LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Medijų meno STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. gegužės 5 d. Nr. V-717
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Medijų meno studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2021 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-717
MEDIJŲ MENO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Medijų meno studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami medijų meno studijų krypties (P07), kuri priklauso menų studijų krypčių grupei (P), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas medijų meno studijų kryptį (toliau – medijų meno kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Rengiant Aprašą atsižvelgta į Inter}artes thematic network parengtus dokumentus (Contents Design TUNING document ir Contents Fine Art TUNING document).
3. Aprašas taikomas medijų meno krypties koleginėms ir universitetinėms pirmosios bei antrosios pakopų studijoms, vykdomoms nuolatine ar ištęstine studijų forma.
4. Baigusiems medijų meno studijų krypties studijas suteikiamas Menų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Medijų meno krypties studijos yra galimos pagal dviejų krypčių arba tarpkryptines studijų programas. Dviejų krypčių medijų meno krypties studijų programos, aukštajai mokyklai pagrindus poreikį, gali būti organizuojamos su dailės (P01), dizaino (P02), kino (P05), vadybos (L02) ar kitomis studijų kryptimis. Dviejų krypčių studijų programa turi tenkinti abiejų studijų krypčių reikalavimus.
6. Stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys:
6.1. baigę universitetines pirmosios arba kolegines menų studijų krypčių grupei priskiriamų krypčių studijas;
7. Medijų meno krypties studijų tikslas – suformuoti gebėjimą užsiimti savarankiška menine ir menine-tiriamąja veikla, naudojantis medijų technologijomis ir technologiniais procesais bei įrankiais; išugdyti savarankišką menininką ar medijų meno kūrėją, gebantį dirbti pasirinktoje medijų meno srityje (animacijoje, fotografijoje, videografijoje, medijų mene, naujųjų medijų mene ir kitur).
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
8. Medijų menas – tai menas, kuriame medijos naudojamos kaip komunikacijos priemonė ir kūrybinė medžiaga, dar kitaip vadinamas aparatiniu medijų menu.
9. Į medijų meno sampratą įeina animacija, fotografija, videografija, tarpdisciplininis menas (iš dalies), garso menas, instaliacija, biomenas, interaktyvus menas, medijų menas viešosiose erdvėse, interneto menas, medijuotas performansas, menininkų filmai ir kitas menas, kuriamas pasitelkiant tiek senas, tiek naujas technologijas, tokias kaip: išplėstinė realybė (XR), t. y. virtuali realybė (VR), papildyta realybė (AR) ir pan., dirbtinis intelektas (AI), biotechnologijos, bet nebūtinai apsiribojant jomis. Medijų menas gali būti kuriamas siejant įvairias mokslo sritis ir šakas (Art + Science). Medijų menas kartais išskiriamas kaip meno srovė arba kaip šiuolaikinio meno šaka. Medijų menu gali būti vadinamas ir šiuolaikiniu ar tarpdisciplininiu menu įvardijamas kūrinys, nagrinėjantis medijas ar technologijas ir su jomis susijusius procesus arba į jas nurodantis.
10. Medijų menas gali būti kuriamas pasitelkiant senąsias ir naująsias medijas. Medijų menas nėra apribotas konkrečia medija ar technologija. Medijų menui būdingas tarpžanriškumas, diskursyvumas, laikiškumas, medijos kritika, masinių medijų dekonstrukcija, meno, mokslo ir technologijų sąsajų paieška.
11. Medijų menas atsirado dailės (dar vadinamo vizualaus arba vaizduojamojo meno), kino, muzikos ir kitų meno sričių sąveikos sankirtoje ir iš dalies remiasi jų tradicijomis, tačiau tuo pačiu metu kuria ir naują kalbą, estetiką bei tradiciją. Medijų menas taip pat yra tiesiogiai susijęs ar kartais persidengia su dailės, kino ir dizaino bei kitų meno sričių problematika.
12. Medijų meno krypties studijos susijusios su kitomis mokslo ir meno sritimis: medijomis ir komunikacija, informacinėmis technologijomis, daile, kinu, muzika, dizainu, filosofija, estetika, meno istorija ir kitomis. Įvairaus lygmens meniniai ir moksliniai tyrimai, darantys įtaką praktinių užduočių sprendimui visose studijų pakopose, turi būti neatsiejama studijų dalis.
13. Medijų meno kūrėjas veikia plačioje kūrybinių, kultūrinių industrijų ar šiuolaikinio meno ekosistemoje bei turi remtis darnaus bendradarbiavimo ir tvarios kūrybos principais.
14. Medijų meno kūrėjo profesinė veikla pasižymi požiūrių, praktikų ir nuomonių įvairove, kuri atsiskleidžia per profesinės veiklos rezultatus kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose bei vizualiojoje kultūroje. Be to, kuriant turėtų būti siekiama socialinės ir gamtinės aplinkos dermės.
15. Asmenys, baigę medijų meno krypties studijų programas, gebės dirbti kaip savarankiški medijų meno kūrėjai ir menininkai, kūrybinės komandos nariai, laisvai samdomi medijų meno profesionalai, kūrybos vadovai kūrybinėse ir kultūrinėse industrijose arba patys galės steigti įmonę ir sukurti darbo vietas.
16. Asmenys, baigę pirmosios kolegines ir universitetines studijų pakopos studijas, gebės užsiimti kūrybine praktika bei savarankiškai suformuluoti meninio tyrimo problemą, atitinkančią priėmimo į magistrines studijas reikalavimus, o baigę antrosios pakopos studijas turės pakankamą kvalifikaciją, leidžiančią tęsti studijas trečiosios pakopos meno doktorantūroje.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Baigus kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. išmano pagrindines medijų meno sąvokas ir sritis, meno krypčių (šakų) istorinę raidą ir šiuolaikines tendencijas, geba žinias taikyti kūrybinėje veikloje, generuodamas menines idėjas;
17.1.2. suvokia konkrečios medijų meno krypties specifiką bei sąsajas su kitomis meno kryptimis, kurdamas medijų meno kūrinius ir projektus bei medijų produktus, taiko žinias iš kultūrinio, istorinio, ekonominio, socialinio ir kitų kontekstų;
17.1.3. geba taikyti medijų meno žinias ir demonstruoja meninius gebėjimus krypties ir tarpdalykinėse studijose, geba kūrybiškai pasirinkti audiovizualinės, garsinės ar vizualinės raiškos būdus, naudoti senąsias ir naująsias technologijas bei įrangą kūrybiniame procese bei profesinėje veikloje;
17.1.4. išmano kūrybinio verslo ypatumus, medijų meno projektų valdymo principus, juos taiko, realizuodamas kūrybinius projektus ir įgyvendindamas kūrybines strategijas;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba kritiškai vertinti medijų meno reiškinius ir atpažinti vyraujančias ar aktualias tendencijas;
17.2.2. geba rinkti, analizuoti ir sisteminti informaciją, reikalingą kūrybinėms problemoms spręsti, naudotis meno ir mokslo tyrimais bei kūrybinių eksperimentų rezultatais;
17.2.3. geba atlikti medijų meno srities tyrimą, apibendrinti ir taikyti jo rezultatus, realizuodamas kūrybines idėjas medijų meno procese;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. dirbdamas savarankiškai ar bendradarbiaudamas profesinėje ir (ar) tarpdalykinėje aplinkoje, geba generuoti medijų meno projektų idėjas, teikti kūrybinius pasiūlymus ir pasirinkti sprendimo būdus;
17.3.2. geba pasirinkti ir taikyti meninės raiškos priemones ir būdus, demonstruoti technologinius įgūdžius, įvaldyti atsirandančias ir besikeičiančias medijas bei technologijas ir jas taikyti kūrybiniuose medijų meno projektuose;
17.3.3. geba eksperimentuoti kūrybiniame konkrečios medijų meno srities procese, remdamasis asmenine kūrybine praktika, bendrakultūrėmis ir šiuolaikinio meno įžvalgomis, kitų medijų meno kūrėjų veiklos rezultatų analize;
17.3.4. geba argumentuotai pristatyti kūrybines idėjas ir (ar) projektus, pasitelkdamas vizualinę komunikaciją ir informacines technologijas realioje ir virtualioje erdvėje;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. spręsdamas profesinės veiklos uždavinius, įgyvendindamas medijų meno kūrinius ir projektus bei medijų produktus, geba komunikuoti su kolegomis, potencialiais užsakovais bei kitais visuomenės atstovais;
17.4.2. išmano medijų meno kūrėjo ir užsakovo, vartotojo, bendraautorių ir bendradarbių santykius, geba vadovautis autorių teisių apsaugos, darbo teisės ir etikos reikalavimais, kurdamas medijų meno kūrinius ir projektus bei medijų produktus, juos įgyvendindamas ir viešai pristatydamas;
17.4.3. geba komunikuoti žodine ir rašytine forma valstybine bei bent viena užsienio kalba profesinėje veikloje ir viešojoje erdvėje;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. geba savarankiškai studijuoti, spręsti kūrybines problemas, planuoti savo veiklą, laikytis nustatytų terminų, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;
17.5.2. suvokia moralinę atsakomybę už savo kūrybinės veiklos rezultatus, jų poveikį visuomenei, aplinkai, ekonominei ir meninei raidai;
18. Baigus universitetines bakalauro studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
18.1.1. išmano pagrindines medijų meno sąvokas ir sritis, meno krypčių (šakų) istorinę raidą ir šiuolaikines tendencijas, geba žinias taikyti kūrybinėje veikloje;
18.1.2. suvokia konkrečios medijų meno krypties specifiką bei sąsajas su kitomis medijų meno ir apskritai meno kryptimis; kurdamas medijų meno kūrinius ir projektus, geba kritiškai mąstyti ir taikyti žinias iš bendrakultūrinio, istorinio, ekonominio, socialinio ir kitų kontekstų;
18.1.3. geba taikyti žinias ir demonstruoja gebėjimus ne tik medijų meno krypties, bet ir tarpdalykinėse studijose, geba kūrybiškai pasirinkti audiovizualinės, garsinės ar vizualinės raiškos būdus, taikyti senąsias ir naująsias technologijas bei įrangą kūrybiniame profesinės veiklos procese;
18.1.4. išmano šiuolaikinio meno scenos, medijų meno projektų valdymo principus, kūrybinių ir kultūrinių industrijų ypatumus, juos taiko, realizuodamas kūrybinius projektus ir įgyvendindamas kūrybines strategijas;
18.1.5. išmano meno istorijos, kuratorystės, filosofijos, medijų, komunikacijos ar vizualiosios kultūros teorijos pagrindus ir geba jais remtis, kurdamas bei pristatydamas medijų meno kūrinius;
18.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
18.2.1. geba kritiškai vertinti medijų meno reiškinius ir atpažinti vyraujančias ar aktualias tendencijas bei argumentuoti savo poziciją, remdamasis medijų ir meno teorijomis;
18.2.2. geba rinkti, analizuoti ir sisteminti informaciją, reikalingą kūrybinėms problemoms spręsti, remtis meno ir mokslo tyrimais bei kūrybinių eksperimentų rezultatais;
18.3. remdamasis tyrimo rezultatais, taikydamas teorines žinias geba pasirinkti tinkamus kūrybinių problemų sprendimo būdus, argumentuoti jų pasirinkimą ir daryti racionalias išvadas;
18.4. specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.4.1. dirbdamas savarankiškai ar bendradarbiaudamas savo srities ir (ar) tarpdalykinėje aplinkoje, geba generuoti medijų meno projektų idėjas, teikti kūrybinius pasiūlymus ir pasirinkti sprendimo būdus;
18.4.2. geba pasirinkti ir taikyti meninės raiškos priemones ir būdus, demonstruoti technologinius įgūdžius, įvaldyti naujai atsirandančias medijas bei technologijas ir jas taikyti kūrybiniuose medijų meno projektuose;
18.4.3. geba inicijuoti, organizuoti ir įgyvendinti medijų meno kūrinius tarpdalykiniame intermedialiame kontekste bei pasirinkti tinkamą eksponavimo situaciją bei kontekstą, įvertinti jiems keliamus reikalavimus ir jais vadovautis;
18.4.4. geba eksperimentuoti kūrybiniame konkrečios medijų meno krypties procese, remdamasis asmenine kūrybine praktika, bendrakultūrėmis ir šiuolaikinio meno įžvalgomis, kitų medijų meno kūrėjų kūrybinių eksperimentų rezultatų analize;
18.4.5. geba argumentuotai pristatyti kūrybines idėjas ir (ar) projektus, pasitelkdamas vizualinę komunikaciją ir informacines skaitmenines technologijas realioje ir virtualioje erdvėje;
18.4.6. geba parengti medijų meno projektą ir argumentuotai bei konceptualiai pasirinkti tinkamą mediją bei kontekstą jam įgyvendinti; taip pat geba kontekstualizuoti savo kūrinį šiuolaikinėse kultūros ir medijų teorijose bei medijų meno istorijoje;
18.4.7. geba suformuoti kūrybinį aplanką (portfolio), remdamasis komponavimo principais ir medijų meno koncepcijomis, laikydamasis technologinių reikalavimų;
18.5. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
18.5.1. spręsdamas kūrybinės veiklos uždavinius, įgyvendindamas medijų meno kūrinius ir projektus, geba komunikuoti su plačiąja visuomene ir meno bei medijų profesionalais, taip pat potencialiais užsakovais bei kitais visuomenės atstovais;
18.5.3. išmano medijų meno kūrėjo ir užsakovų, vartotojų ir (ar) žiūrovų, bendraautorių, bendradarbių, meno kritikų santykius, geba vadovautis autorių teisių apsaugos, darbo teisės ir etikos reikalavimais, kurdamas medijų meno kūrinius ir projektus, juos realizuodamas ir viešai pristatydamas;
18.5.4. geba komunikuoti žodine ir rašytine forma valstybine ir mažiausiai bent viena užsienio kalba viešojoje profesinės veiklos erdvėje;
18.6. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
18.6.1. geba savarankiškai studijuoti, spręsti kūrybines problemas, planuoti savo veiklą, laikytis nustatytų terminų, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;
18.6.2. suvokia moralinę atsakomybę už savo kūrybinės veiklos rezultatus, jų poveikį visuomenei, aplinkai, ekonominei ir meninei raidai;
19. Baigus universitetines magistro studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
19.1.1. geba įžvelgti ir lyginti šiuolaikines tarpdisciplininio medijų meno tendencijas bei savarankiškai atlikti meninį tyrimą, pasitelkdamas naujausias teorines ir praktines žinias;
19.1.2. suvokia konkrečios medijų meno krypties sąsajas su kitomis medijų meno ir apskritai meno kryptimis, geba savirefleksyviai, tarpdalykiškai, kritiškai ir analitiškai mąstyti bei taikyti žinias iš bendrakultūrinio, istorinio, ekonominio, socialinio ir kitų kontekstų;
19.1.3. išmano šiuolaikinio meno scenos, medijų meno projektų valdymo ir kuratorystės principus, kūrybinių ir kultūrinių industrijų ypatumus, juos taiko, realizuodamas ir inicijuodamas kūrybinius projektus;
19.1.4. geba, kurdamas medijų meno kūrinius ir projektus, remtis naujausiomis tarpdalykinėmis žiniomis bei atitinkamais moksliniais ir meniniais tyrimais bei juose kontekstualizuoti savo poziciją;
19.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
