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. priėmus sprendimą buvo laikomasi priešingos išvados, jog rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą buvo privalu vadovautis Parko schema. E. A. ir M. A. atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu Detaliojo plano Patikrinimo aktas nepripažintas neteisėtu. Be to, Patikrinimo akto pasirašymas bei patvirtinimas nesukėlė teisinių pasekmių, kadangi teisines pasekmes sukėlė tik Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-32, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas.

Atsakovas V. P. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

V. P. pabrėžė, kad už teritorijų planavimo dokumentų tinkamą parengimą pirmiausia atsakingas tokio dokumento rengėjas. Detaliojo plano rengėjai, turėję teritorijų planavimo dokumentą parengti pagal išduotas planavimo sąlygas, jį parengė ne pagal šias sąlygas. Be to, Klaipėdos AVA Teisės departamento nuostatai ir pareiginės instrukcijos, kuriomis rėmėsi pareiškėjas, nebuvo įstatymai, kuriuose būtų tiesiogiai nurodyta, kad tuo metu Klaipėdos AVA Teisės departamentas privalėjo tikrinti detaliųjų planų sprendinius, jų atitikimą kitiems teritorijų planavimo dokumentams ir išduotoms planavimo sąlygoms. Klaipėdos AVA Teisės departamento pareiga buvo užtikrinti Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos AVA struktūrinių padalinių priimamų sprendimų, rengiamų dokumentų ir veiklos teisėtumą. Patikrinimo akto surašymo ir tvirtinimo metu galiojusių Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 194 K, 2.2.1 punkte buvo numatyta, kad vykdydamas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, Klaipėdos AVA TPSVP skyrius tikrina, ar detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros bei šių dokumentų sprendiniai atitinka teisės aktų ir teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, teikia šiuos dokumentus tvirtinančioms institucijoms motyvuotas išvadas dėl jų tvirtinimo tikslingumo, o tai reiškė, kad tiesioginę atsakomybę už detaliojo plano sprendinių atitikimą teisės aktams ir planavimo sąlygoms turėjo būtent Klaipėdos AVA TPSVP skyrius, kuris tiesiogiai ir vykdė valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Klaipėdos AVA Teisės departamentas savo uždavinį užtikrinti Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos AVA struktūrinių padalinių priimamų sprendimų, rengiamų dokumentų ir veiklos teisėtumą vykdė tikrindamas kiekvieno padalinio teikiamų apskrities viršininkui sprendimų projektų atitikimą Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems reikalavimams, bet niekada netikrino prie sprendimų projektų pridedamų priedų, kuriems reikėjo specialiųjų žemėtvarkos, teritorijų planavimo, statybos, švietimo, sveikatos, civilinės saugos žinių. Tai atlikdavo konkretūs specialistai, kurie į Klaipėdos AVA buvo priimami tik su atitinkamu išsilavinimu ir patirtimi. V. P. teigė vizavęs Patikrinimo aktą, nes jis atitiko tokiam aktui, kaip organizaciniam dokumentui, keliamus reikalavimus, nustačius, kad detaliojo plano rengimo procedūros nepažeistos, buvo galiojantis planavimo sąlygų sąvadas, Detalusis planas buvo tinkamai viešai su visuomene apsvarstytas bei suderintas savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, patikrintas Klaipėdos AVA valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančių pareigūnų, turinčių specialiųjų architektūrinių bei teritorijų planavimo žinių, kurie nustatė, kad jis neprieštaravo teisės aktams ir kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. V. P. nuomone, jis savo pareigas atliko tinkamai.

V. P. taip pat paaiškino, kad patikrinimo metu Parko schema (generalinis planas) nebuvo paskelbta viešai, Teritorijų planavimo registre ji įregistruota tik po Patikrinimo akto išdavimo, t. y. 2005 m. lapkričio 16 d., o Klaipėdos AVA nebuvo gavusi oficialios Parko schemos, turėjo tik kai kurių sprendinių kopijas, gautas iš skirtingų vietų ir skirtingas. Vienintelis egzempliorius buvo Saugomų teritorijų tarnyboje ir juo galėjo naudotis tik Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai.

V. P. nesutiko dėl atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą jam taikymo, nes šiuo metu jis valstybės tarnyboje nedirbo ir neturėjo valstybės tarnautojo statuso. Klaipėdos AVA Teisės departamento direktoriumi jis buvo nuo 2004 m. spalio 26 d., todėl iki Patikrinimo akto vizavimo dienos – 2005 m. sausio 21 d., jis pareigas vykdė trumpiau nei 9 mėnesius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Parko direkcija, KNNP direkcija) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Parko direkcija pažymėjo, kad nors Detaliojo plano rengimo procese ir dalyvavo kitos institucijos, kurios priėmė administracinius aktus ir kurių kompetencijai priklausė įvertinti Detaliojo plano atitiktį Parko schemai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi konstatavo Lietuvos valstybės civilinę atsakomybę dėl Klaipėdos AVA neteisėtų veiksmų. Minėtoje administracinėje byloje buvo įvertinti konkrečių valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėti veiksmai, kurie lėmė žalos atsiradimą, ir todėl ši nutartis turi prejudicinę galią.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Kultūros paveldo departamento vertinimu, pareiškėjas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Be to, civilinė atsakomybė neturėtų pereiti mirusio S. A. įpėdiniams.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašymą tenkino iš dalies ir Lietuvos valstybei iš atsakovų V. L., V. P., E. A. ir M. A. solidariai priteisė 4 620,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, jog Neringos savivaldybės taryba 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TI-32 patvirtinto teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Neringos savivaldybės taryba ir UAB „Enerilas“ 2005 m. sausio 26 d. pasirašė sutartį Nr. 45 dėl infrastruktūros plėtojimo. Neringos savivaldybės administracijos direktorė 2005 m. gegužės 27 d. patvirtinto Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 19 (toliau – ir Projektavimo sąlygų sąvadas).

Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais: Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. TI-32, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, Projektavimo sąlygų sąvadą ir Sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 patenkino prokuratūros ieškinį.

UAB „Enerilas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 876 781 Lt (253 933,33 Eur) turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Enerilas“ skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A⁶²–1119/2011 šį Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo UAB „Enerilas“ iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės solidariai priteisė 144 641 Lt (41 890,43 Eur) patirtai turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtu sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovų padaryti pažeidimai planuojant teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atlygino turtinę žalą ir UAB „Enerilas“ sumokėjo 159 534,06 Lt (46 204,26 Eur) sumą, kurios 1/2 dalį (79 767,03 Lt               (23 102,13 Eur)) Lietuvos valstybei grąžino Neringos savivaldybė.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų V. L., S. A., V. P. solidariai priteisti 23 102,13 Eur žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI–424–609/2015 pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteisė 11 551,06 Eur turtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino ir, įvykdžius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą bei atlyginus žalą, turėjo teisę reikšti regresinį reikalavimą kaltiems valstybės tarnautojams atlygintos žalos ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–870–546-2008 nustatytus pažeidimus, kurių pagrindu buvo panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. TI–32, ir jų reikšmingumą teritorinio planavimo procese, buvo būtina įvertinti kitų institucijų ar pareigūnų priimtų sprendimų įtaką žalos atsiradimui, nes tai galėjo turėti įtakos atsakovų atsakomybės apimčiai. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsakovams taikydamas solidariąją atsakomybę, jos nepagrindė, t. y. nemotyvavo, kodėl netaikė dalinės atsakomybės, o taikė būtent solidariąją.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1–2 dalys nurodo, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama CK nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 proc. valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kaip matyti iš Žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pabrėžtinai įstatymų leidėjo įtvirtintos nuostatos dėl subjektyvinės pažeidimo pusės, regreso teisei įgyvendinti kai kuriems pareigūnams nustatyta reikalaujama kaltės forma yra tyčia (ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros ar teismo pareigūnai, teisėjai), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti bet kurią kaltės formą – tyčią arba neatsargumą. S. A. (karjeros valstybės tarnautojas), V. L. (politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja) ir V. P. (karjeros valstybės tarnautojas) buvo valstybės tarnautojai, todėl jų kaltės forma gali būti ir tyčia, ir neatsargumas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija. Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnis nustato, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: 1) tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) nustačiusi šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones; 3) teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo; 4) šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų.

Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1–200, 8.4 ir 8.5 punktuose nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento tikrinimo metu patikrinama: teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitikimas planavimo sąlygoms; teritorijų planavimo dokumento rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų ir sprendinių atitikimas Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detaliojo plano sprendiniams neatitinkant teisės aktų reikalavimų, patikrinimo akto išvada turi būti neigiama (14.2 punktas).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos AVA 2005 m. sausio 24 d. patikrinimo metu nustatė, kad Detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitiko normas, sprendiniai atitiko teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus ir pateikė išvadą, kad parengtą Detalųjį planą galima tvirtinti nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A⁶²–1119/2011 konstatavo Klaipėdos AVA neteisėtus veiksmus, atliekant teritorijų planavimo priežiūrą. Detaliojo teritorijų planavimo dokumento 2005 m. sausio 24 d. patikrinimo aktą Nr. PL-24, kuriame pateikta teigiama išvada, surašė ir pasirašė Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas S. A., jį vizavo Klaipėdos AVA Teisės departamento direktorius V. P., o jį patvirtino Klaipėdos AVA viršininkė V. L..

Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2002-11-15 įsakymu Nr. 194 K, 2.2.1 punkte nustatyta, kad, vykdydamas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, skyrius tikrina, ar savivaldybių teritorijų bendrojo planavimo, detaliojo planavimo savivaldybės ir fizinių bei juridinių asmenų lygmens specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros bei šių dokumentų sprendiniai atitinka teisės aktų ir teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, teikia šiuos dokumentus tvirtinančioms institucijoms motyvuotas išvadas dėl jų tvirtinimo tikslingumo. Klaipėdos TPSVP skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 194 K, nustatyti šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui reikalavimai, t. y.: 1) žinoti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą ir statybą, apskričių valdymą ir vietos savivaldą, viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatus; 2) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą statybos profilio techninį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį statybos, projektavimo ar statybos priežiūros srityje. Pareigybės parašymo IV dalyje nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas: vadovauja apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus veiklai, teikia metodinę pagalbą skyriaus specialistams (1 punktas); įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo srityje (2 punktas); <...> vykdo ir kitas apskrities viršininko pateiktas užduotis, nors ir nepaminėtas šiame aprašyme, bet susijusias su Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus kompetencija (15 punktas). Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo V dalies 2 punkte nurodyta, kad asmeniškai atsako už pareigų neatlikimą ar netinkamą bei nesavalaikį atlikimą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. S. A. buvo pasirašytinai supažindintas su TPSVP skyriaus nuostatais bei su 2002 m. gruodžio 5 d. TPSVP skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu.

Klaipėdos AVA Teisės departamento nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2004 rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. K-239, 5.1 punktu numatyta, jog vienas iš svarbiausių Teisės departamento uždavinių – užtikrinti Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos AVA struktūrinių padalinių priimtų sprendimų, rengiamų dokumentų ir veiklos teisėtumą. Pagal šio akto 6.3 punktą, Klaipėdos AVA Teisės departamentas užtikrina, kad Klaipėdos apskrities viršininkui teikiami įsakymų ir kitų dokumentų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktus. Klaipėdos AVA Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 151K, nustatytas vienas iš tikslų – užtikrinti apskrities viršininko ir apskrities viršininko administracijos padalinių priimamų sprendimų ir veiklos teisėtumą. Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo III dalies 1 ir 2 punktuose šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui buvo nustatyti šie reikalavimai: žinoti viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, apskrities viršininko įgaliojimų įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo V dalies 2 punkte numatyta, kad tarnautojas asmeniškai atsako už pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą ir departamentui pavestų užduočių netinkamą ir nesavalaikį įvykdymą Valstybės tarnybos įstatymo numatyta tvarka. V. P. su Klaipėdos AVA Teisės departamento nuostatais ir Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymu supažindintas 2004 m. spalio 26 d.

Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 punktas numatė, kad apskrities viršininkas nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymą. Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 307, 11 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas geba atlikti teisės aktų, reglamentuojančių teritorijos administracinių vienetų valdymą ir regioninę politiką, analizę. Pareigybės aprašymo 13 punkte nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Apskrities valdymo įstatymo, Regioninės plėtros įstatymo ir kitų įstatymų apskrities viršininkui nustatytus įgaliojimus regioninės plėtros, <...> teritorijos planavimo ir kt. Apskrities viršininkas asmeniškai atsako už tinkamą apskrities viršininko įgaliojimų vykdymą laiku (28 punktas). Su šiuo pareigybės aprašymu Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. buvo supažindinta pasirašytinai.

Teismas taip pat nustatė, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (toliau – ir Kultūros paveldo departamento padalinys) 2004 m. lapkričio 3 d. detaliojo planavimo dokumentams rengti išdavė planavimo sąlygas, kurių 5 punkte nurodė, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546-2008 konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-32 patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštaravo Parko schemos (generalinio plano) sprendiniams.

Teismas pabrėžė, kad, Kultūros paveldo departamento padaliniui planavimo sąlygose nurodžius, jog planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikoma Parko schema (generalinis planas), turėjo būti patikrinta, ar Detaliojo plano sprendiniai atitiko šią schemą. S. A., kuriam buvo keliami susipažinimo su teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, išsilavinimo, darbo patirties reikalavimai projektavimo ar statybos priežiūros srityje, nepatikrino ir neįsitikino, kad išduotos planavimo sąlygos neprieštaravo Parko schemai (generaliniam planui) ir surašė teigiamą Patikrinimo akto išvadą. S. A. neužtikrino tinkamo Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus funkcijų įgyvendinimo atliekant Detaliojo plano sprendinių patikrinimą ir tuo būdu pažeidė Klaipėdos TPSVP skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 194 K, 2.2.1 punktą, t. y. netinkamai vykdė pareigas.

V. P., vizuodamas Patikrinimo aktą, nenustatė jokių pažeidimų, t. y. neįsitikino, kad Patikrinimo aktas atitiko teisės aktų nuostatas ir buvo teisėtas, nors Klaipėdos AVA Teisės departamento direktorius privalėjo įsitikinti tokio akto atitikimu teisės aktų nuostatoms ir tik tuomet jį pateikti tvirtinti Klaipėdos apskrities viršininkei (Klaipėdos AVA Teisės departamento nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2004 rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. K-239, 6.3 p.). Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatyta, jog jis turi žinoti apskrities viršininko įgaliojimų įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus. V. P., būdamas Teisės departamento direktoriumi, kuriam buvo keliami teisinio darbo bei teisės aktų žinojimo reikalavimai susiję su apskrities viršininko įgaliojimų įgyvendinimu, vizuodamas Patikrinimo aktą privalėjo įsitikinti, ar teisėtai ir pagrįstai Patikrinimo akte nurodyta teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada. Taigi, V. P. argumentas, kad jis neturėjo ir neprivalėjo tikrinti teritorijų planavimo dokumentų ir jų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, laikytinas nepagrįstu.

V. L. patvirtino Patikrinimo aktą neįsitikinusi Patikrinimo akto turinio atitikimu aukštesnės galios teisės aktams, nors pagal atliekamas pareigas ji turėjo gebėti atlikti teisės aktų analizę ir tik pagal teisės aktų nuostatų reikalavimus vykdyti apskrities viršininkui nustatytus įgaliojimus (Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės aprašymo 11 ir 13 p.).

Dėl atsakovų teiginio, kad Klaipėdos AVA neturėjo visos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos Parko schemos (generalinio plano) su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, teismas pastebėjo, jog Klaipėdos AVA galėjo šią schemą gauti iš kitų valstybės institucijų. Byloje nebuvo duomenų, kad dėl visos Parko schemos gavimo Klaipėdos AVA kreipėsi į kitas valstybės institucijas, todėl laikytina, jog Klaipėdos AVA darbuotojai buvo nerūpestingi ir tinkamai nevykdė savo pareigų, siekdami tinkamai įvertinti Detaliojo plano sprendinių atitikimą Parko schemai.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, sprendė, jog S. A., V. L. ir V. P., tikrindami Detaliojo plano sprendinius, neįvykdė jiems priskirtų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų Teritorijų planavimo įstatyme (26 str. 3 ir 5 d., 35 str. 1 p.), Klaipėdos AVA nuostatuose bei pareigybės aprašymuose (CK 6.246 str. 1 d.). Jų kaltė pasireiškė tuo, kad jie nebuvo rūpestingi ir apdairūs, kiek jiems tai pagal pareigas buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Teismas, vertindamas priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, atkreipė dėmesį į tai, jog Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1–262, 12 punktas nustato, kad planavimo sąlygos nerengiamos ir neišduodamos, kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Šiuo atveju planavimo organizatoriui pateikiamas raštu motyvuotas atsakymas, nurodant įstatymų ir teisės aktų konkrečius straipsnius ir nuostatas, kurie būtų pažeisti ar draudžia numatomą veiklą. Už sąlygų atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams pagal kompetenciją atsako jas parengusios ir išdavusios institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys (13 p.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2–870–546–2008 konstatavo, kad Detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštaravo Parko schemos (generalinio plano) sprendiniams. Vadinasi, Kultūros paveldo departamento padalinys, išduodamas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, neįvertino, kad numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštaravo Parko schemai.

Teismas pabrėžė, jog Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2004 m. liepos 13 d. raštu Nr. S1–243 „Dėl projektavimo sąlygų žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) direktoriui pateikė projektavimo sąlygas, nurodydama vadovautis Parko schema (generaliniu planu). Parko direkcija 2004 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S1-457 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ Klaipėdos RAAD direktoriui nurodė, kad, Neringos savivaldybės tarybai pritarus detaliojo plano koncepcijai, ji šiam detaliajam planui iš esmės neprieštaraus, jeigu tolesni projektavimo etapai bus derinami su Parko direkcija. Klaipėdos RAAD 2004 m. gruodžio 20 d. išvada Nr. (9.14.4.)-V4-4954 Detaliajam planui pritarė su Parko direkcijos 2004 m. gruodžio 16 d. rašte nurodytomis pastabomis. Taigi, ir kitos valstybės institucijos sąlygojo žalos Lietuvos valstybei atsiradimą, kadangi jos neįvertino planavimo tikslų ir jų atitikties Parko schemai. Be to, tiek pareiškėjas, tiek Parko direkcija pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Detaliojo plano rengimo procese dalyvavo ir kitos valstybės institucijos (Parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Klaipėdos RAAD), kurios teritorijų planavimo procese priėmė administracinius aktus bei kurios turėjo įvertinti Detaliojo plano atitiktį Parko schemai.

