Kasacinio skundo Nr. DOK-2703/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16446-2020-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo N. R. (N. R.) ir jo gynėjos advokatės Jevgenijos Savčenko kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir N. R. išteisinti bei priteisti iš D. U. N. R. 1000 Eur už teisinę pagalbą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad N. R. be teisinio pagrindo buvo pripažintas kaltinamuoju ir nuteistas. Kasatoriai mano, kad eismo įvykio kaltininku turi būti pripažintas D. U., ir jam turi būti taikoma BK 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Be to veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes veikoje dalyvavo nukentėjusysis D. U. apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas sunkus girtumas) ir tai turėjo įtakos eismo įvykio atsiradimui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). N. R. negalėjo numatyti, kad girtas nukentėjusysis staiga žengs judančiam automobiliui į priekį, ir dėl to nuteistasis nepažeidė KET taisyklių ir turi būti išteisintas. Nuteistojo padaryta veika tik formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius. Kasatorių nuomone, būtent nukentėjusysis D. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 282 straipsnio l dalyje, nes jis nevairuodamas transporto priemonės, pažeidė transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles, dėl to jam sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat nukentėjusysis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką (BK 284 straipsnis). Be to D. U. taikytina ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas (administracinį nusižengimą padarė neblaivus asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui) bei 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas (administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų paskatų). Visa tai patvirtina, kad N. R. tapo eismo įvykio kaltininku būtent dėl nukentėjusiojo D. U. kaltės, todėl turi būti išteisintas. Kasatoriai nesutinka su teismo N. R. paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su N. R. nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, dėsto įvykio aplinkybes, jų vertinimą, nuteistojo N. R. poziciją, akcentuoja nukentėjusiojo girtumą ir netinkamą elgesį, tačiau tai nėra teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą baudžiamąją bylą nagrinėti kasacine tvarka, nes teisės taikymo aspektu nepateikti argumentai dėl esminių BPK pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Kasatoriai, prašydami N. R. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 3 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Kasacinio skundo teiginiai dėl nukentėjusiojo baudžiamosios ar administracinės atsakomybės dėl jo girtumo ir netinkamo elgesio nėra baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo dalykas.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,