19.2.1. geba kritiškai vertinti medijų meno, technologijų ir visuomenės sąveikos reiškinius ir numatyti aktualias tendencijas bei argumentuoti savo poziciją visuomeniniame ir kultūriniame kontekste;
19.2.3. geba pasirinkti adekvačias metodologijas, reikalingas asmeniniam meniniam tyrimui vykdyti, bei remtis kitų tyrėjų atliktais meniniais ir moksliniais tyrimais;
19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.3.1. geba nustatyti aktualias medijų meno problemas, jas vertinti ir savarankiškai suformuluoti kūrybinio projekto ar meninio tyrimo temą;
19.3.2. geba konceptualiai mąstyti, imtis tiriamojo pobūdžio projektų ir integruoti tarpdalykines žinias, padedančias spręsti suformuluotą kūrybinę temą;
19.3.3. geba parengti ne tik asmeninį, bet ir kolektyvinį medijų meno projektą ir argumentuotai pasirinkti tinkamą mediją bei kontekstą jam įgyvendinti;
19.3.4. geba savarankiškai įgyvendinti kompleksinį medijų meno projektą, kuris veiktų tolesnį meno, mokslo ar visuomenės vystymąsi;
19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
19.4.1. orientuojasi tarpdisciplininio ir tarptautinio medijų meno konteksto dalyvių santykiuose bei geba argumentuotai ir sėkmingai pristatyti savo projektą ir apginti asmeninę kūrėjo ar komandos poziciją;
19.4.2. geba komunikuoti žodine bei rašytine forma valstybine ir bent viena užsienio kalba profesinėje veikloje ir viešojoje erdvėje, jaučia pareigą reikšti savo socialiai ir pilietiškai angažuotą meninę poziciją;
19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
19.5.1. geba savarankiškai studijuoti ir tirti bei priimti sprendimus sudėtingų kompleksinių situacijų atvejais, planuoti savo ir komandos veiklą, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;
19.5.2. suvokia moralinę atsakomybę už savo kūrybinės veiklos rezultatus, jų poveikį visuomenei, aplinkai, ekonominei, politinei, sociokultūrinei, ekologinei ir meninei raidai;
19.5.3. suvokia socialinius, ekologinius, etinius ir ekonominius savo veiklos padarinius ir sugeba prisiimti atsakomybę už juos;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
20. Dėstomų dalykų (modulių) išdėstymas studijų programose turi būti nuoseklus bei pagrįstas tarpdalykinėmis medijų meno, informacinių, technologinių ar kitų meno studijų krypčių grupės dalykų sąsajomis. Dėstymas ir studijavimas turi remtis aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento išsikeltais tikslais, atitinkančiais studijų programos tikslus ir studijų rezultatus.
22. Dėstymas turi būti grįstas naujausiais medijų meno, kūrybinės-technologinės veiklos pasiekimais, estetikos, meno istorijos žiniomis, vizualinio, medijų ir kompiuterinio raštingumo lavinimu, kūrybinio verslo, kūrybinių bei kultūrinių industrijų, šiuolaikinio meno, tiriamosios veiklos specifikos išmanymu.
23. Studijų programų, vykdomų skirtingose mokslo ir studijų institucijose, dėstymo metodika gali skirtis, tačiau turi būti lavinamas kūrybiškumas, vaizduotė, erudicija bei komunikaciniai gebėjimai.
24. Studijų metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi.
25. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau turi skirtis pateikiamos užduoties turinys, sudėtingumo laipsnis, studento savarankiško darbo apimtis ir kita.
26. Studijavimas turi būti susietas su individualia ar grupine tiriamąja ir kūrybine veikla bei viešu jos pristatymu. Tai turi padėti studentams įgyti komunikacinių gebėjimų, sudaryti galimybę jiems pasiekti numatytus studijų rezultatus, įpareigoti studentus atlikti savo profesines užduotis praktiškai.
27. Didaktinė dėstymo ir studijavimo koncepcija turi apimti lankstų įvairių studijų metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų, siekiant, kad studentai įgytų žinių ir išsiugdytų specialiuosius, socialinius ir asmeninius tiriamuosius bei kūrybinius gebėjimus. Studijų procese gali būti taikomi šie studijų metodai:
27.1. pasyvūs: paskaitos (žinių suteikimo ir suvokimo būdai: pasakojimas, iliustravimas, demonstravimas, stebėjimas, atvejo analizė ir kiti), individualios konsultacijos ir kiti tradicinei studijų koncepcijai priskiriami metodai;
27.2. aktyvūs: probleminis mokymas, projektinė veikla (individuali ar grupinė), praktiniai užsiėmimai, seminarai, mokomosios ir profesinės praktikos, pranešimo rengimas, pristatymas ir kiti metodai, orientuoti į aktyvų studentų studijavimą. Projektinė veikla turėtų būti vienas iš pagrindinių aktyvių studijų metodų, nukreiptas į praktinių (taip pat ir perkeliamųjų) gebėjimų ugdymą. Projektas (vizualioji ar garsinė medžiaga, konceptualūs piešiniai, fotografija ar ciklas, filmuota, montuota ar įgarsinta judančio vaizdo medžiaga ar jos kadrai, animacinis kūrinys, virtuali ar išplėstinė realybė (XR) ir kita) pristatomas ar ginamas viešosios diskusijos metu, dalyvaujant studentams, dėstytojams, medijų meno profesionalams ar socialiniams partneriams;
27.3. interaktyvūs: dalyko nuotoliniai mokymo kursai, konferencijos naudojant virtualias aplinkas, internetinę mokymo medžiagą, vaizdo paskaitų produktus;
27.4. tiriamieji (arba savarankiškas studijas skatinantys): literatūros studijavimas, informacijos paieška, analizė ir sintezė, refleksija, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų interpretacija ir kita;
27.5. specifiniai studijų metodai: tarpinės, semestro, baigiamųjų darbų peržiūros, parodų lankymas ir analizavimas, kūrybinių darbų dokumentacija (analoginė, skaitmeninė) ir pristatymas, dalyvavimas grupinėse ir individualiose parodose, įvairaus lygmens vietiniuose ir tarptautiniuose kūrybiniuose konkursuose, kūrybinės dirbtuvės, realūs industrijose ar meno scenoje įgyvendinami projektai ir kita.
30. Savarankiško darbo užduotys turi sudaryti sąlygas realizuoti studijų programos studijų rezultatus, motyvuoti studentus ir racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, kūrybines studijas, laboratorijas, įrangą ir kitus).
28. Studentų gebėjimas savarankiškai mokytis gali būti skatinamas, skiriant jiems individualias užduotis: pirmojoje studijų pakopoje tai turi būti daroma atsižvelgiant į studento gebėjimų išskirtinumą, antrojoje studijų pakopoje individualias užduotis siūloma skirti, pritarus magistro studijų (baigiamojo darbo) vadovui ir patvirtinus magistrantūros studijų programos studijų komitetui (studijų kokybės priežiūros padaliniui).
29. Semestro pradžioje dėstytojai turi pateikti studentams išsamią informaciją apie dalyko studijų rezultatų pasiekimų vertinimo metodus, užduočių skaičių ir apimtį, vertinimo kriterijus, kaupiamojo vertinimo struktūrą ir atsiskaitymo terminus.
30. Studijų pasiekimams vertinti gali būti taikomas kolegialusis (studentų darbus vertina kompetentinga komisija) ir individualusis vertinimas. Kūrybiniai studentų darbai ar projektai vertinami peržiūrų metu atvirai, dalyvaujant studentams. Jie turi būti pristatyti ir aptarti viešai. Kiekvieno dalyko (modulio) studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Jeigu taikoma kaupiamojo vertinimo sistema, tarpiniai įvertinimai gali sudaryti egzamino pažymio dalį.
