Kasacinio skundo Nr. DOK-2269/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02996-2018-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo E. B. (E. B.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę.
Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnį), kadangi neatskleidė visų būtinųjų BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose. Jis neturėjo tikslo sukčiauti ir neatliko neteisėtų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, kurių visuma leistų padaryti nenuginčijamas išvadas, jog būtent jis yra susijęs su nusikalstama veika. Be to, teismai pažeidė bausmės skyrimo taisykles už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 9 dalis), dėl to jam buvo paskirta neteisinga bausmė. Teismai privalėjo įskaityti į jam paskirtą bausmę iš dalies jau atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį, tačiau tai nebuvo padaryta.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, E. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, išdėsto teismų praktiką dėl BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių ir įstatymo taikymo, tačiau nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK 182 straipsnio 1 dalies taikymą, o tiesiog nurodo deklaratyvius teiginius, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kasatorius teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę jis jau buvo iš dalies atlikęs, t. y. dalinai atliko šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo bausmę. Todėl teismai negalėjo šioje byloje iš naujo dar kartą atidėti jam paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo trejiems metams, t. y. į jam paskirtą bausmę turėjo būti įskaitytas laikas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
Pažymėtina, kad bausmių bendrinimas nesiejamas su bausmės vykdymo atidėjimo terminu. BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, kuriomis remiasi kasatorius, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiko įskaitymo į bausmės laiką nenumato. Kokiomis nuostatomis vadovaujantis, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikas turi būti įskaitytas į bausmę (šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė nėra atliekama) nenurodo.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių, netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytus esminius BPK pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,