LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. BALANDŽIO 12 D. ĮSAKYMO NR. D1-210 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. spalio 23 d. Nr. D1-905
Vilnius
P a k e i č i u Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo “:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL 2008 L 348, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES (OL 2013 L 226, p. 1), ir 2018 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimo (ES) 2018/229, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, atlikus bendrą kalibravimą, nustatomos gautos valstybių narių monitoringo sistemų klasių vertės ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2013/480/ES (OL 2018 L 47, p. 1), nuostatas,“
2. Papildau 6.21 papunkčiu:
4. Papildau 6.121 papunkčiu:
5. Papildau 6.122 papunkčiu:
6. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą, vandens floros (fitobentoso ir makrofitų) taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ir ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.“
7. Papildau 111 punktu:
„111. Upių ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra upės fitoplanktono indeksas (toliau – UFPI). Pagal UFPI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (3 lentelė). UFPI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Upės tipas |
Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa |
UFPI |
4-5 |
1,00–0,80 |
0,79–0,60 |
0,59–0,40 |
0,39–0,20 |
0,19–0,00 |
.“
8. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Upių ekologinės būklės pagal vandens floros taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodikliai yra upės fitobentoso indeksas (toliau – UFBI) ir upės makrofitų etaloninis indeksas (toliau – UMEI). Vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių pagal UFBI ir UMEI ekologinės kokybės santykio (EKS) verčių vidurkį (jeigu yra duomenys apie abu rodiklius) arba pagal kurį nors vieną, UFBI ar UMEI EKS (jeigu yra duomenys tik apie vieną rodiklį) (31 lentelė). UFBI ir UMEI EKS apskaičiuojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
31 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal vandens floros – fitobentoso ir makrofitų taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Upės tipas |
Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal vandens floros rodiklių vertes |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa |
UFBI |
1-5 |
1,00–0,73 |
0,72–0,55 |
0,54–0,36 |
0,35–0,18 |
0,17–0,00 |
| Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa |
UMEI |
2-5 |
1,00–0,61 |
0,60–0,41 |
0,40–0,26 |
0,25–0,10 |
0,09–0,00 |
| Vandens floros taksonominė sudėtis ir gausa |
(UFBI+UMEI EKS)/2 |
2-5 |
1,00–0,67 |
0,66–0,48 |
0,47–0,31 |
0,30–0,12 |
0,11–0,00 |
.“
9. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Upių ekologinės būklės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą vertinimo rodiklis yra Lietuvos žuvų indeksas (toliau – LŽI). Pagal vidutinę metų LŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (5 lentelė). LŽI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-197 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“ patvirtinimo“ (toliau – LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“).
5 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Upės tipas |
Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra |
LŽI |
1-5 |
1,000–0,940 |
0,939–0,720 |
0,719–0,400 |
0,399–0,110 |
0,109–0,000 |
.“
10. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę, vandens floros (fitobentoso ir makrofitų) taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ir ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.“
11. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Ežerų ekologinės būklės pagal vandens floros taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodikliai yra ežero fitobentoso indeksas (toliau – EFBI) ir makrofitų etaloninis indeksas (toliau – MEI). Pagal EFBI vertės arba MEI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (9 lentelė). EFBI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. MEI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodikos patvirtinimo“ (toliau – Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika).
9 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Ežero tipas |
Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal vandens floros rodiklių verčių EKS |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa |
EFBI |
1-3 |
1,00–0,63 |
0,62–0,47 |
0,46–0,32 |
0,31–0,16 |
0,15–0,00 |
| Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa |
MEI |
1-3 |
1,00–0,75 |
0,74–0,50 |
0,49–0,25 |
0,24–0,01 |
0,00 |
.“
12. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Ežerų ekologinės būklės pagal pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą vertinimo rodiklis yra ežero žuvų indeksas (toliau – EŽI). Pagal vidutinę metų EŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (11 lentelė). EŽI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
11 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Ežero tipas |
Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertę |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra |
EŽI |
1-3 |
1,000–0,865 |
0,864–0,605 |
0,604–0,365 |
0,364–0,175 |
0,174–0,000 |
.“
13. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę vertinimo rodikliai yra paviršinio (1-ojo ir 2-ojo tipų vandens telkinių) ar integruoto (3-iojo tipo vandens telkinio) vandens sluoksnio chlorofilo „a“ vidutinė šiltojo periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė ir fitoplanktono sezoninės sukcesijos indeksas (toliau – FSI). Pagal rodiklių verčių ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (13 lentelė). Chlorofilo „a“ vidutinės šiltojo periodo vertės EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-648 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 69-2005 patvirtinimo“ (toliau – LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“). FSI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
13 lentelė. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę.
| Eil. Nr. |
Kokybės elementas |
Rodiklis |
Tarpinių vandenų tipas |
Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklių verčių EKS |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
||||
| 1. |
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė |
Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė) |
1 |
1,00–0,83 |
0,82–0,57 |
0,56–0,39 |
0,38–0,29 |
0,28–0,00 |
| 2. |
Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė) |
2 |
1,00–0,84 |
0,83–0,68 |
0,67–0,51 |
0,50–0,41 |
0,40–0,00 |
|
| 3. |
Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė) |
3* |
1,00–0,84 |
0,83–0,57 |
0,56–0,39 |
0,38–0,29 |
0,28–0,00 |
|
| 4. |
Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė) |
3** |
1,00–0,85 |
0,84–0,55 |
0,54–0,38 |
0,37–0,28 |
0,27–0,00 |
|
| 5. |
Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė) |
3*** |
1,00–0,84 |
0,83–0,42 |
0,41–0,28 |
0,27–0,21 |
0,20–0,00 |
|
| 6. |
FSI |
1 |
1,00–0,62 |
0,61–0,48 |
0,47–0,34 |
0,33–0,20 |
0,19–0,00 |
|
| 7. |
FSI |
2 |
1,00–0,75 |
0,74–0,61 |
0,60–0,49 |
0,48–0,33 |
0,32–0,00 |
|
* – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;
** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;
*** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.“
14. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:
„34. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę vertinimo rodikliai yra integruoto vandens sluoksnio (0 – 10 m) chlorofilo „a“ vidutinė šiltojo periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė ir fitoplanktono padidėjusio gausumo indeksas (toliau – FPGI). Pagal rodiklių verčių ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (18 lentelė). Chlorofilo „a“ vidutinės šiltojo periodo vertės EKS apskaičiuojamas vadovaujantis LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“. FPGI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
18 lentelė. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Priekrantės vandenų tipas |
Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklių verčių EKS |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė |
Chlorofilas „a“ (vidutinė šiltojo periodo vertė) |
1-2 |
1,000–0,880 |
0,879–0,600 |
0,599–0,280 |
0,279–0,210 |
0,209–0,000 |
| FPGI |
1-2 |
1,00–0,80 |
0,79–0,67 |
0,66–0,43 |
0,42–0,39 |
0,38–0,00 |
|
.“
15. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą rodiklis yra raudondumblio – Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (19 lentelė). Šakotojo banguolio maksimalaus paplitimo gylio EKS apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
19 lentelė. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Priekrantės vandenų tipas |
Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrodumblių rodiklio verčių EKS |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa |
Šakotojo banguolio maksimalus paplitimo gylis |
2 |
1,00–0,84 |
0,83–0,68 |
0,67–0,45 |
0,44–0,25 |
0,24–0,00 |
.”
16. Pakeičiu 36 punktą ir jį išdėstau taip:
„36. Priekrantės 1-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra makrobestuburių kokybės indeksas (toliau – MKI). Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (20 lentelė). MKI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
20 lentelė. Priekrantės 1-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Priekrantės vandenų tipas |
Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio verčių EKS |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa |
MKI |
1 |
1,00–0,94 |
0,93–0,81 |
0,80–0,54 |
0,53–0,38 |
0,37–0,00 |
.”
17. Papildau 361 punktu:
„361. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra vidutinis rūšių skaičius mėginyje, atsižvelgiant į bendriją sudarančias rūšis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (201 lentelė). Makrobestuburių vidutinio rūšių skaičiaus EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 57-2003 „Makrozoobentoso tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 708 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 53-2003, LAND 54-2003, LAND 55-2003, LAND 56-2003, LAND 57-2003 patvirtinimo.“
201 lentelė. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Priekrantės vandenų tipas |
Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrobestuburių rodiklio verčių EKS |
||||
| Labai gera |
Gera |
Vidutinė |
Bloga |
Labai bloga |
|||
| Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa |
Makrobes-tuburių vidutinis rūšių skaičius |
2 |
1,00–0,84 |
0,83–0,67 |
0,66–0,33 |
0,32–0,17 |
0,16–0,00 |
.”
18. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:
„41. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal biologinių kokybės elementų rodiklius – fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą, fitobentoso taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ir ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą, amžiaus struktūrą.“
19. Papildau 411 punktu:
„411. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra upės fitoplanktono indeksas (toliau – UFPI). Pagal UFPI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (23 lentelė). UFPI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
23 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Upės tipas |
Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS |
||||
| Labai geras |
Geras |
Vidutinis |
Blogas |
Labai blogas |
|||
| Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa |
UFPI |
4-5 |
1,00–0,80 |
0,79–0,60 |
0,59–0,40 |
0,39–0,20 |
0,19–0,00 |
.“
20. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo pagal fitobentoso taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra UFBI. Pagal vidutinę metų UFBI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (231 lentelė). UFBI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
231 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal fitobentoso taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Vandens telkinio tipas |
Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitobentoso rodiklio vertes |
||||
| Labai geras |
Geras |
Vidutinis |
Blogas |
Labai blogas |
|||
| Fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa |
UFBI |
1-5 |
1,00–0,73 |
0,72–0,55 |
0,54–0,36 |
0,35–0,18 |
0,17–0,00 |
.“
21. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:
„48. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę, vandens floros (fitobentoso ir makrofitų) taksonominę sudėtį ir gausą, makrobestuburių taksonominę sudėtį ir gausą, ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.“
22. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:
„50. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal vandens floros taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodikliai yra ežero fitobentoso indeksas (toliau – EFBI) ir makrofitų etaloninis indeksas (toliau – MEI). Pagal EFBI vertės arba MEI vertės ekologinės kokybės santykį (EKS) vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (29 lentelė). EFBI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. MEI EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodikos patvirtinimo“ (toliau – Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika).
29 lentelė. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominę sudėtį ir gausą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Ežero tipas |
Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal vandens floros rodiklių verčių EKS |
||||
| Labai geras |
Geras |
Vidutinis |
Blogas |
Labai blogas |
|||
| Fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa |
EFBI |
1-3 |
1,00–0,63 |
0,62–0,47 |
0,46–0,32 |
0,31–0,16 |
0,15–0,00 |
| Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa |
MEI |
1-3 |
1,00–0,75 |
0,74–0,50 |
0,49–0,25 |
0,24–0,01 |
0,00 |
.“
23. Pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:
„52. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą vertinimo rodiklis yra EŽI. Pagal vidutinę metų EŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (31 lentelė). EŽI apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
31 lentelė. Ežerų, tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžiaus struktūrą.
| Kokybės elementas |
Rodiklis |
Vandens telkinio tipas |
Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes |
||||
| Labai geras |
Geras |
Vidutinis |
Blogas |
Labai blogas |
|||
| Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra |
EŽI |
1-3 |
1,000–0,865 |
0,864–0,605 |
0,604–0,365 |
0,364–0,175 |
0,174–0,000 |
.“