LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ANALITINĖS ANTIKORUPCINĖS ŽVALGYBOS ORGANIZAVIMO IR ANALITINĖS ANTIKORUPCINĖS ŽVALGYBOS DUOMENŲ TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. gruodžio 22 d. Nr. 2-299
Vilnius
1. T v i r t i n u Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos organizavimo ir analitinės antikorupcinės žvalgybos duomenų teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. STT Administravimo valdybos Pirkimų ir dokumentų valdymo skyriui paskelbti šį įsakymą Teisės aktų registre.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos specialiųjų
tyrimų tarnybos direktoriaus
2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu
Nr. 2-299
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS
Analitinės antikorupcinės žvalgybos ORGANIZAVIMO IR Analitinės antikorupcinės žvalgybos duomenų TEIKIMO
TVARKOS aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Analitinės antikorupcinės žvalgybos (toliau – analitinė žvalgyba) organizavimo ir analitinės žvalgybos duomenų teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – nustatyti analitinės žvalgybos paskirtį, uždavinius, pradėjimo pagrindus, organizavimo ir vykdymo reikalavimus, analitinės žvalgybos pareigūnų teises ir pareigas, analitinės žvalgybos duomenų teikimo tvarką, įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 9, 17, 18 straipsnių, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11, 12, 13 ir kitų su jais susijusių straipsnių, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio 3 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17, 18, 34, 37 straipsnių, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio bei kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius rinkimu, apdorojimu, gretinimu su kita STT turima vieša ar įslaptinta informacija, kokybiškai naujų duomenų, kurie yra šių informacijos apdorojimo procesų rezultatas, gavimu, naudojimu ir teikimu valstybės ar savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įgaliotiems priimti korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus sprendimus. Aprašas netaikomas vykdant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje STT priskirtas funkcijas.
2. Pagrindinės šiame Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Analitinės žvalgybos tyrimas – sisteminis tyrimas korupcinio pobūdžio grėsmėms ir rizikoms ištirti.
2.2. Analitinės žvalgybos patikrinimas – duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė korupcinio pobūdžio grėsmėms ir rizikoms nustatyti.
2.3. Analitinės žvalgybos užduotis – operatyvus duomenų rinkimas, apdorojimas ir įvertinimas su objektu (fiziniu ar juridiniu asmeniu, įvykiu ir kt.) susijusioms korupcinio pobūdžio rizikoms nustatyti.
2.4. Analitinės žvalgybos pareigūnas – STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos (toliau – AAŽV) pareigūnas, kuriam pavesta vykdyti analitinę žvalgybą.
2.5. Duomenų tvarkymas – automatinėmis arba neautomatinėmis priemonėmis su duomenimis atliekamas veiksmas ar jų seka: paieška, rinkimas, klasifikavimas, jungimas, kaupimas, saugojimas, teikimas ir t. t.
2.7. Hipotezė – prielaida apie korupcijos priežastis, sąlygas, korupcinio pobūdžio grėsmes ir rizikas, jų poveikį ir galimas pasekmes, kuriai patvirtinti ar paneigti naudojami įvairūs analizės metodai ir (ar) loginė argumentacija.
2.8. Stebėsena – sistemingas, periodinis ar vienkartinis analitinės žvalgybos tyrimo ar patikrinimo metu nustatytų korupcinio pobūdžio grėsmių ir rizikų būklės ir (ar) dinamikos įvertinimas, lyginant rezultatus su analitinės žvalgybos tyrimo ar patikrinimo metu padarytomis išvadomis.
3. Analitinės žvalgybos paskirtis – ginant asmens teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nustatyti korupcinio pobūdžio grėsmes ir rizikas, apie jas informuoti valstybės ar savivaldybės institucijas ir pareigūnus, įgaliotus priimti korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus sprendimus, kad jie galėtų imtis priemonių šias grėsmes ir rizikas neutralizuoti, taip pat visuomenę, siekiant didinti jos atsparumą korupcijai.
