Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. I-675 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4352
2016 m. liepos 20 d. Nr. 752
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1584 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4352 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Šalpos pensijų paskirtis – teikti valstybės paramą asmenims, kurie sulaukę senatvės ar tapę neįgalūs neturi pakankamai lėšų pragyventi, kad jiems būtų užtikrintas minimalus pragyvenimo šaltinis. Todėl šalpos pensijos skiriamos tik tuo atveju, kai asmuo pagal galiojančių pensijų įstatymų nuostatas neturi teisės gauti jokios kitos rūšies pensijos arba gauna labai mažą kitos rūšies pensiją (su priemoka iki nustatyto šalpos pensijos dydžio). Tokios aplinkybės kaip neįgaliojo slaugymas arba 5 ir daugiau vaikų auginimas laikytinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių asmenys neįgijo teisių valstybinio socialinio draudimo sistemoje, todėl šias sąlygas atitinkantiems asmenims mokamos didesnio dydžio šalpos pensijos nei kitiems asmenims.
Šalpos pensijos, pritarus Įstatymo projekto iniciatorių siūlymui jas mokėti kaip papildomą paramą, įgytų padėkos (apdovanojimo) bruožų. Tai iš esmės iškreiptų šalpos pensijų paskirtį ir sistemą.
2. Įstatymo projekte teikiamo pasiūlymo tikslas artimas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nustatytam teisiniam reguliavimui, pagal kurį kaip valstybės padėka motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms, skiriamos Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos, mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensijomis. Šios motinos dažnai dėl mažo darbo stažo ir nedidelių draudžiamųjų pajamų gauna palyginti mažas valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, todėl valstybinės pensijos taip pat yra kompensuojamojo pobūdžio.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia), tėvų (įtėvių), globėjas arba rūpintojas yra draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis. Todėl, pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, už tą patį neįgalaus asmens slaugymo namuose laiką būtų skiriamos ir mokamos dvi pensijos.
4. Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Tokių lėšų 2016 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nenumatyta. Įvertinti, kiek papildomų valstybės biudžeto lėšų reikėtų, būtų galima tik atlikus išsamų tyrimą, siekiant nustatyti asmenų, slaugiusių neįgalius asmenis, ir motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų ir juos išauginusių iki 8 metų, kurie galėtų pretenduoti į šalpos pensijas kaip atitinkantys kitas Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme nustatytas sąlygas šalpos pensijai skirti, skaičių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už jų dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto, ir kitus įsipareigojimus, šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.