31. Studentų pasiekimų vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais vertinimo kriterijais, taip pat turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir turėtus išteklius.
32. Dėstytojai turi rinktis įvairius vertinimo būdus, tokius kaip: tarpinės, semestro ir baigiamųjų kūrybinių darbų peržiūros, egzaminai, kompiuterinis testavimas, problemų sprendimo analizė, pranešimai, pristatymai, darbų ataskaitos, praktikos ataskaitos, mokymosi įrašai arba darbų aplankai, savęs vertinimas, kolegų vertinimas ir kita, taip pat išmanyti metodinius jų taikymo aspektus. Be to, turi būti skatinama ieškoti naujų, specifinių vertinimo būdų. Visi studijų rezultatuose aprašyti gebėjimai turi būti formaliai įvertinami būdu, įrodančiu, jog studentai turi šiuos gebėjimus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
34. Reikalavimai akademiniam personalui:
34.1. sėkmingo studijų programų įgyvendinimo pagrindas yra kompetentingi dėstytojai – pripažinti menininkai, mokslininkai ir įvairių sričių praktikai. Siekiant aukštos studijų kokybės, aukštojoje mokykloje svarbu plėtoti akademinio personalo atliekamą kūrybinę, mokslinę ir tiriamąją veiklą, siekti meninės ir (arba) mokslinės ir pedagoginės veiklos sąveikos. Dėstytojai turi turėti ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį;
34.2. koleginėse studijose ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai arba pripažinti menininkai (meno dalykus), daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Dėstytojų dėstomojo dalyko ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka;
34.3. universitetinėse pirmosios studijų pakopos studijose daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka;
34.4. magistrantūros studijose ne mažiau kaip 80 procentų magistrantūros dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį ir (arba) būti pripažinti menininkai. Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka.
35. Studijų baigimo reikalavimai:
35.1. studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) viešą gynimą;
35.2. baigiamojo darbo (projekto) gynimo ir vertinimo komisija sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – pedagogų, praktikų profesionalų, menininkų, mokslininkų, socialinių partnerių. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos. Baigiamiesiems darbams (projektams) recenzuoti pagal galimybes siūlytina kviesti kitų padalinių ar institucijų specialistus. Rekomenduojama, kad magistro studijų baigiamųjų darbų (projektų) ekspertų komisijos pirmininkas turėtų turėti mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį;
35.3. baigiamajam darbui (projektui) turi būti taikoma ta pati intelektinės nuosavybės arba (ir) komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam meno (mokslo) darbui;
35.4. koleginių studijų baigiamąjį darbą turi sudaryti savarankiškai parengtas kūrybinis projektas (praktinė dalis) ir aiškinamasis raštas, kuriame analizuojama pasirinkta baigiamojo darbo tema, aprašomas atliktas taikomasis tyrimas, kūrybinio projekto idėjos ar koncepcijos bei naudotos technologijos. Baigiamajam darbui (projektui) turi būti skiriama ne mažiau kaip 9 studijų kreditai; kai studijos yra tarpkryptinės, rekomenduojama atlikti vieną bendrą krypčių studijų rezultatus integruojantį baigiamąjį darbą (projektą);
35.5. universitetinių studijų pirmosios pakopos baigiamąjį darbą turi sudaryti savarankiškai parengtas kūrybinis projektas ir su šiuo projektu susijęs aiškinamasis rašto darbas, kuriame analizuojamas pasirinktos temos kontekstas, aprašomos projekte panaudotos idėjos, žinios, technologijos bei teorijos. Baigiamajam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 studijų kreditų. Jeigu studijų programa skirta dviejų krypčių studijoms, turi būti numatyti pagrindinės krypties ir antrosios krypties baigiamieji darbai (projektai), kurių apimtį nustato pačios aukštosios mokyklos; kai studijos yra tarpkryptinės, rekomenduojama atlikti vieną bendrą krypčių studijų rezultatus integruojantį baigiamąjį darbą (projektą);
35.6. antrosios studijų pakopos studijų baigiamąjį darbą turi sudaryti savarankiškai parengtas kūrybinis projektas ir su šiuo projektu susijęs tiriamasis rašto darbas, kuris išplečia ar reflektuoja kūrybinio projekto temą ir jos kontekstus, jame gali būti aprašomos projekte pritaikytos naujos idėjos, žinios, technologijos, teorijos ir kiti tyrimai ar viso kūrybinio ir tiriamojo darbo procesas. Baigiamajam darbui (projektui) rengti ir ginti skiriama ne mažiau kaip 30 studijų kreditų. Baigiamuoju projektu magistrantas turi argumentuotai atskleisti pasirinktą temą ar problemą bei gebėjimą kūrybiniame darbe savarankiškai taikyti naujausias praktines ir teorines žinias ir technologijas.
36. Materialiųjų, informacinių, metodinių išteklių reikalavimai:
36.1. studijų organizavimui reikalingos patalpos (auditorijos, kūrybinės studijos, laboratorijos, montažinės ir kita) turi atitikti sanitarijos, higienos, darbo saugos reikalavimus, o jų skaičius – specifines studijų programos reikmes;
36.2. auditorijos turi būti šiuolaikiškai įrengtos, aprūpintos vizualizavimo įranga, didelės auditorijos – įgarsinimo įranga, turi būti specialiai įrengtų patalpų dirbti grupėmis studentų bendravimo gebėjimams lavinti ir komandinio darbo įgūdžiams formuoti. Turi būti įrengtos fotografijos, animacijos, garso ar videografijos (priklausomai nuo konkrečios programos) studijų patalpos, aprūpintos apšvietimo įranga, keičiamų fonų sistema ir rekvizitu, kompiuterinės auditorijos su įranga ir instaliuotomis kompiuterinėmis programomis, reikalingomis studijų programoms vykdyti, laboratorijos, aprūpintos įranga, suteikiančia galimybę užtikrinti sklandų analoginės ar skaitmeninės fotografijos, videografijos, animacijos ir kitų medijų (priklausomai nuo programos) kūrybos procesą ir kita;
36.3. studentams turi būti leidžiama naudotis studijine ir laboratorine įranga individualiems meniniams projektams realizuoti pagal studijų planą;
36.4. rekomenduojama organizuoti dalį mokomųjų praktikų atvirose erdvėse, kad studentams būtų sudaryta galimybė susipažinti su darbo sąlygomis ir specifika natūralioje aplinkoje. Atlikti profesines praktikas studentai gali būti siunčiami į pažangius darbo metodus taikančias įmones bei meno renginius ir organizacijas;
36.5. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai dalykinėms studijoms reikalingos spausdintos ar skaitmeninės mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, spausdinimo ir kopijavimo įranga. Informaciniai ištekliai turi būti nuolat atnaujinami ir lengvai pasiekiami informacinėse bazėse;
37. Studentams turi būti teikiama socialinė, psichologinė, finansinė ir akademinė parama, siejanti studijų įvado, studentų motyvavimo ir kitas akademinės paramos teikimo galimybes:
37.1. informacija apie studijų programas (pavyzdžiui, studijų formas, specializacijas, finansavimą, studijų tikslus, studijų rezultatus, vertinimą, pasirenkamus dalykus, tvarkaraščius, judumo galimybes ir kita) turi būti vieša ir lengvai prieinama bei teikiama interneto svetainėje;
37.2. studentai turi turėti galimybę papildomai konsultuotis su studijų programos dėstytojais, studijuoti pagal individualų studijų planą, kartoti dalykus ir perlaikyti egzaminus, pertraukti studijas, dalyvauti kartu su socialiniais partneriais vykdomuose kūrybiniuose projektuose, naudotis neformaliojo švietimo galimybėmis, kurios suteikiamos aukštojoje mokykloje. Studentai turi būti informuojami apie karjeros galimybes baigus medijų meno studijas.