Administracinė byla Nr. eA-282-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00418-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 24.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. T. skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, suformuluotą rašte Nr. SN-1345 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Administraciją organizuoti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Biržų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1955 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 24 pareiškėjos tėvui individualaus namo statybai buvo suteiktas 600 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris šiame sklype pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kuriuose gyveno su sutuoktine, prižiūrėjo suteiktą žemės sklypą, mokėjo už jį mokesčius. Po motinos mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja, jos nuosavybės teisė į ginčo sklype esančius pastatus įregistruota 2013 m. birželio 11 d. pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
2.2. Ginčo sklype esantis gyvenamas namas per 2003 m. kilusį gaisrą stipriai apdegė, likusias po gaisro pavojingas statinio dalis pareiškėja nugriovė, sklypą išvalė. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2022 m. spalio 3 d. duomenimis, ginčo sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tačiau jame yra įregistruoti statiniai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini); sklype, kaip konstatuota 2022 m. spalio 7 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, yra likęs šulinys, metalinė tvora, gyvenamojo namo pamatai. Pareiškėja 10 metų moka valstybinės žemės nuomos mokestį už ginčo sklypą, šį sklypą prižiūri.
2.3. Pareiškėja per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama suformuoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. SN-1345 pranešė, jog atsisako organizuoti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi prašyme nurodytas žemės sklypo projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį – neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkto, nes natūroje nėra išlikusių eksploatuotinų pastatų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja gali atlikti iš dalies sunykusio (sudegusio) gyvenamojo namo, kuris yra registruotas Registrų centro duomenų bazėje, kapitalinį remontą ir tada įgis teisę inicijuoti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
2.4. Administracija, priimdama Sprendimą, tinkamai nenustatė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių bei netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į statinį, kaip nekilnojamąjį daiktą, įgyvendinimą, bei statinio išnykimo pagrindus.
2.5. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiškėja turi teisę inicijuoti ginčo sklypo Projekto rengimą kaip statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkė, ir kaip valstybinės žemės naudotoja, nes nuo 2012 metų gruodžio 31 d. ji yra žemės sklypo nuomininkė. Pagal teisės aktų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo) nuostatas, valstybinės žemės sklypai, be kitų įstatyme nurodytų pagrindų, formuojami ir tais atvejais, kai jie yra reikalingi esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisės aktai nenumato, jog žemės sklypo formavimo projektai rengiami, kai formuojamas žemės sklypas tik pastatams eksploatuoti, todėl atsakovas painiojo sąvokas „statinys“ ir „pastatas“. Ginčo sklype esantis ir pareiškėjai bendrosios dalines nuosavybės teise priklausantis šulinys priskiriamas prie kitos paskirties inžinerinių statinių, todėl atitinka teisės aktuose įtvirtintą statinio sąvoką, be to, ginčo sklype yra išlikusi metalinė tinklinė tvora, kuri taip pat laikoma kitos paskirties inžineriniu statiniu, bei nesunaikinti gyvenamojo namo pamatai.
2.6. Siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto – statinio – išnykimo faktą, reikšminga yra tai, ar toks faktas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre (kaip reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas); aplinkybės, susijusios su faktiniu šio daikto egzistavimu (ar išnykimu) bei teisės normos, reglamentuojančios tokio fakto nustatymo pagrindus. Teisės aktai nepateikia nekilnojamojo daikto išnykimo sampratos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nekilnojamojo daikto išnykimo samprata aiškintina sistemiškai, t. y. atsižvelgiant į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį.
2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.08:2002) 8.5 punkte nurodyta, kad naujo statinio statybos tikslai yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį, kuris laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).
2.8. Sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas, o nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Venas iš statinio savininko nuosavybės įgyvendinimo būdų yra teisė atkurti statinį, kuris nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar sugriautas, todėl tik nustačius, kad statiniai yra išnykę ir nenaudojami, negali būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį bei negali būti atkurti, galima daryti išvadą, jog nėra teisinių prielaidų žemės sklypui apie tokį statinį formuoti.
2.9. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai nėra sunykę, t. y. yra išlikę gyvenamojo namo pamatai, šulinys, tvoros dalis, todėl, teisės aktuose nesant nustatytos sąlygos, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo metu ar tokio projekto rengimo metu formuojamame žemės sklype esantys statiniai turi būti realiai naudojami, Projektas gali būti rengiamas, be kita ko, ir siekiant užtikrinti galimybę ginčo sklype esančius statinius eksploatuoti, t. y. pagal tiesioginę paskirtį juos naudoti ateityje, atlikus tam tikrus statinio kapitalinio remonto darbus.
3. Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė skundą atmesti, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, pateiktą per ŽPDRIS, įvertino situaciją vietoje ir priėmė Sprendimą atsisakyti organizuoti pareiškėjos prašyme nurodyto ginčo sklypo Projekto rengimą, nustačius, kad prašyme nurodytas sklypo projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį – neatitinka Taisyklių 2 punkte nurodyto atvejo, nes natūroje išlikusių eksploatuotinų pastatų nėra, VĮ Registrų centro duomenų bazėje pažymėtoje teritorijoje yra išlikę tik gyvenamojo namo pamatų liekanos.
3.2. Iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.6 punkto akivaizdu, jog ½ dalis šulinio ir kiemo aptvėrimas yra gyvenamojo namo priklausiniai, kurie pagal savo pagrindinę naudojimo paskirtį priskiriami kitiems inžineriniams statiniams (kiemo įrenginiams). Požymius, kuriais vadovaujantis, vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas dėl nuomos) nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu, nustato Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 (toliau – ir Metodika), kuria vadovaujamasi rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, Nutarime dėl nuomos nustatyta tvarka nagrinėjant pateiktus prašymus parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį arba tikrinant, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse. Metodikos 3 punkte nustatyta, kad tikrinant nuomojamą arba prašomą parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą vizualiai nustatoma, ar statinio arba įrenginio (toliau – statinys) išorinės atitvaros (stogas, išorinės sienos) yra pažeistos, o tuo atveju, jeigu statinio išorinės atitvaros yra pažeistos, vertinama, ar išorinių atitvarų pažeidimai trukdo statinį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.03:2017) nurodytais statinių naudojimo paskirčių ir jų pogrupių apibrėžimais.
3.3. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo procedūrų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tik išlikusių pamatų egzistavimas ginčo sklype nėra pagrindas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo teises, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti paskirtį ar net nugriauti, todėl pareiškėja gali atlikti iš dalies sunykusio (sudegusio) gyvenamojo namo, kuris yra registruotas Nekilnojamo turto duomenų registro bazėje, kapitalinį remontą (nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.) ir tada įgys teisę pagal galiojančius teisės aktus inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. SN-1345; įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo; patenkino pareiškėjos prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 683,00 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
5.1. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties ūkiniai pastatai, kurių unikalūs numeriais (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių (kiemo įrenginių) paskirtį turintys kiemo statiniai - šulinys ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės į išvardintus nekilnojamuosius daiktus 2013 m. liepos 5 d. įregistruotos S. T. vardu, išskyrus šulinį, į kurį registruota ½ dalis; nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus S. T. įgijo pagal 2013 m birželio 11 d. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
5.2. Gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio paskirties ūkiniai pastatai, kurių unikalūs numeriais (duomenys neskelbtini), ir šulinys ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 1966 m. vasario 8 d. Statinio priėmimo naudoti aktu Nr. 44, nuo 1985 m. spalio 11 d., o pagalbinio ūkio paskirties ūkiniai pastatai, kurių Nr. 3696-1004-1048 ir (duomenys neskelbtini), remiantis Biržų rajono valdybos 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 642, nuo 1992 m. lapkričio 6 d. buvo registruoti V. R., pareiškėjos tėvo, vardu, o po jo mirties nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. liepos 5 d. pagal 2013 m. gegužės 9 d. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, E. R. vardu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neregistruotas.
5.3. S. T. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo projekto rengimą ir nurodė, kad projekto rengimo tikslas yra suformuoti žemės sklypą esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį.
5.4. Administracija 2022 m rugsėjo 1 d. raštu Nr. A2-179 „Informacinis pranešimas apie priimtus dokumentus“ pareiškėjai pranešė, kad jos pateikti dokumentai užregistruoti ŽPDRIS, o 2022 m. rugsėjo 12 d. parengė raštą Nr. SN- 1345 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimą.
6. Teismas, įvertinęs Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2.4 punkto nuostatas, pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais vykdomas žemės sklypų esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį formavimas nėra savitikslė procedūra.
7. Teismas, įvertinęs Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėja reikalavimą panaikinti Sprendimą grindžia savo nuosavybės teisių į statinius, įskaitant ir teisę juos atkurti ir eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, kurioms įgyvendinti yra reikalingas atitinkamas žemės sklypas, gynimu.
8. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, suformuotus taikant teisės normas, reglamentuojančias asmens teisės į statinius įgyvendinimą, nurodė, kad kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių pastato ir daiktinių teisių į jį išregistravimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, nėra įtvirtinta teisės normų, apibrėžiančių buvusio nekilnojamojo daikto išnykimo sampratą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgęs į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį, savo jurisprudencijoje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe turi būti laikoma tai, ar ginčo statinys yra išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, o jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, ir tik konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas, ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, išnykęs – visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas – statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto, todėl toks išnykęs statinys gali būti tik atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu. Naujo statinio ar jo dalies (nebaigto statinio) pastatymas yra savarankiškas pagrindas suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį bei daiktines teises į jį viešame registre. Tačiau tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem statybos rūšimis – rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu, todėl jei statinys nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad jis nebuvo išnykęs.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ginčo sklype buvęs gyvenamas namas per 2003 m. kilusį gaisrą stipriai apdegė, likusias po gaisro pavojingas statinio dalis pareiškėja nugriovė, sklypą išvalė nuo statybinių ir gaisro liekanų, už ginčo žemės sklypą moka žemės nuomos mokestį, jį prižiūri ir šienauja, bei įvertinęs 2022 m. spalio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-80 duomenis, padarė išvadą, kad ginčo sklype yra išlikę pamatai, virš žemės paviršiaus iškilę 20-25 cm ir žymintys gyvenamojo namo buvimo vietą; ginčo sklypas pagal visą perimetrą, išskyrus nuo gatvės pusės, aptvertas tvora; iš gretimo žemės sklypo pusės yra išlikęs šulinys ir metalinė tinklo tvora; sklypas nušienautas ir tvarkingas. Teismo vertinimu, Administracijos pateikti įrodymai (esamos būklės 5 fotonuotraukos, išrašas iš Registrų centro duomenų bazės žemėlapio) nurodytų aplinkybių nepaneigia.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atsiliepime nurodęs, jog pareiškėja gali atlikti iš dalies sunykusio (sudegusio) gyvenamojo namo, kuris yra registruotas Nekilnojamo turto registre, kapitalinį remontą (nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.) ir tada įgys teisę pagal galiojančius teisės aktus inicijuoti ginčo sklypo Projekto rengimą, tokiu būdu iš esmės pripažino, jog ginčo esantys statiniai nėra visiškai išnykę, o neišnykusiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, t. y. jų savininkams įgyvendinti nuosavybės teises, esant visoms kitoms nustatytoms sąlygoms, turi būti formuojamas žemės sklypas.
12. Teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jis priimtas nesivadovaujant nuosavybės teisę ir jos realizavimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu jų taikymo aiškinimu, taigi jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl laikoms prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams ir naikinamas.
13. Teismas iš dalies patenkino išvestinį skundo reikalavimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti S. T. prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
III.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo patenkinti šį skundą ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio Rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjos S. T. skundas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, bei patenkintas pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovo 683,00 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos S. T. skundą kaip nepagrįstą; į bylos nagrinėjimą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), kadangi byloje nagrinėjami klausimai yra tiesiogiai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų srityse, bei projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybine priežiūra.
16. Atsakovas nurodo tokias apeliacinio skundo aplinkybes:
16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkami vertino ir išaiškino teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas bei prieštarauja teisės aktams.
16.2. Tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti, valstybinėje žemėje turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, itin svarbus ir turi būti vertinamas ne tik statinio buvimo žemės sklype faktas, bet ir realus faktinis statinio naudojimas atitinkamam tikslui, kuriam būtinas žemės sklypas, nepakanka atlikti vien teisinio situacijos vertinimo (nustatyti statinio registracijos žemės sklype aplinkybės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nustačius, jog fiziškai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar išlikę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.
16.3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja reikalavimą panaikinti Sprendimą grindžia savo nuosavybės teisių į statinius, įskaitant ir teisę juos atkurti ir eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, kurioms įgyvendinti yra reikalingas atitinkamas žemės sklypas, gynimu, ir pažymėjo, kad sprendžiant nagrinėjamą ginčą vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, suformuotais taikant teisės normas, reglamentuojančias asmens teisės į statinius įgyvendinimą, tačiau teismas neteisingai pritaikė aktualų teisinį reglamentavimą.
16.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021 yra pažymėjęs, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būtinos sąlygos. Tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti, valstybinėje žemėje turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, itin svarbus ir turi būti vertinamas ne tik statinio buvimo žemės sklype faktas, bet ir realus faktinis statinio naudojimas atitinkamam tikslui, kuriam būtinas žemės sklypas. Patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užbaigiama viena iš šių procedūrų – suformuojamas valstybinės žemės sklypas, tačiau tai savaime nesukuria teisės be aukciono įgyti šį žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).
16.5. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, įvertino situaciją vietoje bei, vadovaudamasis Taisyklių 2 ir 21 punktais, atsisakė organizuoti prašyme nurodyto ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes prašyme nurodytas projekto rengimo tikslas „suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“ neatitinka Taisyklių 2 punkte nurodyto atvejo esmės: šiuo konkrečiu atveju natūroje nėra išlikusių esamų eksploatuotinų pastatų, nes teritorijoje, VĮ Registrų centro duomenų bazėje pažymėtoje šiuo adresu, yra išlikę tik gyvenamojo namo pamatų liekanos.
16.6. Požymius, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Nutarime dėl nuomos nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu, nustato Metodika, kurios 3 punkte nustatyta, kad tikrinant nuomojamą arba prašomą parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą vizualiai nustatoma, ar statinio arba įrenginio (toliau – statinys) išorinės atitvaros (stogas, išorinės sienos) yra pažeistos. Tuo atveju, jeigu statinio išorinės atitvaros yra pažeistos, vertinama, ar išorinių atitvarų pažeidimai trukdo statinį naudoti pagal Reglamente STR 1.01.03:2017 nurodytus statinių naudojimo paskirčių ir jų pogrupių apibrėžimus.
16.7. Atsakovas įvertino situaciją vietoje, nustatė, jog natūroje nėra esamų eksploatuojamų statinių (pagrindinio daikto, šiuo atveju: pastato – gyvenamojo namo) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir, vadovaudamasi teisės aktais, priėmė objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą Sprendimą. Atsakovas Sprendime papildomai paaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę atstatyti, atkurti po gaisro sunykusį pastatą, atlikdama pastato kapitalinį remontą, ir šiai statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
16.8. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 4 priedo 3 punkte nustatyta, kad statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, kai nesuformuotame žemės sklype atnaujinami (modernizuojami) pastatai, atliekamas statinio kapitalinis ar paprastasis remontas ir griaunami statiniai. Po gaisro 2003 m. į Biržų rajono savivaldybės administraciją dėl statinių atstatymo nebuvo kreipiamasi, statiniai per 20 metų neatstatyti, ketinimai dėl statinio naudojimo pagal tiesioginę paskirtį nežinomi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas nesivadovauja nuosavybės teisę ir jos realizavimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu jų taikymo aiškinimu, yra nepagrįsta, nes žemės sklypas nėra reikalingas norint užtikrinti nuosavybės teisę į statinius, įskaitant ir teisę juos atkurti ir eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį.
16.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo siūlymą į bylos nagrinėjimą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, nors byloje nagrinėjami klausimai susiję su NŽT kompetencija ir funkcijomis, nes NŽT atlieka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą.
17. Pareiškėja pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
17.1. Atsakovas daugiausia dėmesio ir argumentų skiria pareiškėjos teisei nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą, tačiau nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl nepagrįsto atsakovo atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o ne dėl pareiškėjos teisės išsinuomoti ar nusipirkti sklypą. Atsakovas vadovaujasi neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
17.2. Teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjai suteikia Žemės įstatymas, ne tik kaip statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkei bet ir kaip valstybinės žemės naudotojai.
17.3. Pagal teisės aktų nuostatas, valstybinės žemės sklypai, be kitų įstatyme nurodytų pagrindų, formuojami tais atvejais, kai jie yra reikalingi esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas išvadą, kad ginčo sklypą formuoti nėra teisinio pagrindo, padarė atsižvelgdamas į tai, kad nėra išlikusių eksploatuotinų statinių, apie kuriuos valstybinės žemės sklypas būtų formuojamas, tačiau tokia atsakovo išvada neteisinga, nes: (i) ginčo sklype yra nesunaikinti gyvenamojo namo pamatai, kurie pagal Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą matyti virš žemės paviršiaus 20-25 cm; (ii) ginčo sklype yra išlikusi metalinė-tinklinė tvora, kuri taip pat laikoma kitos paskirties inžineriniu statiniu; (iii) ginčo sklype yra išlikęs šulinys, kurio ½ dalis priklauso pareiškėjai; (iv) visas šis turtas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto išnykimo faktas nėra registruotas.
17.4. Pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, suformuotą aiškinant statinio išnykimo (visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo) sąvoką, bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog ginčo sklype esantys statiniai nėra visiškai išnykę. Taigi nagrinėjamu atveju, teisės aktuose nesant nustatytos sąlygos, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo metu ar tokio projekto rengimo metu formuojamame žemės sklype esantys statiniai turi būti realiai naudojami, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas inter alia (įskaitant, be kita ko) siekiant užtikrinti galimybę statinius eksploatuoti, t. y. juos naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, ateityje, atlikus tam tikrus statinio kapitalinio remonto darbus.
17.5. Pareiškėja nesutinka su atsakovo prašymu į bylos nagrinėjimą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą, ir pažymi, jog teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, sprendimą pradėti rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priima šio projekto organizatorius, t. y. atsakovas, kuris priėmė ginčijamą Sprendimą, todėl nėra pagrindo į šią bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės yra nurodytos šio teismo sprendimo 5.1, 5.2 ir 10 punktuose. Apeliaciniame skunde jos neginčijamos, todėl teisėjų kolegija jomis remiasi aiškindama bei taikydama teisę.
19. S. T. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo projekto rengimą ir nurodė, kad projekto rengimo tikslas yra suformuoti žemės sklypą esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį.
20. Ginčas kilęs dėl administracijos 2022 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. SN- 1345 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimą, nes prašyme nurodytas projekto rengimo tikslas „suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“ neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punkte nurodyto atvejo esmės: natūroje nėra išlikusių esamų eksploatuotinų pastatų – teritorijoje, VĮ Registrų centro duomenų bazėje pažymėtoje šiuo adresu, yra išlikusios tik gyvenamojo namo pamatų liekanos.
21. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
22. Šis teisinis reguliavimas pakartotas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2.4 punkte.
23. Šios bylos kontekste aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ant valstybinės žemės sklypo esančių statinių ar įrenginių savininkas turi teisę, kad būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas, kai statinys ar įrenginys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį ir jo / jų eksploatacijai reikia turėti žemės sklypą. Ši teisė grindžiama statinių ar įrenginių realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pažymėtina ir tai, kad teisės įgyvendinimui lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio ar įrenginio naudojimu.
24. Kadangi ginčo sklype yra išlikę tik pamatai, virš žemės paviršiaus iškilę 20-25 cm, žymintys gyvenamojo namo buvusią vietą (žr. 2022 m. spalio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-80), nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad yra Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos žemės sklypo formavimo projektui rengti. Tai, kad ginčo žemės sklype yra šulinys ir tvora, susiklosčiusios teisinės padėties nekeičia, nes šie daiktai, vadovaujantis CK 4.13 straipsniu, yra antraeiliai daiktai, priskirtini pagrindinio daikto priklausiniams. Gi šio sprendimo 21 ir 22 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas teisę į žemės sklypo formavimą sieja tik su įrenginių, kaip pagrindinių daiktų (CK 4.12 str.), eksploatavimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
25. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomų argumentų teisės į valstybinės žemės įsigijimą nuosavybėn ne aukciono tvarka ar teisės tokią žemę išsinuomoti ne aukciono tvarka įgyvendinimo, o taip pat pareiškėjos teisės statinius atkurti įgyvendinimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, atsisakydamas rengti ginčo žemės sklypo formavimo projektą, užkerta kelią statinių atkūrimui. Priešingai, ginčijamame sprendime atsakovas nurodė šios teisės įgyvendinimo būdus bei teisinius pagrindus tokiai teisei įgyvendinti, kuriais remiantis žemės sklypo formavimo projektas nėra būtinas. Byloje tokie atsakovo argumentai nėra paneigti (ABTĮ 56 str. 7 d.). Tuo tarpu vertinant, ar pareiškėja turi teisę, kad būtų rengiamas žemės sklypo formavimo projektas dėl asmens teisės į valstybinės žemės sklypo įsigijimą nuosavybėn ne aukciono būdu ar į tokio žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka įgyvendinimo, yra pagrindas konstatuoti, kad tokios teisės neturi, nes, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ne aukciono tvarka yra išnuomojama ar parduodama žemės sklypai, jeigu jie užstatyti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Kaip jau minėta, statinių ar įrenginių, kaip pagrindinių daiktų, kuriems eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas, ginčo žemės sklype nėra, todėl pareiškėja siekia įgyvendinti teisę nesant tam įstatymu įtvirtintų privalomųjų sąlygų.
26. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir pareiškėjos skundas atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).
27. Teisėjų kolegija, priimdama naują sprendimą šioje byloje, atmeta atsakovo prašymą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įtraukimo į bylą, kadangi byloje nagrinėjami klausimai yra tiesiogiai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų srityse, bei projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybine priežiūra, nes priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturi įtakos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teisėms ir pareigoms.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n usprendžia:
Atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos S. T. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis