KAUNO APYGARDOS TEISMO
PIRMININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO
TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2019 m. balandžio 3 d. Nr. V1E-61
Kaunas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsniu, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), (su aktualiais pakeitimais ir papildymais),
1. P r i p a ž į s t u netekusiomis galios Kauno apygardos teismo pirmininko 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V1E-185 patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles.
3. P a v e d u:
3.1. Šį įsakymą ir patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles p a s k e l b t i Teisės aktų registre (TAR).
3.2. Šiuo įsakymu patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles p a s k e l b t i teismo internetinėje svetainėje;
PATVIRTINTA
Kauno apygardos teismo pirmininko
2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V1E-61
BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja kompiuterinės programos naudojimą automatizuotai sudarant teisėjų kolegijas ir skirstant bylas teisėjams ir teisėjų kolegijoms (toliau - bylų skirstymas).
Bylos teisėjams skirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos vadovaujantis teismo ir teisėjų veiklos nepriklausomumo, nešališkumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais, siekiant bylų nagrinėjimo operatyvumo ir profesionalumo. Taikant šiuos principus atsižvelgiama į teismo darbo organizavimo tvarką, teisėjų darbo krūvį ir darbo grafiką, būtinumą užtikrinti proceso šalių ir proceso dalyvių teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše, patvirtintame Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), (su aktualiais pakeitimais ir papildymais) (toliau - Aprašas) vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4. Bylas naudodamiesi Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - LITEKO) bylų skirstymo moduliu (toliau - Modulis) skirsto teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, ar teismo pirmininko įsakymu įgalioti asmenys (toliau - bylas skirstantis asmuo).
5. Skirstant bylas ar sudarant teisėjų kolegijas, atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, įstatymu nustatytus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, nustatytą atsižvelgiant į maksimalią tos pačios sudėties teisėjų kolegijos veiklos trukmę, artimiausią galimą teismo posėdžio datą pagal Modulio atrinkto teisėjo darbo grafiką, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, aplinkybes, sudarančias teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo teisinį pagrindą, laikinojo nedarbingumo, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, komandiruotės ar kitus atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas.
6. Bylas skirstantis asmuo turi teisę neskirti nagrinėti naujų bylų arba skirti mažiau bylų teisėjui (-ams), kuris (-ie) nagrinėja greičiau nagrinėtiną ir / ar labai sudėtinga pripažintą bylą.
Teisėjo darbo krūvis gali būti individualiai koreguojamas taip pat ir tais atvejais, kai: 1) teisėjo žinioje yra didelis neišnagrinėtų ir / ar ilgai nagrinėjamų bylų skaičius; 2) yra duomenys apie būsimą teisėjo įgaliojimų pasibaigimą; 3) išimtiniais atvejais, įvertinus teisėjo raštu pateiktą konkrečią informaciją apie labai didelį momentinį darbo krūvį; 4) yra kitų svarbių priežasčių.
Nurodytais atvejais teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkai motyvuotu sprendimu (įsakymu / potvarkiu) paveda bylas skirstančiam asmeniui neskirti teisėjui (-ams) nagrinėti naujų bylų arba skirti mažiau bylų.
Teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkai, priimdami sprendimą, neskirti teisėjui (-ams) nagrinėti naujų bylų arba skirti mažiau bylų, atsižvelgia į bendrą ir momentinį teisėjo (-jų) darbo krūvį, individualias priežastis, dėl kurių teisėjui (-ams) neturėtų būti skiriamos bylos ar jų skiriama mažiau, greičiau nagrinėtinos ar labai sudėtingos bylos (-ų) proceso eigą, darbo organizavimą ir kitas
reikšmingas aplinkybes.
7. Sudaryti teisėjų kolegiją, paskirti bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai ir keisti byloje teisėją ar teisėjų kolegiją nesinaudojant Moduliu, išskyrus Taisyklių 11 ir 49 punktuose nurodytus atvejus, galima tik tada, kai atlikti minėtus veiksmus naudojantis automatizuotu atrankos būdu nėra techninių galimybių, taip pat kai būtina sudaryti mišrią arba specializuotą teisėjų kolegiją. Šiame punkte nurodytu atveju paskyrus bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai nesinaudojant Moduliu, atsiradus techninėms galimybėms, paskirtas bylą nagrinėti teisėjas ar teisėjų kolegija į elektroninę bylos kortelę įvedami naudojantis požymiu „Privalo nagrinėti“.
Mišrią teisėjų kolegiją sudaro teismo pirmininkas. Sudarant mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją, teisėjas pranešėjas ir paprastai dauguma kolegijos narių, vadovaujantis Taisyklėmis, parenkami iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, jei nagrinėjama baudžiamoji byla, arba iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų, jei nagrinėjama civilinė byla. Kitame skyriuje dirbantis teisėjas į mišrią teisėjų kolegiją parenkamas eiliškumo tvarka pagal teisėjo atitinkamai bylai nagrinėti skyrimo protokolą iš teisėjų, einančių po teisėjo pranešėjo ir dirbančio kitame skyriuje (įvertinus užimtumą kitose nagrinėjamose bylose ir kitas svarbias aplinkybes).