Teismas pastebėjo ir tai, kad Detalųjį planą rengė R. A. individuali įmonė, kuri turėjo teisę rengti teritorijų planavimo dokumentą (Detalųjį planą). Detaliojo plano rengėjui tinkamai neįvertinus teisės aktų reikalavimų, šie veiksmai iš dalies galėjo sąlygoti žalos valstybei atsiradimą. Be to, nors Parko direkcija nurodė, kad rengiant Detalųjį planą dalyvavo ir kiti subjektai, t. y. statinių techninio projekto rengėjas individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Minvida“, tyrinėtoja-archeologė R. N., tyrinėtojo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geologija“, teismo vertinimu, šių subjektų reikšmė dėl žalos atsiradimo valstybei buvo mažai reikšminga, kadangi jie nebuvo Detaliojo plano rengėjai ir nebuvo atsakingi už jo tinkamą parengimą.

Teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis teismas administracinėje byloje Nr. A⁶²–1119/2012 priteisė žalą iš Lietuvos valstybės būtent dėl Klaipėdos AVA neteisėtų veiksmų priimant Patikrinimo aktą, tačiau kitoms institucijoms nebuvo reiškiami reikalavimai, todėl pareigą atlyginti žalą turėjo tik Klaipėdos AVA valstybės tarnautojai. Tačiau minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatinėjo būtent valstybės kaltę ir jos padarytą žalą UAB „Enerilas“, todėl jam nebuvo būtina įvertinti kiekvienos valstybės institucijos įtaką žalos UAB „Enerilas“ atsiradimui. Tačiau, vertinant Klaipėdos AVA tarnautojų įtaką dėl valstybei atsiradusios žalos, svarbu įvertinti, kokia apimtimi būtent jie prisidėjo prie žalos atsiradimo valstybei. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai neteisėtu neveikimu tik iš dalies prisidėjo prie žalos valstybei kilimo, teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Klaipėdos AVA valstybės tarnautojai turėjo atsakyti visa apimtimi.

Dėl atsakovo S. A. teisių ir pareigų perėjimo įpėdiniams teismas pažymėjo, kad, 2016 m. gegužės 20 d. mirus S. A., jo palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo sutuoktinė E. A. ir sūnus M. A.. Teismas nusprendė, kad įpėdiniams kartu su paveldėtu turtu perėjo ir palikėjo pareiga atlyginti jo padarytą žalą, kaip turtinė prievolė (CK 5.1 str. 2 d., 6.245 str.). Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad atsakovai E. A. ir M. A. palikimą būtų priėmę pagal turto apyrašą, todėl jie už palikėjo prievoles atsakė solidariai ir visu savo turtu (CK 5.52 str. 1 d.).

Dėl solidarios atsakomybės taikymo teismas akcentavo, jog S. A., V. L. ir V. P. tinkamai nevykdė pareigų (neteisėtai neveikė), dėl to buvo padaryta žala valstybei. Jei nors vienas iš minėtų valstybės tarnautojų būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, Patikrinimo akto išvada būtų buvusi neigiama ir žala valstybei nebūtų kilusi. Šiuo atveju nebuvo įmanoma nustatyti, kuris iš šių asmenų turėjo didesnę ar mažesnę pareigą tinkamai veikti bei kurio atsakomybė turėtų būti didesnė ar mažesnė, t. y. atsakovus siejo bendri veiksmai dėl padarinių, todėl šių asmenų atsakomybė buvo solidari.

Dėl priteistinos žalos dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad žalos valstybei padarymo metu Klaipėdos apskrities viršininkės vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 5 077,49 Lt (1 470,54 Eur), Klaipėdos AVA Teisės departamento direktoriaus – 2 771,40 Lt (802,65 Eur), Klaipėdos AVA TPSVP skyriaus vedėjo – 4 946 Lt (1 432,46 Eur). Kadangi Klaipėdos AVA Patikrinimo akto išvada buvo tik rekomendacinio pobūdžio, žalos valstybei atsiradimą sąlygojo ir kiti keturi juridiniai asmenys, teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovų E. A., M. A., V. P. ir V. L. solidariai Lietuvos valstybei priteisė 4 620,43 Eur turtinei žalai atlyginti (23 102,13 Eur / 5 (juridinių asmenų, lėmusių žalos atsiradimą valstybei, skaičius)).

Teismas, atsakydamas į V. P. argumentą dėl nebebuvimo valstybės tarnautoju, akcentavo, jog subjektui, padariusiam žalą valstybei ir nesančiam valstybės tarnautoju, Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta išieškojimo tvarka netaikoma ir žala turi būti atlyginama vadovaujantis bendromis teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą (nors priteistina suma žalai atlyginti ir buvo sumažinta), netenkino atsakovo S. A. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Atsakovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas paaiškina, kad žala Lietuvos valstybei galėjo atsirasti kai tam tikri asmenys teritorijų planavimo procese atliko neteisėtus veiksmus organizuojant, rengiant, derinant, tikrinant ir tvirtinant (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano projektą, pagal kurį buvo projektuojami ir statomi statiniai (duomenys neskelbtini), adresu, kuriuos vėliau pastatų savininkai nugriovė. Šioje vietoje būtina nustatyti visus asmenis, dalyvavusius teritorijų planavimo procese, o vėliau nustatyti ar yra priežastinis ryšys tarp šių asmenų atliktų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kodėl į bylą buvo įtraukti tik dalis aukščiau išvardytų juridinių asmenų, nors buvo pateiktas prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis visus minėtus asmenis. Teismas turėjo pasisakyti atskirai dėl kiekvienos Detaliojo planavimo procese dalyvavusios institucijos. Pažymi, kad teismas privalėjo pareiškėjui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pasiūlyti pakeisti netinkamus atsakovus tinkamais, t. y. V. P. ir kitus atsakovus įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o visus juridinius asmenis, dalyvavusius Detaliojo planavimo procese, įtraukti į bylą atsakovais. Kadangi panaikinus apskričių viršininkų administracijas jų teises ir pareigas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, šioje byloje atsakovu turėtų būti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Atsakovas nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju ar buvo visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti minėtų institucijų atžvilgiu, tačiau to nepadarė, o ginčijamas sprendimas liko prieštaringas, nepakankamai motyvuotas, nesuprantamas. Pabrėžia, kad teismo sprendimas visiškai neaiškus tuo požiūriu, kad kalti asmenys yra nustatyti – tai atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys, tačiau žalą privalo atlyginti tik atsakovai, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims tokia pareiga nenumatyta ir šiuo teismo sprendimu yra užkertamas bet koks kelias Lietuvos valstybei atgauti trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytą žalą. Atsakovo nuomone teismas bylą išsprendė netinkamai, neužtikrino, kad visi kalti asmenys šioje byloje atlygintų žalą Lietuvos valstybei ir visa apimtimi. Akcentuoja, kad teismas nesuprato ginčo esmės ir jį sprendė neteisingai. Lietuvos valstybei buvo padaryta žala dėl anksčiau nurodytų institucijų ir R. A. individualios įmonės padarytų veiksmų (priimtų aktų), todėl regreso teisė turėjo būti nukreipta į šiuos asmenis ir negalėjo būti tiesiogiai nukreipta į šių institucijų darbuotojus, kurie neturi įgalinimų priiminėti administracinius aktus, juos surašyti savo vardu. Paaiškina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šioje byloje yra ir ieškovė, ir atsakovė, kas pagal proceso tvarką, neįmanoma ir teismas šią koliziją turėjo išspręsti.

Atsakovas pažymi, kad teismo posėdyje paaiškino, jog  Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 1 punktu patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) ir pridėjo pagrindinius teiginius. Detalusis planas derinimui buvo pateiktas 2005 m. sausio 25 d., t. y. pasibaigus generalinio plano galiojimo terminui. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo įrašyti pastabos, kad Detalųjį planą nederinti, nes jis prieštarauja nebegaliojančiam teritorijų planavimo dokumentui. Tokie jo veiksmai tikrai būtų neteisėti, nes jie prieštarautų generalinio plano pagrindinių sprendinių 2 punktui. Teismas dėl šio teiginio nieko nepasisakė, todėl jo, kaip atsakovo atžvilgiu, teismo sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas ir neteisėtas, nėra sudarytos galimybės ginti savo teises, nes teismas jau antrą kartą atsisako tirti aplinkybes, susijusias su Detaliojo plano patikrinimo akto teisėtumu. Pabrėžia, kad teismas šį kartą prijungė 2008 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtą civilinę bylą, tačiau visiškai netyrė įrodymų, susijusių su galimu Detaliojo plano sprendinių prieštaravimų Generaliniam planui, o tai procesinis pažeidimas, kai visi įrodymai byloje turi būti tiriami tiesiogiai.

Atsakovas papildomai pažymi, kad šios bylos pagrindinė ginčo esmė – regreso teisė į žalos padariusį asmenį. Byloje nekeliamas klausimas dėl padarytos žalos, nes žala bendrovei UAB „Enerilas“ pripažinta prejudiciniais faktais kitoje byloje ir ginčo dėl to negali būti, kaip ir ginčo, kad Lietuvos valstybei, atlyginusiai žalą UAB „Enerilas“, taip pat atsirado žala. Taip pat atkreipia dėmesį, kad prokuratūra, atstovaudama viešąjį interesą ir prašydama panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. T1-32 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, jokių pretenzijų Klaipėdos apskrities viršininko administracijai neturėjo ir neprašė pripažinti neteisėtu Patikrinimo aktą, o tai reiškia, kad prokuratūra neįžvelgė valdžios institucijų kaltės, tik savivaldybės.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepimu į atsakovo V. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas pirmiausiai pažymi, kad V. P. neturi reikalavimo teisės dėl atsakovo S. A. pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinimo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje turėtų būti atmestas.

Pareiškėjas nurodo, jog iš ginčui aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad jis, siekdamas regreso tvarka išsiieškoti patirtą žalą, turi nukreipti reikalavimą į kaltus valstybės tarnautojus, dėl kurių neteisėtų veiksmų kilo žala, o ne į valstybės institucijas (biudžetines įstaigas), kurių vardu šie valstybės tarnautojai veikė. Valstybės institucijų savininkas yra Lietuvos valstybė, pagrindinis jų finansavimo šaltinis – Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai, jos valdo, naudoja ir disponuoja savininkui priklausančiu turtu, todėl teigti, kad pareiškėjas žalos atlyginimo regreso tvarka turi reikalauti iš biudžetinių įstaigų, reikštų, kad Lietuvos valstybė žalos atlyginimo turėtų reikalauti pati iš savęs, taip pareigą atlyginti patirtą žalą perkeliant mokesčių mokėtojams. Be to, deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas.

Pareiškėjo nuomone, apeliaciniame skunde pateiktas teisės aktų aiškinimas yra nepagrįstas teisės aktais ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, tinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimą nustatyti, ar nėra kitų kaltų valstybės institucijų ar asmenų, nes tai galėjo turėti įtakos priteistinos žalos dydžiui. Atsakovas V. P. nei kaip nepagrindė savo teiginio, kad Parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Klaipėdos RAAD ir kiti asmenys buvo atsakingi už teritorijų planavimo dokumentų atitikimo saugomų teritorijų specialiesiems planams tikrinimą. Pareiškėjas neturėjo pagrindo regresinio reikalavimo nukreipti ir į Neringos savivaldybę, nes šis klausimas išspręstas neteismine tvarka – Neringos savivaldybė sutiko kompensuoti pareiškėjui pusę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu priteistos sumos. Šiame sprendime buvo atsižvelgta ir į UAB „Enerilas“ kaltę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitų institucijų kaltę dėl pareiškėjui kilusios žalos, pagrįstai nusprendė, jog atsakovai privalo atlyginti 1/5 pareiškėjo patirtos žalos.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad atsakovo V. P. teiginys, jog jam civilinė atsakomybė negali kilti, nes Patikrinimo aktas su teigiama išvada, kurį jis vizavo, nebuvo pripažintas neteisėtu, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Tai, kad tarpinis teritorijų planavimo proceso dokumentas nebuvo panaikintas kartu su neteisėtu Detaliuoju planu, nėra kliūtis spręsti dėl civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią padarė netinkamai funkcijas vykdydami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) valstybės tarnautojai, atlyginimo regreso tvarka.

