I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2022–2026 metų veiklos užtikrinimo ir plėtros veiksmų planas „LITNET-5“ (toliau – Veiksmų planas) nustato ilgalaikes Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET (toliau – LITNET) veiklas, tikslą, uždavinius, priemones, rezultatus, įgyvendinimą.
2. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į:
2.1. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET struktūros ir valdymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET“ (toliau – Įsakymas);
2.2. 2011 m. sausio 12 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. S-12 sudarytą tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Šiaulių universiteto (toliau – Bendradarbiavimo sutartis);
2.3. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 67 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos patvirtinimo“;
2.4. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“
2.5. 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Valstybės skaitmeninimo plėtros programą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 971 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Valstybės skaitmeninimo plėtros programos patvirtinimo“;
2.6. 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2020) 624 galutinis) 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus;
2.7. 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (KOM(2010) 2020 galutinis) įgyvendinančiame Komisijos 2010 m. gegužės 19 d. komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (KOM(2010) 245 galutinis). Šio komunikato prioritetinės veiklos srityje „Moksliniai tyrimai ir inovacijos“ įtvirtinta nuostata, kad Europa turėtų stiprinti elektronines infrastruktūras, tokias kaip didelio galingumo akademinis elektroninių ryšių tinklas GEANT (toliau – GEANT) ir Europos tinklo iniciatyvos infrastruktūra;
2.8. Europos Sąjungos (toliau – ES) iniciatyvas prie kurių prisijungė Lietuva: Europos aukšto našumo skaičiavimų iniciatyvą (angl. k. European High Performance Computing Initiative – EuroHPC), kvantinės kompiuterijos plėtros EuroQCI deklaraciją skirtą bendroms pastangoms kuriant kvantinio ryšio ES infrastruktūrą, Europos atvirojo mokslo debesies (angl. k. European Open Science Cloud – EOSC) kūrimo iniciatyvą skirtą atvirai prieigai prie mokslinių tyrimų duomenų ir kitas.
3. Veiksmų plano veiklos buvo vykdomos įgyvendinant Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET 2017–2021 metų veiklos užtikrinimo ir plėtros veiksmų planą „LITNET-4“, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-182 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET 2017–2021 metų veiklos užtikrinimo ir plėtros veiksmų plano „LITNET-4“ patvirtinimo“, (toliau – planas LITNET-4) ir ankstesnius LITNET planus.
4. Veiksmų plano vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
Esamos SITUACIJOS ANALIZĖ
5. LITNET teikia aukštos kokybės informacinių technologijų (toliau – IT) paslaugas mokslo, studijų ir švietimo bendruomenėms. LITNET paslaugos apima didelės spartos duomenų perdavimo užtikrinimą, paslaugas, susijusias su elektroninėmis tapatybėmis, duomenų apdorojimo ir debesijos infrastruktūromis, ir IT sauga. LITNET dalyvauja užtikrinant tarpinstitucinį ryšį ir prieigą prie MTEP infrastruktūrų elementų.
6. LITNET paslaugas Lietuvos akademinei bendruomenei teikia nuo 1991 metų. Nuo 2012 metų LITNET veikla finansuojama valstybės biudžeto, mokslo ir studijų institucijų, ES investicinių fondų lėšomis. Taip pat netiesioginė parama, mažinant tarptautinio ryšio su GEANT tinklu kainą, gauta įgyvendinant Europos Sąjungos 7 bendrosios mokslinių tyrimų programos ir „Horizonto 2020“ programos veiklas.
7. LITNET finansavimas pagal šaltinius ir metus (tūkst. Eur):
| Finansavimo šaltiniai |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
2021 |
Iš viso |
| Valstybės biudžetas |
1711 |
520 |
1570 |
1605 |
1490 |
6896 |
| LITNET-4 planą vykdančių universitetų lėšos |
250,6 |
331,6 |
282,6 |
300,9 |
409,31 |
1575,01 |
| ES investicinių fondų lėšos |
639,08 |
2734,16 |
485,42 |
1504,63 |
1480,45 |
6843,74 |
| Kitos lėšos |
29,36 |
134,26 |
149,44 |
104,45 |
77,28 |
494,79 |
| Iš viso per metus |
2630,04 |
3720,02 |
2487,46 |
3514,98 |
3457,04 |
15809,54 |
8. LITNET yra integrali Europos švietimo ir mokslinių ryšių tinklų dalis. LITNET nuo 2000 metų yra GEANT visos Europos duomenų ir ryšių tinklo Europos švietimo ir mokslinių tyrimų bendruomenei narys. GEANT užtikrina vieningą Europos mokslinių tyrimų erdvės infrastruktūrą, kad bet kurios šalies mokslininkai ir kiti tyrėjai turėtų vienodas ir pakankamas galimybes efektyviai dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose. Komisija buvo sudariusi bendrąją partnerystės sutartį 2015–2021 metams (angl. k. Framework Partnership Agreement) su GEANT konsorciumu, apimančiu 40 mokslo ir studijų kompiuterių tinklų Europoje, įskaitant ir LITNET. Finansavimas vykdomas Europos bendrųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų lėšomis sudarant specialiąsias paramos sutartis (angl. k. Specific Grant Agreement). Nuo 2015 metų buvo įgyvendintos penkios specialiosios paramos sutartys. 2021 metais Komisija ir GEANT pasirašė naują 7-erių metų partnerystės sutartį.