8. Teisme bylos pagal sudėtingumą skirstomos į dvi grupes:
8.1. pirma grupė (įprastinio sudėtingumo bylos) - visos bylos, išskyrus bylas, kurios pagal teismo pirmininko nustatytą tvarką Baudžiamųjų ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkų potvarkiais ar teismo pirmininko įsakymu pripažintos labai sudėtingomis;
8.2. antra grupė (labai sudėtingos bylos) - bylos, kurios pagal teismo pirmininko nustatytą tvarką Baudžiamųjų ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkų potvarkiais ar teismo pirmininko įsakymu pripažintos labai sudėtingomis.
Duomenys apie teisėjams paskirtas labai sudėtingas bylas fiksuojami Taisyklių 1 priede nurodytoje lentelėje.
III SKYRIUS
PIRMINIŲ DUOMENŲ ĮVEDIMAS Į LITEKO
9. Bylas skirstantis asmuo, atsižvelgdamas į teismo kompetenciją, veiklos specifiką ir darbo tvarką, prieš Modulio pagalba skirdamas bylą, į LITEKO įveda, peržiūri ir pakeičia duomenis apie:
9.5. laikotarpius, kai dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ar kitų aplinkybių teisėjas negali nagrinėti jokių bylų ir bylos jam negali būti skiriamos. Teisme nustatomi laikotarpiai, kuriais teisėjui negali būti skiriamos civilinės bylos tuojau pat prieš ir po šio laikotarpio („saugus laikotarpis“), paprastai yra:
9.5.1. kai teisėjas negali nagrinėti bylų ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų - 4 (keturios) darbo dienos „prieš“ ir 2 (dvi) „po“;
9.5.2. kai teisėjas negali nagrinėti bylų nuo 2 (dviejų) iki 13 (trylikos) kalendorinių dienų įskaitytinai - 1 (viena) darbo diena „prieš“ ir 1 (viena) darbo diena „po“;
9.5.3. kai teisėjas negali nagrinėti bylų 1 (vieną) darbo dieną - „saugus laikotarpis“ nenustatomas;
9.6. laikotarpius ar konkrečias datas ir išraišką procentais, kai dėl užimtumo kitoje veikloje ar akivaizdžiai didesnio darbo krūvio teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas.
IV SKYRIUS
BYLŲ SKIRSTYMAS TEISĖJAMS
10. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo ar teismo skyriaus raštinės darbuotojai LITEKO suformuoja bylą (elektroninę bylos kortelę). Modulis bylas skirstančiam asmeniui pateikia informaciją apie teisme gautas, teismo raštinės darbuotojų LITEKO suformuotas ir teisėjams dar nepaskirtas bylas (elektronines bylų korteles).
11. Moduliu skirstomų bylų eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į elektroninių bylų kortelių sukūrimo laiką. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo gali būti nukrypstama, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus bylų išnagrinėjimo terminus arba kai:
11.1. vienarūšes bylas (esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai) yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (ar) tam tikriems teismo teisėjams (pvz., dėl bankroto bylos iškėlimo tam pačiam atsakovui, kai perduoti keli atskirieji skundai vienoje byloje, taip pat kai vienoje byloje nagrinėtinas ir atskirasis, ir apeliacinis skundas - tokia byla paskiriama tam pačiam teisėjui);
11.2. konkretus teisėjas privalo nagrinėti bylą įstatymų numatytais pagrindais (pvz., nagrinėjant grupės ieškinio bylas, taip pat Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju - jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teisme gautas pareiškimas);
11.3. civilinės bylos, kurios vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi perduotos pagal teismingumą iš apylinkių / apygardų teismų, skiriamos bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui;
11.4. civilinės bylos, kurios perduotos pagal teismingumą iš apylinkių teismų CPK 34 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytais pagrindais ir tvarka, skiriamos teismo pirmininkui.
Civilinės bylos, kurios perduotos pagal teismingumą iš apylinkių teismų CPK 69 straipsnio 1 dalyje, 70 straipsnio 1 dalyje, 72 straipsnio 3, 4 dalyse, 136 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ir tvarka, skiriamos nagrinėti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
11.5. apeliaciniai / atskirieji skundai, taip pat atsiliepimai į apeliacinius / atskiruosius skundus, paduoti nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos (CPK 310, 318, 335 straipsniai), skiriami spręsti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui;
11.6. aukštesnės instancijos teismui panaikinus Kauno apygardos teismo nutartį atsisakyti iškelti / iškelti bankroto bylą ir ją grąžinus nagrinėti iš naujo, tokia civilinė byla Taisyklių nustatyta tvarka skiriama kitam teisėjui;
11.7. klausimą dėl apeliacine tvarka nagrinėti gautų civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis (- tys) byloje asmuo (-nys) yra CPK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui tais atvejais, kai CPK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės yra žinomos bylos gavimo teisme metu sprendžia teismo pirmininkas, o kai šios aplinkybės paaiškėja jau paskyrus bylą teisėjui (teisėjų kolegijai), sprendimą dėl bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui priima bylą nagrinėti paskirtas teisėjas (teisėjų kolegija).