Nustatyta, kad atsakovų (valstybės tarnautojų) atsakomybė kilo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A⁶²-1119/2011 priteisus solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Neringos savivaldybės UAB „Enerilas“ naudai 144 641 Lt žalos atlyginimo ir su tuo susijusias kitas sumas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo iš atsakovų E. A. ir M. A. (S. A. teisių perėmėjai), V. L. ir V. P. priteisti solidariai 23 102,13 Eur, t. y. pusę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu priteistos sumos, kurią Lietuvos valstybė 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. kovo 6 d. sumokėjo skolininkui, vykdydama anksčiau minėtą teismo sprendimą. Neturtinę žalą padariusios valstybės institucijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) neteisėti veiksmai vykdant teritorijų planavimo procedūrą nustatyti anksčiau minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A⁶²-1119/2011 ir iš dalies Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas (Lietuvos valstybė), sumokėjęs UAB „Enerilas“ priteistą žalos atlyginimą ir taip atlyginęs atsakovų padarytą žalą, patyrė žalos ir tokiu būdu įgijo į juos (valstybės tarnautojus) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Šioje nuostatoje įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, tačiau įstatymai gali nustatyti ir išimtis. Kadangi atsakovas (apeliantas), dėl kurio neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju atsirado žala, yra valstybės tarnautojas, tai aktualios taip pat yra Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios regreso teise reikalaujamos atlyginti iš valstybės tarnautojo padarytos žalos dydį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apeliacine tvarka skundžia tik vienas iš atsakovų – V. P.. E. A. ir M. A. (atsakovo S. A. teisių perėmėjai) bei V. L. apeliacinių skundų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendime pasisakys tik dėl V. P. taikytos atsakomybės teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės. Materialinė atsakomybė – tai savarankiška atsakomybės rūšis, kurios tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu, padarytą kitam tarnybinio teisinio santykio subjektui. Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas tarnybinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų arba netinkamai jas atlikdamas. Šios atsakomybės taikymo galimybė yra saistoma būtinumo neabejotinai nustatyti materialinės atsakomybės sąlygas, t. y. turi būti įrodinėjami visi valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės elementai.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatoje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos kituose teisiniuose santykiuose, reguliuojančiuose analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryšio buvimo sąlygą, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 246 straipsnis, nustatantis eilę kitų sąlygų, būtinų materialinei atsakomybei atsirasti, dėl ko spręsta, kad tai leidžia taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-2120/2011, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶³–2899/2011).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 246 straipsnyje buvo nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Vadinasi, materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra nustatomos visos anksčiau minėtos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011 ir kt.).

Ginčo byloje dėl to, kad atsakovas V. P. žalos atsiradimo momentu buvo valstybės tarnautojas (Klaipėdos AVA Teisės departamento direktorius) ir tarnybiniais santykiais susijęs su Klaipėdos AVA bei žalos atsiradimas susijęs su tarnybine veikla, nėra.

Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2006 m. vasario 11 d.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2006 m. birželio 13 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumento tikrinimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2007 m. gruodžio 27 d.)) teritorijų planavimo proceso teisėtumo administracinę priežiūrą atliko apskričių viršininkai ir jų administracijos. Vykdydama šias funkcijas, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. sausio 24 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. Pl-24 patvirtino teigiamą teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano išvadą. Šiuo dokumentu konstatuota, jog anksčiau minėto detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus bei siūlė detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka. Būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A⁶²-1119/2011, konstatuoti Klaipėdos AVA neteisėti veiksmai, atliekant teritorijų planavimo priežiūrą.

Vertinant veikos neteisėtumą bei kaltę, kaip būtinas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 17 d. nutartyje yra pažymėjusi, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).

Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika (DK 246 straipsnis) – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Nustatant apelianto neteisėtus veiksmus ir kaltę analizuoti Klaipėdos AVA Teisės departamento nuostatai, patvirtinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. K-239, ir Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 151K. Pagal šiuos teisės aktus V. P., vykdydamas Klaipėdos AVA Teisės departamento direktoriaus funkcijas, privalėjo užtikrinti Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos AVA stuktūrinių padalinių priimtų sprendimų, rengiamų dokumentų ir veiklos teisėtumą bei kad Klaipėdos apskrities viršininkui teikiami įsakymų ir kitų dokumentų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktus. Apeliantas, derindamas Patikrinimo aktą, jokių teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė ir jam pritarė be pastabų. Taigi apelianto  neteisėti veiksmai pasireiškė anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų nevykdymu (neveikimu). Be to,  šią aplinkybę, spręsdama žalos atlyginimo klausimą pagal UAB „Enerilas“ skundą, patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A⁶²-1119/2011 (konstatavo, kad, jei Klaipėdos apskrities viršininko administracija būtų tinkamai atlikusi savo funkcijas, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas būtų buvęs neigiamas ir nagrinėjamas detalusis planas nebūtų galėjęs būti tvirtinamas).

Įvertinęs minėtų teisės aktų nuostatas bei pasisakydamas dėl atsakovo V. P. kaltės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jis, kaip Teisės departamento direktorius, vizuodamas Patikrinimo aktą, jokių pažeidimų nenustatė, nors privalėjo įsitikinti tokio akto atitikimu teisės aktų nuostatoms ir tik tuomet jį teikti tvirtinti Klaipėdos apskrities viršininkei (Klaipėdos AVA Teisės departamento nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. K-239, 6.3 punktas). Atsakovas V. P. vizavo Patikrinimo aktą, neįsitikindamas parengto detaliojo plano projekto teisėtumu, t. y. jo atitiktimi teritorijų planavimo procesą reglamentuojantiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip Klaipėdos AVA Teisės departamento direktorius, turėjo daryti viską, kad teritorijų planavimo procesas ir jo metu parengti dokumentai atitiktų įstatymus ir kitus teisės aktus. Išreikštas pritarimas Patikrinimo akto tvirtinimui rodo, jog V. P. nebuvo tiek atidus (apdairus) ir rūpestingas, kiek jam pagal nustatytas pareigas buvo būtina (sprendimas dėl pritarimo Detaliojo plano projekto sprendiniams priimtas net neturint KNNP schemos). Atliekant atsakovo elgesio vertinimą jo kaltės dėl pareiškėjui kilusios žalos aspektu, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovo V. P. kaltė, kaip būtina sąlyga jo materialinei atsakomybei kilti, neabejotinai nustatyta.

Atmestini apelianto teiginiai, kad jis, be pastabų 2005 m. sausio 25 d. pasirašęs ant Detaliojo plano patikrinimo akto, patvirtino, kad yra susipažinęs su šiuo aktu ir kad jame pateikta informacija yra teisinga, t. y. nustatė, kad tikrinamas dokumentas yra Detalusis planas, planavimo organizatorius yra Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, dokumentą rengė R. A. individuali įmonė, tikrinimui buvo pateikta viena detaliojo plano projekto byla, ji tikrinanti institucija yra Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, o konkrečiai Detalųjį planą tikrino S. A., kuris nustatė, kad Detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, todėl jis pasiūlė Detaliojo plano projektą tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. V. P., kaip Teisės departamento direktorius, privalėjo atlikti kompleksinį Detaliojo plano projekto ir jo sprendinių teisėtumo vertinimą, o ne apsiriboti Patikrinimo akto formos vertinimu (ar teisingai užpildytas), ypatingą dėmesį atkreipiant į jo atitiktį aukštesnės juridinės galios teisės aktams (KNNP schemai), tuo labiau, kai daugumos institucijų išduotose detaliojo teritorijų planavimo sąlygose buvo pabrėžiama Detaliojo plano atitiktis Kuršių nerijos nacionalinio parko schemai (generaliniam planui).    

Tiek teorijoje, tiek ir teismų praktikoje vieningai sutariama, kad materialinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryšiui tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teritorijų planavimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ne vienas viešojo administravimo subjektas. Nors svarbiausias vaidmuo šiame procese tenka vietos valdžios institucijoms, tačiau ne mažiau reikšmingas funkcijas šiame procese atlieka ir valstybinio administravimo subjektai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Detaliojo plano projekto rengimo procese dalyvavo Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (išduodamas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, neįvertino, kad numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja KNNP schemai), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (pritarė Detaliojo plano koncepcijai, šiam planui iš esmės neprieštaravo su sąlyga, kad tolesni projektavimo darbai bus derinamai su KNNP direkcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (Detaliojo plano projektui pritarė su KNNP direkcijos 2004 m. gruodžio 16 d. rašte nurodytomis pastabomis) ir Detalųjį planą rengusi R. A. individuali įmonė (tinkamai neįvertino teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų), kurios taip pat turėjo įvertinti Detaliojo plano atitiktį KNNP schemai. Aptariant priežastinio ryšio sąsajumą su atliktais atsakovų veiksmais ir kilusiomis pasekmėmis (žala), darytina išvada, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytų subjektų vaidmenį rengiant, derinant, tikrinant ir tvirtinant Detalųjį planą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog S. A., V. L. ir V. P. neteisėtu neveikimu tik iš dalies prisidėjo prie žalos kilimo (sudarytos sąlygos žalai atsirasti), nes jų neteisėtas neveikimas nebuvo vienintele priežastimi, nulėmusią valstybės pareigą atlyginti žalą. Kitaip sakant, atsakovai turėjo vadovautis teisės aktais ir vykdyti (atlikti) jiems nustatytas pareigas (funkcijas) bei atitinkamai veikti (tinkamai atlikti Detaliojo plano projekto atitikties patikrinimą), tačiau taip neveikė ir toks jų elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, sukurdamas sąlygas žalingiems padariniams atsirasti. 

Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, iš E. A. ir M. A. (S. A. teisių perėmėjai), V. L. ir V. P. Lietuvos valstybei prašė priteisti 23 102,13 Eur žalos atlyginimo. Nustatydamas priteistinos žalos dydį pirmosios instancijos teismas vertino, kad žalos atsiradimą lėmė ne vien tik S. A., V. L. ir V. P. neveikimas, bet ir kitų valstybės institucijų (KVAD, KNNP direkcijos, KRAAD) bei R. A. individualios įmonės veiksmai (savo elgesiu/veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo ir šios dydžio) bei konstatavo, jog priteistinos žalos dydis turi būti proporcingas Klaipėdos AVA kaltei. Atsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimą lėmė ir kiti anksčiau minėti keturi juridiniai asmenys, pagrįstai Lietuvos valstybei iš atsakovų E. A., M. A. (atsakovo S. A. teisių perėmėjai), V. L. ir V. P. nuspręsta priteisti 4 620,43 Eur turtinei žalai atlyginti (23 102,13 Eur:5 (juridiniai asmenys, lėmę žalos atsiradimą)).

Pagal minėto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 257 straipsnio 5 dalis numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, taip pat įvertinęs teritorijų planavimo procese dalyvavusių subjektų vaidmenį rengiant ir derinant neteisėtą Detalųjį planą, priteistinos žalos iš atsakovų sumą sumažino nuo 23 102,13 Eur iki 4 620,43 Eur (1/5). Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti atlygintinos žalos dydžio mažinimo institutą (DK  257 straipsnio 2 dalį), byloje papildomai nenustatyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio (reglamentuojančio regreso teisės institutą) 2 dalyje įtvirtinta, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Pažymėtina, jog S. A., V. L. ir V. P. laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais  (visi dalyvavo priimant bendrą aktą), nes nustatyti (individualizuoti), kuris iš minėtų asmenų turėjo didesnę ar mažesnę pareigą tinkamai veikti bei kurio atsakomybė turėtų būti didesnė ar mažesnė, neįmanoma, t. y. indentifikuoti kiekvieno kaltės laipsnį rengiant, derinant ir tvirtinant Patikrinimo aktą objektyviai nėra galimybių. Šiame kontekste darytina išvada, kad S. A., V. L. ir V. P. sieja bendri veiksmai dėl padarinių, todėl šie asmenys dėl jų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią žalą turi atlyginti lygiomis dalimis, t. y. priteisiant iš kiekvieno Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, naudai po 1 540,14 Eur (4 620,43 Eur : 3 = 1 540,14 Eur).  

Nagrinėjant bylą mirė atsakovas S. A.. Klaipėdos miesto Šeštasis notarų biuras 2016 m. liepos 25 d. raštu Nr. 77 informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad 2016 m. gegužės 20 d. mirus S. A., palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo sutuoktinė E. A. ir mirusiojo sūnus M. A.. Kadangi į procesą S. A. teisių perėmėjais įtraukti E. A. ir M. A., todėl atlygintina 1 540,14 Eur suma solidariai priteistina iš jų abiejų. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas nėra duomenų apie tai, kad atsakovai E. A. ir M. A. palikimą būtų priėmę pagal turto apyrašą, vadinasi, jie už palikėjo prievoles atsako solidariai ir visu savo turtu (Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalis). 

V. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė S. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Visų pirma pažymėtina, kad ši sprendimo dalis niekaip nedaro įtakos apelianto teisėms ir pareigoms, taip pat V. P. nepateikė jokių įrodymų, kad yra įgaliotas atstovauti S. A. (jo teisių perėmėjų E. A. ir M. A.) interesams, todėl jis neturi reikalavimo teisės dėl atsakovo S. A. pateikto prašymo netenkinimo.