9. Baltijos jūros regiono nacionalinių mokslo ir švietimo kompiuterių tinklų infrastruktūros su Europos ir pasaulio mokslo ir studijų tinklais yra susietos per GEANT. LITNET jungiasi tiesioginiu optiniu ryšiu su Lenkijos mokslo ir studijų kompiuterių tinklu PIONIER (toliau – PIONIER) ir pasiekia tarptautinį Hamburgo kompiuterių tinklo mazgą, kuriame yra susijungimas su Europos šiaurės šalių akademinių tinklų konsorciumu NORDUNET (toliau – NORDUNET). GEANT ryšio linijų Kaunas – Poznanė užtikrinimui naudojama jungtinė LITNET ir PIONIER infrastruktūra. Tokiu pačiu būdu užtikrinamas ryšys tarp Talino ir Hamburgo (atitinkamai EENet ir NORDUNET). LITNET jungiasi į GEANT 20 Gbps spartos ryšiu. GEANT naudojama 40 Gbps ryšio infrastruktūra Hamburgas ‑ Talinas ‑ Ryga ‑ Kaunas ‑ Poznanė šiuo metu yra pakankama užtikrinant Baltijos šalių mokslo ir studijų kompiuterių tinklų poreikius.
10. Siekiant naudoti bendrų nacionalinių mokslo ir švietimo tinklų infrastruktūrą dirbtinio intelekto (toliau – DI), mašininio mokymo ir didelių duomenų skaičiavimams, 2022 metais planuojama įsigyti ne mažiau kaip 4 optines skaidulas ilgalaikei optinio sujungimo bazei ir kokybiškam optiniam sujungimui LITNET-PIONIER užtikrinti.
11. LITNET tinklo ryšys su pasauliniu Internet tinklu yra realizuotas per dvi ryšio linijas. Pirmoji ryšio linija jungiasi į GÉANT tinklą, jos pralaidumas 3Gbps. Antroji ryšio linija jungiasi į vieno iš komercinio interneto paslaugos tiekėjų tinklą, jos pralaidumas 3Gbps. Bendra ryšio su pasauliniu Internet tinklu sparta siekia 6 Gbps. Vidutinė apkrova per abi ryšio linijas darbo valandomis siekia 3 Gbps. Statistika rodo srautų didėjimo tendenciją, bendrai siekiančią 16 % į metus. Sujungimų su pasauliniu Internet tinklu pralaidumas iš esmės tenkina dabartinius poreikius, tačiau 2-3 metų bėgyje esamus pralaidumus bus būtina didinti. LITNET tinkle realizuoti techniniai sprendimai leidžia ženkliai sumažinti ryšio linijų su pasauliniu Internet tinklu apkrovimą vidutiniškai 61%.
12. LITNET tarpmiestinį tinklą Lietuvoje sudaro LITNET optinė magistralė, jungianti 5 didžiuosius miestus, bei nuomojamų ir nuosavų tarpmiestinių ryšio kanalų sistema nuo 5 didžiųjų miestų į 6 rajonų mazgus. Optinėje magistralėje eksploatuojamos dvi tinklo sistemos: optinių signalų perdavimo sistema (atnaujinta 2018 metais) ir duomenų srautų maršrutizavimo sistema (atnaujinta 2022 metais) įsigytos vykdant ES investicinių fondų lėšomis finansuotą projektą „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET plėtra“ (projekto kodas 01.1.1-CPVA-V-701-03-0001). Įdiegta įranga skirta aptarnauti 10 Gbps, 40 Gbps ir 100 Gbps spartos jungimus (bangų sutankinimo resursų išnaudojimas ir sistemų parametrai pateikti 2-oje lentelėje).
12.1. Bangų sutankinimo resursų išnaudojimas:
| Atkarpa |
Maksimalus spalvų skaičius |
Panaudotų spalvų skaičius |
Atnaujinimas ir aptarnavimas |
Palaikomos spartos |
| Vilnius - Kaunas |
88 |
10 |
Yra |
1G,10G,100G |
| Vilnius ‑ Panevėžys |
88 |
6 |
Yra |
1G,10G,100G |
| Kaunas - Klaipėda |
88 |
5 |
Yra |
1G,10G,100G |
| Kaunas ‑ Lenkijos siena |
88 |
11 |
Yra |
1G,10G,100G |
| Klaipėda - Šiauliai |
88 |
7 |
Yra |
1G,10G,100G |
| Šiauliai - Panevėžys |
88 |
5 |
Yra |
1G,10G,100G |
12.2. Didžiausi informacijos srautai yra perduodami magistralėje tarp Kauno ir Vilniaus. 2021 m. sujungimui tarp Kauno ir Vilniaus buvo naudojamos 5 ryšio linijos, kurių bendra sparta siekė 50 Gbps. Eksploatuojamų tarpmiestinių linijų skaičius 2019 metų pabaigoje dėl pasikeitusio LITNET vartotojų prijungimo prie LITNET tinklo architektūrinio sprendimo sumažėjo nuo 40 linijų iki 6 linijų.
