LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL GYNYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2023 m. spalio 17 d. Nr. V-1363
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Gynybos studijų krypties aprašu iki 2024 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2023 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. V-1363
GYNYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gynybos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami gynybos studijų krypties (S01), kuri priklauso visuomenės saugumo studijų krypčių grupei (S), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas gynybos studijų kryptį reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, atsižvelgiant į Viešojo administravimo sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V1-107 „Dėl Viešojo administravimo sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, ir atsižvelgiant į tarptautinį Karininkų sektorinės kvalifikacijos sandaros aprašą (angl. Sectoral Qualification Framework for the Military Officer Profession (SQF-MILOF), 2021 m. parengtą Europos saugumo ir gynybos koledžo ir apibrėžiantį visų pakopų karininkams reikalingas kompetencijas.
3. Aprašo reikalavimai taikomi gynybos studijų krypties universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms.
4. Gynybos studijų krypties tikslas – šalies gynybos sektoriui rengti karininkus, gynybos ir nacionalinio saugumo specialistus, suteikiant jiems kompetencijų, reikalingų efektyviai ir veiksmingai įgyvendinti kompleksinius valstybės gynimo ir saugumo užtikrinimo uždavinius karo, krizių ir taikos metu. Šalies gynybos sektorius apima nacionalinio saugumo sistemos dalį, skirtą saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje ir kituose dokumentuose, reglamentuojančiuose krašto apsaugos funkcijas.
5. Pirmosios pakopos studijų tikslas – rengti specialistus, išmanančius Lietuvos ir kitų valstybių sąrangą, viešojo valdymo ypatybes ir kariuomenių veiklos specifiką, raidą ir teorinius pagrindus, turinčius saugumo grėsmių analizės, žmonių išteklių vadybos, paskirtų išteklių valdymo bei pavestų užduočių planavimo ir įgyvendinimo įgūdžių.
6. Antrosios pakopos studijų tikslas – rengti specialistus, gebančius atlikti duomenimis grįstas analizes ir konsultuoti bei patarti strateginio lygmens vadams ir politinio lygmens patarėjams dėl jų atsakomybės srityje esančių karinių organizacijų ar jų padalinių veiklos tobulinimo ir plėtros, taikyti naujausius veiklos planavimo ir organizavimo metodus jų vadovaujamiems karinių organizacijų padaliniams, skatinti pavaldinių veiklos kūrybingumą ir iniciatyvumą.
8. Pirmosios pakopos studijų programų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 180 kreditų arba, esant specializacijai, gali būti 210 arba 240 kreditų. Antrosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 kreditų.
10. Į antrosios pakopos studijas rekomenduojama priimti asmenis, baigusius:
10.2. bet kurios kitos studijų krypties pirmosios pakopos studijas ir papildomąsias studijas. Papildomųjų studijų metu studentas turi įgyti žinių ir gebėjimų, būtinų magistrantūros studijoms ir nesuteiktų per pirmosios studijų pakopos studijas. Papildomųjų studijų apimtis ir turinys yra apibrėžiami antrosios pakopos studijų programų reikalavimuose.
11. Baigusiesiems suteikiamas visuomenės saugumo bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu visuomenės saugumo bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Gynybos studijos – akademinė disciplina, apimanti valstybės gynybos reiškinių ir procesų, teorijos ir praktikos, nacionalinio saugumo funkcionalumo studijas ir karo mokslą.
13. Gynybos studijų kryptis yra susijusi su Politikos mokslų (S 002) ir Vadybos (S 003) mokslo kryptimis bei Viešojo saugumo (S02), Politikos mokslų (J02), Viešojo administravimo (L07) studijų kryptimis.
