LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL RINKODAROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. spalio 11 d. Nr. V-1861
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Rinkodaros studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-1861
RINKODAROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rinkodaros studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami rinkodaros studijų krypties (L05), kuri priklauso verslo ir viešosios vadybos (L) studijų krypčių grupei, studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas rinkodaros studijų kryptį (toliau – rinkodaros kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į 2013 m. AACSB (The Association to Advance Collegiate Schools of Business) Eligibility Procedures and Accreditation Standards for Business Accreditation (2018 m. liepos 1 d. redakcija) rekomendacijas bei Europos kokybės tinklo EQUAL gaires Undergraduate Degrees in General Business & Management.
3. Aprašo reikalavimai taikomi koleginėms ir universitetinėms pirmosios ir antrosios studijų pakopų rinkodaros krypties studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
4. Tarpkryptinės rinkodaros studijų programos galimos tik tuo atveju, jei visiškai pasiekiami rinkodaros studijų programai būdingi studijų rezultatai. Studijų programos sandaroje turi būti tinkamai pagrįstas šių dalykų integralumas studijų procese ir jų suteikiamų žinių bei gebėjimų svarba rinkodaros specialistui.
5. Dviejų krypčių rinkodaros studijų programos galimos tik pirmojoje studijų pakopoje, jei studijų programos apimtis yra 240 kreditų. Dviejų krypčių studijų programa turi visiškai atitikti abiejų studijų krypčių aprašų reikalavimus ir užtikrinti, kad bus pasiekti abiem studijų kryptims būdingi studijų rezultatai.
7. Į rinkodaros krypties antrosios pakopos studijų programas priimami asmenys gali būti:
7.1. baigę verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės arba pasirinktos studijų programos specifiką atitinkančios socialinių mokslų studijų krypčių grupės universitetines pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus, atitinkančius pasirinktos studijų programos specifiką;
7.2. baigę kitų studijų krypčių universitetines pirmosios pakopos studijas ir papildomųjų studijų metu išklausę pasirinktos studijų programos specifiką atitinkančius dalykus, kurių sąrašą ir turinį nustato aukštoji mokykla;
8. Rinkodaros krypties studijų tikslas – suteikti galimybę studentams įgyti šiuolaikinių rinkodaros žinių bei įgūdžių, konstruktyviai taikyti šias žinias plačiame profesinės veiklos lauke, pasiūlyti studentams tinkamas rinkos ir vartotojų elgsenos analizės priemones, išugdyti gebėjimą spręsti teorines ir praktines rinkodaros problemas, vykdyti tyrimus, stiprinti bendruosius studentų gebėjimus bei suteikti galimybę tęsti rinkodaros ir su ja susijusių krypčių studijas.
9. Baigusiesiems rinkodaros krypties studijas suteikiami verslo vadybos profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikaciniai laipsniai, atitinkantys šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Rinkodara, kaip studijų objektas, apima individų ir organizacijų veiklas, kurias vykdant nustatomi, kuriami, komunikuojami ir pateikiami vertės pasiūlymai vartotojams bei kitoms suinteresuotoms grupėms.
11. Rinkodaros kryptis glaudžiai susijusi su verslo, vadybos, ekonomikos, komunikacijos, psichologijos, sociologijos, teisės, statistikos ir kitų krypčių studijomis, nes remiasi šių studijų žiniomis bei pasiekimais.
12. Rinkodaros studijos turi atskleisti rinkodaros veiklų kompleksiškumą ir jų kaitą visais lygmenimis (įmonės, šalies, tarptautiniu, regioniniu ir globaliu). Rinkodaros veiklos aiškinimas ir supratimas turi remtis teorinių požiūrių įvairove ir diskusijomis, tyrimai turi būti grindžiami skirtingų metodikų taikymu ir (arba) derinimu. Rinkodaros studijoms būdingas tarpdalykiškumas. Rinkodaros krypties veiklos sritį bendrąja prasme apibūdina Nepriklausomo rinkodaros instituto (Chartered Institute of Marketing) tarptautinis profesinis standartas CIM Professional Marketing Competencies bei Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) profesinių marketingo kompetencijų standartas, atitinkantys Europos rinkodaros konfederacijos (European Marketing Confederation) sistemą The European Marketing Certification and Qualification (EMCQ) framework.
13. Pagrindiniai rinkodaros krypties studijų turinio elementai yra šie:
13.2. poreikio domėtis rinkodaros srities žiniomis ugdymas, gebėjimas taikyti jas įvairiomis aplinkybėmis, derinti su verslo ir viešosios vadybos bei socialinių studijų krypčių žiniomis, suvokti rinkodaros sprendimų svarbą ir įtaką organizacijos veiklai;
14. Baigusieji rinkodaros krypties studijas gali dirbti pramonės, prekybos, paslaugų įmonėse, vykdyti rinkodaros, komunikacijos bei pardavimo veiklas, taip pat šalies ir tarptautinėse institucijose bei verslo konsultacinėse įmonėse. Rinkodaros specialistai gali konsultuoti politikus ir politines partijas, taip pat dirbti ne pelno siekiančiose organizacijose:
14.1. koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos studijas baigę absolventai gali dirbti rinkodaros specialistais anksčiau minėtose organizacijose bei patys kurti verslą. Magistrantūros studijos gali būti tęsiamos pagal verslo ir viešosios vadybos ar kitų krypčių studijų programas;
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Baigę rinkodaros krypties studijas, absolventai gebės:
15.1. suprasti ir tenkinti vartotojų poreikius, kurti, komunikuoti ir teikti vertę tiksliniams vartotojams kartu didinant naudą organizacijai;
15.2. formuoti rinkodaros metodikomis, modeliais, tyrimais ir duomenimis grįstas rinkodaros įžvalgas bei priimti argumentuotus rinkodaros sprendimus;
15.3. rasti, apdoroti, analizuoti, interpretuoti ir naudoti profesinei veiklai reikalingą informaciją, formuluoti analizės išvadas;
15.4. prisidėti prie organizacijos tikslų pasiekimo ir tvaraus organizacijos vystymo vykdant rinkodaros veiklas;
15.6. žodžiu ir raštu reikšti mintis rinkodaros temomis, dalyvauti diskusijose su profesionalais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis;
16. Studijuojantys rinkodarą asmenys turi plėtoti asmeninius, socialinius, tyrimų ir specialiuosius gebėjimus.
17. Pagal profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro studijų programas parengtų rinkodaros specialistų profiliai skiriasi:
17.1. pagal koleginių studijų programas rengiami rinkodaros specialistai, galintys dirbti organizacijose rinkodaros specialistais, atliekančiais rinkodaros funkcijas, bei vykdyti jiems pavestas veiklas, reikalaujančias bazinių rinkodaros žinių visumos ir gebėjimo jas taikyti pavestoje veiklos srityje;
17.2. pagal pirmosios pakopos studijų programas rengiami rinkodaros specialistai, gebantys dirbti organizacijose rinkodaros specialistais, atliekančiais kompleksines rinkodaros veiklas, bei vykdyti funkcijas, reikalaujančias naujausių rinkodaros teorijų pažinimo, sistemiško ir inovatyvaus jų taikymo praktikoje;
18. Baigus kolegines studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
18.1.1. žino ir supranta pagrindines rinkodaros sąvokas ir principus, paremtus bazinėmis rinkodaros teorijomis ir modeliais, įgytas rinkodaros žinias geba taikyti profesinėje veikloje, nagrinėti praktines situacijas;
18.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
18.2.1. geba atlikti į praktiką orientuotus rinkodaros bei verslo aplinkos empirinius tyrimus, taikydamas įgytas rinkodaros bei verslo ir viešosios vadybos žinias;
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.3.1. supranta rinkodaros planavimo principus ir procesą, geba atlikti pavestas segmentavimo, pozicionavimo, konkrečių rinkodaros veiksmų planų rengimo funkcijas;
18.3.3. geba apibrėžti vertės koncepciją, analizuoti organizacijos prekių asortimentą ir atlikti pavestas asortimento valdymo funkcijas, jas sieti su kainodara;
18.3.4. geba aiškinti integruotos rinkodaros komunikacijos priemonių savybes ir įvertinti jų tinkamumą konkrečių situacijų atvejais;
18.3.5. supranta prekių paskirstymo kanalų ypatumus, geba įvertinti logistikos ir pardavimo galimybes daugiakanalėje aplinkoje bei palaikyti santykius su partneriais ir klientais;
18.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
18.4.1. geba bendrauti ir bendradarbiauti, kurti visavertį bendravimo ryšį su įvairių sričių specialistais ir grupių atstovais;
18.4.2. geba dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę už savo veiklos kokybę, profesinėje veikloje vadovautis socialinio teisingumo principais, profesine etika ir pilietiškumu, puoselėti etnokultūrinius ir tarpkultūrinius ryšius;
18.4.3. geba sklandžiai ir įtaigiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje bent viena užsienio kalba;
18.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
18.5.1. geba kritiškai vertinti ir reflektuoti savo profesinę veiklą, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;
18.5.2. geba pritaikyti profesinius pasiekimus, įgytus formaliojo ir neformaliojo mokymosi būdais, savarankiškai ir atsakingai priimti sprendimus, kai reikia veikti tipinių situacijų atvejais;
19. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
19.1.1. išmano pagrindines ekonomikos ir vadybos teorijas ir geba jas integruoti į rinkodaros sprendimus;
19.1.2. išmano rinkodaros ir vartotojų elgsenos teorijas, geba kompleksiškai pažinti bei pritaikyti jas profesinės veiklos reiškinių analizei;
19.1.3. išmano rinkodaros funkcijas, veiklas ir metodus, geba sistemiškai ir inovatyviai jas taikyti įmonių praktinėje veikloje ir atsižvelgti į besikeičiančius vartotojų poreikius bei verslo aplinką;
19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
19.2.1. geba planuoti ir atlikti empirinius rinkodaros tyrimus, taikyti tinkamus duomenų rinkimo ir analizės metodus, formuluoti tyrimų išvadas, remtis mokslinių ir taikomųjų tyrimų pasiekimais;
19.2.2. geba rinkti, analizuoti ir interpretuoti antrinius duomenis, vertinti verslo aplinką bei rinkas, įžvelgti jų perspektyvas;
19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.3.1. geba pritaikyti konceptualias pagrindinių rinkodaros sričių žinias, analizuodamas rinkodaros veiksmų derėjimą tarpusavyje, pateikti rekomendacijas jiems tobulinti;
19.3.2. geba interpretuoti vartotojų elgsenos veiksnius ir vertinti tikslinių vartotojų elgseną organizacijos vertės pasiūlymų kontekste;
19.3.3. geba apibrėžti rinkodaros veiksmų planavimo nuoseklumą, analizuoti, planuoti ir vertinti rinkodaros veiksmus bei komunikacines kampanijas;
19.3.5. geba nustatyti tarpkultūrinius ypatumus ir atsižvelgti į juos, planuodamas rinkodaros veiksmus tarptautinio verslo atveju;
19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
19.4.1. turi socialinių gebėjimų perteikti rinkodaros srities žinias ir supratimą kolegoms, prisiimti atsakomybę už savo ir komandos veiklos kokybę, vadovautis profesine etika ir pilietiškumu;
19.4.2. geba efektyviai bendrauti raštu ir žodžiu, tinkamai vartoti lietuvišką ir tarptautinę rinkodaros terminiją;
19.4.3. geba konstruktyviai diskutuoti ir dirbti komandoje, tolerantiškai veikti daugiakultūrėje aplinkoje;
19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
19.5.1. geba kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę praktiką, suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai;
19.5.2. prisiima atsakomybę už nuolatinį mokymąsi ir profesinį tobulinimąsi formaliuoju ir neformaliuoju švietimo būdais;
20. Baigus antrosios pakopos universitetines studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. išmano ir geba taikyti rinkodaroje aktualias socialinių mokslų teorijas, pajėgia kompleksiškai ir sistemiškai pažinti ir vertinti rinkodaros teorinius ir profesinės veiklos reiškinius esant neapibrėžtumo sąlygoms;
20.1.2. išmano naujausius vartotojų elgsenos modelius, jų tyrimų metodus, įvertina jų galimybes ir apribojimus; turi su vartotojų elgsena susijusių žinių iš rinkodarai artimų organizacijos veiklos sričių;
20.1.3. turi fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstų rinkodaros žinių, sudarančių pagrindą gebėjimui kurti ir (arba) taikyti originalias rinkodaros idėjas, sprendžiant teorines ir praktines problemas;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. geba analizuoti ir kritiškai vertinti mokslinių tyrimų rezultatus, formuluoti argumentus ir prielaidas, taikyti rinkodaros modelius, atlikti mokslinius tyrimus;
20.2.2. geba sisteminti ir vertinti iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją, reikalingą pasirinktos tematikos moksliniams tyrimams atlikti, alternatyviems rinkodaros sprendimams priimti ir galimam jų poveikiui nustatyti;
20.2.3. geba apdoroti ir interpretuoti mokslinio tyrimo rezultatus, taikyti kiekybinius ir kokybinius duomenų analizės metodus, kompleksiškai juos sieti su rinkodaros veiksmais;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. geba pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatais grįstas rinkodaros sričių žinias, kritiškai vertinti rinkodaros rezultatus organizacijos strategijos kontekste;
20.3.2. geba analizuoti ir kritiškai vertinti vartotojų elgseną, taikyti mokslinių tyrimų rezultatus;
20.3.3. geba kompleksiškai planuoti rinkodaros veiklą, numatyti strateginius tikslus tiek vietinėse, tiek globaliose įmonėse;
20.3.4. geba tinkamai spręsti sudėtingus rinkodaros uždavinius naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje (disponuodamas ribota informacija, diegdamas inovatyvias priemones ir sprendimus, derindamas kelių dalykų žinias ir laikydamasis socialinės atsakomybės principų);
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. geba organizuoti ir vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą individualiai ir grupėse, vertinti grupės darbo efektyvumą, analizuoti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir valdymo principus, vadovautis profesine etika ir pilietiškumu;
20.4.2. geba sklandžiai ir įtaigiai komunikuoti raštu ir žodžiu su rinkodaros specialistais ir kitais suinteresuotais asmenimis, diskutuoti aktualiais rinkodaros praktikos ir teorijos klausimais, įskaitant idėjų pateikimą, konsultavimą ir ekspertinį vertinimą, tinkamai vartoti lietuvišką ir tarptautinę rinkodaros terminiją;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.1. geba demonstruoti kritiško, sisteminio ir strateginio mąstymo įgūdžius, priimti inovatyvius sprendimus, pagrįstus galimybių ir pasekmių vertinimu, suvokia moralinę ir socialinę atsakomybę už savo veiklą ir jos etines pasekmes;
20.5.2. geba inicijuoti profesinę ir mokslinę veiklą, pasirinkti tobulinimosi kryptį ir nuolat lavintis savarankiškai;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
21. Studijų (dėstymo ir studijavimo) procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema turi motyvuoti studentus naudotis įvairiais žinių ir gebėjimų įgijimo ištekliais bei šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.
22. Dėstymas turi būti pagrįstas šiuolaikiniu ir aktualiu rinkodaros bei dėstomo dalyko mokslo ir praktikos pasiekimų turiniu. Dėstytojai turi suprasti didaktinę studijų programos sistemą, kurti studijų dalyko (modulio) turinį, atsižvelgdami į studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso. Jie turi gebėti pasirinkti tinkamus, į studentą orientuotus studijų ir pasiekimų vertinimo metodus.
23. Studijavimas turi būti pagrįstas aktyviu studento mokymusi, jo siekiu studijuoti savarankiškai ir pasirengimu prisiimti atsakomybę už studijų pasiekimus.
24. Didaktinė studijų programos sistema turi aprėpti lankstų studijų ir pasiekimų vertinimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai įgytų teorinių žinių, išlavintų specialiuosius, tiriamuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus.
25. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų programos rezultatų pasiekimo galimybes. Studijų procese, atsižvelgiant į programos ir dalyko (modulio) specifiką, gali būti taikomi šie studijų metodai: tradicinė ir interaktyvi paskaita, diskusija, atvejo analizė, problemų sprendimu grįstas mokymasis, bendradarbiavimu grįstas mokymasis, idėjų (minčių) ir koncepcijų žemėlapių sudarymas, vaidmenų žaidimai, individualus ir grupinis (komandinis) projektas, dėstomo dalyko turinį papildomai atskleidžiančių programinių paketų taikymas ir kt. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau jų taikymas antrojoje studijų pakopoje turi sietis su gilesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, skatinti studentą savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas integruojant įvairių sričių kompetencijas.
26. Rinkodaros krypties programose prioritetas teikiamas studijų metodams, kurie:
26.1. užtikrina žinių suteikimą ir pažintinių gebėjimų ugdymą, naudojant žodžiu, vaizdu ir praktinėmis veiklomis grįstus šaltinius interaktyvių paskaitų metu, diskutuojant, stebint ir modeliuojant situacijas;
26.2. grindžiami aktyviomis studentų veiklomis, analitinių ir kūrybinių gebėjimų ugdymu bei savarankiško mokymosi skatinimu. Ypač svarbu, kad jie sietųsi su realiomis situacijomis bei problemomis ir ugdytų studentų gebėjimus spręsti problemas, naudojant sukauptą patirtį;
26.4. pasižymi tiriamuoju pobūdžiu, yra susiję su informacijos paieška, analize, sinteze ir duomenų interpretacija;
27. Vertinimo sistema turi aprėpti vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studentų studijuojamo dalyko (modulio) pasiekimus, susietai vertinti jų žinias ir gebėjimus. Pasiekimų vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su dalyko (modulio) turiniu ir jame taikomais studijų metodais. Studijų procese gali būti taikomi šie studento pasiekimų vertinimo metodai: testas, probleminių sprendimų užduotis (ataskaita), kontrolinis darbas, esė, mokslinio straipsnio (teksto) analizė, pranešimas (žodinis iliustruotas, stendinis), ataskaita (praktikos, projekto), kolegų įvertinimas, savęs įsivertinimas ir kt.
28. Studijuojamo dalyko (modulio) studijų rezultatuose aprašytų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti grindžiamas objektyvumo principu. Vertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais, iš anksto žinomais kriterijais ir lydimi konstruktyvių komentarų (grįžtamojo ryšio). Formuluojant vertinimo kriterijus, turi būti nurodomas žemiausias pasiekimų lygis, atitinkantis mažiausią teigiamą įvertinimą. Vertinant studento pasiekimus, rekomenduotina taikyti kaupiamąjį balą.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
29. Studijų programa turi būti aktuali, nuolat tobulinama ir atnaujinama. Programos vykdytojai turi užtikrinti, kad į ją būtų įtraukiamos inovatyvios temos, studentai būtų skatinami įžvelgti studijų krypties ir profesinės veiklos raidos perspektyvas.
30. Studijų programos tikslas ir studijų rezultatai turi būti aiškūs ir pasiekiami, atskleidžiantys programos išskirtinumą, specifiką ir aprėptį. Studijų programos sandara turi atskleisti rinkodaros esmę ir konkrečios studijų programos ypatumus.
31. Rinkodaros krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:
31.1. koleginių ir universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programose rinkodaros krypties dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, kurių vykdomos akademinės ir (arba) praktinės veiklos tematika siejama su rinkodaros studijų krypties dalykais. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį;
31.2. koleginių studijų programose ne mažiau kaip 10 procentų rinkodaros studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį ir atliekantys atitinkamos mokslo krypties tyrimus, arba pripažinti menininkai. Ne mažiau kaip 50 procentų rinkodaros studijų krypties dėstytojų turi turėti ne trumpesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko (modulio) srityje;
31.3. universitetinių pirmosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 50 procentų rinkodaros studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, vykdantys rinkodaros, vadybos ar kitokios dėstomam dalykui (moduliui) artimos tematikos mokslinius tyrimus bei skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose, arba pripažinti menininkai;
31.4. antrosios pakopos studijų programose ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų turi dėstyti mokslo daktaro laipsnį turintys dėstytojai, vykdantys rinkodaros, vadybos ar kitokios dėstomam dalykui (moduliui) artimos tematikos mokslinius tyrimus bei skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose. Kiti dėstytojai gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų profesinės veiklos patirtį, atitinkančią dėstomus taikomuosius dalykus. Ne mažiau kaip 20 procentų rinkodaros studijų krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
32. Integrali rinkodaros krypties studijų dalis pirmojoje pakopoje yra praktika. Praktikos tikslas – ugdyti studento gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos vietų sąrašą. Studentas, pritarus aukštajai mokyklai, praktikos vietą gali susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.
33. Praktika turi būti organizuojama, vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka. Praktikos organizavimo procese turi būti realizuojama bendradarbiavimo su socialiniais partneriais idėja. Praktikos užduotys turi būti parenkamos siejant akademinį studentų pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Rekomenduotina praktikos vadovus institucijoje įtraukti į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
34. Visų pakopų rinkodaros krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu). Baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas žiniomis ir gebėjimais, įgytais studijuojant, ir orientuotas į studijų programos rezultatų pasiekimą. Baigiamasis darbas rengiamas ir ginamas pagal aukštosios mokyklos parengtus ir patvirtintus metodinius baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimus.
35. Profesinio bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą suprasti ir analizuoti rinkodaros reiškinius bei procesus ir kūrybiškai taikyti teorines rinkodaros žinias bei praktinius įgūdžius sprendžiant rinkodaros problemas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti rinkodaros specialistas (vadovas) praktikas.
36. Bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą suprasti ir analizuoti rinkodaros reiškinius bei procesus ir kūrybiškai taikyti teorines rinkodaros žinias bei praktinius įgūdžius sprendžiant rinkodaros problemas; turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, gebėjimu analizuoti ir interpretuoti jų rezultatus, pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti rinkodaros specialistas (vadovas) praktikas arba dėstytojas iš kitos aukštosios mokyklos, rengiančios rinkodaros specialistus.
37. Magistro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas pasirinktą rinkodaros studijų krypties temą atitinkančių mokslo darbų analize, sinteze ir kritiniu vertinimu; savarankiškais moksliniais tyrimais, gebėjimu analizuoti ir interpretuoti jų rezultatus, pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti rinkodaros specialistas (vadovas) praktikas arba mokslininkas iš kitos aukštosios mokyklos, rengiančios rinkodaros specialistus.
38. Rinkodaros krypties studijų programą įgyvendinantis padalinys turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių kokybiškai vykdyti studijų programą. Būtina materialioji ir metodinė bazė:
38.1. darbo saugos ir higienos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;
38.3. studijuojamo dalyko reikmes ir studentų skaičių atitinkantis skaičius kompiuterių su specialiais programiniais paketais (pavyzdžiui, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo programomis) ir (ar) užtikrinta prieiga prie jų, jei aukštojoje mokykloje arba kitose studijų vietose studentai naudojasi asmeniniais kompiuteriais;
38.4. studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, tyrimų ataskaitų, apžvalgų ir kitos studijų medžiagos prieinamumas bibliotekoje (skaitykloje) ir (ar) elektroninėje aplinkoje;
38.5. su studijomis susijusi informacija (studijų programų ir dalykų aprašai, tvarkaraščiai ir kt.) turi būti pateikti aukštosios mokyklos interneto svetainėje ar kitoje studijuojantiesiems prieinamoje elektroninėje aplinkoje;