12.3. Tarpmiestinio tinklo spartos 2021 m. pradžioje siekė 10 Gbps, tačiau dauguma rajonų centrų yra prijungti naudojant 0,5-1 Gbps spartas. Paskutinis spartų didinimas buvo atliktas 2020 metų pradžioje (tarpmiestinių kanalų spartų kitimo dinamika pateikta 3-oje lentelėje).
12.4. Tarpmiestinių kanalų spartų kitimo dinamika ir tendencijos:
| Kanalų charakteristikos |
2016 |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
2021 |
| Eksploatuojamų linijų skaičius |
40 |
40 |
40 |
6 |
6 |
6 |
| Minimali linijos sparta, Mbps |
100 |
100 |
100 |
500 |
500 |
500 |
| Maksimali linijos sparta, Mbps |
1000 |
1000 |
1000 |
1000 |
10000 |
10000 |
| Bendra visų linijų sparta, Mbps |
9500 |
9500 |
9500 |
5500 |
14500 |
14500 |
12.5. Tarpmiestinio tinklo infrastruktūros dalį taip pat sudaro 11 tarnybinių stočių, aptarnaujančių švietimo įstaigas (didžioji dalis – bendrojo ugdymo mokyklos), jungtis. Šios tarnybinės stotys užtikrina įvykių žurnalų kaupimą, saugą, srautų valdymą ir kitas tinklo paslaugas.
12.6. Institucijų kompiuterių tinklai miestuose daugiausiai sudaryti iš institucijų nutiestų optinių kabelių. Optinių tinklų statyba, pradėta 1994 metais, sudaro ilgalaikį pagrindą tolesnei šių tinklų plėtrai pagal poreikius. LITNET miestų infrastruktūra taip pat užtikrina integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ryšį su Lietuvos akademine bendruomene.
13. Lietuvos švietimo įstaigų tinklo infrastruktūrą 2021 metų sausio mėnesio duomenimis sudaro 499 bendrojo ugdymo mokyklos, 67 profesinės mokyklos, 80 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 35 neformaliojo švietimo įstaigos ir 14 švietimo pagalbos įstaigų. Miestuose esančių švietimo įstaigų sujungimai yra vieningos miestų tinklo infrastruktūros dalis. Prie LITNET infrastruktūros 2021 m. buvo prijungta 770 mokslo ir studijų institucijų ir švietimo įstaigų (toliau – LITNET institucijos). LITNET institucijos ir jų padaliniai prijungti 967 jungimais. Dauguma LITNET institucijų ir jų padaliniai, prijungti panaudojant optinius kabelius. Institucijos, turinčios kelis geografiškai nutolusius padalinius arba reikalaujančios itin patikimo ryšio, jungiasi į LITNET miestų infrastruktūras daugiau kaip viename taške ar pajungtos 2 jungimais.
14. LITNET techniniuose centruose greta tinklinės įrangos infrastruktūros yra įdiegta duomenų saugojimo ir apdorojimo infrastruktūra ‑ saugyklos ir tarnybinės stotys, būtinos paslaugų užtikrinimui. 2018–2021 vykdant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET plėtra“ (projekto kodas 01.1.1-CPVA-V-701-03-0001) buvo įsigyti ir įdiegti LITNET teikiamoms paslaugoms reikalingi papildomi duomenų saugojimo ir apdorojimo pajėgumai Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU), Vilniaus universiteto (toliau – VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VILNIUS TECH) techniniuose centruose. LITNET tinklo ir paslaugų teikimui yra įdiegti 2044 CPU branduoliai, 20752 GB greitosios atmintinės (RAM) ir 1254 TB duomenų saugykla.
15. LITNET paslaugos, vadovaujantis GEANT praktika, skirstomos į tokias pagrindines grupes:
15.1. pasitikėjimo ir tapatumo (angl. k. Trust and Identity) paslaugų grupė. Ši paslaugų grupė apima bendrai naudojamas paslaugas, kurios grindžiamos akademinės bendruomenės tarpusavio pasitikėjimu. 2019 m. balandžio 30 d. baigtas vykdyti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotas projektas „Mokslo ir studijų institucijoms LITNET teikiamų IT paslaugų plėtra“ (projekto kodas 09.3.3-ESFA-V-711-01-0003). Plėtra apėmė universitetuose egzistuojančių paslaugų tiražavimą kitoms LITNET institucijoms, kurios pačios neturi resursų vidinių procedūrų įgyvendinimui. Paslaugos apima institucinių elektroninių tapatybių valdymo ir bendro prisijungimo priemonių pateikimą bei pagalbą LITNET institucijoms. Šios grupės paslaugos:
15.1.1 eduroam – unifikuotos visame pasaulyje autorizuotos belaidės prieigos paslauga. 2021 m. pabaigoje eduroam paslauga apėmė 439 ryšio zonas, 25 institucijose (pagal GEANT duomenis pateiktus www.eduroam.org);
15.1.2. Institucijų naudotojų elektroninių tapatybių federacinė infrastruktūra (toliau – FEDI), veikianti nuo 2013 metų ir užtikrinanti bendrą autorizuotą prieigą prie elektroninių paslaugų Lietuvoje ir pasaulyje per GEANT elektroninių tapatybių konfederacinę paslaugą eduGAIN (http://edugain.org). 2021 m. prie FEDI buvo prijungtos 24 institucijų elektroninių tapatybių valdymo sistemos ir 253 paslaugų tiekėjų sistemos (pagal duomenis pateiktus http://fedi.litnet.lt);
15.1.3. tarnybinių stočių ir vardinių sertifikatų suteikimo paslauga, teikiama pasinaudojant GEANT sertifikatų paslauga (angl. k. Trusted certificate service, TCS; nuoroda į svetainę https://tcs.litnet.lt ). 2021 metų pabaigoje buvo aptarnaujami galiojantys 1201 sertifikatai;
15.1.4. elektroninių tapatybių valdymo paslaugos mokykloms sprendimas, autentifikavimui prie belaidžio tinklo panaudojant LITNET sukurtą elektroninių tapatybių sistemą. 2018 m. buvo sukurtas tapatybių valdymo portalas (prieiga per internetą: www.epaslaugos.lm.lt), kuriame švietimo įstaigos savarankiškai valdo autorizacijos reikalaujančias paslaugas. 2021 m. E. tapatybių portalu naudojosi 601 švietimo įstaiga, bendrai sistemoje talpinama apie 222 tūkst. tapatybių.
15.1.5 bendrojo prisijungimo (toliau – SSO) prieglobos paslauga LITNET institucijoms. Bendro prisijungimo sistemos paslauga skirta LITNET institucijoms, norinčioms įsidiegti naudotojų autentifikavimą, jungiantis prie vidinių institucijų e. paslaugų ir prie išorinių paslaugų, kurios pasiekiamos per LITNET FEDI ir eduGAIN. LITNET institucijos naudoja SSO kaip centralizuotai prižiūrimą paslaugą arba savarankiškai įsidiegtą paslaugą savo turimuose resursuose. 2021 m. bendrojo prisijungimo paslaugos priegloba naudojosi 12 institucijų.
15.1.6. E.tapatybių informacijos tvarkyklės paslauga teikiama mokslo ir studijų institucijoms. LITNET-4 įgyvendinimo etape buvo sukurta Tapatybių valdymo paslauga. Paslauga leidžia mokslo ir studijų institucijų naudotojams naudoti vieningą prieigą prie paskirstytų tinklo resursų bei e.paslaugų, palengvina paslaugų administravimą, sumažina institucijų kaštus, reikalingus e. tapatybių valdymui ir išplečia institucijų galimybes naudotis federacinėmis debesijos paslaugomis.
15.2. debesijos technologijomis grįstų paslaugų grupė. Elektroninių tapatybių valdymo sprendimai, sukurti LITNET-4 ir LITNET-3 metu, suformavo iš esmės naują duomenų infrastruktūrą LITNET institucijoms – privataus LITNET debesies paslaugų grupę. Jos dalys pradėjo funkcionuoti 2017 metais, o pilnas paslaugos įveiklinimas ir panaudojimas įgyvendintas 2021 metais veiksmų plano LITNET-4 vykdymo metu. Teikiamos debesinės – infrastruktūros, platformos ir aplikacijų suteikimo paslaugos (IaaS, PaaS, SaaS) apima virtualias mokslininkų darbo vietas, failų dėtuvės paslaugą, virtualius serverius ir atsarginių kopijų saugojimą, unifikuotą virtualių resursų skyrimą institucijoms. LITNET teikiamos debesijos technologijomis besiremiančios paslaugos yra šios:
15.2.1. didelių failų persiuntimo sistema Filesender;
15.2.2. virtualių serverių priegloba (tik mokslo ir studijų institucijoms);
15.2.3 LITNET debesies infrastruktūrinio lygmens paslauga;
15.2.4. tinklalapių ir elektroninio pašto priegloba LITNET institucijoms;
15.2.5. svetainių ir elektroninio pašto savitarnos paslaugos, pritaikytos švietimo įstaigoms;
15.2.6. failų dėtuvės paslauga;
15.2.7. nuotolinio vaizdo bendravimo sistema (Big Blue Button);
15.2.8. vaizdo įrašų saugojimo paslauga (YouphpTube).
15.3. švietimo įstaigų paslaugų grupė. Prie LITNET prijungtos švietimo įstaigoms, o taip pat švietimo įstaigoms, naudojančios kitų interneto prieigos tiekėjų paslaugas prisijungimui prie tinklo, teikiamos tokios paslaugos:
15.3.1. elektroninio pašto paslauga. 2021 m. pabaigoje 1 551 švietimo įstaigai buvo teikiama institucinio elektroninio pašto paslauga;
15.3.2. virtualių serverių ir svetainių skelbimo paslauga. Paslaugą teikia KTU ir VU techniniai centrai, užtikrinantys švietimo įstaigų interneto svetainių veikimą. Paslaugai užtikrinti iš dalies naudojamos debesijos paslaugų technologijos;
15.3.3. interneto vardų registracija „lm.lt“ vardų zonoje. 2021 m. pradžioje buvo registruota 1 010 švietimo įstaigų interneto vardų;
15.3.4. įrankio „Patyčių dėžutė“ paslaugos priegloba. 2019 m. pabaigoje pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) projektas „Patyčių dėžutė“ – įrankis, kuris leidžia anonimiškai vaikams ir tėvams pranešti apie patyčias ir smurtą švietimo institucijoje. LITNET KTU techninis centras tapo projekto partneriais ir suteikė techninius resursus paslaugai įgyvendinti. 2020 metų pradžioje „Patyčių dėžutė“ paslaugos priegloba buvo modernizuota perkeliant į „WordPress multisite“ sprendimo platformą. 2021 metų pabaigoje „Patyčių dėžutė“ paslaugos priegloba suteikta 414 švietimo institucijoms, iš kurių 388 dėžutės buvo patalpintos KTU ir 26 VU techninių centrų tarnybinėse stotyse;
15.3.5 nuotolinio bendravimo sistemos BBB švietimo įstaigoms paslauga. 2020 m. II ketv. LITNET reaguodami į švietimo įstaigų poreikį turėti nuotolinio mokymo įrankius savo infrastruktūroje įdiegė nuotolinio bendravimo sistemą BBB. Pasiūlytas sprendimas buvo integruotas su nuotolinio mokymo platforma Moodle. 2020 m. pabaigoje sistema per dieną naudojosi apie 2 000 švietimo įstaigų naudotojų;
15.3.6 vaizdo įrašų saugojimo paslauga švietimo įstaigoms. 2020 m. II ketv. dėl išaugusio poreikio saugiai talpinti vaizdo įrašus, LITNET švietimo įstaigoms pradėjo teikti vaizdo įrašų saugojimo paslaugą;
15.3.7. mokymo ir konsultacijų paslauga. Iš viso laikotarpiu 2017–2021 apmokyta per 870 švietimo įstaigų kompiuterių tinklų administratorių bei informatikos mokytojų;
15.3.8. valdomos belaidės prieigos paslauga. Paslauga apima belaidės prieigos taškų (angl. access-point) pastatymą ir priežiūrą, taip pat autorizuotos belaidės prieigos suteikimą pagal standartinį eduroam paslaugos aprašymą.
15.3.9. Paslaugų švietimo įstaigoms teikimo dinamika:
| Paslaugų charakteristikos |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
2021 |
| Švietimo įstaigų, besinaudojančių LITNET elektroninio pašto ir tinklalapių skelbimo paslauga, skaičius |
1103 |
1624 |
1581 |
1521 |
1551 |
| Seminarų ir mokymų kompiuterių tinklų ir sistemų administratoriams, informatikos mokytojams skaičius |
16 |
13 |
14 |
8 |
18 |
16. Saugos užtikrinimo paslaugas LITNET koordinuoja nuolat veikianti LITNET tinklo incidentų tyrimo tarnyba CERT (toliau – LITNET CERT). LITNET teikia tokias saugos užtikrinimo paslaugas:
16.1. reagavimas į saugos pažeidimo incidentus ir atakas. LITNET CERT reaguoja į saugos pažeidimus ir vykdo incidentų tyrimus, esant poreikiui perduoda medžiagą LITNET techniniams centrams ar kitų institucijų tinklo saugos tarnyboms;
16.2. saugos auditai. LITNET CERT, institucijoms pageidaujant, atlieka šių institucijų informacinių technologijų saugos auditą panaudojant prieigą per kompiuterių tinklą. 2017–2021 metais atliktas 2 151 saugos auditas.