Apeliaciniame skunde V. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylą proceso šalimis įtraukė tik dalį jo nurodytų juridinių asmenų. Atsakovo nuomone, teismas turėjo pasisakyti sprendime dėl kiekvienos detaliojo teritorijų planavimo procese dalyvavusios institucijos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vertindamas priteistinos žalos dydį iš atsakovų, Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, kad žalos atsiradimą valstybei lėmė ir kitų valstybės – KNNP direkcijos, KVAD ir KRAAD – institucijų bei R. A. individualios įmonės neteisėti veiksmai. Būtent šiame kontekste teismas žalos dydį proporcingai vertino Klaipėdos AVA kaltei. Kitų teritorijų planavimo procese dalyvavusių institucijų (pavyzdžiui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kt.) veiksmai neturėjo esminės įtakos neteisėtam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui priimti ir žalos valstybei atsiradimui, todėl juos įtraukti į procesą nebuvo tikslinga. Minėtų institucijų galbūt neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis nebuvo teritorijų planavimo ir statybos priežiūros specialistas, todėl jo nuomonė tvirtinant Patikrinimo aktą nieko nelėmė. V. P., kaip Klaipėdos AVA Teisės departamento direktorius, žinojo Teisės departamento nuostatuose apibrėžtas ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kad atlieka visapusišką teikiamų dokumentų atitikties teisės aktų reikalavivams vertinimą. Kita vertus, jo funkcijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta jokių išimčių, todėl teigti, jog jis negalėjo žinoti ar jam nebuvo privalu žinoti, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP schemos sprendiniams, atmestini. Valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygų prasme absoliučiai nereikšmingi apelianto teiginiai, jog Klaipėdos AVA neturėjo KNNP schemos ir jis neprivalėjo pasirūpinti jos gavimu. Atsakovas, kaip Teisės departamento direktorius, ir kartu atsakingas asmuo, siekdamas tinkamai vykdyti savo pareigybės aprašyme išdėstytas funkcijas bei užtikrinti atstovaujamo viešojo administravimo subjekto veiklos teisėtumą, turėjo būti aktyvus, iniciatyvus ir bent jau informuoti Klaipėdos apskrities viršininkę apie atsiradusias problemas. Pažymėtina, kad neturėdamas šio dokumento V. P. negalėjo tinkamai vykdyti funkcijų (įsitikinti Detaliojo plano atitiktimi KNNP schemai), todėl turėjo atsisakyti derinti Patikrinimo aktą. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog vien tik Klaipėdos apskrities viršininkės veiksmai netinkamai organizuojant administracijos darbą lėmė žalos atsiradimą, taip pat tuo pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį ar visiškai jį atleisti nuo atsakomybės.

Apeliantas teigia, jog tam, kad atsakovų veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, turi būti panaikintas priimtas administracinis aktas, t. y. 2005 m. sausio 24 d. detaliojo plano patikrinimo aktas Nr. Pl-24, kuris iki šiol nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ta aplinkybė, jog Patikrinimo aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskustas ir panaikintas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad neteisėti viešojo administravimo subjekto (Klaipėdos AVA) veiksmai derinant/tikrinant parengtą Detaliojo plano projektą yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio (tarpiniai) aktai nėra skundžiami ir jų teisėtumas atskirai nėra tikrinamas. Vadovaujantis minėto teismo jurisprudencija, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, kuris (-ie) paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁴⁴²-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.          

Anot apelianto Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šioje byloje turėtų būti atsakovu, o jis ir kiti atsakovai įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Valstybės institucija, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlyginusi jos valstybės tarnautojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 33 straipsnio 2 dalis) įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis (valstybės tarnautojus). Tai reiškia, kad dėl V. P. ir kitų atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, todėl atsakovu byloje laikyti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nėra jokio pagrindo. Priešinga situacija prieštarautų regreso teisės instituto paskirčiai, o be to,  tokiu atveju regreso teisės institutas prarastų prasmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime (II dalis) yra pažymėjęs, kad jeigu valstybės institucija ar įstaiga (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (Civilinio kodekso 6.113 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., p. 657).  

Apeliaciniame skunde V. P. ne kartą akcentuoja, jog tikrinant Detaliojo plano projektą Generalinio plano sprendiniai nebegaliojo, todėl jis neprivalėjo tikrinti jo atitikties KNNP schemai. Visų pirma pastebėtina, kad Detaliojo plano projekto rengimo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, galiojo. Antra, šiuo planu 2004 m. lapkričio 3 d. išduodama planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 9 nurodė vadovautis KVAD Klaipėdos teritorinio padalinio viršininkas, 2004 m. lapkričio 3 d. išduodama planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A10/12 nurodė vadovautis Neringos savivaldybės administracijos direktorė, taip pat nurodyta, jog minėtu planu bus vadovaujamasi Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T1-249 pritartai teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijoje. Iš šių dokumentų visumos buvo galima aiškiai suprasti apie šio teritorijų planavimo dokumento reikšmę ir svarbą Detaliojo plano rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms. Atsižvelgiant į tai šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius akivaizdžius apelianto, kaip Klaipėdos AVA Teisės departamento direktoriaus, tarnybinės veiklos trūkumus, turėjusius svarbią reikšmę teritorijų planavimo proceso teisėtumui ir lėmusius žalos atsiradimą Lietuvos valstybei bei visas materialinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai tenkintas pareiškėjo atgręžtinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nors teisingai pasisakė dėl kai kurių atsakomybės sąlygų, tačiau neteisingai valstybės tarnautojams kilusią atsakomybę tapatino su civiline, o ne su materialinės atsakomybės rūšimi bei neteisingai sprendė atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (paskirstymo) klausimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keistini, taip pat keistina sprendimo rezoliucinė dalis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui Lietuvos valstybei priteista iš V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai 4 620, 43 Eur (keturis trūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų ir 43 centus) turtinei žalai atlyginti, pakeisti ir ją išdėstyti taip: 

„Priteisti pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, iš atsakovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir iš V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 1 540,14 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir keturiolika centų) padarytai materialinei žalai atlyginti. 

Priteisti pareiškėjo Lietuvos valstybės naudai iš E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai 1 540,14 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir keturiolika centų) padarytai turtinei žalai atlyginti“.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                              Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė