LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. gegužės 12 d. Nr. XIV-1097
Vilnius
1 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas
1. Pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. Jeigu žala trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai padaroma dėl veiklos vykdytojo tyčios, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš veiklos vykdytojo.
2. Veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus.
3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai ir (ar) jų turtui, ir (ar) aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai, apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nurodytos šio straipsnio 11 dalyje.
4. Reikalavimas atlyginti trečiojo asmens gyvybei ar sveikatai ir (ar) jo turtui, ir (ar) aplinkai padarytą žalą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą gali būti pareikštas, jeigu draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas ir atitinka visas šias sąlygas:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas yra pareikštas dėl žalos, padarytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu iki draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu dėl jo buvo susitarta individualiai;
3) reikalavimas yra pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu iki draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu dėl jo buvo susitarta individualiai;
4) reikalavimas yra pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje, ir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą.
6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už padarytą žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.
7. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo jam pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos draudikas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis.
9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai.
10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.
11. Kitas, negu nurodytos šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas.