Administracinė byla Nr. A-1218-442/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01637-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.6; 53.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje pareiškimą atsakovui Joniškio rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje (teisių perėmėjas Vyriausybės atstovo įstaiga) (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą – priimti savivaldybės tarybos sprendimą, užtikrinantį, kad į Kontrolės komitetą įeitų vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų deleguotų atstovų skaičius.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija – savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodė, kad „<...> kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. <... > “. Joniškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) posėdyje, vykusiame 2017 m. gegužės 31 d., buvo priimtas sprendimas Nr. T-136 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“. Šiuo sprendimu buvo pakeistas Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ (su pakeitimais, padarytais 2016 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T-34, 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-41) išbraukiant iš šio komiteto sudėties K. M. ir R. M.. Kaip buvo matyti iš Joniškio rajono savivaldybės VIII šaukimo tarybos 26 posėdžio 2017 m. birželio 9 d. protokolo Nr. TP-7, opozicinės frakcijos nariai atsisakė dalyvauti Kontrolės komiteto veikloje (28 klausimas). Joniškio rajono savivaldybės taryboje buvo keturios frakcijos, todėl, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, į Kontrolės komitetą turėjo įeiti vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų deleguotų atstovų skaičius. Pareiškėjas konstatavo, kad Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudėtis buvo nepilna, nes šio komiteto sudėtyje nebuvo vienos frakcijos atstovų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjas Tarybai pateikė 2017 m. birželio 13 d. reikalavimą Nr. 4-27 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ (toliau – ir Reikalavimas), kuriuo pareikalavo neatidėliojant įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį – užtikrinti, kad į Kontrolės komitetą įeitų vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų deleguotų atstovų skaičius. Joniškio rajono savivaldybės meras (toliau – ir Meras) 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (3.9E)S-3682 „Dėl reikalavimo“ informavo, kad Meras tiek 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (1.12)S-2507 „Dėl Kontrolės komiteto“, tiek 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. (1.12)S-3061 „Dėl Kontrolės komiteto“ kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės opozicinę frakciją su prašymais deleguoti frakcijos atstovus į Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudėtį. Meras taip pat paprašė atidėti Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2017 m. spalio 1 d. Vyriausybės atstovė 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 2-182 „Dėl termino pratęsimo“ atidėjo Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Meras 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (3.9E)S-4607 „Dėl reikalavimo“ informavo, kad Tarybos posėdyje, kuris planuojamas 2017 m. rugsėjo 28 d., bus svarstomas sprendimo projektas Nr. TSP-242 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“. Atsižvelgdamas į tai, Meras paprašė atidėti Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės atstovas 2017 rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2-217 „Dėl termino pratęsimo“ pratęsė Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Šiame rašte taip pat buvo pažymėta, kad Reikalavimo įgyvendinimo terminas pratęsiamas paskutinį kartą. Buvo paaiškinta, kad iki šio termino pabaigos neįgyvendinus Reikalavimo Vyriausybės atstovas privalės kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Meras 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (3.9E)S-4886 „Dėl reikalavimo“ informavo, kad Tarybos posėdyje, kuris vyko 2017 m. rugsėjo 28 d., sprendimo projekto Nr. TSP-242 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“ svarstymas buvo atidėtas, Reikalavimas nebuvo įgyvendintas. Buvo konstatuota, kad gautas Tarybos atsisakymas įvykdyti Reikalavimą. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad Vyriausybės atstovas „per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo”.
3. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, jog savivaldybės taryba yra atsakinga už savivaldybės tarybos komitetų sudarymą ir nuostatų tvirtinimą. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvas, kad savivaldybės taryba yra atsakinga už savivaldybės tarybos komiteto sudarymą ir nuostatų tvirtinimą. Joniškio rajono savivaldybėje susidarė situacija, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-36 numatyta pakeisti 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos kontrolės komiteto sudarymo išbraukiant vienos opozicijos frakcijos atstovus – K. M. ir R. M.. Nuo tos dienos Joniškio rajono savivaldybės Kontrolės komitetas nebeatitiko Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies. Reikalavimas buvo svarstomas posėdžiuose, tačiau jis neįgyvendintas. Pareiškėjas nurodė, kad privalėjo kreiptis į teismą.
4. Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. Meras ir savivaldybės tarybos nariai gavo Tarybos opozicinės frakcijos raštą, kuriuo opozicinė frakcija deleguoja du savo atstovus į Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudėtį. Meras, atsižvelgdamas į minėtą Tarybos opozicinės frakcijos raštą, 2017 m. spalio 12 d. parengė, užregistravo ir pateikė Tarybos nariams svarstyti sprendimo projektą Nr. TSP-275 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimo projektas). 2017 m. spalio 16–19 d. vykusiuose Tarybos komitetų posėdžiuose buvo svarstomas Sprendimo projektas ir visi komitetai pritarė Sprendimo projektui. Joniškio rajono savivaldybės meras 2017 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. M-65 „Dėl VII šaukimo Joniškio rajono savivaldybės tarybos 30 posėdžio sušaukimo“ 2017 m. spalio 26 d. sušaukė Tarybos posėdį ir potvarkio 2.8 papunkčiu pateikė Tarybai svarstyti klausimą „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje priėmus sprendimą „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“ bus įgyvendintos Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos, taip pat pareiškėjo 2017 m. birželio 13 d. reikalavimas Nr. 4-27 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“, todėl pareiškėjo prašymas taps nepagrįstu.
5. Atsakovas papildomai paaiškino, kad 2017 m. gegužės 13 d. savivaldybė buvo priversta išbraukti iš Kontrolės komiteto K. M. ir R. M.. Frakcija nevykdė pareigos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Konstitucinio Teismo paaiškinimais nė viena institucija negali kištis į šią kompetenciją – galimai būtų pažeista konstitucinė nuostata, kad savivaldybė veikia savarankiškai pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus. Atsakovas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015, nurodė, kad teismas negali kištis į politinį procesą, todėl, jo nuomone, toks pareiškėjo prašymas nėra teisėtas. Atsakovas prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą kaip nepagrįstą, nes tai išimtinai politinio proceso dalis.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareikalavo, jog Taryba neatidėliojant įgyvendintų Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį – užtikrintų, kad į Kontrolės komitetą įeitų vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų deleguotų atstovų skaičius. Joniškio rajono savivaldybės meras tiek 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (1.12) S-2507 „Dėl kontrolės komiteto“, tiek 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. (1.12) S-3061 „Dėl kontrolės komiteto“ kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės opozicinę frakciją su prašymais deleguoti frakcijos atstovus į Tarybos Kontrolės komiteto sudėtį. Joniškio rajono savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 29 d. rašte „Dėl reikalavimo“ nurodoma, kad Tarybos posėdyje, kuris vyko 2017 m. rugsėjo 28 d., sprendimo projekto Nr. TSP-242 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“ svarstymas buvo atidėtas, Reikalavimas nebuvo įgyvendintas.
8. Teismo vertinimu, iš ginčui aktualių Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies formuluočių buvo matyti, jog pareiga savivaldybės tarybai sudaryti Kontrolės komitetą, kaip struktūrinį savo dalinį, kyla ex lege (pagal teisę). Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnis taip pat numatė vieną imperatyvią sąlygą, taikytiną Kontrolės komiteto sudėčiai: į jį turi įeiti vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Iš to implicitiškai išplaukė, jog Tarybos opozicinės daugumos frakcija turėjo pareigą į Kontrolės komitetą deleguoti savo atstovus. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas neįtvirtina konkrečių būdų ar (ir) sąlygų, kaip ir (ar) kurie opozicijos atstovai turėtų būti deleguojami. Todėl teismas padarė išvadą, jog opozicinėms frakcijoms priklausančių savivaldybės tarybos narių kandidatūrų parinkimas, teikimas ir galutinis jų tvirtinimas savivaldybės taryboje, tokiu būdu realizuojant Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio kiekvienai frakcijai numatytą pareigą deleguoti atstovus į Kontrolės komitetą, yra politinio proceso dalis. Taip pat ir Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T-203 patvirtinto Joniškio rajono savivaldybės tarybos reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 137.3 punkte buvo numatyta, kad savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip trys tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.
9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015 nurodyta, jog savivaldybės tarybos nariui prieš jo valią niekas negali primesti vienokio ar kitokio elgesio modelio. Atitinkamai ir savivaldybės tarybos frakcijos, kaip kolektyviniai savo narių politinę orientaciją siekiantys įgyvendinti savivaldybės tarybos narių junginiai, yra laisvos teikti savo norimas kandidatūras į komitetus ar komisijas, į kurių sudėtį jos atstovus gali deleguoti ex lege.
10. Teismas įvertino bylos nagrinėjimo metu pateiktą Joniškio rajono savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos 2017 m. spalio 26 d. raštą „Dėl kontrolės komiteto“, kuriame nurodoma, kad Joniškio rajono opozicinės daugumos frakcija 2017 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos posėdyje pagarsino ir Merui įteikė motyvuotą prašymą skirti Joniškio rajono savivaldybės direktoriui drausminę nuobaudą. Meras neinicijavo Tarybos sprendimo rengimo ir informavo, kad laukia informacijos apie Šiaulių apygardos prokuratūros priimtus sprendimus dėl administracijos direktoriaus padarytų pažeidimų. Be to, Joniškio rajono savivaldybės 2017 m. spalio 31 d. VIII šaukimo tarybos 30 posėdžio protokole buvo nurodyta, kad po pertraukos tarybos narė N. V. pareiškė atsiimanti savo kandidatūrą į Kontrolės komitetą; Tarybos narys E. B. pareiškė atsiimantis savo kandidatūrą į Kontrolės komitetą.
11. Teismas nurodė, kad iki pareiškėjo pareiškimo pateikimo, Joniškio rajono savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu buvo konstatuota, kad Reikalavimas nebuvo įgyvendintas, nes Joniškio rajono savivaldybės posėdyje, kuris vyko 2017 m. rugsėjo 28 d., sprendimo projekto Nr. TSP-242 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“ svarstymas buvo atidėtas.
12. Teismas nurodė, kad Tarybos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-270 patvirtinti Komisijos Joniškio rajono savivaldybės tarybos narių 2017 m. lapkričio 23 d. teikimuose pateiktiems faktams ištirti veiklos nuostatai. Komisijos veiklos tikslas – ištirti Joniškio rajono savivaldybės tarybos narių 2017 m. lapkričio 23 d. teikimuose nurodytus faktus ir ne vėliau kaip iki Joniškio rajono savivaldybės tarybos nustatyto termino pabaigos pateikti išvadas Tarybai dėl to, ar Tarybos nariai sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė teikimuose nurodytų jiems Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, ar taikyti Tarybos narių įgaliojimų netekimo procedūrą nebuvo pagrindo.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pareiškime suformuluoto reikalavimo įpareigoti Tarybą įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą – priimti savivaldybės tarybos sprendimą, užtikrinantį, kad į Kontrolės komitetą įeitų vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų deleguotų atstovų skaičius, įvykdymas buvo priklausomas nuo Tarybos opozicinės frakcijos atstovų kandidatūrų į Tarybos Kontrolės komitetą teikimo, taigi sietinas su intervencija į išimtinai politinį procesą bei kartu įvertinęs tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio „Ginčai dėl teisės“ 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio tikslingumo požiūriu, pareiškėjo pareiškimą atmetė.
III.
14. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
15. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesikišo į Joniškio rajono savivaldybės tarybos politinį procesą, o vykdė įstatymuose suteiktus įgaliojimus. Iš ginčui aktualių Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, kurią pareiškėjas prašė teismo įpareigoti vykdyti Joniškio rajono savivaldybės tarybą, matyti, jog pareiga savivaldybės tarybai sudaryti Kontrolės komitetą, kaip struktūrinį savo dalinį, kyla ex lege. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis be kita ko imperatyviai nurodo, kad kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą, į kurį įeina vienodas visų savivaldybės lažybos narių frakcijų ir savivaldybės lažybos narių grupės, jeigu jei sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės lažybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Taryba pagal įstatymo suteiktus įgaliojimus privalėjo užtikrinti šių imperatyvių teisės normų veikimą. Pareiškėjo nuomone, kokiu būdu ji tai padarys – taikydama savivaldybės tarybos narių įgaliojimų netekimo institutą, bendradarbiaudama ar kt., tai yra jos apsisprendimo reikalas, t. y. politinis procesas. Tačiau tos teisės normos, kurios imperatyviai nustatytos Vietos savivaldos įstatyme, kurias pareiškėjas prašo teismo Joniškio rajono savivaldybės tarybą įpareigoti įgyvendinti, privalo būti vykdomos. Kontrolės komiteto sudėtis, atitinkanti įstatymų imperatyvias teisės normas, patvirtinta savivaldybės tarybos sprendimu – tai politinio proceso rezultatas, o ne pats politinis procesas, į kurį negali kištis nei pareiškėjas, nei teismas.
16. Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
17. Atsakovas pažymi, kad ginčo dėl Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto imperatyvumo savivaldybės tarybai nėra. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors Tarybos opozicinės daugumos frakcija turi pareigą į Kontrolės komitetą deleguoti savo atstovus, Vietos savivaldos įstatymas neįtvirtina konkrečių būdų ar (ir) sąlygų, kaip ir (ar) kurie opozicijos atstovai turėtų būti deleguojami. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad opozicinėms frakcijoms priklausančių savivaldybės tarybos narių kandidatūrų parinkimas, teikimas ir galutinis jų tvirtinimas savivaldybės taryboje, tokiu būdu realizuojant Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio kiekvienai frakcijai numatytą pareigą deleguoti atstovus į Kontrolės komitetą, yra politinio proceso dalis. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, jog Kontrolės komiteto sudarymas tiesiogiai priklauso nuo frakcijos (-ų) narių / atstovų valios įgyvendinti Vietos savivaldos įstatyme numatytas savivaldybės tarybos nario pareigas, todėl nesant pavienių tarybos narių valios, savivaldybės taryba, kaip kolegiali institucija, per se tampa imperatyvių įstatymo nuostatų neužtikrinančiu subjektu. Atsakovas mano, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl įpareigojimo priimti savivaldybės tarybos sprendimą yra kišimasis į išimtinai politinį procesą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje prašymo įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės tarybą įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir priimti savivaldybės tarybos sprendimą, užtikrinantį, kad į Kontrolės komitetą įeitų vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų deleguotų atstovų skaičius, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas aiškino remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.
20. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, jog iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
22. Administracinės bylos Nr. eAS-1323-602/2015 ir nagrinėjamos administracinės faktinės aplinkybės bylos aplinkybės yra skirtingos, t. y. jose nagrinėti skirtingi reikalavimai, kurie grindžiami ne tokiomis pat faktinėmis, taip pat ir skirtingomis teisės normomis. Administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015 pareiškėjas (savivaldybė) prašė įpareigoti savivaldybės tarybos opozicijos narius atlikti savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatytus veiksmus ir pasiūlyti savivaldybės tarybai kandidatą į Kontrolės komiteto narius. Nagrinėjamoje byloje Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatomis, prašo įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės tarybą įgyvendinti paminėtas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas.
23. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 straipsnis).
24. Sprendžiant dėl Vyriausybės atstovo prašymo įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės tarybą įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą teisėtumo ir pagrįstumo būtina naujai išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į byloje taikytinas ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.