14. Gynybos studijų programose turi atsispindėti tokie turinio elementai:
14.1. Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos sąjungininkų ir galimų oponentų nacionalinio saugumo ir gynybos sistemų raida ir valdymas;
14.2. žinios apie šiuolaikinę viešojo valdymo, nacionalinio bei tarptautinio saugumo architektūrą ir gynybos sistemas;
14.3. grėsmių nacionaliniam saugumui ir nepaprastųjų situacijų analizės, prevencijos ir valdymo įgūdžiai;
15. Baigę gynybos studijų krypties studijas studentai gebės:
15.2. veiksmingai ir vadovaudamiesi aukščiausiais nacionalinio saugumo bendruomenės nustatomais profesiniais standartais veikti kompleksiškoje ir neapibrėžtoje aplinkoje, įvertindami galimų veiksmų eigos variantų keliamas rizikas, etines dilemas ir teikiamas galimybes;
15.3. veiksmingai bendradarbiauti su vadovais, pavaldiniais, kitų nacionalinio saugumo institucijų ir visuomenės atstovais, tarpininkauti sprendžiant ginčus;
15.4. kritiškai vertinti ir tirti nacionalinio saugumo institucijos veikloje atsirandančius iššūkius ir teikti naudingus pasiūlymus šiems iššūkiams įveikti;
16. Absolventai gali siekti karjeros su nacionaliniu saugumu susijusius uždavinius įgyvendinančiose viešojo sektoriaus institucijose. Absolventai, baigę gynybos studijas ir karinio rengimo programą, gali tarnauti Lietuvos karininkais Lietuvos kariuomenėje ir kitose krašto apsaugos sistemos institucijose.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Asmuo, baigęs universitetines pirmosios pakopos gynybos studijas, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo geba:
17.1.1. įvardyti ir pagrįsti įvairiose nacionalinio saugumo ir gynybos sektoriams nustatytų užduočių įgyvendinimo situacijose tinkamas taikyti vadybos teorijas, principus ir gerąsias praktikas;
17.1.2. žinoti ir taikyti sprendimo priėmimo principus įgyvendindamas nacionalinio saugumo ir gynybos uždavinius;
17.1.3. paaiškinti karinės jėgos ir ginklo rūšies panaudojimo etinius ir teisinius aspektus bei galinčias kilti dilemas;
17.1.4. nustatyti saugumo užtikrinimo prielaidas ir poreikius skirtinguose politiniuose, kariniuose, socialiniuose, kultūriniuose, teisiniuose, ekonominiuose kontekstuose;
17.1.5. nustatyti ir analizuoti Lietuvos ir sąjungininkių nacionalinio bei kolektyvinio saugumo iššūkius ir jų sprendimo galimybes;
17.1.6. analizuoti gynybos ir saugumo technologijų plėtros poveikį nacionalinio saugumo ir gynybos uždavinių įgyvendinimo eigai;
17.1.7. žinoti didžiųjų ir mažųjų valstybių bei nevalstybinių tarptautinių veikėjų poveikį nacionalinio saugumo politikai;
17.1.9. paaiškinti strategijų formulavimo procesą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, tarptautinio bendradarbiavimo saugumo srityje svarbą ir būdus;
17.1.10. žinoti valstybės kilmę, raidą ir sandarą, saugumo institucijų vaidmenį ir jų kaitą užtikrinant visuomenių valstybingumą;
17.1.11. žinoti nacionalinio saugumo ir gynybos sistemų sandaros principus, atsako į įvairaus pobūdžio grėsmes organizavimo pagrindus;
17.1.13. analizuoti strateginio ir operacinio lygmens lyderių priimtų sprendimų poveikį istorinių konfliktų ir mūšių eigai;
17.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo geba:
17.2.1. taikyti kiekybinių ir kokybinių duomenų mokslo tyrimų metodus analizuodamas nepaprastųjų situacijų keliamas grėsmes ir grėsmes nacionaliniam saugumui bei šių grėsmių valdymo priemones;
17.2.2. analizuoti nacionalinio saugumo aplinką, nustatyti ir vertinti iššūkius, kylančius jos valdymui;
17.2.3. formuluoti praktiniais duomenimis pagrįstas išvadas apie grėsmių nacionaliniam saugumui įveikimą ar valdymo tobulinimą;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo geba:
17.3.1. rengti ir įgyvendinti veiklos tobulinimo ir įsigijimo projektus nacionalinio saugumo institucijose, taikydamas naujausius projektų vadybos metodus ir laikydamasis nustatytų teisinių apribojimų;
17.3.2. taikyti karinės lyderystės metodus, įkvėpdamas pavaldinius imtis sudėtingų užduočių, formuodamas komandos konsensusą ir spręsdamas tarpasmeninius konfliktus;
17.3.3. rengti atsako į neplanuotas užduotis sprendimus, greitai surinkdamas ir glaustai bei aiškiai pateikdamas kritinę informaciją vadams;
17.3.5. parengti įgyvendintų su nacionaliniu saugumu ar nepaprastųjų situacijų valdymu susijusių užduočių ataskaitas, pateikdamas įgyvendinimo metu priimtų taktinių ir operacinių sprendimų rezultatus bei siūlymus panašių užduočių įgyvendinimui tobulinti ateityje;
17.3.6. priimti sprendimus tarnybos Lietuvoje ir tarptautinėse misijose metu, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politiką, tarptautinius karininkų etikos, lyčių lygybės, duomenų apsaugos standartus ir būtų tinkami konkrečios užduoties atlikimo kultūriniame kontekste;
17.3.8. atlikti politinės, karinės, socialinės, kultūrinės ir ekonominės aplinkos, svarbios nacionalinio saugumo ir gynybos uždaviniams sėkmingai įgyvendinti, analizę.
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo geba:
17.4.1. veiksmingai bendrauti raštu ir žodžiu lietuvių ir anglų kalba su vadovais, pavaldiniais, kitų saugumo institucijų, žiniasklaidos bei visuomenės atstovais;
17.4.2. argumentuotai ir nuosekliai dėstyti mintis ir išsakyti nuomonę, laikydamasis karo ir statutinėse tarnybose nustatytų bendravimo reikalavimų ir gerosios tarptautinės praktikos;
17.4.3. žinoti tarpkultūrinės komunikacijos principus ir kliūtis, vykdydamas tarptautines misijas, bendraudamas su užsienio valstybių gyventojais ir pareigūnais, gebėti šias komunikacijos kliūtis įveikti;
17.4.4. daryti pristatymus vadovams, pavaldiniams ir užsienio saugumo organizacijų atstovams apie nacionalinio saugumo ir nepaprastųjų situacijų keliamas grėsmes, pagrįstus praktinių situacijų moksline analize lietuvių ir anglų kalba;
17.4.6. skatinti inovatyvų ir įtraukų sprendimų formulavimą ir priėmimą vykdydamas pavestas užduotis saugumo uždaviniams spręsti;
17.4.7. vadovauti žmonių, veikiančių karinėje organizacijoje, komandai, analizuoti komandos narių santykius, užsiimti konfliktų prevencija, motyvuoti siekti bendro tikslo;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo geba:
17.5.1. priimti sprendimus didelio neapibrėžtumo sąlygomis, vykdydamas karines arba nacionalinio saugumo užduotis;
17.5.2. gebėti prireikus perimti aukštesnio vadovo funkcijų vykdymą karinėje arba statutinėje organizacijoje;
17.5.3. prisiimti atsakomybę dėl sprendimų rizikos ir pasekmių, vykdydamas pavestas karines ar su nacionaliniu saugumu susijusias užduotis;
17.5.4. prisitaikyti prie greitai kintančių ir nenumatytų aplinkybių, vykdydamas pavestas karines ar su nacionaliniu saugumu susijusias užduotis;
17.5.5. suvokti savo, kaip Lietuvos Respublikai atstovaujančio pareigūno, elgesio kultūrines ypatybes ir pasekmes;
18. Asmuo, baigęs antrosios pakopos gynybos studijas, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus.
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo geba:
18.1.1. išmanyti teisinės sistemos ir politinės santvarkos poveikį nacionalinio saugumo uždavinių įgyvendinimo eigai ir ypatybėms;
18.1.2. žinoti nacionalinio ir kolektyvinio saugumo politiką bei saugumo institucijų sistemos plėtrą;
18.1.3. išmanyti viešojo sektoriaus ir visuomenės sąveikos mechanizmą ir gebėti juo naudotis įveikiant nacionalinio saugumo grėsmes;
18.1.4. išmanyti nacionalinio saugumo institucijų veiklos valdymo ir koordinavimo iššūkius ir jų suvaldymo priemones;
18.1.6. gebėti paaiškinti dabartinę tarptautinių santykių dinamiką ir apibūdinti šios dinamikos pasekmes nacionalinio ir kolektyvinio saugumo politikai;
18.1.7. gebėti paaiškinti tarptautinių krizių valdymo mechanizmus, Lietuvos, sąjungininkių ir tarptautinių organizacijų vaidmenį;
18.1.8. žinoti nacionalinio ir tarptautinio saugumo situaciją ir nustatyti koordinavimo poreikius, rengiant ir įgyvendinant daugiašalį atsaką į saugumo iššūkius;
18.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo geba:
18.2.1. parinkti ir pritaikyti skirtingus mokslo tyrimų metodus konkrečiam nacionalinio ar kolektyvinio saugumo iššūkiui įvertinti;
18.2.2. formuluoti naujus, mokslo tyrimais pagrįstus nacionalinio saugumo iššūkių įveikos sprendimus;
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo geba:
18.3.1. priimti sprendimus karinėse ir statutinėse organizacijose esant griežtiems laiko apribojimams ir trūkstant išsamių duomenų arba jiems esant prieštaringiems;
18.3.2. įvertinti etinį ir deontologinį savo ir kitų sprendimų aspektą formuluojant ir vykdant su nacionaliniu saugumu susijusias užduotis;
18.3.6. įvertinti konfliktų priežastis, pokonfliktines situacijas ir galimų naujų konfliktų šaltinius;
18.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo geba:
18.4.1. aiškiai komunikuoti nacionalinio saugumo pagrindinius iššūkius, įveikimo strategiją ir viziją skirtingoms auditorijoms;
18.4.2. detalizuoti aukštesnės vadovybės sprendimus, aiškiai juos perduoti ir įkvėpti karius ar pareigūnus imtis iniciatyvos šiuos sprendimus įgyvendinant;
18.4.3. veikti vadovaudamasis tarpinstitucinio ir daugiašalio bendradarbiavimo principais planuodamas grėsmių nacionaliniam saugumui įveikimo ar valdymo priemones;
18.4.4. koordinuoti skirtingų padalinių ar institucijų pastangas įgyvendinant nacionalinio saugumo uždavinius;
18.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo geba:
18.5.1. išlaikyti ir didinti pavaldinių pasitikėjimą savimi ir jų karo ar statutinės tarnybos organizacija;
18.5.2. prisiimti atsakomybę už institucijoje vykdomus plėtros projektus, inovacijas, atliekamus tyrimus, svarbius karinės ar nacionalinio saugumo organizacijos veiklai tobulinti;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
19. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi būti paremti suformuluotais studijų programos tikslais ir studijų rezultatais, taip pat turi derėti su besikeičiančiu mokslinių tyrimų ir praktikos kontekstu, įskaitant globalaus saugumo pokyčius, taip pat pokyčius ES ir NATO sąjungininkių valstybėse.
20. Studijų programų rezultatai detalizuojami studijų dalykuose (moduliuose), jie turi būti susieti su dėstymo ir studijų metodais bei vertinimo strategija.
21. Studijų procese būtina naudoti naujausius mokslinių tyrimų gynybos ir nacionalinio saugumo sektoriaus tematika rezultatus, skatinti studentus atlikti empirinius tyrimus šia tematika.
22. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimą. Aukštoji mokykla turi skatinti plačias vidines diskusijas dėl įgyvendinamų studijų metodų taikymo ir tobulinimo, siekti sukurti kontaktinių ir nuotolinių, individualių ir grupinių, į studento ir dėstytojo bendradarbiavimą orientuotų metodų balansą, kuris motyvuotų įgyti ir ugdytų studentų mokymosi visą gyvenimą kompetencijas.
23. Savarankiškų studentų rašto darbų reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į studijų pakopų studijų rezultatų skirtumus.
24. Nuosekliam mokslo tyrimų kompetencijas apibrėžiančių studijų rezultatų ugdymui užtikrinti yra būtinas kursinių ir baigiamųjų darbų (bakalauro ir magistro) rengimas. Studentai, tarnaujantys kariuomenėje ar su nacionaliniu saugumu susijusioje institucijoje, gali rengti baigiamąjį projektą, jei tokią galimybę ir metodines rekomendacijas nustato studijas įgyvendinanti aukštoji mokykla.
25. Taikoma vertinimo sistema turi būti orientuota į kaupiamąjį vertinimą, leisti laiku nustatyti pasiekimo lygius tam, kad būtų galima užtikrinti papildomas konsultacijas. Vertinimo sistema bei vertinimo strategija turi užtikrinti studentų savarankiško darbo ir viso studijų proceso orientaciją į studijų rezultatų pasiekimą.
26. Vertinimo sistema turi užtikrinti pasiekimų lygio vertinimo diferencijavimą, atitikti griežčiausius akademinės etikos reikalavimus, leisti skirtingais metodais įvertinti skirtingas kompetencijas.
27. Aukštoji mokykla turi užtikrinti veiksmingą grįžtamojo ryšio sistemą, informacinę, metodinę ir materialinę paramą studentams, būtiną studijų rezultatams pasiekti. Studentai turi turėti galimybę semestro metu susisiekti su aukštosios mokyklos administracija per 1 darbo dieną, su dėstytoju – per 3 darbo dienas.
28. Įgyvendinant studijų programas, visa aukštosios mokyklos bendruomenė turi skatinti studentus dalyvauti aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų veikloje. Tais atvejais, kai studentai įsitraukia į aukštosios mokyklos vykdomus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ar kitas su studijų rezultatais susijusias veiklas ir rodo tokių rezultatų pasiekimą, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka yra galimas kaupiamojo vertinimo įskaitymas, vertinant papildomą studento veiklą vietoje studijų dalyke nustatytų vertinimo būdų.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
29. Reikalavimai gynybos studijų krypties studijų programų dėstytojams:
29.1. ne mažiau kaip pusė pirmosios pakopos studijų programoje dėstančių dėstytojų privalo turėti daktaro mokslo laipsnį, o kiti turėtų turėti magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Dėstytojų mokslinės veiklos kryptis ir (arba) praktinė patirtis turi atitikti jų dėstomus dalykus;
29.2. ne mažiau kaip 80 procentų antrosios pakopos studijų programoje dėstančių dėstytojų privalo turėti daktaro mokslo laipsnį ir ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai, kurių mokslinės veiklos kryptis atitinka jų dėstomus dalykus.
30. Reikalavimai gynybos studijų krypties studijų programų baigiamiesiems darbams (projektams):
30.1. baigiamųjų darbų tematika turi būti skirta nacionalinio saugumo ir gynybos srities problemoms nagrinėti;
30.2. pirmosios pakopos studijos baigiamos rengiant bakalauro baigiamąjį darbą (projektą), kuris yra gynybos krypties studijų dalis, integruojanti teorinį ir praktinį profesinį pasirengimą. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi pademonstruoti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus tyrimus, savarankiškai mokytis ir atlikti nacionalinio saugumo ir gynybos krypties tyrimus, logiškai, pagrįstai ir aiškiai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
30.3. antrosios pakopos gynybos studijų krypties studijos baigiamos magistro baigiamuoju darbu (projektu), kuris turi būti grindžiamas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Magistro baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius saugumo ir gynybos ar susijusių krypčių darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti nacionalinio saugumo ir gynybos krypties tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, konkrečiai, logiškai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus;
30.4. baigiamuosius darbus (projektus) studentai gina viešo gynimo metu, vertinami komisijos, kuriai pirmininkauja kitos aukštosios mokyklos mokslininkas. Baigiamojo darbo (projekto) komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai ir ne mažiau kaip 3, turintys mokslo daktaro laipsnį ir atliekantys tyrimus studijų programoje dėstomų dalykų tematika. Komisijoje turi dalyvauti ne mažiau kaip vienas socialinių partnerių atstovas, turintis vadovaujamo darbo patirties gynybos ar nacionalinio saugumo srityje.
31. Aukštoji mokykla turi užtikrinti pakankamus materialiuosius ir metodinius išteklius studijų programos rezultatams pasiekti: studijoms reikalingas patalpas, kuriose kiekvienam studentui būtų užtikrinama ergonomikos ir higienos reikalavimus atitinkanti vieta kontaktinių užsiėmimų metu, belaidis interneto ryšys, galimybė per institucijos suteiktą paskyrą susisiekti (įskaitant vaizdo telekonferencijų būdu) su už programą atsakingais specialistais ir dėstytojais, prisijungti ir atsisiųsti duomenis per institucijos elektroninių studijų platformą, turėti prieigą prie mokslo duomenų bazių, kitos mokslinės literatūros, kuri yra įtraukta į studijų dalykų literatūros šaltinių sąrašus, ir teminio bibliotekininko paslaugų.
32. Reikalavimai studijų programoje numatytai studentų praktikai:
32.1. aukštoji mokykla nustato ir patvirtina praktikos tvarką ir nuostatas, suformuluoja tikslus ir uždavinius, suderina su priimančiąja organizacija;
32.2. pirmosios pakopos studijų programų vykdytojams privaloma organizuoti bent vieną praktiką, bendra praktikų apimtis turi trukti ne mažiau kaip 10 savaičių ir / ar sudaryti ne mažiau kaip 15 studijų kreditų;
32.3. bent viena praktika turi būti skirta empiriniams duomenims, reikalingiems baigiamajam darbui, surinkti;
32.4. studentai gali patys pasirinkti praktikos atlikimo vietą nacionalinio saugumo ar gynybos institucijoje arba organizacijoje, tiesiogiai dalyvaujančioje kuriant ir teikiant paslaugas tokioms institucijoms. Savarankiškai pasirinktą praktikos vietą derina aukštoji mokykla su pasirinktos institucijos paskirtu praktikos vadovu;
32.5. studentai privalo atsiskaityti už praktikos rezultatus. Rekomenduojama, kad aukštoji mokykla organizuotų praktikų rezultatų aptarimus su socialiniais partneriais;
32.6. praktika, trunkanti 1–10 savaičių, sudarančių nuo 2 iki 20 kreditų, atsižvelgiant į studento tarnybos įsipareigojimus ir galimybes studentą siųsti į kitą nacionalinio saugumo ar tarptautinę gynybos organizaciją, gali būti įtraukta ir į antrosios pakopos studijų programą arba jos dalykus (modulius) kaip alternatyviai pasirenkamas studijų programos komponentas.