17. LITNET teikia tinklo valdymo paslaugas, kurios priklauso nuo įrangos, kurią naudojant prijungta LITNET institucija. Teikiamos tokios tinklo valdymo paslaugos:
17.1. IP adresų suteikimo paslauga. Kiekviena LITNET institucija gauna reikiamą skaičių IPv4 ir IPv6 adresų. 2020 m. pabaigoje vienai LITNET institucijai skiriamų IP adresų skaičius svyravo nuo milijonų IPv6 adresų, naudojamų universitetuose, iki dviejų – trijų IPv4 adresų, naudojamų švietimo įstaigose. LITNET turimo adresų skaičiaus 2020 metais iš RIPE gauta papildomos 4 C klasės IPV4 adresų;
17.2. IP paketų perdavimo paslauga. Tai apima IP protokolo 4 ir 6 versijos paketų perdavimą tiesioginiu (angl. k. unicast), dalinės transliacijos (angl. k. multicast), artimiausio adreso (angl. k. anycast) metodu, per visą turimą LITNET infrastruktūrą. Perdavimo spartos priklauso nuo LITNET institucijos prijungimo spartos ir LITNET infrastruktūros IP paketų perdavimo kelyje;
17.3. dvitaškio L2 tiesioginio sujungimo paslauga (angl. point-to-point). Ši paslauga prieinama daugumai LITNET institucijų, prijungtų į magistralinius mazgus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Paslauga gali būti sujungta su analogiškomis tarptautinio tinklo paslaugomis, taip sudarant tarptautinį tiesioginį ryšį. 2021 m. pradžioje LITNET tinkle buvo sudaryti 6 dvitaškiai sujungimai, skirti informacijos perdavimui ir kompiuterių tinklo infrastruktūros rezervavimui;
17.4. tiesioginio optinio sujungimo paslauga panaudojant optinę bangą. Paslauga prieinama tik institucijoms, turinčioms savo optines infrastruktūras, kurios siekia didžiųjų miestų optinius mazgus. Tiesioginio optinio sujungimo paslauga, esant tam tikroms sąlygoms, galima ir tarp institucijų Lietuvoje bei Lenkijoje. 2021 m. pradžioje LITNET teikė 12 tiesioginių optinių sujungimų, iš kurių 6 sujungimai sudaryti atkarpoje Kaunas ‑ Lenkijos siena ir yra dalis Kaunas ‑ Poznanė paslaugos teikiamos bendrai su PIONIER.
18. LITNET infrastruktūros ir paslaugų dabartiniai magistralės optinių signalų perdavimo ir maršrutizavimo pajėgumai yra pakankami, tačiau institucijų prijungimo spartos nepilnai tenkina kai kurių institucijų poreikius.
III SKYRIUS
Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė
19. LITNET stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:
19.1. Stiprybės:
19.1.1. LITNET magistralinės infrastruktūros eksploatacija nėra brangi nes naudojama nuosava optinių kabelių infrastruktūra. Optinės LITNET infrastruktūros einamuosius kaštus sudaro tik optinių linijų priežiūra. Šie kaštai yra nepriklausomi nuo rinkos kainų pokyčių ir nuo spartos perduodamos optinės infrastruktūros pagrindu. Tuo tarpu išlaidos nuomojamoms ryšio linijoms yra proporcingos šių linijų spartoms;
19.1.2. LITNET yra žinomas ir aktyvus tarptautinės mokslo ir studijų kompiuterių tinklų bendruomenės narys, atstovaujantis Baltijos jūros regionui, susijęs ilgalaikiais įsipareigojimais su kitų šalių mokslo ir studijų kompiuterių tinklais bei GEANT. Planuojamas LITNET optinės infrastruktūros panaudojimas GEANT projekto GN4-3N – „Baltic ring“ projekte dar labiau sustiprins LITNET svarbą europiniame lygmenyje;
19.1.3. LITNET IT paslaugų teikimas, vystymas ir kūrimas dera su Europos skaitmeninės transformacijos tikslais, tame tarpe panaudoti naujausias technologijas padedančias mokslininkams ir tyrėjams būti konkurencingiems tarptautinėje erdvėje;
19.1.4. LITNET vykdant ES investicinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET plėtros“ (projekto kodas 01.1.1-CPVA-V-701-03-0001), duoda tvirtus pagrindus tolimesniam paslaugų vystymui ir reikiamos infrastruktūros panaudojimu bendram LITNET institucijų poreikiui tenkinti;
19.1.5. LITNET prisideda prie ugdymo procesų gerinimo – nepilnamečių apsaugos nuo žalingo turinio ir sudarant sąlygas efektyvesniam mokymuisi. Švietimo įstaigoms, prijungtoms prie LITNET tinklo, diegiamos žalingo interneto turinio nepilnamečiams filtravimo priemonės. Taip pat diegiami centralizuotai valdomi ir autentikuojami belaidžio ryšio-interneto ir nuotolinio mokymosi sprendimai.
19.1.6. LITNET techninių centrų specialistų sukauptos žinios svariai prisideda prie švietimo ir mokslo institucijų darbuotojų kompetencijų IT srityje tobulinimo. Geroji praktika skleidžiama tarp visų prie LITNET prijungtų institucijų nemokamai perteikiant žinias, o apmokytų specialistų pagalba toliau diegiamos paslaugos ar pažangūs sprendimai.
19.2. Silpnybės:
19.2.1. LITNET plėtra ir bendradarbiavimo susitarimų įgyvendinimas priklauso nuo valstybės ir institucijų finansinių galimybių, kurios yra ribotos;
19.2.2. LITNET paslaugos ir infrastruktūros resursai (skaičiuojamieji, duomenų saugojimo) nėra tolygiai paskirstyti ir panaudojami per visą LITNET tinklo infrastruktūrą. Tai susiję su specifiniais institucijų poreikiais ir teikiamomis LITNET techninių centrų paslaugomis. Kyla grėsmė LITNET paslaugų tęstinume kuris priklauso nuo LITNET resursų ir paslaugų rezervavimo vieno ar kito LITNET techninio centro avarijos atveju.
19.2.3. Reglamentavimo stoka įneša chaotišką požiūrį į tam tikrų IT paslaugų tikslingumą. LITNET teikiamos tinklo infrastruktūros paslaugos, tokios kaip internetas, autentikacija, IT sauga yra labai aktualios, tačiau nėra pakankamai reglamentuotas ir nesudarytos prielaidos centralizuotam šių paslaugų teikimui ir naudojimui švietimo įstaigose.
19.2.4. LITNET susiduria su aukštos kvalifikacijos IT specialistų trūkumu. Dėl nepakankamo finansavimo LITNET trūksta žmogiškųjų išteklių reikalingų užtikrinti paslaugų, infrastruktūros palaikymą ir plėtrą, kompetencijų ir IT technologijų sklaidą, vizionieriškų paslaugų kūrimą.
19.3. Galimybės:
19.3.1. Bendros infrastruktūros panaudojimas leistų optimizuoti mokslo ir studijų institucijų ir švietimo įstaigų IT resursus, paslaugoms skiriamas lėšas. Būtų suteiktos vienodos galimybės pasinaudoti ne tik LITNET, bet ir visu GEANT teikiamų paslaugų spektru. Techninių, žmogiškųjų išteklių vieningas panaudojimas pasitelkiant LITNET gali užtikrinti tolygią informacinių ir komunikacijos technologijų plėtrą, žinių perteikimą, paslaugų sukūrimą.
19.3.2. Nuotolinio mokymo paslaugų plėtra sudarytų naujas galimybes efektyviau taikyti šiuolaikines mokymosi metodikas ir pasiekti elektroninio mokymo turinį, būtų užtikrintas nenutrūkstamas mokymosi procesas kriziniais atvejais.
19.3.3. Techninės galimybės bei bendradarbiavimas su Lenkijos akademiniu tinklu PSNC, diegiamos kvantinių duomenų perdavimo technologijas Lietuvoje, LITNET padidina galimybes dalyvauti ES finansuojamuose projektuose susijusiuose su kvantinių tinklų eksperimentinės infrastruktūros plėtra Europoje, bei savo patirtimi ir žiniomis dalintis GEANT bendruomenėje.
19.3.4. Debesų technologijų panaudojimas skatina tolimesnį institucijų IT išteklių konsolidavimą, atveria galimybes LITNET centralizuotai kurti, o institucijoms formuoti resursų pritaikymą instituciniams poreikiams taikant Privačių debesų koncepcijas;
19.3.5. Investuojant į žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūros plėtrą LITNET gali užtikrinti institucijoms teikiamų paslaugų apsaugą nuo kibernetinių atakų bei grėsmių.
19.3.6. LITNET užtikrinant investicijas debesijos, skaičiuojamųjų resursų plėtrai ir duomenų perdavimo tinklams vystyti, atsirastų galimybės įsijungti į Euro HPC ir Europos atvirojo mokslo debesį (angl. k. European Open Science Cloud – EOSC).
19.4. Grėsmės:
19.4.1. LITNET institucijos negalės panaudoti savo potencialo Europos mokslinių tyrimų ir elektroninių infrastruktūrų projektuose jeigu nebus plėtojami duomenų perdavimo tinklai ir duomenų infrastruktūros, IT saugos sprendimai, kitos paslaugos;
19.4.2. Investicijų stoka mažesnėms institucijoms, kurios neturi pakankamų išteklių infrastruktūrai ir paslaugoms įsigyti, didins atotrūkį tarp LITNET institucijų, sumažins galimybes pasinaudoti pažangia kompiuterių tinklo infrastruktūra ir paslaugomis;
19.4.3. Neskyrus pakankamo finansavimo infliacijos poveikiui mažinti ir darbo užmokesčiui didinti kyla grėsmė dėl žmogiškųjų išteklių, galinčių kurti, diegti ir plėtoti paslaugas bei infrastruktūrą, praradimo. Finansavimas LITNET techniniams centrams turėtų būti didinimas atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio pokyčius, kurie paskutinių penkerių metų laikotarpyje yra labai ryškūs.