4. Analitinės žvalgybos uždaviniai:
4.1. valdyti informaciją apie korupcijos priežastis, sąlygas, korupcinio pobūdžio grėsmes ir rizikas, jų paplitimą, dinamiką, struktūrą, poveikį ir galimas pasekmes;
5. Analitinės žvalgybos pareigūnai turi teisę:
5.1. tvarkyti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, įmonių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gaunamus ir analitinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis, dokumentus bei kitą informaciją;
5.2. tvarkyti iš bankų, finansų ir kredito įmonių bei kredito įstaigų ir kitų juridinių asmenų gaunamą ir analitinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą;
5.3. tvarkyti iš STT kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos (toliau – KŽIS) ir kitų STT informacinių sistemų gautą informaciją;
5.4. automatizuotomis ir neautomatizuotomis priemonėmis tvarkyti asmens duomenis analitinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti;
5.5. bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir įmonėmis, valstybės ir savivaldybių valdomomis įmonėmis, įmonėmis, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiomis įstaigomis, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, tiek, kiek būtina analitinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti;
5.6. pasitelkti atitinkamų sričių specialistus (ekspertus), kai analitinės žvalgybos tyrimui, patikrinimui ar užduočiai atlikti reikalingos specifinės žinios ir kompetencija;
5.7. prašyti valstybės ir savivaldybių institucijų ar pareigūnų, kompetentingų priimti atitinkamus sprendimus, kuriems buvo pateikti analitinės žvalgybos duomenys ir siūlymai (rekomendacijos) dėl nustatytų grėsmių ir (ar) rizikų mažinimo (neutralizavimo), pateikti stebėsenai vykdyti reikalingą informaciją.
6. Analitinės žvalgybos pareigūnai turi pareigą:
6.1. užtikrinti, kad informacija būtų renkama tik analitinės žvalgybos pareigūnui pavesto tyrimo, patikrinimo ar užduoties atlikimo tikslu, o analitinės žvalgybos metu gauti duomenys būtų naudojami pagal paskirtį šio Aprašo nustatyta tvarka;
6.2. užtikrinti, kad informacija būtų renkama tik tokia, kurios reikia analitinės žvalgybos tyrimui, patikrinimui ar užduočiai atlikti;
6.3. užtikrinti, kad informacija būtų tvarkoma taip, kad būtų galima nustatyti, kokiais tikslais renkama informacija ir kam, kokie analitinės žvalgybos metu gauti duomenys pateikti;
7. Analitinė žvalgyba gali būti pradedama vykdyti, kai:
7.3. gautas įgaliotos institucijos prašymas atlikti rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, vertinimą;
7.4. gautas valstybės ir savivaldybių institucijų ar kompetentingų pareigūnų prašymas nustatyti korupcinio pobūdžio grėsmes ar rizikas;
7.8. korupcijos prevencijos priemonių vykdymo metu gauta informacija apie galimas korupcijos apraiškas ar reikalingi papildomi duomenys korupcijos prevencijos priemonėms įgyvendinti;
8. Vykdydami analitinę žvalgybą analitinės žvalgybos pareigūnai, atsižvelgdami į analizės objektus, duomenų imtį, duomenų šaltinius, duomenų pateikimo terminus, analizės sudėtingumą ir kitus kriterijus, atlieka:
9. Analitinės žvalgybos tyrimų, patikrinimų ir užduočių apskaita (toliau – apskaita) tvarkoma automatizuotai (elektroniniuose žurnaluose), užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą.
10. Apskaitos elektroniniuose žurnaluose nurodoma:
10.3. analitinės žvalgybos pareigūno, kuriam pavesta atlikti analitinės žvalgybos tyrimą, patikrinimą, užduotį, vardas ir pavardė;
10.4. dokumento, kurio pagrindu pradėtas analitinės žvalgybos tyrimas, patikrinimas, užduotis, data ir numeris;
10.5. dokumento, kurio pagrindu baigtas analitinės žvalgybos tyrimas, patikrinimas, užduotis, data ir numeris;
10.6. tyrimo, patikrinimo, užduoties perdavimo kitam analitinės žvalgybos pareigūnui data, nurodant pareigūno, kuriam perduotas analitinės žvalgybos tyrimas, patikrinimas, užduotis, vardą ir pavardę;
11. Analitinės žvalgybos tyrimo, patikrinimo ir užduoties numerio struktūrą (pavyzdžiui, AAŽT-1-001-20) sudaro:
11.2. AAŽV padalinio kodas (Strateginės analizės skyrius – 1, Taktinės analizės skyrius – 2, Operatyvios analizės skyrius – 3);
II SKYRIUS
ANALITINĖS ŽVALGYBOS tyrimAI
13. Analitinės žvalgybos tyrimas pradedamas pavedimu pradėti analitinės žvalgybos tyrimą (1 priedas), kuriame nurodoma:
14. Analitinės žvalgybos pareigūno parengtas pavedimas pradėti analitinės žvalgybos tyrimą suderinamas su tiesioginiu skyriaus viršininku, AAŽV viršininku ir pateikiamas tvirtinti STT direktoriaus pavaduotojui, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį.
15. Analitinės žvalgybos tyrimo trukmė – ne ilgesnė kaip 6 mėnesiai nuo pavedimo pradėti analitinės žvalgybos tyrimą patvirtinimo dienos. Dėl tyrimo sudėtingumo, didelės apimties ar kitų reikšmingų aplinkybių STT direktoriaus pavaduotojo, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį, sprendimu tyrimo terminas gali būti pratęstas jo nurodytam, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui.
16. Analitinės žvalgybos pareigūnas, siekdamas pratęsti analitinės žvalgybos tyrimo terminą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo pabaigos, parengia motyvuotą prašymą pratęsti tyrimą, suderina jį su tiesioginiu skyriaus viršininku, AAŽV viršininku ir pateikia STT direktoriaus pavaduotojui, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį.
17. Kartu su pavedimu pradėti analitinės žvalgybos tyrimą STT direktoriaus pavaduotojui, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį, teikiamas tvirtinti su tiesioginiu skyriaus viršininku ir AAŽV viršininku suderintas analitinės žvalgybos tyrimo planas (2 priedas) ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kuriame nurodoma:
18. Tarpiniai analitinės žvalgybos tyrimo rezultatai pateikiami pažymoje apie analitinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus (3 priedas), kurioje nurodoma:
19. Analitinės žvalgybos pareigūno parengta pažyma apie analitinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus suderinama su tiesioginiu skyriaus viršininku, AAŽV viršininku ir teikiama STT direktoriaus pavaduotojui, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį.
20. Atsižvelgus į analitinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus, STT direktoriaus pavaduotojo, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį, rezoliuciją, gali būti parengiamas naujas analitinės žvalgybos tyrimo planas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
21. Baigus analitinės žvalgybos tyrimą surašoma pažyma apie analitinės žvalgybos tyrimo rezultatus (4 priedas), kurią sudaro šios dalys:
21.1. „Santrauka“, kurioje nurodoma analitinės žvalgybos tyrimo tema (pavadinimas), sąsajos su STT veiklos prioritetais ir AAŽV veiklos priemonėmis, trumpai aprašomas tyrimo aktualumas, nurodomi analitinės žvalgybos tyrimo tikslai, pateikiamos pagrindinės išvados ir siūlymai (iki 5 lapų);
21.2. „Tyrimo rezultatai“, kurioje aprašoma (nurodoma): nustatytos korupcinio pobūdžio grėsmės ir rizikos, jų poveikis ir galimos pasekmės nagrinėjamai sričiai (sritims); nustatyti objektai, susiję su identifikuotomis grėsmėmis ir rizikomis, jų priežastiniai ryšiai; nustatyti korupcinio pobūdžio elgsenos mechanizmai ir jų paplitimas; nustatyti politiniai, teisiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai veiksniai, turintys įtakos korupcijos paplitimui nagrinėjamoje srityje (srityse) ir kt.); taikyti analizės metodai (technikos), duomenų imtis ir šaltiniai; informacija apie analitinės žvalgybos tyrimo rezultatų viešinimą (taikytos viešinimo formos, tikslinės grupės (subjektai), datos, dokumentų numeriai ir kt.) tyrimo eigoje;
21.4. „Siūlymai“, kurioje pateikiami siūlymai dėl galimų tolesnių veiksmų (informacijos panaudojimo būdų; duomenų gavėjų ir jiems teikiamų siūlymų (rekomendacijų); nustatytų korupcinio pobūdžio grėsmių ir rizikų dinamikos (pokyčių) stebėsenos (trukmės, apimties ir kt.); analitinės žvalgybos tyrimo rezultatų viešinimo (jo formų, tikslinių grupių (subjektų), laikotarpių ir kt.);
22. Pažymą apie analitinės žvalgybos tyrimo rezultatus pasirašo analitinės žvalgybos pareigūnas. Pažyma apie analitinės žvalgybos tyrimo rezultatus suderinama su tiesioginiu skyriaus viršininku, AAŽV viršininku bei pateikiama STT direktoriaus pavaduotojui, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį, kuris organizuoja tolesnį analitinės žvalgybos duomenų pateikimą STT direktoriui, kitiems STT padaliniams ir (ar) kompetentingoms institucijoms (pareigūnams).
III SKYRIUS
ANALITINĖS ŽVALGYBOS PATIKRINIMAI
23. Analitinės žvalgybos patikrinimas pradedamas pavedimu pradėti analitinės žvalgybos patikrinimą (5 priedas), kuriame nurodoma:
23.7. analitinės žvalgybos patikrinimo apimtis (laikotarpis, duomenų imtis, informacijos šaltiniai ar kiti patikrinimui atlikti reikšmingi duomenys);
24. Analitinės žvalgybos pareigūno parengtas pavedimas atlikti analitinės žvalgybos patikrinimą suderinamas su tiesioginiu skyriaus viršininku ir pateikiamas tvirtinti AAŽV viršininkui.
25. Analitinės žvalgybos patikrinimo trukmė – ne ilgiau kaip 3 mėnesiai nuo pavedimo pradėti analitinės žvalgybos patikrinimą patvirtinimo dienos. Dėl analitinės žvalgybos patikrinimo sudėtingumo, didelės apimties ar kitų reikšmingų aplinkybių AAŽV viršininko sprendimu patikrinimo terminas gali būti pratęstas jo nurodytam, bet ne ilgesniam kaip 3 mėnesių, laikotarpiui.
26. Analitinės žvalgybos pareigūnas, siekdamas pratęsti analitinės žvalgybos patikrinimo terminą, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki jo pabaigos, parengia motyvuotą prašymą pratęsti analitinės žvalgybos patikrinimą, suderina su tiesioginiu skyriaus viršininku ir pateikia AAŽV viršininkui.
27. Kartu su pavedimu pradėti analitinės žvalgybos patikrinimą AAŽV viršininkui teikiamas tvirtinti su tiesioginiu skyriaus viršininku suderintas analitinės žvalgybos patikrinimo planas (6 priedas), kuriame nurodoma:
28. Baigus analitinės žvalgybos patikrinimą surašoma pažyma apie analitinės žvalgybos patikrinimo rezultatus (7 priedas), kurią sudaro šios dalys:
28.1. „Santrauka“, kurioje nurodoma: analitinės žvalgybos patikrinimo tema (pavadinimas); sąsajos su STT veiklos prioritetais ir AAŽV veiklos priemonėmis; analitinės žvalgybos patikrinimo tikslai, pateikiamos pagrindinės išvados ir siūlymai;
28.2. „Patikrinimo rezultatai“, kurioje aprašoma (nurodoma): nustatytos korupcinio pobūdžio grėsmės ir rizikos, jų poveikis ir galimos pasekmės nagrinėjamai sričiai (sritims); nustatyti objektai, susiję su identifikuotomis grėsmėmis ir rizikomis, jų priežastiniai ryšiai; nustatyti korupcinio pobūdžio elgsenos mechanizmai ir jų paplitimas; taikyti analizės metodai (technikos), duomenų imtis ir šaltiniai;
28.4. „Siūlymai“, kurioje pateikiami siūlymai dėl galimų tolesnių veiksmų (informacijos panaudojimo būdų; duomenų gavėjų ir jiems teikiamų siūlymų (rekomendacijų); nustatytų korupcinio pobūdžio grėsmių ir rizikų dinamikos (pokyčių) stebėsenos (trukmės, apimties ir kt.); analitinės žvalgybos patikrinimo rezultatų viešinimo (jo formų, tikslinių grupių (subjektų), laikotarpių ir kt.);
29. Pažymą apie analitinės žvalgybos patikrinimo rezultatus pasirašo analitinės žvalgybos pareigūnas, suderina su tiesioginiu skyriaus viršininku ir pateikia AAŽV viršininkui, kuris prireikus organizuoja tolesnį analitinės žvalgybos duomenų pateikimą kitiems STT padaliniams ir (ar) kompetentingoms institucijoms (pareigūnams).
IV SKYRIUS
ANALITINĖS ŽVALGYBOS UŽDUOTYS
31. Analitinės žvalgybos užduotis pradedama vykdyti pavedimu atlikti analitinės žvalgybos užduotį (8 priedas), kurioje nurodoma:
31.4. analitinės žvalgybos užduoties apimtis (laikotarpis, duomenų imtis, informacijos šaltiniai ar kiti užduočiai atlikti reikšmingi duomenys);
32. Analitinės žvalgybos pareigūno parengtas pavedimas atlikti analitinės žvalgybos užduotį suderinimas su tiesioginiu skyriaus viršininku ir AAŽV viršininku.
33. Analitinės žvalgybos užduočių atlikimo trukmė – ne ilgesnė kaip 10 darbo dienų. Dėl analitinės žvalgybos užduoties sudėtingumo, didelės apimties ar kitų reikšmingų aplinkybių AAŽV viršininko sprendimu užduoties atlikimo terminas gali būti pratęstas jo nurodytam laikotarpiui.
34. Analitinės žvalgybos užduotis baigiama pažyma apie analitinės žvalgybos užduoties rezultatus (9 priedas), kurioje nurodoma:
34.3. nustatytos su analitinės žvalgybos užduoties objektu susijusios korupcinio pobūdžio grėsmės ir rizikos;
35. Pažymą apie analitinės žvalgybos užduoties rezultatus pasirašo analitinės žvalgybos pareigūnas, suderina su tiesioginiu skyriaus viršininku ir pateikia AAŽV viršininkui.
V SKYRIUS
BENDRIeji ANALITINĖS ŽVALGYBOS TYRIMŲ, PATIKRINIMŲ IR UŽDUOČIŲ ATLIKIMO PRINCIPAI
37. Analitinės žvalgybos tyrimui, patikrinimui ar užduočiai atlikti duomenys gaunami vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, taip pat kitais teisės aktais, jei jie taikytini atsižvelgiant į duomenų, kuriuos siekiama gauti, ypatumus. Registrų ir kitų informacinių sistemų duomenys gaunami (daugkartinio gavimo atveju) pagal su duomenų valdytojais (tvarkytojais) sudarytas duomenų teikimo sutartis, kitais atvejais pagal atskirą prašymą.
38. Analitinės žvalgybos pareigūnas, parengęs prašymą dėl duomenų gavimo, domisi jo vykdymo eiga, bendradarbiauja su subjektu, į kurį kreiptasi, jei duomenys negaunami per nurodytą terminą, apie tai informuoja skyriaus viršininką, o šis – AAŽV viršininką.
39. Analitinės žvalgybos pareigūnas turi saugoti tuos dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija, pagrindžianti analitinės žvalgybos tyrimo, patikrinimo ar užduoties išvadas.
40. Analitinės žvalgybos pareigūno parengti dokumentai turi būti aiškūs, argumentuoti ir išsamūs, juose nurodyti duomenys turi būti objektyvūs, pakankami ir tinkami padarytoms išvadoms pagrįsti.
41. Informacija pažymose apie analitinės žvalgybos tyrimo ar patikrinimo rezultatus dėstoma laikantis šių principų:
41.1. „Apverstos piramidės“ principu, t. y. svarbiausia, aktualiausia, reikšmingiausia informacija pateikiama pirmiausia (pirmoje pastraipoje ar pirmame pastraipos sakinyje), toliau ji detalizuojama, paaiškinama, pagrindžiama turimais duomenimis;
42. Analitinės žvalgybos pareigūnas, nustatęs, kad valstybės registrų ir kitų informacinių sistemų įrašai yra netikslūs, neteisingi ir pan., apie tai, vadovaudamasis STT darbo reglamento nuostatomis bei duomenų teikimo sutartimis, praneša valstybės registrų ir informacinių sistemų valdytojui ir (ar) tvarkytojui, prašydamas atlikti tvarkomų duomenų patikrinimą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius duomenis (dokumentus), sutartis.
43. Jei atliekamas duomenų patikrinimas (patikslinimas) ir dėl to analitinės žvalgybos tyrimo, patikrinimo, užduoties atlikimas truks ilgiau, nei numatytas analitinės žvalgybos tyrimo, patikrinimo ar užduoties atlikimo terminas, analitinės žvalgybos pareigūnas apie tai raštu nedelsdamas informuoja tiesioginį skyriaus viršininką, o šis – AAŽV viršininką.
44. Kai būtina pasitelkti atitinkamų sričių vidaus ar išorės specialistus (ekspertus), analitinės žvalgybos pareigūnas surašo prašymą dėl ekspertinės pagalbos, suderina jį su tiesioginiu skyriaus viršininku ir AAŽV viršininku ir pateikia STT direktoriaus pavaduotojui, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį. Prašyme nurodomas tyrimo objektas (objektai), reikalingos ekspertinės kompetencijos, reikalingi specialistai (ekspertai), jiems keliami uždaviniai, teiktini klausimai.
45. Analitinės žvalgybos pareigūnas privalo laiku išsaugoti (įrašyti) visus elektroninius analitinės žvalgybos dokumentus KŽIS (išskyrus tuos, kurių formatas nepalaikomas KŽIS) ir STT serveryje, skirtame analitinės žvalgybos informacijai saugoti bei tinkamai sutvarkyti analitinės žvalgybos dokumentus iki perdavimo juos saugoti.
VI SKYRIUS
ANALITINĖS ŽVALGYBOS DUOMENŲ TEIKIMAS
46. Analitinės žvalgybos duomenys gali būti teikiami:
46.1. kai šių duomenų pateikimas prisidėtų prie korupcinio pobūdžio grėsmių ir rizikų neutralizavimo iki joms peraugant į korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas:
46.1.1. savo iniciatyva kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ar pareigūnams, kompetentingiems priimti atitinkamus, korupcijos mažinimo požiūriu reikšmingus, sprendimus;
46.1.2. gavus valstybės ir savivaldybių institucijų ar pareigūnų, kompetentingų priimti atitinkamus sprendimus, prašymą nustatyti korupcinio pobūdžio grėsmes ar rizikas;
46.2. kai šių duomenų pateikimas prisidėtų prie grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo (neutralizavimo):
46.2.1. gavus įgaliotos institucijos prašymą atlikti rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, vertinimą;
46.3. kai šių duomenų pateikimas prisidėtų prie valstybės ir tarnybos paslapčių (įslaptintos informacijos) apsaugos:
46.4. kai šių duomenų pateikimas prisidėtų prie finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų reputacijos rizikų valdymo:
46.5. kai šių duomenų pateikimas prisidėtų prie kitų STT nustatytų uždavinių įgyvendinimo ir (ar) funkcijų vykdymo:
47. Analitinės žvalgybos duomenys gali būti teikiami šiems subjektams:
47.1. Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Seimo komitetui, kuris pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą atlieka STT parlamentinę kontrolę, kitiems Seimo struktūriniams padaliniams pagal jiems Lietuvos Respublikos Seimo statuto priskirtą kompetenciją teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti;
47.2. valstybės ir savivaldybių institucijoms (įstaigoms, įmonėms) ar pareigūnams, kompetentingiems priimti atitinkamus sprendimus, apie jų veiklos srityje nustatytas korupcinio pobūdžio grėsmes ir rizikas;
47.3. institucijoms, įgyvendinančioms priežiūros ir kontrolės funkcijas, apie jų kompetencijos srityje nustatytas korupcinio pobūdžio grėsmes ir rizikas;
47.4. žvalgybos institucijoms ir kitiems subjektams, įgalintiems užtikrinti nacionalinį saugumą, apie nustatytus rizikos veiksnius, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui;
47.5. STT padaliniams (Pranešimų nagrinėjimo skyriui, STT kriminalinės žvalgybos subjektams, STT padaliniams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą, vykdantiems korupcijos prevenciją) pavestoms funkcijoms vykdyti.
47.6. visuomenei, siekiant didinti jos informuotumą apie nustatytas korupcinio pobūdžio grėsmes ar rizikas, kiek tai suderinama su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais analitinės žvalgybos duomenų panaudojimo tikslais ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
48. Įvertinus, kad analitinės žvalgybos duomenys gali būti teikiami Aprašo 47.1‒47.3 punktuose nurodytiems subjektams (toliau – subjektas), analitinės žvalgybos pareigūnas parengia rašto dėl analitinės žvalgybos duomenų pateikimo projektą. Rašto projektas derinamas STT darbo reglamento nustatyta tvarka ir pateikiamas STT direktoriui, kuris priima galutinį sprendimą dėl teiktinų analitinės žvalgybos duomenų turinio, apimties, formos.
49. Įvertinus, kad analitinės žvalgybos duomenys gali būti teikiami žvalgybos institucijoms ir kitiems subjektams, įgalintiems užtikrinti nacionalinį saugumą, analitinės žvalgybos pareigūnas parengia rašto dėl analitinės žvalgybos duomenų pateikimo projektą. Rašto projektas derinamas STT darbo reglamento nustatyta tvarka ir pateikiamas STT direktoriui ar jo įgaliotam pavaduotojui, kuris priima galutinį sprendimą dėl teiktinų analitinės žvalgybos duomenų turinio, apimties, formos.
50. Aprašo 47.1–47.4 punktuose nurodytiems subjektams teikiant informaciją apie fizinius ar juridinius asmenis, naudojamos standartinės duomenų apie fizinius ir juridinius asmenis pateikimo formos (10 priedas). Šios formos gali būti pildomos ne visa apimtimi arba pasirenkami kiti informacijos teikimo būdai, jei tai tikslinga atsižvelgiant į teiktinos informacijos turinį ir pobūdį.
51. Valstybės ir savivaldybių institucijos ar pareigūnai, kompetentingi priimti atitinkamus sprendimus, norėdami gauti analitinės žvalgybos duomenis, STT turi pareikti rašytinį prašymą nustatyti korupcinio pobūdžio grėsmes ar rizikas. Šiame prašyme turi būti nurodyti duomenų panaudojimo tikslai, apie ką ir kokios apimties duomenis prašoma pateikti.
52. Galutinį sprendimą pateikti ar atsisakyti pateikti analitinės žvalgybos duomenis valstybės ir savivaldybių institucijoms ar pareigūnams, kompetentingiems priimti atitinkamus sprendimus, priima ir šių duomenų apimtį nustato STT direktorius.
53. STT padaliniams (Pranešimų nagrinėjimo skyriui, STT kriminalinės žvalgybos subjektams, STT padaliniams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą, vykdantiems korupcijos prevenciją) analitinės žvalgybos duomenys gali būti teikiami AAŽV viršininko sprendimu arba gavus šių padalinių prašymą.
54. STT padalinių (Pranešimų nagrinėjimo skyriaus, STT kriminalinės žvalgybos subjektų, STT teritorinių padalinių, atliekančių ikiteisminį tyrimą ar vykdančių korupcijos prevenciją) prašymas pateikti analitinės žvalgybos duomenis (11 priedas) pateikiamas STT direktoriaus pavaduotojui, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį, kuriame nurodoma:
54.5. duomenų apimtis (laikotarpis, duomenų imtis, informacijos šaltiniai ar kiti reikšmingi duomenys);
55. STT Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus prašymas pateikti analitinės žvalgybos duomenis pateikiamas STT direktoriaus pavaduotojui, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį, kuriame nurodomas asmens, pareiškusio norą tarnauti STT, vardas, pavardė ir asmens kodas.
56. Analitinės žvalgybos duomenys, su kuriais STT direktoriaus sprendimu tikslinga supažindinti visuomenę ir (ar) žiniasklaidą, pateikiami STT Komunikacijos skyriui.
57. Teikiant analitinės žvalgybos duomenis turi būti laikomasi proporcingumo (pusiausvyros tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti), etiškumo principų, įvertinus, ar duomenų pateikimas nepadarys žalos žmogaus teisėms, privačių fizinių ir juridinių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, viešajam interesui ir kitoms vertybėms.
58. Subjektui, kuriam teikiami analitinės žvalgybos duomenys, gali būti nurodomos pateiktų duomenų panaudojimo ribos (kokiu tikslu, kur ir kaip analitinės žvalgybos duomenys gali būti naudojami), įspėjama apie draudimą be STT leidimo juos atskleisti tretiesiems asmenims.
59. Kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota atliekant analitinę žvalgybą, gali būti teikiama tik Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 4 ir 5 dalies nustatyta forma ir tvarka.
60. Prieš pateikiant subjektui įslaptintą informaciją, kurią gavo STT kriminalinės žvalgybos subjektai, analitinės žvalgybos pareigūnai privalo raštu informuoti informaciją gavusio STT kriminalinės žvalgybos subjekto vadovą apie tai, kam, kokią, kada ir kokiu tikslu ketinama pateikti informaciją ir raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis gauti jo sutikimą, išskyrus tuos atvejus, kai tokį leidimą gali duoti STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas.
61. Neįslaptinti analitinės žvalgybos duomenys subjektui pateikiami elektroniniu paštu arba kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Subjekto pageidavimu analitinės žvalgybos duomenys jam gali būti perduoti tiesiogiai.
62. Įslaptinti analitinės žvalgybos duomenys subjektui pateikiami tik tiesiogiai, paštu ar įrenginiais ir tinklais, skirtais įslaptintai informacijai perduoti, prieš tai įsitikinus, kad asmuo turi leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.
VII SKYRIUS
STEBĖSENOS VYKDYMAS
64. Atsižvelgiant į analitinės žvalgybos tyrimo ar patikrinimo metu nustatytų korupcinio pobūdžio grėsmių ir rizikų pokyčių svarbą analizės sričiai bei subjektui pateiktus siūlymus (rekomendacijas) dėl nustatytų grėsmių ir (ar) rizikų mažinimo (neutralizavimo), gali būti vykdoma:
65. Nustatytų korupcinio pobūdžio grėsmių ir rizikų būklės ir (ar) dinamikos stebėsenos poreikį ir periodiškumą nustato AAŽV viršininkas, susipažinęs su analitinės žvalgybos tyrimo ar patikrinimo rezultatais.
66. Nustatytų korupcinio pobūdžio grėsmių ir rizikų būklės ir (ar) dinamikos stebėsenos rezultatai išdėstomi stebėsenos ataskaitoje, kuri suderinama su tiesioginiu skyriaus viršininku ir pateikiama AAŽV viršininkui.
67. Pokyčių stebėsenai yra parengiamas stebėsenos planas, kuriame nurodoma analitinės žvalgybos tyrimo ar patikrinimo tema (pavadinimas), numeris, duomenų gavėjai ir jiems pateikti siūlymai (rekomendacijos), jais (jomis) siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir jų reikšmės (pradinė ir siektina reikšmė), stebėsenos veiksmai, stebėsenos trukmė, už stebėseną atsakingas analitinės žvalgybos pareigūnas, AAŽV viršininko informavimo terminai ir kita stebėsenai vykdyti aktuali informacija.
68. Atsižvelgdamas į siekiamų pokyčių svarbą, pasibaigus stebėsenos plano terminui, AAŽV viršininkas gali nuspręsti tęsti pokyčių stebėseną. Tuo tikslu sudaromas naujas stebėsenos planas.
69. Pokyčių vertinimas ir kiti stebėsenos rezultatai išdėstomi stebėsenos ataskaitoje, kuri suderinama su tiesioginiu skyriaus viršininku ir stebėsenos plane nurodytais terminais pateikiama AAŽV viršininkui.
70. Pokyčiai gali būti vertinami kaip: įvykę, iš dalies įvykę, neįvykę:
70.1. įvykęs pokytis yra tada, kai korupcinio pobūdžio grėsmės ar rizikos sumažintos (neutralizuotos) ir (ar) pasiektas pokyčio siektinas vertinimo rodiklis;
70.2. iš dalies įvykęs – kai korupcinio pobūdžio grėsmės ar rizikos sumažintos ir pokyčio vertinimas pakito siektina linkme;
72. AAŽV viršininkas apie pokyčių stebėseną, jos pratęsimą arba jos neatlikimą raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja STT direktoriaus pavaduotoją, kuriam AAŽV pavaldi pagal STT struktūroje nustatytą administravimo sritį.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
74. Asmens duomenys AAŽV tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais.
75. Asmens duomenys yra tvarkomi šio Aprašo 3 punkte numatytos Analitinės žvalgybos paskirties įgyvendinimo tikslu.