LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ASMENų, SIEKIANčių TAPTI TEISMO EKSPERTAIS, teisinių žinių ĮVERTINIMO KOMISIJOS NUOSTATŲ ir TEISINIŲ ŽINIŲ PROGRAMos PATVIRTINIMO
2020 m. liepos 13 d. Nr. 1R-214
Vilnius
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 180 „Dėl teisinių žinių asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, įvertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-214
ASMENŲ, SIEKIANČIŲ TAPTI TEISMO EKSPERTAIS, TEISINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMO KOMISIJOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmenų, siekiančių tapti teismo ekspertais, teisinių žinių įvertinimo komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja šios komisijos sudarymą, jos veiklą, egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, komisijos sprendimų apskundimo tvarką.
II SKYRIUS
KOMISIJOS STRUKTŪRA
3. Komisija sudaroma teisingumo ministro įsakymu iš penkių asmenų – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje dirbančių valstybės tarnautojų, iš kurių vienas skiriamas komisijos pirmininku. Komisijos nariai skiriami ketveriems metams. Komisijos nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
4. Komisijos sekretoriumi skiriamas Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų. Komisijos sekretorius nėra komisijos narys.
III SKYRIUS
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
6. Komisija teisinių žinių egzaminą organizuoja per 30 kalendorinių dienų nuo Nuostatų 18 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos. Komisijos posėdžio datą, vietą ir laiką nustato komisijos pirmininkas.
7. Asmenims, norintiems laikyti teisinių žinių egzaminą, pranešimai apie komisijos posėdžio datą, vietą ir laiką išsiunčiami ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki komisijos posėdžio.
8. Komisijos nariai su asmenų, norinčių laikyti teisinių žinių egzaminą, pateiktais dokumentais susipažįsta ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komisijos posėdžio.
9. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys komisijos nariai (įskaitant komisijos pirmininką).
10. Kai komisijos posėdyje negali dalyvauti komisijos pirmininkas, teisingumo ministras paveda kitam komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.
12. Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad asmuo išlaikė teisinių žinių egzaminą ar jo neišlaikė, įrašomas į komisijos posėdžio protokolą.
13. Komisijos sprendimas priimamas uždarame posėdyje dalyvaujančių komisijos narių paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra komisijos pirmininko balsas.
14. Komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius. Komisijos narys, nesutinkantis su komisijos sprendimu, turi teisę savo nuomonę išdėstyti raštu, kuri prijungiama prie komisijos posėdžio protokolo.
15. Komisijos sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia asmenims, laikiusiems teisinių žinių egzaminą. Asmeniui, laikiusiam teisinių žinių egzaminą, pageidaujant, išduodamas su juo susijęs komisijos posėdžio protokolo išrašas.
16. Komisijos posėdžių protokolai registruojami Teisingumo ministerijos dokumentų valdymo sistemoje. Komisijos protokolas saugomas Teisingumo ministerijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais komisijos posėdžio protokolo kopija ir Nuostatų 18 punkte nurodyti dokumentai, jų kopijos taip pat saugomi teismo eksperto byloje.
IV SKYRIUS
KREIPIMASIS Į KOMISIJĄ
18. Asmuo, norintis laikyti teisinių žinių egzaminą, Teisingumo ministerijai pateikia šiuos dokumentus:
18.2. Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka valstybės institucijos, prie jos tam tikslui sudarytos komisijos, įstaigos ar organizacijos, kurios įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose, išduoto dokumento, liudijančio, kad asmuo turi tam tikros srities žinių, kvalifikaciją, kopiją;
19. Asmuo, norintis laikyti teisinių žinių egzaminą, Nuostatų 18 punkte nurodytus dokumentus Teisingumo ministerijai gali pateikti asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį.
20. Kilus abejonių dėl Nuostatų 18.2–18.4 papunkčiuose nurodytų dokumentų kopijų tikrumo, komisijos pirmininkas turi teisę prašyti pretendento pateikti šių dokumentų originalus ar notaro patvirtintas jų kopijas. Dokumentų originalus pretendentas privalo pateikti iki egzamino pradžios. Pateikti dokumentų originalai sutikrinami su dokumentų kopijomis iki egzamino pradžios ir grąžinami juos pateikusiam pretendentui. Jei pretendentas iki egzamino pradžios nepateikia dokumentų originalų ar dokumentų originalai neatitinka pateiktų dokumentų kopijų, pretendentui neleidžiama dalyvauti egzamine ir tai pažymima komisijos posėdžio protokole.
21. Vietoj Nuostatų 18.2–18.4 papunkčiuose nurodytų dokumentų originalų gali būti pateikiamos notaro ar dokumentą sudariusios institucijos (įstaigos) patvirtintos kopijos.
22. Jeigu asmuo pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba ne visus reikiamus Nuostatų 18.2–18.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus, per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos jam išsiunčiamas pranešimas per nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos, pateikti išsamų ar tinkamai įformintą prašymą ir (ar) trūkstamus dokumentus. Jeigu asmuo per pranešime nurodytą terminą nepateikia išsamaus ar tinkamai įforminto prašymo ir (ar) trūkstamų dokumentų, atsisakoma leisti laikyti teisinių žinių egzaminą.
23. Asmens prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų kitų Nuostatų 18.2–18.4 papunkčiuose nurodytų dokumentų gavimo dienos. Išnagrinėjus prašymą, asmeniui raštu ar elektroniniu paštu (jeigu asmuo nurodė elektroninį paštą) pateikiamas pranešimas apie komisijos posėdžio datą, vietą ir laiką arba atsisakymas leisti laikyti teisinių žinių egzaminą. Jeigu pranešimas arba atsisakymas siunčiamas elektroniniu paštu, laikoma, kad jie gauti kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo.
V SKYRIUS
TEISINIŲ ŽINIŲ EGZAMINO LAIKYMAS
24. Teisinių žinių egzaminą asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, laiko Teisingumo ministerijoje.
25. Teisinių žinių egzaminas pradedamas pranešime apie egzaminą nurodytu laiku. Komisijos posėdis prasideda ir baigiasi tą pačią dieną.
26. Prieš komisijos posėdį komisijos sekretorius nustato pretendentų tapatybę. Komisijos posėdžio pradžioje komisijos pirmininkas paskelbia komisijos sudėtį ir trumpai paaiškina egzamino tvarką.
27. Komisijos sekretorius užtikrina tvarką, kad teisinių žinių egzamine dalyvavęs asmuo, išėjęs iš patalpos, kurioje vyko teisinių žinių egzaminas, nepatektų į patalpą, kur teisinių žinių egzamino laukia kiti asmenys.
28. Teisinių žinių egzaminas laikomas žodžiu pagal teisingumo ministro tvirtinamą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais. Kiekvienas pretendentas teisinių žinių egzaminą laiko individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per teisinių žinių egzaminą nustatomas pagal pretendentų pavardes abėcėlės tvarka.
29. Kiekvienas komisijos narys pateikia po vieną vienodą klausimą visiems pretendentams. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai.
30. Vykstant teisinių žinių egzaminui, asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, draudžiama naudotis literatūra, užrašais ar kitomis informacinėmis ar ryšio priemonėmis. Šį reikalavimą pažeidęs asmuo pašalinamas iš teisinių žinių egzamino.
31. Vienam asmeniui, laikančiam teisinių žinių egzaminą, vertinti skiriama ne daugiau kaip viena valanda.
32. Teisinių žinių egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Šis įrašas saugomas Teisingumo ministerijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pretendentas po komisijos sprendimo paskelbimo turi teisę susipažinti su juo susijusiu protokolu ir (ar) teisinių žinių egzamino skaitmeniniu garso įrašu, taip pat gauti posėdžio protokolo išrašą ir (ar) garso įrašo skaitmeninę kopiją.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-214
TEISINIŲ ŽINIŲ PROGRAMA ASMENIMS, SIEKIANTIEMS TAPTI TEISMO EKSPERTAIS
I SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS SISTEMA
1. Konstitucinės nuostatos dėl žmogaus teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18–37 straipsniai).
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso pagrindiniai bruožai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1–44, 62–65 straipsniai).
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso pagrindiniai bruožai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1–24, 37, 41, 49, 72, 111, 301, 340 straipsniai).
II SKYRIUS
TEISMAI, TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOS, GYNYBA IR ATSTOVAVIMAS TEISME
5. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir pagrindiniai veiklos principai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1–9, 12 straipsniai).
6. Lietuvos Respublikos teismų sudėtis ir kompetencija (Teismų įstatymo 14, 15, 18–23, 28–31 straipsniai).
7. Prokuratūros sistema ir funkcijos (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2, 6–9 straipsniai).
8. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir jų kompetencija (Baudžiamojo proceso kodekso 18, 19, 164, 165 straipsniai, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5, 11, 12 straipsniai).
III SKYRIUS
EKSPERTIZĖS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMUOSE IR KITUOSE TEISĖS AKTUOSE
10. Įrodymų samprata (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, Baudžiamojo
proceso kodekso 20 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnis).
11. Ekspertų ir ekspertizės skyrimas baudžiamajame procese (Baudžiamojo proceso kodekso 84, 85, 208–211, 286 straipsniai).
12. Ekspertų ir ekspertizės skyrimas civiliniame procese (Civilinio proceso kodekso 212, 213 straipsniai).
13. Ekspertų ir ekspertizės skyrimas administracinių ir administracinių nusižengimų bylų teisenose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso 587, 627, 640, 650 straipsniai).
14. Papildomos, pakartotinės, naujos ekspertizės skyrimo tvarka, ypatumai (Baudžiamojo proceso kodekso 286 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 219 straipsnis, teismo ekspertizės įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų tvirtinami teismo ekspertizių atlikimo teismo ekspertizės įstaigose nuostatai (toliau – ekspertizių atlikimo nuostatai)).
15. Kompleksinės ir komisijos ekspertizės skyrimo tvarka, ypatumai (ekspertizių atlikimo nuostatai).
16. Eksperto teisės ir pareigos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso 587 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso 86, 87 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 214 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14, 15 straipsniai).
17. Ekspertizės įstaigos ir jų funkcijos (Teismo ekspertizės įstatymo 22–24 straipsniai, teismo ekspertizės įstaigų nuostatai, ekspertizių atlikimo nuostatai).
18. Specialisto skyrimas, jo teisės ir pareigos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 60, 62 straipsniai, Baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 205, 206, 284 straipsniai).
19. Eksperto nušalinimo pagrindai ir tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 straipsniai, Baudžiamojo proceso kodekso 57–60 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 64, 65,
67–69 straipsniai).
20. Eksperto atsakomybė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 59 straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso 587 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso 87 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 215 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis, Teismo ekspertizės įstatymo 17 straipsnis).
21. Eksperto apklausa teismo posėdyje (Baudžiamojo proceso kodekso 285, 286 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 217 straipsnis).
22. Ekspertizės atlikimo išlaidų apmokėjimo tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso 103, 104 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 88–91 straipsniai, Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnis, Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 „Dėl Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4–12 punktai, Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6–16 punktai).
IV SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMO EKSPERTŲ TEISINĖ PADĖTIS PAGAL TEISMO EKSPERTIZĖS ĮSTATYMĄ IR KITUS TEISĖS AKTUS
24. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais (Teismo ekspertizės įstatymo 6, 7 straipsniai).
25. Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarka (Teismo ekspertizės įstatymo 8, 9 straipsniai, teisingumo ministro tvirtinamas teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo, pripažinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas).
26. Įrašymas ir išbraukimas iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo (Teismo ekspertizės įstatymo 10–12 straipsniai, Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo sudarymo ir tvarkymo aprašas, patvirtintas teisingumo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo sudarymo ir tvarkymo aprašo patvirtinimo“).
V SKYRIUS
EKSPERTIZĖS AKTAS, JO TURINYS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMUS IR KITUS TEISĖS AKTUS
29. Ekspertizės akto forma ir turinys (Baudžiamojo proceso kodekso 88 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 216 straipsnis, Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnis).
VI SKYRIUS
TEISMO EKSPERTŲ VEIKLOS PRINCIPAI, ATSAKOMYBĖ UŽ TEISMO EKSPERTŲ PROFESINĖS ETIKOS KODEKSO PAŽEIDIMUS IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
31. Teismo ekspertų veiklos principai (Teismo ekspertizės įstatymo 5, 16 straipsniai, Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas, patvirtintas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“).
32. Atsakomybė už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus (Teismo ekspertizės įstatymo 5, 19 straipsniai).