11.8. byla pagal prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu skiriama juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus teismo nutartį dėl juridinio asmens bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu ir grąžinus šį klausimą nagrinėti iš naujo, jis skiriamas nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui;
11.9. byla pagal pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo skiriama sprendimą už akių priėmusiam teisėjui (jam teisme nebedirbant, skiriama nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui);
11.10. byla pagal prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo skiriama nagrinėti tam pačiam teisėjui, kuris priėmė preliminarų teismo sprendimą (jam teisme nebedirbant, skiriama nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui);
11.11. byla pagal skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo skiriama juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus teismo nutartį ir grąžinus šį klausimą nagrinėti iš naujo, jis skiriamas nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui;
11.12. byla pagal prašymą dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo skiriama juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus teismo nutartį ir grąžinus šį klausimą nagrinėti iš naujo, jis skiriamas nagrinėti kitam Modulio parinktam teisėjui;
12. Nukrypstant nuo Modulio sudaryto eiliškumo visada turi būti nurodomos tokio nukrypimo priežastys ir teisiniai pagrindai. Tais atvejais, kai byla paskiriama nesinaudojant automatizuota atranka konkrečiam teisėjui, tai atliekama naudojant požymį „Privalo nagrinėti“.
13. Tais atvejais, kai nuo paskirtos bylos nusišalina ar nušalinamas teisėjas, byla paskiriama kitam teisėjui eilės tvarka. LITEKO sistemoje skiltyje „Byla“ pašalinamas teisėjas, kuris nusišalino (nušalinamas) ir byla skiriama pagal eilę, tačiau skiltyje „Negali nagrinėti“ reikia nurodyti nušalintą (nusišalinusį) teisėją.
14. Pirmosios instancijos civilinės bylos, grąžintos iš aukštesnės instancijos teismo panaikinus Kauno apygardos teismo sprendimą / nutartį, kuria byla išspręsta iš esmės, ir perduotos nagrinėti iš naujo, taip pat kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos, kuriose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo nutartį / sprendimą ir grąžino bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, skiriamos Taisyklių nustatyta tvarka automatizuotu būdu parinktam teisėjui / teisėjų kolegijai, LITEKO sistemoje nurodant teisėją (-us), kurio (-ių) sprendimas ar nutartis aukštesnės instancijos teismo buvo panaikinti.
15. Civilinės bylos, kuriose buvo taikyta teisminė mediacija, Taisyklių nustatyta tvarka skiriamos pagal eilę, tačiau informacinės sistemos LITEKO skiltyje „Negali nagrinėti“ reikia nurodyti teisėją, kuris vykdė teisminę mediaciją (Teisminės mediacijos taisyklių 8 punktas).
16. Modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai, sudaro teisme galinčių šią bylą nagrinėti teisėjų eilę, kurios laikantis skiriamas bylą nagrinėsiantis teisėjas.
17. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas ar teisėjas pranešėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktuose nustatytų priežasčių), skiriamas kitas pagal eilę Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje nurodytas teisėjas. Tokiu atveju bylas skirstantis asmuo Modulyje nurodo konkrečius teisėjo, o teisėjų kolegijos atveju - teisėjo pranešėjo pakeitimo teisinius pagrindus.
18. Jei nėra įstatyme ar šiose Taisyklėse numatytų pagrindų, dėl kurių konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija negali nagrinėti bylos, bylas skirstantis asmuo patvirtina bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai.
19. Bylas skirstantis asmuo, pirmąja instancija nagrinėjamose civilinėse bylose LITEKO sistemoje patvirtinęs bylos paskyrimą teisėjui, bylos perdavimo Modulio parinktam teisėjui faktą pasirašytinai pažymi bylą inicijuojančiame dokumente (pvz., ieškinyje, pareiškime).
20. Bylas skirstantis asmuo, apeliacine instancija nagrinėjamose civilinėse bylose LITEKO sistemoje patvirtinęs bylos paskyrimą teisėjui / teisėjų kolegijai, parengia CPK 319 straipsnio 1 dalyje numatytos nutarties projektą, kurioje visais atvejais privalo būti įrašyta teismo posėdžio data ir laikas, ir pateikia ją Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
21. Skirstant apeliacine tvarka gautas nagrinėti civilines bylas ir siekiant užtikrinti tolygų teisėjų darbo krūvį, kiekvienam teisėjui kaip teisėjų kolegijos pranešėjui arba vienasmeniškai šia seka paprastai skiriama:
a) vieną savaitę - viena civilinė byla pagal apeliacinius skundus (numerio šablonas 2A) ir dvi civilinės bylos pagal atskiruosius skundus (numerio šablonas 2S ir A2);
22. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, paskyręs posėdžius visoms einamųjų kalendorinių metų apeliacinių civilinių bylų nagrinėjimo savaitėms, Taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka suformuoja ir tvirtina naujas teisėjų kolegijas.
23. Visų teisėjų kolegijų apeliacine tvarka pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus nagrinėjamų civilinių bylų posėdžių dienos paprastai yra antradienis ir/ar ketvirtadienis.
24. Apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus nagrinėjamų civilinių bylų laikai nustatomi atsižvelgiant į grafikus, patvirtintus Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkiu, o pagal atskiruosius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose posėdžių laikai nustatomi paprastai tomis pačiomis dienomis 14 val.
Tais atvejais, kai teisėjų kolegija sudaroma pakeičiant patvirtintos teisėjų kolegijos narį (-ius), gali būti nustatomi ir kiti nei Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkiu patvirtinti apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus nagrinėjamų civilinių bylų laikai.
25. Apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose nustatoma teismo posėdžio data turi nesutapti su iš anksto žinomu teisėjo pranešėjo (teisėjų kolegijos narių) teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu (kai yra priimtas teismo pirmininko / kanclerio įsakymas dėl teisėjo atostogų, komandiruotės ir kita). Tokiais atvejais bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo.
26. Teisėjai savo darbą turi organizuoti taip, kad patvirtintomis apeliacine tvarka nagrinėjamų civilinių bylų pirmojo teismo posėdžio dienomis ir laiku nebūtų skiriamos nagrinėti kitos civilinės bylos.
27. Teisėjui / teisėjų kolegijai apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose nusprendus bylos nagrinėjimą atidėti, naujai skiriamo teismo posėdžio diena ir laikas negali būti nustatomas tomis dienomis ir laiku, kurie pagal šią tvarką yra naujai skiriamų apeliacine tvarka nagrinėtinų civilinių bylų dienos ir laikai.
28. Bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo ne tik tais atvejais, kai teisėjas negali nagrinėti bylos dėl objektyvių priežasčių, bet ir tada, kai teisėjui yra paskirtas maksimalus tą pačią savaitę apeliacine tvarka nagrinėjamų civilinių bylų pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus kiekis, numatytas Taisyklių 21 punkte. Ši taisyklė visais atvejais taikoma taip, kad būtų užtikrintas atsitiktinis teisėjo pranešėjo parinkimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
29. Tais atvejais, kai atitinkamai savaitei skiriant apeliacine tvarka nagrinėtiną civilinę bylą, būtų neužtikrintas atsitiktinis teisėjo parinkimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, bylos skiriamos nagrinėti kitai savaitei.
30. Apeliacine tvarka nagrinėtinas civilines bylas skirstant kitai savaitei ir Moduliui pranešėju parinkus teisėją, kuriam, siekiant užtikrinti atsitiktinį teisėjo pranešėjo parinkimą iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, teismo posėdžio diena ir laikas buvo nepaskirta praėjusiai savaitei, byla skiriama laisvą praėjusios savaitės dieną ir laiku.
31. Apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose pirmojo teismo posėdžio data paprastai nenustatoma šiais laikotarpiais:
a) kai bylos skyrimo ir teismo posėdžio datos nustatymo metu žinoma (yra priimtas teismo pirmininko / kanclerio įsakymas), kad teisėjo pranešėjo atostogos, komandiruotė tęsis 14 kalendorinių dienų ir daugiau, tai apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose - 2 savaites (14 kalendorinių dienų) iki pirmos teisėjo pranešėjo nedarbo dienos;
b) kai bylos skyrimo ir teismo posėdžio datos nustatymo metu žinoma (yra priimtas teismo pirmininko / kanclerio įsakymas), kad teisėjo nedarbo dienos (dėl atostogų, komandiruotės ir kita) bus trys darbo dienos ir daugiau, tai apeliacine tvarka pagal atskiruosius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose - 1 savaitę (7 kalendorines dienas) iki pirmos teisėjo nedarbo dienos;
d) kai teisėjo pranešėjo atostogos, komandiruotė tęsiasi 2 savaites (14 kalendorinių dienų) ir daugiau, tai apeliacine tvarka pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus nagrinėjamose civilinėse bylose - pirmąją savaitę po teisėto teisėjo nebuvimo darbe laikotarpio.
Tais atvejais, kai atitinkamai savaitei skiriant apeliacine tvarka nagrinėtiną civilinę bylą parenkamas teisėjas pranešėjas, kuriam šiame punkte nurodytais atvejais paprastai nenustatoma pirmojo teismo posėdžio data, bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti tokio apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo.
32. Tais atvejais, kai skiriant teisėjų kolegiją žinoma, kad teisėjų kolegijos nario atostogos, komandiruotė truks ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, toks teisėjas Taisyklių nustatyta tvarka keičiamas kitu, jeigu teismo posėdžio data nustatoma likus mažiau nei 2 savaitėms (14 kalendorinių dienų) iki tokio teisėjų kolegijos nario pirmosios nedarbo dienos.
33. Teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, gavęs šalies prašymą skirti bylą nagrinėti skubos tvarka, turi teisę rezoliucija nuspręsti, kad ginant viešąjį interesą ir siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, atitinkama civilinė byla skirtina skubos tvarka.
V SKYRIUS
SKUBIŲ PROCESINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMAS. PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMAS TEISME AR CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIUJE NEDIRBANČIŲ TEISĖJŲ BYLOSE
35. Tuo atveju, kai prireikia atlikti skubius procesinius veiksmus civilinėse bylose, priskirtose nagrinėti darbe dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.) nesančiam teisėjui, šiuos procesinius veiksmus atlieka kitas Civilinių bylų skyriaus teisėjas, kuris parenkamas eiliškumo tvarka iš teisėjų sąrašo, sudaryto pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes). Atlikti skubius procesinius veiksmus teisėjui paveda Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jam nesant ar negalint šio klausimo spręsti dėl kitų objektyvių priežasčių, - teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas skubius procesinius veiksmus gali atlikti be atskiro pavedimo.
36. Skubiais procesiniais veiksmais laikomi:
37. Tuo atveju, kai prašymai gaunami Kauno apygardos teisme ar šio teismo Civilinių bylų
skyriuje nebedirbančių teisėjų išnagrinėtose civilinėse bylose, šiuos prašymus nagrinėja Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba kitas skyriaus teisėjas, kuriam juos atlikti potvarkiu paveda Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nesant ar negalint šio klausimo spręsti dėl kitų objektyvių priežasčių, atlikti skubius procesinius veiksmus teisėjui paveda teismo pirmininkas. Teisėjas parenkamas eiliškumo tvarka iš teisėjų sąrašo, sudaryto pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes).
VI SKYRIUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMAS. TEISĖJŲ IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ PAKEITIMAS
38. Atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, automatizuotos atrankos būdu, naudojantis Moduliu yra sudaromos nuolatinės atsitiktine tvarka suformuotos teisėjų kolegijos, kurias potvarkiu paprastai vienų kalendorinių metų laikotarpiui patvirtina Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam Modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą, kiti du teisėjų kolegijos nariai parenkami pagal nustatyta tvarka suformuotus nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašus. Teisėjų kolegijos pirmininku paprastai skiriamas teisėjas pranešėjas.
Tuo atveju, kai Modulis bylai nagrinėti parenka teisėjų kolegiją, kuri dėl teisme esančio civilines bylas nagrinėjančių teisėjų trūkumo yra ne visos sudėties, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas trūkstamą kolegijos narį kiekvienai bylai parenka eiliškumo tvarka pagal teisėjo atitinkamai bylai nagrinėti skyrimo protokolą iš teisėjų, einančių po teisėjo / teisėjo pranešėjo (įvertinus teisėjų specializaciją, užimtumą kitose nagrinėjamose bylose ir kitas svarbias aplinkybes).
39. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia teisėją. Dėl civilinės bylos perskyrimo šiame punkte nurodytais atvejais, išskyrus esant teisėjo nutarčiai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, turi būti priimtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkis.
40. Bylos skyrimas naujam teisėjui naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą.
41. Tuo atveju, kai Modulio parinktas, bet dar nepaskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalintį nagrinėti teisėją nurodydamas požymį „Negali nagrinėti“.
42. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas pranešėjas ar visa teisėjų kolegija dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalinčią nagrinėti teisėjų kolegiją. Dėl civilinės bylos perskyrimo šiame punkte nurodytais atvejais, išskyrus esant teisėjo pranešėjo ar visos teisėjų kolegijos nutarčiai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, turi būti priimtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkis.
43. Bylos skyrimas naujai teisėjų kolegijai naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjų kolegijos skyrimo panaikinimo protokolą.
44. Tuo atveju, kai Modulio parinktas, bet dar nepaskirtas teisėjas pranešėjas ar visa teisėjų kolegija dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia bylos negalinčią nagrinėti teisėjų kolegiją nurodydamas požymį „Negali nagrinėti“.
45. Tuo atveju, kai vienas iš Modulio parinktos ir / ar paskirtos teisėjų kolegijos narių (išskyrus teisėją pranešėją) dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktais nustatytų priežasčių), kolegijos nario pakeitimo klausimą sprendžia Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Tuo atveju, kai teisėjų kolegijos skyrimo metu žinoma, kad bylos negali nagrinėti du Modulio parinktos teisėjų kolegijos nariai, Taisyklių nustatyta tvarka bylai nagrinėti skiriama kita teisėjų kolegija. Jeigu aplinkybės, kad bylos negali nagrinėti du kolegijos nariai, paaiškėja po bylos paskyrimo teisėjų kolegijai, kolegijos narių pakeitimo klausimą sprendžia Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Kai Civilinių bylų skyriaus pirmininkas priima sprendimą pakeisti kolegijos narį (-ius), jis (jie) parenkamas (-i) eiliškumo tvarka pagal teisėjo atitinkamai bylai nagrinėti skyrimo protokolą iš teisėjų, einančių po teisėjo / teisėjo pranešėjo (įvertinus teisėjų specializaciją, užimtumą kitose nagrinėjamose bylose ir kitas svarbias aplinkybes).
Sprendžiant kolegijos nario pakeitimo klausimą, visada turi būti nurodomi pakeitimo teisiniai pagrindai, o priimta nutartis pakeisti kolegiją ar atskirą jos narį privalo būti įkelta į elektroninę bylos kortelę LITEKO sistemoje.
46. Tuo atveju, kai inicijuojamas Modulio parinktos ir paskirtos teisėjų kolegijos nario (išskyrus teisėją pranešėją) keitimo klausimas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui turi būti pateikta išsami keitimo būtinumą būtinumą pagrindžianti informacija ir duomenys, kodėl civilinė byla negali būti išnagrinėta tos pačios sudėties teisėjų kolegijos (CPK 16 straipsnis, 62 straipsnio 5 dalis, 325 straipsnio 6 dalis).
VII SKYRIUS
PIRMINIŲ DUOMENŲ ĮVEDIMAS Į LITEKO
47. Bylas skirstantis asmuo, atsižvelgdamas į teismo kompetenciją, veiklos specifiką ir darbo tvarką, prieš Modulio pagalba skirdamas bylą, į LITEKO įveda, peržiūri ir pakeičia duomenis apie:
47.5. laikotarpius, kai dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ar kitų aplinkybių teisėjas negali nagrinėti jokių bylų ir bylos jam negali būti skiriamos. Teisme nustatomi laikotarpiai, per kuriuos teisėjui negali būti skiriamos baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos tuojau pat prieš ir po šio laikotarpio („saugus laikotarpis“), paprastai yra:
47.5.1. 3 (trys) darbo dienos „prieš“ ir 1 (viena) darbo diena „po“, kai teisėjas negali nagrinėti bylų nuo 6 (šešių) iki 14 (keturiolikos) darbo dienų;
47.5.2. 5 (penkios) darbo dienos „prieš“ ir 1 (viena) darbo diena „po“, kai teisėjas negali nagrinėti bylų daugiau kaip 14 (keturiolika) darbo dienų;
47.5.3. kai teisėjas negali nagrinėti bylų nuo 1 (vienos) iki 7 (septynių) darbo dienų, „saugus laikotarpis“ nenustatomas;
47.5.4. skirstant bylas taip pat įvertinami teisės aktuose numatyti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo terminai ir bylos skiriamos taip, kad teisėjai turėtų galimybę bylas išnagrinėti nepažeisdami šių terminų;
47.6. laikotarpius ar konkrečias datas ir išraišką procentais, kai dėl užimtumo kitoje veikloje, akivaizdžiai didesnio darbo krūvio ar dėl teisėjui (teisėjų kolegijai) paskirtos nagrinėti bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina, teisėjas (-ai) negali nagrinėti bylų arba jo (-ų) darbo krūvis turi būti mažinamas.
VIII SKYRIUS
BYLŲ SKIRSTYMAS TEISĖJAMS
48. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo ar teismo skyriaus raštinės darbuotojai LITEKO suformuoja bylą (elektroninę bylos kortelę). Modulis bylas skirstančiam asmeniui pateikia informaciją apie teisme gautas, teismo raštinės darbuotojų LITEKO suformuotas ir teisėjams dar nepaskirtas bylas (elektronines bylų korteles).
49. Moduliu skirstomų bylų eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į elektroninių bylų kortelių sukūrimo laiką. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo gali būti nukrypstama atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus bylų išnagrinėjimo terminus arba kai:
49.2. bylos, kurios buvo perduotos prokurorui, paprastai skiriamos teisėjui, perdavusiam bylą prokurorui (naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“);
49.3. bylos išskyrimo ikiteisminio tyrimo stadijoje ar teisminio nagrinėjimo metu atveju išskirtoji byla paprastai skiriama bylą nagrinėjančiam ar išnagrinėjusiam teisėjui (naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“);
49.4. prašymai, teikimai, gauti nuosprendžio vykdymo procese, skiriami tam pačiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, kuri išnagrinėjo pirmosios instancijos bylą (naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“). Jei bylą išnagrinėjęs teisėjas ar teisėjų kolegijos pirmininkas / pranešėjas nebedirba Kauno apygardos teisme ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali nagrinėti prašymo, teikimo, gauto nuosprendžio vykdymo procese, prašymui, teikimui nagrinėti skiriamas kitas prašymą, teikimą galintis nagrinėti teisėjas, atrinktas atsižvelgiant į bylos skirstymo protokole siūlomą teisėjų eilę;
49.5. iki teisėjo paskyrimo baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje nustačius, kad apeliacinis skundas neatitinka keliamų reikalavimų arba, kad apylinkės teismas netinkamai paruošė bylą apeliaciniam procesui, arba, kad pareiškimas (prašymas, nutarimas) ikiteisminio tyrimo metu teismui pateiktas ne pagal teismingumą, byla (pareiškimas, prašymas, nutarimas) skiriama teismo pirmininkui ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui (naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“);
49.6. klausimus dėl baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų, skundų ikiteisminio tyrimo metu perdavimo iš teismo, kuriam teisminga byla (skundas), kitam teismui bei dėl baudžiamųjų ir administracinių nusižengimo bylų perdavimo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais pagrindais sprendžia teismo pirmininkas. Bylos paskiriamos naudojant funkciją „Privalo nagrinėti“;
49.7. tuo atveju, kai paskirtas teisėjas ar teisėjų kolegija nusišalina nuo bylos nagrinėjimo dėl tam tikrų priežasčių, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, naudojant funkciją „Privalo nagrinėti“ byla gali būti perskirta teismo pirmininkui arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
50. Nukrypstant nuo Modulio sudaryto eiliškumo visada turi būti nurodomos tokio nukrypimo priežastys ir teisiniai pagrindai. Tokiais atvejais, kai byla paskiriama nesinaudojant automatizuota atranka, tai atliekama naudojant požymį „Privalo nagrinėti“.
51. Tais atvejais, kai nuo paskirtos bylos nusišalina ar nušalinamas teisėjas, teisėjas pakeičiamas kitu bylą galinčiu nagrinėti teisėju, parinktu eilės tvarka pagal Modulio sugeneruotą bylos skyrimo teisėjui protokolą.
52. Prieš skiriant nagrinėti bylas su skundais (pareiškimais) dėl kardomosios priemonės - suėmimo arba bylas su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių, patikrinama, ar anksčiau Kauno apygardos teisme dėl to paties asmens ar kitų asmenų toje pačioje baudžiamojoje byloje ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nagrinėti pirmiau minėti skundai:
52.1. jeigu bylos su skundais (pareiškimais) dėl kardomosios priemonės - suėmimo arba bylos su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių anksčiau teisme nagrinėjamos nebuvo, tokiose bylose pranešėjas ir (ar) kolegijos nariai parenkami bendra Taisyklėse nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka taikoma ir antrą kartą nagrinėjant skundą toje pačioje byloje;
52.2. jeigu skundai (pareiškimai) toje pačioje byloje teisme jau buvo nagrinėti du ar daugiau kartų, tai tokioje byloje skiriant teisėją pranešėją ir kolegijos narius naudojama funkcija „Privalo nagrinėti“ ir teisėju pranešėju bei teisėjų kolegijos nariais paskiriami anksčiau toje byloje skundą (pareiškimą) ar skundus nagrinėję teisėjai, kad dėl didelio minėtus skundus nagrinėjusių teisėjų skaičiaus Baudžiamųjų bylų skyriuje nepritrūktų teisėjų, galėsiančių ateityje nagrinėti baudžiamąją bylą.
53. Bylos, kuriose panaikintas Kauno apygardos teismo nuosprendis (nutartis), skiriamos pagal eilę, tačiau informacinėje LITEKO sistemoje skiltyje „Negali nagrinėti“ nurodomas teisėjas (teisėjų kolegija), kurio nuosprendis (nutartis) aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas. Nurodyta nuostata netaikoma byloms, kurios nutartimi buvo perduotos prokurorui, tačiau aukštesnės instancijos teismas nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo ir kitais atvejais, kai baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Šios bylos skirstomos pagal šių Taisyklių 49.2 punktą.
54. Modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai, sudaro teisme galinčių šią bylą nagrinėti teisėjų eilę, kurios laikantis skiriamas bylą nagrinėsiantis teisėjas. Skirstant bylas visais atvejais užtikrinamas atsitiktinis bylos skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
55. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktuose nustatytų priežasčių), skiriamas kitas bylą galintis nagrinėti teisėjas, parinktas eilės tvarka pagal Modulio sugeneruotą bylos skyrimo teisėjui protokolą.
56. Jei nėra įstatyme ar šiose taisyklėse numatytų pagrindų, dėl kurių konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija negali nagrinėti bylos, bylas skirstantis asmuo patvirtina bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai.
57. Bylas teisėjams skirstantis asmuo gali atsižvelgti į tai, kad tam pačiam teisėjui, kaip pranešėjui, per tam tikrą laikotarpį paprastai nebūtų skiriamos:
57.1. daugiau kaip viena byla su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių (BPK X dalis) per dieną;
57.2. daugiau kaip dvi bylos su skundais dėl žemesniųjų instancijų teismų nutarčių (visų potipių) per dieną (išskyrus atvejus, nurodytus šių Taisyklių 52 punkte);
57.4. daugiau kaip dvi apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus dėl nuosprendžių / nutarčių nagrinėtinos bylos per vieną dieną, kuri nustatyta kaip apeliacine tvarka nagrinėtinų bylų posėdžių diena;
58. Antrai sudėtingumo grupei priskiriamos bylos teisėjams kaip pranešėjams skiriamos eilės tvarka, t. y. antra nurodyto tipo byla, esant galimybei, teisėjui skiriama po to, kai tokios bylos paskiriamos kitiems skyriaus teisėjams. Taikant šią taisyklę, visais atvejais privalo būti užtikrinamas atsitiktinis bylos skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
59. Komandiruotės, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, ligos ar kitais teisėtais teisėjo nebuvimo darbe atvejais, teisėjui bylos paprastai neskiriamos, išskyrus apeliacine tvarka nagrinėtinas bylas pagal apeliacinius skundus dėl apylinkių teismų nuosprendžių (nutarčių).
60. Tuo atveju, kai prireikia atlikti skubius procesinius veiksmus:
60.1. vienasmeniškai nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, priskirtose nagrinėti darbe dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.) nesančiam teisėjui, taip pat jei veiksmus reikia atlikti byloje, kurią nagrinėjęs teisėjas nebedirba, šiuos procesinius veiksmus atlieka Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba skyriaus pirmininko pavedimu kitas šiuos procesinius veiksmus galintis atlikti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, atrinktas eilės tvarka pagal sąrašą, sudarytą pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes).
60.2. teisėjų kolegijos nagrinėjamose bylose, jei jų negali atlikti kolegijos pirmininkas ar teisėjų kolegijos narys ar nariai, šiuos procesinius veiksmus Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pavedimu atlieka kitas (-i) šiuos procesinius veiksmus galintis (-ys) atlikti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas (-ai), atrinktas (-i) eilės tvarka pagal sąrašą, sudarytą pagal teisėjų kodus (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes). Skubių procesinių veiksmų negalint atlikti teisėjų kolegijos pirmininkui, juo paprastai skiriamas vienas iš bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos narių teisėjų.
IX SKYRIUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMAS. TEISĖJŲ IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ PAKEITIMAS
61. Atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, išskyrus mišrias teisėjų kolegijas, automatizuotu atrankos būdu, naudojantis Moduliu sudaromos nuolatinės, atsitiktine tvarka suformuotos teisėjų kolegijos, kurias paprastai vienų kalendorinių metų laikotarpiui potvarkiu patvirtina Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Tvirtinant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų sąrašą, užtikrinama, kad visos teisėjų kolegijos atskirais jų veiklos laikotarpiais būtų visos sudėties. Jeigu dėl Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų skaičiaus trūkumo ar kitų objektyvių priežasčių atskirais laikotarpiais susidaro ne visos sudėties kolegija, kiti teisėjų kolegijos nariai atskirose bylose skiriami atsižvelgiant į Modulio bylos skirstymo protokole sugeneruotą teisėjų eilę, pirmenybę teikiant tiems teisėjams, kurių nuolatinei teisėjų kolegijai dėl teisėjų kolegijos nario ar narių teisėto nebuvimo darbe ar dėl kitų priežasčių esant nepilnos sudėties, nustatytu bylos nagrinėjimo teisme laiku negali būti skiriamos nagrinėti bylos.
62. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam Modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą. Teisėjų kolegijos pirmininku paprastai skiriamas teisėjas pranešėjas. Kolegijos nariais ne pranešėjais įprastai skiriami teisėjai, sudarantys tą pačią nuolatinę atsitiktine tvarka suformuotą ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko potvarkiu patvirtintą kolegiją, kaip ir teisėjas pranešėjas.
63. Tuo atveju, kai skiriant nagrinėti baudžiamąją bylą su apeliaciniu skundu dėl apylinkės teismo nuosprendžio / nutarties, paaiškėja, kad bylos negali nagrinėti bent vienas iš teisėjų kolegijos narių, bylas skirstantis asmuo bylą paprastai paskiria nagrinėti kitam eilės tvarka Modulio sudarytoje teisėjų eilėje esančiam teisėjui, jeigu jis ir jo kolegijos nariai gali nagrinėti bylą. Jeigu bylos negali nagrinėti bent po vieną iš visų kolegijų narių, bylai nagrinėti sudaroma atskira kolegija, teisėją pranešėją paskiriant naudojantis Moduliu, o kitais teisėjų kolegijos nariais skiriant bylą galinčius nagrinėti teisėjus, parinktus eilės tvarka pagal Modulio sudarytą teisėjų sąrašą.
64. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia teisėją pranešėją kitu bylą galinčiu nagrinėti teisėju, parinktu eilės tvarka pagal Modulio sugeneruotą teisėjų eilę, o teisėjų kolegijos narį/narius kitu bylą galinčiu nagrinėti teisėju pagal pirminiame bylos skyrimo teisėjui protokole sugeneruotą teisėjų eilę.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas koordinuoja ir kontroliuoja šių Taisyklių laikymąsi pagal priskirtą sritį.
66. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas koordinuoja ir kontroliuoja šių Taisyklių laikymąsi pagal priskirtą sritį.
67. Esant Taisyklėse nenumatytai situacijai, teismo ar skyrių pirmininkai turi teisę nuspręsti, kokiu būdu bus parenkamas teisėjas ar teisėjų kolegija konkrečiai bylai ar prašymui išnagrinėti. Kiekvienu tokiu atveju turi būti laikomasi nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų bei išdėstomi priimto sprendimo motyvai.
68. Bylas skirstantys asmenys privalo užtikrinti, kad duomenys į Modulį būtų suvedami ir jame tvarkomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų.