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO tikslas, uždaviniai, PRIEmonės, siekiami rezultatai
20. Veiksmų plano tikslas – užtikrinti LITNET institucijoms saugių, kokybiškų paslaugų teikimą, kurios atitiktų Lietuvos švietimo ir akademinių bendruomenių poreikius, plėsti ir teikti naujas paslaugas sudarant galimybes dalyvauti Europos mokslo ir inovacijų iniciatyvose atsižvelgiant į institucijų poreikius.
21. Veiksmų plano uždaviniai ir priemonės:
21.1. Pirmas uždavinys – LITNET tinklo infrastruktūros, IT saugos ir žmonių išteklių bazės užtikrinimas ir plėtra. Pirmo uždavinio įgyvendinimo priemonės:
21.1.1. tinklo infrastruktūros palaikymas ir plėtra;
21.1.2. duomenų infrastruktūros palaikymas ir plėtra;
21.1.3. IT saugos lygio palaikymas ir gerinimas;
21.1.4. žmonių išteklių bazės plėtra ir palaikymas.
21.2. Antras uždavinys – LITNET paslaugų teikimas, palaikymas ir plėtra. Antro uždavinio įgyvendinimo priemonės:
21.2.1. tinklo paslaugų palaikymas ir plėtra;
21.2.2. debesijos paslaugų plėtra ir palaikymas;
21.2.3. pasitikėjimo ir tapatumo (angl. k. Trust and Identity) paslaugų plėtra ir palaikymas.
21.3. Trečias uždavinys – LITNET švietimo institucijų duomenų tinklo infrastruktūros palaikymas, IT paslaugų vystymas ir kūrimas. Trečio uždavinio įgyvendinimo priemonės:
21.3.1. infrastruktūros švietimo įstaigoms palaikymas ir plėtra;
21.3.2. paslaugų švietimo įstaigoms palaikymas ir plėtra.
22. Įgyvendinus veiksmų planą bus pasiekti šie rezultatai:
22.1. suteiktas vienodo lygio tinklo pajėgumas ir paslaugos LITNET institucijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio ir vietos tinkle;
22.2. užtikrintas MTEP infrastruktūros prieinamumas LITNET tinklais visoms Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir švietimo įstaigoms;
22.3. sustiprintos skaitmeninės kompetencijas didelio našumo skaičiavimų, DI, kibernetinio saugumo taikymo srityse, sudarytos prielaidos dalyvauti ES „Skaitmeninės Europos“ programoje;
22.4. sudarytos prielaidos LITNET įsijungti į Europos atvirojo mokslo debesį ir prisidėti prie nacionalinio atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos tinklo sukūrimo, duomenų saugyklų ir MTEP infrastruktūrų pritaikymo duomenų atvėrimui.
23. Veiksmų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai pateikti Veiksmų plano 1 priede, lėšų poreikis pateiktas Veiksmų plano 2 priede. Galutinės skiriamų asignavimų sumos Veiksmų planui įgyvendinti patvirtinamos Ministerijos strateginiame veiklos plane.
V SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO VYKDYMAS IR STEBĖSENA
24. Veiksmų plano LITNET 4 vykdymą koordinuoja ir stebėseną vykdo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET taryba (toliau – LITNET taryba). LITNET taryba vadovaujasi Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET tarybos darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET“.
25. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimui LITNET parengia ir LITNET taryba patvirtina Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LINTET veiklos užtikrinimo ir plėtros Veiksmų plano priemonių aprašą.
26. LITNET taryba iki kiekvienų metų sausio 30 d. Ministerijai teikia Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą už praeitus kalendorinius metus.
27. Veiksmų planą įgyvendina LITNET universitetai veikiantys pagal 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. JV-21-24/10 dėl LITNET eksploatavimo, į kurio sudėtį įeina KTU, Klaipėdos universitetas, VILNIUS TECH, VU ir Vytauto Didžiojo universitetas.
28. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimas gali būti finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, Veiksmų planą vykdančių universitetų lėšomis, Europos Sąjungos investicinių fondų lėšomis, tarptautinių projektų ir programų lėšomis, kitų finansavimo šaltinių lėšos.
29. Ministerija, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes ir į lėšų poreikį nurodytą Veiksmų plano 2 priede, savo strateginiame veiklos plane kiekvienais metais numato lėšas LITNET veikloms finansuoti. Veiksmų planui įgyvendinti Ministerija su LITNET administruojančiu universitetu kiekvienais kalendoriniais metais sudaro lėšų naudojimo sutartį, atsižvelgiant į Ministerijos strateginiame veiklos plane patvirtintas skiriamų asignavimų sumas Veiksmų plano priemonėms įgyvendinti.
30. Veiksmų plano vykdytojai Veiksmų plano tikslų įgyvendinimui gali rengti projektų paraiškas bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Europos horizontas“ pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695 2021 m. balandžio 28 d. kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013, bei kitoms tarptautinės ir nacionalinėms paramos programoms ir priemonėms.
